- „Financial Times“: Putinas vis ilgiau sėdi bunkeriuose ir 70 proc. laiko skiria karui
- Zelenskis: Ukraina skelbia tylos režimą nuo gegužės 6 dienos
- Rusija paskelbė apie paliaubas gegužės 8–9 dienomis ir pagrasino Ukrainai
- Narvos muziejus vėl kabina plakatą, skelbiantį Vladimirą Putiną karo nusikaltėliu
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Financial Times“: Putinas vis ilgiau sėdi bunkeriuose ir 70 proc. laiko skiria karui
06:12
Rusija sustiprino prezidento Vladimiro Putino saugumo priemones nuogąstaujant dėl galimo pasikėsinimo, jam tampant vis labiau izoliuotam ir pasinėrusiam į karą Ukrainoje, rašo „Financial Times“.
Leidinys pažymi, kad pastaraisiais mėnesiais Rusijos federalinė apsaugos tarnyba (FSO), sauganti aukšto rango pareigūnus, drastiškai sugriežtino prezidento apsaugą.
Pasak žmonių Maskvoje, pažįstančių Vladimirą Putiną, bei asmens, artimo Europos žvalgybos tarnyboms, Kremliaus vadovas vis daugiau laiko praleidžia požeminiuose bunkeriuose, detaliai valdydamas karą ir vis labiau toldamas nuo civilinių reikalų.
„Vladimiro Putino izoliacija pastaraisiais metais sustiprėjo, ypač po „Covid-19“ pandemijos pradžios“, – rašoma straipsnyje.
Tačiau, pasak šaltinio, artimo Europos specialiosioms tarnyboms, nuo kovo mėnesio Kremliaus susirūpinimas dėl valstybės perversmo ar pasikėsinimo nužudyti, ypač naudojant dronus, smarkiai išaugo.
„Šokas po Ukrainos operacijos „Voratinklis“, kurioje buvo panaudoti dronai, iki šiol nepraėjo“, – leidiniui pasakojo asmuo, gerai pažįstantis Vladimirą Putiną.
Primenama, kad praėjusiais metais Ukrainos dronai atakavo Rusijos aerodromus už poliarinio rato. Antrasis asmuo, taip pat gerai pažįstantis Rusijos Federacijos prezidentą, pridūrė, kad baimės dėl saugumo papildomai sustiprėjo po to, kai JAV šių metų sausį sulaikė Venesuelos lyderį Nicolasą Maduro.
Reaguodama į tai, kaip teigiama publikacijoje, Federalinė apsaugos tarnyba dar labiau sugriežtino ir taip griežtas saugumo priemones. Šaltinis, artimas Europos specialiosioms tarnyboms, pridūrė, kad Vladimiras Putinas sumažino savo vizitų skaičių, o asmenų, susitinkančių su juo gyvai, patikros tapo dar kruopštesnės.
Kremliaus vadovas ir jo šeima nustojo lankytis savo rezidencijose Maskvos srityje ir šiaurės vakaruose esančiame Valdajuje.
„Vladimiras Putinas daugiau laiko praleidžia bunkeriuose, ypač Krasnodaro krašte, Rusijos pietuose, dirbdamas iš ten ištisomis savaitėmis, tuo metu valstybinė žiniasklaida naudoja iš anksto įrašytus vaizdus, kad sukurtų normalaus gyvenimo įspūdį“, – teigia leidinys.
Artimiausios aplinkos darbuotojams, ypač virėjams, fotografams ir apsaugininkams, draudžiama naudotis viešuoju transportu, taip pat mobiliaisiais telefonais ar įrenginiais su interneto prieiga jo akivaizdoje. Be to, jų namuose įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos.
Leidinys priduria, kad Rusijoje esantys asmenys, pažįstantys Rusijos prezidentą, teigia, jog pastarieji interneto prieigos trikdžiai Maskvoje taip pat, bent iš dalies, yra susiję su prezidento saugumo klausimais ir apsauga nuo bepiločių orlaivių.
Europos specialiųjų tarnybų duomenimis, FSO agentai šiuo metu vykdo didelio masto patikras pasitelkdami kinologų padalinius ir yra dislokuoti palei Maskvos upės krantus, pasiruošę reaguoti dronų atakų atveju.
Du su Vladimiru Putinu bendraujantys asmenys pažymėjo, kad saugumo priemonių sugriežtinimas sutapo su tuo, jog Vladimiras Putinas, tradiciškai labiau domėjęsis geopolitika, atidėjo vidaus politiką į šalį, kad susikoncentruotų į karą.
„Prezidentas kasdien rengia pasitarimus su kariškiais, sutelkęs dėmesį į operatyvines detales, tokias kaip nedidelių Ukrainos gyvenviečių, einančių iš rankų į rankas, pavadinimai“, – rašo leidinys.
Tuo metu su karu nesusijusiems valdininkams galimybė susitikti su juo paprastai suteikiama tik kartą per kelias savaites ar mėnesius.
„Vladimiras Putinas 70 proc. savo laiko skiria karo vedimui, o likusius 30 proc. – susitikimams su tokiais žmonėmis kaip Indonezijos prezidentas arba ekonominių klausimų sprendimui“, – sakė vienas iš jį pažįstančių asmenų.
Pranešimai: Rusijoje atakuotos „Shahed“ ir „Iskander“ komponentų bei naftos perdirbimo gamyklos
07:50 Atnaujinta 08:22
Ukrainos pajėgos antradienio naktį surengė didelio masto raketų ir dronų ataką prieš kelis Rusijos regionus, smogta Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui svarbiems objektams, remdamasis Rusijos „Telegram“ kanalais rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Vietos gyventojų socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matomas didelis gaisras bendrovėje „VNIIR-Progress“. Tai Rusijos valstybinis institutas Čeboksaruose, gaminantis komponentus didelio tikslumo ginklams, kuriuos Maskva naudoja prieš Ukrainą.
Regione paskelbus oro pavojų dėl raketų grėsmės, gamyklos teritorijoje pasigirdo sprogimai. Rusijos „Telegram“ kanalai pranešė, kad objektui žalą padarė Ukrainos gamybos raketa „FP-5 Flamingo“.
Vietos gubernatorius Olegas Nikolajevas teigė, kad per ataką Čeboksaruose buvo sužeistas vienas žmogus.
Vėliau ryte Ukrainos kariuomenė taip pat pranešė apie ataką prieš Leningrado srityje esančią Kirišų naftos perdirbimo gamyklą, dar žinomą kaip KINEF, kuri yra viena iš trijų didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų.
Gubernatorius Aleksandras Drozdenka vėliau sakė, kad virš Leningrado srities buvo numušta 18 dronų.
„The Kyiv Independent“ kol kas negalėjo patikrinti pranešimų apie smūgius abiem objektams ar Rusijos pareigūnų teiginių.
Smūgiai suduoti vykstant platesnei atakai prieš įvairius Rusijos regionus. Apie sprogimus pranešta okupuotame Kryme, taip pat Voronežo ir Kazanės miestuose.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas taip pat sakė, kad buvo numušti du prie Rusijos sostinės artėję dronai.
Rusijos gynybos ministerija pranešė apie 289 numuštus dronus virš įvairių šalies regionų.
Dėl atskriejančių Ukrainos dronų ir raketų bent 18 Rusijos oro uostų laikinai sustabdė darbą. Oro pavojaus signalai buvo paskelbti regionuose, esančiuose net už 2 tūkst. kilometrų nuo Rusijos ir Ukrainos sienos.
Ukraina ir Rusija paskelbė atskiras paliaubas
06:31 Atnaujinta 06:43
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad nuo gegužės 6 dienos Ukraina pradės savo paliaubas su Rusija, po to, kai Maskva vienašališkai paskelbė apie savo ugnies nutraukimą dėl kasmetinių Antrojo pasaulinio karo Pergalės dienos minėjimų.
V.Zelenskis teigė, kad paliaubų laikymasis gegužės 8–9 dienomis tam, kad Maskva galėtų paminėti šventę, yra „nerimtas“, ir atsakė savo paliaubomis, prasidėsiančiomis vidurnaktį naktį į trečiadienį (vietos ir Lietuvos laiku).
„Iki šios dienos nebuvo jokio oficialaus kreipimosi į Ukrainą dėl karo veiksmų nutraukimo tvarkos, apie kurią skelbiama Rusijos socialiniuose tinkluose“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V.Zelenskis.
„Manome, kad žmogaus gyvybė yra kur kas vertingesnė už bet kokių minėjimų „šventimą“. Atsižvelgdami į tai, skelbiame paliaubų režimą, kuris prasidės naktį iš gegužės 5 į 6 dieną 0 val.“, – pridūrė jis.
Jis nenurodė, kiek laiko truks paliaubos.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha taip pat pasmerkė Maskvos paliaubas, sakydamas: „Taika negali laukti, kol prasidės „paradai“ ir „šventės“.
„Jei Maskva yra pasirengusi nutraukti karo veiksmus, ji gali tai padaryti jau rytoj vakare“, – pirmadienį tinkle „X“ paskelbė A.Sybiha.
Jis teigė, kad V.Zelenskio paliaubos yra „rimtas pasiūlymas baigti karą ir pereiti prie diplomatijos“.
Ukrainos lyderis vėliau nusileido Persijos įlankos valstybėje Bahreine deryboms dėl „bendradarbiavimo saugumo srityje“, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Ukrainos delegacijoje.
Rusija pagrasino „masiniu raketų smūgiu“ Kyjivui, jei Ukraina pažeis Pergalės dienos paliaubas.
„Vadovaujantis Rusijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Vladimiro Putino sprendimu, paskelbtos paliaubos 2026 metų gegužės 8–9 dienomis (...) Tikimės, kad Ukrainos pusė paseks šiuo pavyzdžiu“, – skelbė Rusijos gynybos ministerija valstybės remiamoje susirašinėjimo programėlėje „MAX“.
„Jei Kyjivo režimas bandys įgyvendinti savo nusikalstamus planus sutrikdyti Pergalės Didžiajame Tėvynės Kare 81-ųjų metinių minėjimą, Rusijos ginkluotosios pajėgos surengs atsakomąjį masinį raketų smūgį Kyjivo centrui“, – teigiama pareiškime.
„Įspėjame Kyjivo civilius gyventojus ir užsienio diplomatinių atstovybių darbuotojus apie būtinybę laiku palikti miestą“, – pridūrė ministerija.
Rusija kasmet mini Antrojo pasaulinio karo Pergalės dieną masiniu kariniu paradu Raudonojoje aikštėje.
