Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Buvęs NATO komiteto vadovas: „Rusija strategiškai karą Ukrainoje jau pralaimėjo“
20:58
Rusija strategiškai karą Ukrainoje jau pralaimėjo, nes Vladimiras Putinas nepasiekė nė vieno iš tikslų, kurie buvo įvardyti kaip strateginiai. Apie tai „24 kanalo“ eteryje pareiškė buvęs NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris.
„Jei pažiūrėtume į tai, ko jie norėjo pasiekti, tai jie nepasiekė nė vieno savo tikslo. Po 12 metų karo jie net neužėmė Donecko ir Luhansko sričių. Todėl manau, kad tai yra strateginė rusų nesėkmė“, – sakė admirolas.
Jis priminė, kaip Ukraina susigrąžino apie pusę rusų 2022 metais okupuotų teritorijų. Jis išreiškė įsitikinimą, kad jei tuomet Ukraina būtų gavusi iš Vakarų partnerių visas tas ginkluotės sistemas, kurios buvo perduotos vėliau, tai „karas dabar būtų visai kitame etape“.
„Ukrainiečiai tą vasarą būtų buvę kur kas sėkmingesni susigrąžindami ar atkovodami teritorijas, kurias iš pradžių užgrobė rusai“, – pridūrė jis.
Jis taip pat pakomentavo rusų nuostolius, pavadindamas skaičius įspūdingais. Jis pateikė daugiau nei milijono žuvusių ar sužeistų Rusijos kareivių skaičių. „Jų nuostolių skaičius kvadratiniam kilometrui smarkiai išaugo pradedant 2024 metais. Jis padidėjo 2025 metais ir toliau didėja 2026 metais. Todėl kaina, kurią moka rusai, yra milžiniška. Ir tai yra Ukrainos sėkmė“, – sakė karininkas, pažymėdamas, kad ukrainiečiai toliau sėkmingai deokupuoja teritorijas.
Tačiau rusai, pirmiausia pats V.Putinas, nėra pasirengę nutraukti karo. Kaip pažymėjo kalbėtojas, prie Rusijos nuostolių, be žuvusių ir sužeistų karių skaičiaus, reikėtų priskirti ir sugriautą ekonomiką.
„Rusai perėjo prie karo ekonomikos, ir tai yra pasiekimas. Jie gamina daugiau, nei jiems reikia karui prieš Ukrainą, todėl atkuria savo ginkluotąsias pajėgas. Tai kelia nerimą mums visiems. Tačiau visa tai, panašu, neturi reikšmės, kai kalbama apie sprendimą nutraukti karą ar ne“, – sakė jis.
Jis įvardijo keletą priežasčių, paaiškinančių, kodėl nėra ženklų, kad karas greitai baigsis: „Vladimiras Putinas nepasiekė nė vieno iš savo strateginių tikslų. Jo karo ekonomika veikia gerai, bet jei karas pasibaigs, jis neturės ekonomikos, kuri kurtų pridėtinę vertę šaliai. Ukrainoje yra 700 tūkstančių Rusijos kareivių, kurie vėliau grįš ir sukurs daug problemų Rusijoje. Tokiu būdu paskatos Vladimirui Putinui nutraukti karą, deja, faktiškai lygios nuliui.“
Tuo pat metu Robas Baueris mano, kad Vladimiras Putinas galėtų sustabdyti karą, tačiau toks sprendimas „nesuderinamas su jo puikybe ir vyriškumo supratimu ar kažkuo panašaus“. Todėl jis ir toliau pateiks karą kaip sėkmę, nes visiškai kontroliuoja informacinę erdvę Rusijoje.
„The Telegraph“: Ukrainos smūgiai Maskvai keičia Putino elgesį
00:29
Ukrainos smūgiai giliai į Rusijos teritoriją didina spaudimą Kremliui ir formuoja vis uždaresnį bei griežtesnį prezidento Vladimiro Putino sprendimų priėmimo modelį, rašo „The Telegraph“.
Atakų serija, įskaitant bepiločio orlaivio smūgį į gyvenamąjį namą Mosfilmo gatvėje Maskvoje, pademonstravo net ir labiausiai saugomų Rusijos sostinės rajonų pažeidžiamumą. Pažymima, kad incidentas įvyko vos už kelių kilometrų nuo Kremliaus ir Rusijos gynybos ministerijos pastato.
Šių įvykių fone iš pareigų buvo atleistas Rusijos aerokosminių pajėgų vadas generolas Viktoras Afzalovas, buvęs atsakingas už oro gynybos sistemą.
Leidinys pastebi, kad Ukraina aktyviai intensyvina tolimojo nuotolio smūgius, įgyvendindama „karo perkėlimo į Rusijos teritoriją“ strategiją. Vertinama, kad iki 70 proc. Rusijos gyventojų jau patenka į Ukrainos dronų veikimo zoną.
Smūgiai suduodami naftos perdirbimo gamykloms, kariniams objektams ir logistikos infrastruktūrai, įskaitant regionus iki pat Uralo. Publikacijoje pažymima, kad vien balandžio mėnesį buvo atakuota mažiausiai 14 naftos perdirbimo gamyklų ir nemažai pramonės įmonių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad vidutinio nuotolio smūgių skaičius reikšmingai išaugo ir toliau didės: „Atėjo laikas Rusijos vadovybei imtis realių žingsnių karui nutraukti, juo labiau kad Rusijos gynybos ministerija mano negalėsianti surengti parado Maskvoje be geros Ukrainos valios.“
Šią savaitę paskelbtoje žvalgybos dosjė teigiama, kad Rusijos prezidentas didžiąją laiko dalį praleidžia pasislėpęs bunkeriuose, nebepasitiki savo aplinkos žmonėmis ir neleisdžia jiems turėti mobiliųjų telefonų su interneto prieiga.
Ukraina taip pat pakeitė taktiką: užuot atakavusi plačiu mastu, ji koncentruoja smūgius į konkrečius objektus, palaipsniui „pramušdama“ oro gynybos sistemas ir išsiaiškindama pažeidžiamas vietas.
Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, balandžio mėnesio smūgiai energetikos infrastruktūrai lėmė staigų vidutinio naftos perdirbimo gamyklų pralaidumo kritimą iki žemiausio lygio nuo 2009 metų gruodžio.
Praėjusios savaitės pabaigoje Ukrainos prezidentas pareiškė, kad tokie tolimojo nuotolio smūgiai 2026 metais Kremliui jau kainavo 7 mlrd. dolerių.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina ne tik sėkmingai padidino esamų modelių gamybos mastus, bet ir pristatė naujus dronus kamikadzes „Chmarynka“ (liet. „Debesėlis“), kurių skrydžio nuotolis siekia 50 kilometrų. Manoma, kad jie gali nešti septynis kartus didesnį naudingąjį krovinį nei standartinis FPV dronas. Taip pat pristatyti vadinamieji dronai „Marsianyn“ (liet. „Marsietis“) su dirbtiniu intelektu.
Atakų fone sugriežtintos vidaus saugumo priemonės. Šaltinių teigimu, Vladimirui Putinui artimi asmenys, patekdami į Kremlių, praeina dvigubą patikrą, nesinaudoja mobiliaisiais telefonais su interneto prieiga ir juda tik specialiųjų tarnybų transportu. Taip pat išplėsti Federalinės apsaugos tarnybos įgaliojimai, o stebėjimas taikomas net ir aptarnaujančiam personalui.
Pasirengimas gegužės 9-ajai vyksta padidinto nerimo sąlygomis. Renginių mastas buvo sumažintas dėl naujų atakų rizikos.
Volodymyras Zelenskis pakomentavo situaciją: „Jie bijo, kad dronai gali atskristi į Raudonąją aikštę. Tai daug ką pasako.“
Dėl publikacijos žurnale Rusijoje įkalinti hipergarsinių raketų kūrėjai
20:01
Rusijoje, Novosibirske, teismas nuteisė mokslininkus Valerijų Zvegincevą ir Vladislavą Galkiną 12,5 metų laisvės atėmimo bausmėmis valstybės išdavystės byloje. Apie tai praneša „The Moscow Times“.
Leidinio duomenimis, abu specialistai dirbo hipergarsinių tyrimų srityje. Baudžiamojo persekiojimo pagrindu tapo užsienio žurnale paskelbtas mokslinis straipsnis apie dujų dinamiką.
V.Zvegincevas buvo Christijanovičiaus vardo Teorinės ir taikomosios mechanikos instituto mokslinis bendradarbis bei įkūrė laboratoriją „Didelių greičių aerogazodinamika“. Jis buvo sulaikytas 2023 metų balandį. V.Galkinas, jo kolega ir bendraautorius iš Tomsko, buvo suimtas netrukus po to.
Tyrimo duomenimis, publikuotoje medžiagoje buvo informacijos, susijusios su hipergarsinių technologijų kūrimu, todėl tai buvo kvalifikuota kaip įslaptintos informacijos perdavimas. Pažymima, kad prieš publikavimą straipsnis praėjo dvi nepriklausomas ekspertizes, kurios valstybės paslapčių jame neaptiko.
Medžiagoje nurodoma, kad tyrime aprašytos technologijos gali būti susijusios su rusiškų raketų „Kinžal“, „Cirkon“, „Avangard“ ir „Sarmat“ kūrimu.
Anksčiau dėl panašių kaltinimų buvo nuteisti kiti to paties instituto darbuotojai. Konkrečiai, 2024 metais buvęs instituto direktorius Aleksandras Šipliukas nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme, o mokslininkas Anatolijus Maslovas – 14 metų.
Per Rusijos smūgį Ukrainos Zaporižios mieste žuvo 12 žmonių
19:37
Per Rusijos smūgį Ukrainos pietiniame Zaporižios mieste antradienį žuvo mažiausiai 12 žmonių, pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas.
„Rusija atėmė gyvybę 12 žmonių“, – platformoje „Telegram“ pranešė Ivanas Fedorovas, pateikęs naujausius duomenis apie anksčiau antradienį Rusijos suduoto smūgio aukų skaičių.
Zelenskis: per Rusijos smūgį Ukrainos Kramatorske žuvo mažiausiai penki žmonės
19:36 Atnaujinta 20:08
Per Rusijos smūgį Rytų Ukrainos Kramatorsko miesto centre antradienį žuvo mažiausiai penki žmonės, pranešė Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis.
Vietos pareigūnai teigė, kad Rusija ant netoli fronto linijos esančio miesto centro numetė kelias aviacines bombas.
„Kramatorske Donecko srityje vyksta gelbėjimo operacija Rusijos oro smūgio vietoje. Buvo smogta (...) miesto centrui, taikantis į civilius“, – parašė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose.
„Šiuo metu žinoma, kad mažiausiai penki žmonės sužeisti ir penki žuvo“, – pridūrė jis ir įspėjo, kad aukų skaičius gali padidėti.
Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas kiek anksčiau pranešė, kad „rusai ant Kramatorsko centro numetė tris galingas aviacines bombas“. Jis buvo paminėjęs mažiausiai tris žuvusiuosius.
V. Filaškinas taip pat pranešė, kad vietos pareigūnai „nustato sunaikinimo mastą“.
Prie Rusijos-Baltarusijos sienos vyksta neregėti dalykai
19:02
Pasai fotografuojami, duomenys suvedami į lentelę – skelbiama, kad Rusijos ir Baltarusijos pasienyje smarkiai sustiprinta kontrolė, rašo dienraštis „The Moscow Times“.
Prieš gegužės šventes Rusijos pasieniečiai pasienyje su Baltarusija įvedė sustiprintą patikrų režimą. Žmogaus teisių projekto MAYDAY.TEAM duomenimis, balandžio 30 d. pareigūnai pradėjo fotografuoti visų sieną kertančių asmenų pasus, neva dėl turizmo bumo. Iki gegužės 5 d. kontrolės režimas nepasikeitė, tačiau buvo pakoreguotas informacijos apdorojimo būdas: žmogaus teisių aktyvistų teigimu, duomenys buvo suvedami į programą „Excel“.
Susirūpino dėl Pergalės parado
15min primena, kad Rusijos vadovybė stipriai susirūpino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teiginiais, kad Pergalės parade gali skristi Ukrainos dronai.
Pasieniečiai neslepia, kad jiems buvo nurodyta nuolat registruoti į Rusiją atvykstančius užsieniečius ir iš šalies išvykstančius rusus. Šių kategorijų piliečiai privalo būti papildomai tikrinami su duomenų fiksavimu.
Tuo pat metu Baltarusijos piliečiai, išvykstantys iš Rusijos, sieną kerta greičiau ir dažnai neįvedant informacijos į lenteles.
Sugriežtino tvarkas
Nuo šių metų kovo mėnesio, pradėjus veikti elektroninių iškvietimų registrui, rusai pradėjo skųstis dėl kelionių į užsienį blokavimo. Balandžio 27 d., kaip pranešė judėjimas „Dviženije soznatelnyj otkazčikov“, vienam šauktiniui iš Sankt Peterburgo buvo neleista išskristi į užsienį iš Baltarusijos – to dar niekada nebuvo nutikę. Jų duomenimis, balandžio 29 d. jis gavo šaukimą, o elektroniniame registre atsirado draudimas išvykti.
Po dviejų dienų Baltarusijos valstybinis pasienio komitetas oficialiai patvirtino, kad Minskas pradėjo naudoti bendrą duomenų bazę su Rusija, ir Rusijos piliečiai, turintys draudimą keliauti, nebegalės išvykti per Baltarusijos sieną.
Rusai kaip pašėlę puolė prie bankomatų – seniai tokių sumų nenuiminėjo
18:34
Rusijos bankų sistemoje jau trečią mėnesį iš eilės toliau fiksuojamas grynųjų pinigų „nutekėjimas“ – tai lėmė interneto sutrikimai, kurie paralyžiuoja mokėjimus internetu, dėl kurių neveikia bankų programos ir sukelia „skaitmeninį kolapsą“ didžiuosiuose miestuose.
Rekordinis pinigų išgryninimas
Balandžio pabaigoje klientai iš Rusijos bankų atsiėmė 600 mlrd. rublių (6,79 mlrd. eurų) grynųjų, praneša agentūra „Bloomberg“, remdamasi Centrinio banko statistika. Jei neskaičiuosime tradicinių grynųjų pinigų paklausos šuolių gruodį, šis nutekėjimas buvo rekordinis nuo 2022 m. rugsėjo, kai Kremlius paskelbė dalinę mobilizaciją, skelbia „The Moscow Times“.
Per pastaruosius tris mėnesius, kai didžiuosiuose miestuose, įskaitant Maskvą, nutrūko interneto ryšys, grynųjų pinigų kiekis apyvartoje šoktelėjo 1,1 trln. rublių – daugiau nei per visus praėjusius metus.
Nuo 2025 m. gegužės, kai regionuose prasidėjo interneto išjungimai, bankų sistema prarado 2,5 trln. rublių dėl nutekėjimo į grynuosius.
Kam ruošiasi rusai
„Didelė grynųjų pinigų paklausa rodo, kad Rusijos gyventojai iš anksto ruošiasi nenumatytiems atvejams, kai net didelės finansinės saugos pagalvės turėjimas banke negali apdrausti savininko nuo negalėjimo panaudoti šių pinigų juodai dienai ribotos prieigos prie interneto ar bankų paslaugų sąlygomis“, – sako „Freedom Finance Global“ analitikė Natalija Milčakova.
Pasak N.Milčakovos, popierinių pinigų paklausa taip pat susijusi su Centrinio banko pagrindinės palūkanų normos ir palūkanų už indėlius mažinimu, griežtėjančia bankų vykdomų individualių operacijų kontrole, baime dėl asmens duomenų nutekėjimo ir, be kita ko, gali reikšti masinį smulkiojo ir vidutinio verslo perėjimą į šešėlinį sektorių.
Verslas prašo grynųjų
VCIOM duomenimis, 2025 m. kas antras Rusijos respondentas susidūrė su verslo atstovų pasiūlymu atsiskaityti už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais, nepaisant galimybės atsiskaityti negrynaisiais pinigais.
Analitikai pažymėjo, kad grynųjų pinigų „renesansas“ siejamas su verslo pasitraukimu į šešėlį PVM didinimo, draudimo įmokų peržiūrėjimo ir PVM mokėjimo ribos sumažinimo įmonėms, veikiančioms pagal supaprastintą apmokestinimo sistemą, fone.
Zacharova šaukia „Sustokite!“ – teisininkai kerta atgal
18:14
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pirmadienį laikraštyje „Vedomosti“ paskelbė straipsnį, kuriame skundėsi, kad Jungtinėse Valstijose gimusiems Rusijos diplomatų vaikams esą priverstinai suteikiama Amerikos pilietybė. Portalo „Agentstvo“ kalbinti amerikiečių teisininkai suabejojo šios problemos realumu: pasak jų, JAV valdžia dabar elgiasi visiškai priešingai – riboja galimybę gauti šalies pilietybę.
M.Zacharova rašė, kad „diskriminacinė praktika“ suteikti JAV pilietybę Rusijos diplomatų vaikams neva prasidėjo 2023 metais.
Propagandininkė aprašė Valstybės departamento pareigūno ir Rusijos diplomato pokalbį telefonu. Pasak jos parafrazės, Valstybės departamento pareigūnas Rusijos diplomatui pasakė, kad jo sūnus Ivanas yra Amerikos pilietis, pilietybė jam suteikta „prieš jo valią“ ir jis negali jos atsisakyti.
Iš M.Zacharovos teksto neaišku, kiek atvejų ji turėjo omenyje. Ji taip pat neįvardijo konkrečių diplomatų, kurie susidūrė su šia problema.
Rusijos Federacijos tarybos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Vladimiras Džabarovas šią situaciją jau apibūdino kaip „bandymą priverstinai užverbuoti specialiosioms tarnyboms“ ir kaip galimą papildomą spaudimą Rusijos diplomatams.
JAV pilietybė – ne diplomatų vaikams
Plačiau skaitykite ČIA.
Kryme – smūgiai Rusijos amfibiniam lėktuvui ir trims kateriams
17:41
Okupuotame Kryme Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino keletą svarbių Rusijos taikinių, tarp jų – lėktuvą Be-12 „Čaika“, tris katerius ir aprūpinimo laivą, pranešė Ukrainos karinė žvalgyba.
„Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinės žvalgybos valdybos specialiojo padalinio „Prymary“ specialistai toliau įgyvendina sisteminį požiūrį į Rusijos karinių objektų likvidavimą laikinai okupuotame Kryme.
Vienos iš operacijų metu 2026 m. balandžio mėn. žvalgai smogė į keletą tikslų, susijusių su priešo desanto ir šturmo pajėgumais, jūriniu aprūpinimu ir aviacijos komponentu“, – nurodoma pranešime.
Teigiama, kad per šią operaciją buvo sunaikinti ir išvesti iš rikiuotės trys projekto Nr.05060 desanto-šturmo kateriai; aprūpinimo laivas; projekto Nr.05060 desanto-šturmo katerių laikymo angaras; amfibinis lėktuvas Be-12 „Čaika“.
„Atskiras epizodas – laivo „Primary“ išsisukimas nuo priešo pajėgų. Nepaisant moskovitų bandymų sutrukdyti vykdyti kovinę užduotį, karinės žvalgybos meistrai tęsė operaciją ir pasiekė dar vieną svarbų rezultatą, kuris silpnina Rusijos okupacinę armiją“, – teigiama pranešime.
Karinė žvalgyba pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas jos pajėgoms priklausančių žvalgų darbas.
Zelenskis Bahreinui pasiūlė susitarimą dėl dronų
17:29
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, antradienį susitikęs su nuo Irano smūgių nukentėjusio Bahreino karaliumi, pasiūlė jam susitarimą dėl dronų.
V.Zelenskis keliauja po Persijos įlankos šalis nuo pat JAV ir Izraelio karo prieš Iraną pradžios, pasirašydamas gynybos susitarimus, Kyjivui išnaudojant savo patirtį kovojant su Rusija ir numušinėjant jos dronus, sukurtus pagal Irano technologijas.
„Ukraina pasirengusi pasidalyti šia saugumo patirtimi su Bahreinu ir padėti sustiprinti gyvybių apsaugą“, – internete paskelbtame pareiškime po susitikimo su karaliumi Hamadu bin Isa Al Khalifa sakė V.Zelenskis.
„Pasiūliau pasirašyti susitarimą dėl dronų ir išplėsti bendradarbiavimą su Bahreinu, ir mes sutarėme, kad mūsų komandos parengs detales“, – pridūrė jis.
Nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose, apėmęs ir Irano smūgius regiono valstybėms, Ukraina regione pasirašė virtinę gynybos susitarimų, tarp jų – su Kataru, Saudo Arabija ir Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE).
Kyjivo pasiųsti Ukrainos karo ekspertai taip pat numušė Irano dronus keliose Artimųjų Rytų šalyse.
Persijos įlankos šalys atakuojamos tais pačiais Irano sukurtais „Shahed“ dronais, kuriais Rusija apšaudo Ukrainą.
„Mūsų šalis beveik kasdien susiduria su panašiais teroristiniais išpuoliais, o mūsų žmonės turi atitinkamos patirties plataus masto gynyboje“, – savo pareiškime teigė V. Zelenskis.
Jis sakė, kad su Bahreino karaliumi taip pat aptarė ambasadų atidarymą.
JAV vadovaujamas derybas dėl Rusijos ir Ukrainos karo pabaigos nustelbė Irano konfliktas.
Putinui tai nepatiks: 70 proc. rusų atsidūrė pavojuje
16:41
Ukrainos tolimojo nuotolio dronai dabar gali pasiekti taikinius Rusijos teritorijoje iki 1600 km atstumu, tai reiškia, kad į sprogimo zoną patenka apie ketvirtadalis šalies teritorijos, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Be to praėjusią naktį už 2 tūkst. km nuo Ukrainos sienos, Rusijos Chantų-Mansių autonominėje apygardoje, pirmą kartą nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios buvo paskelbtas raketų pavojus.
Rusijos „Telegram“ kanalai rašo, kad buvo smogta karinei gamyklai „VNIIR-Progres“ Čeboksaruose – Čuvašijos sostinėje. Ši bendrovė Rusijos kariuomenei gamina antenas „Kometa“, kurios apsaugo dronus nuo Ukrainos elektroninės kovos priemonių. Teigiama, kad gamyklai smogė sparnuotoji raketa FP-5 „Flamingo“.
Kaip pastebėjo „Bloomberg“, Ukrainos dronai dabar reguliariai renkasi taikinius giliai Rusijos teritorijoje, pasiekdami Uralo kalnus ir gyvenvietes, kuriose didelė dalis žmonių ilgą laiką karą Ukrainoje laikė tolima problema.
Išskirta, kad balandžio 25 d. Jekaterinburge buvo pataikyta į daugiaaukštį gyvenamąjį namą – tai pirmas kartas, kai šiam miestui buvo padaryta žala nuo plataus masto invazijos pradžios.
Nuo balandžio pradžios Rusijos valdžia penkis kartus laikinai sustabdė vietos oro uosto veiklą, reaguodama į dronų grėsmę.
„Tai buvo šokas. Nors niekas nežuvo, žmonės pagaliau suprato, kad miestas nebėra giliai užnugaryje“, – pripažino Jekaterinburgo gyventojas Vladimiras.
Miestas buvo laikomas nepasiekiamu
„Bloomberg“ pažymėjo, kad šis smūgis turi simbolinę reikšmę Jekaterinburgui, nes anksčiau buvo manoma, kad jis yra už karui pasiekiamos zonos ribų. Šis miestas įsikūręs rytinėje Uralo pusėje, maždaug už 1700 kilometrų nuo Ukrainos sienos, ir Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo kaip užnugario bazė, į kurią saugumo sumetimais buvo perkelti fabrikai, nes miestas buvo laikomas esančiu už Europos atakų ribų.
Dabar ketvirtadalis Rusijos teritorijos atsidūrė pasiekiamoje zonoje. „Bloomberg“ atkreipė dėmesį, kad, kadangi karas fronto linijoje įstrigo aklavietėje, dronai vaidina vis svarbesnį vaidmenį. Abi pusės dabar kasdien smogia viena kitai šimtais dronų.
Tačiau, panašu, kad Ukraina savo nuožmioje kampanijoje tampa vis veiksmingesnė, smūgiuodama Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, trąšų gamykloms ir uostams, naudojamiems energijos išteklių eksportui, o tai mažina Kremliaus pajamas ir riboja jo galimybes pasipelnyti iš kainų kilimo, kurį sukėlė konfliktas Artimuosiuose Rytuose.
Pats Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas planuoja išplėsti atakų spindulį. Jo teigimu, Ukraina dabar gali smogti Rusijai iš daugiau nei 1500 kilometrų atstumo.
„Tai reiškia, kad ketvirtadalis Rusijos teritorijos – kurioje gyvena daugiau nei 70 proc. gyventojų – tampa pasiekiama Ukrainos dronams“, – įvertino „Bloomberg“.
Tai rodo ir pavyzdžiai. Ukraina neseniai atakavo kelis Su-57 ir Su-34 karo lėktuvus Rusijos karinėje bazėje Čeliabinsko srityje. Ši sritis yra pietiniame Uralo regione, netoli sienos su Kazachstanu, ir yra maždaug per 1500–1700 km nutolusi nuo nuo Ukrainos.
Praėjusią savaitę dronai taip pat sukėlė gaisrą ir apgadino pirminio perdirbimo įrenginį naftos perdirbimo gamykloje „Permneftegaz-inžinerinė gamykla“ (priklauso „Lukoil“) Permės srityje, dar viename Uralo regione, maždaug už 1500 kilometrų nuo Ukrainos sienos.
