Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Rzeczpospolita“: Putinas gali provokuoti Ukrainą smogti Maskvai gegužės 9-ąją
22:33
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie vienašališką ugnies nutraukimą, kuris turėtų įsigalioti gegužės 8–9 dienomis, tačiau Maskva ignoravo Ukrainos pasiūlymą dėl laikinų paliaubų naktį iš gegužės 5-osios į 6-ąją.
Ukrainoje ir Europoje neabejojama, kad Kremliaus vadovo tikslas – noras saugiai surengti karinį paradą. Tačiau Vladimiras Putinas gali tyčia provokuoti Ukrainą smogti Maskvai, rašo „Rzeczpospolita“.
Leidinio nuomone, V.Putinui derėtų pasirūpinti bent laikinomis paliaubomis, jei jis nori, kad Ukraina nesutrukdytų jam surengti parado. Be to, Rusijos naftos pramonei ir degalų sandėliams, kurie pastaruoju metu stipriai nukentėjo nuo Ukrainos dronų ir raketų, būtinas atstatymas.
Leidinyje daroma prielaida, kad V.Putinas gali sąmoningai provokuoti Ukrainą smogti Maskvai gegužės 9-ąją. Mat seniai pasenę kliedesiai, kartojami jau daugiau nei dešimtmetį, nebėra veiksmingi: prastėjanti ekonominė situacija, stiprėjančios represijos, cenzūra bei piliečių atjungimas nuo interneto nebeįtikina rusų būtinybe kariauti prieš Ukrainą.
Leidinio manymu, per paradą atskridusius ukrainiečių dronus V.Putinas galėtų panaudoti kaip pretekstą patikrinti savo aplinkos lojalumą ir vykdyti dar vieną priverstinės mobilizacijos bangą. Kremliui tai taip pat taptų puikiu pretekstu apkaltinti ukrainiečius galutiniu įšaldytų taikos derybų sužlugdymu, o galbūt ir, pavyzdžiui, taktinio branduolinio ginklo išbandymu.
Be to, leidinyje primenama, kad prieš keletą dienų Kremlius pagrasino Ukrainai masiniu smūgiu Kyjivo centrui.
„Viena aišku – po penkerių metų didžiojo karo Vladimiras Putinas tikisi, kad eskalacija padės jam išeiti iš aklavietės. Jis taip pat neturi Rusijos „be karo“ koncepcijos – represijų ir cenzūros sušvelninimas būtų rizikingas jo valdymui“, – teigiama publikacijoje.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:39
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis: jei Rusija toliau smūgiuos Ukrainai, sulauks veidrodinio atsako
22:15
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad artimiausios nakties ir rytojaus situacija nulems tolesnius Ukrainos veiksmus. Jei Rusija toliau smūgiuos Ukrainai, šalies gynybos pajėgos pateiks veidrodinį atsaką. Tai valstybės vadovas pasakė vakariniame kreipimesi į ukrainiečius.
„Noriu padėkoti kiekvienai valstybei, noriu padėkoti kiekvienam lyderiui, kuris parėmė Ukrainą ir mūsų valstybės pasiūlymą – pasiūlymą, kurį pateikėme Rusijai, – dėl visiškos tylos įvedimo. Šiandien matome, kad Rusija į šį mūsų siūlymą nutraukti ugnį atsakė tik naujais smūgiais, naujomis atakomis“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas akcentavo, kad trečiadienį praktiškai visą dieną, kone kas valandą, iš įvairių mūsų sričių gaunami pranešimai apie smūgius. Valstybės vadovas pažymėjo: „Doneckas, Charkivas, Dnipropetrovskas, Sumai, Sumų sritis, Černihivas, Zaporižia, Chersonas. Rusija nenutraukė nė vienos savo karinio aktyvumo rūšies. Deja, nenutraukė.“
Atsižvelgdama į tai, kaip pažymėjo Volodymyras Zelenskis, Ukraina veiks veidrodiniu principu.
„Priklausomai nuo situacijos naktį ir rytoj, mes taip pat apsispręsime dėl savo visiškai teisingų atsakų“, – pranešė jis.
Zelenskis: Rusija prisikariavo iki tiek, kad jų pagrindinis paradas jau priklauso nuo Ukrainos
21:52
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos gegužės 9-osios parado priklausomybė nuo galimų Ukrainos veiksmų liudija, jog Rusijai jau seniai laikas nutraukti karą. Tai valstybės vadovas pasakė vakariniame kreipimesi į ukrainiečius.
„Rusija gavo iš mūsų aiškų pasiūlymą dėl paliaubų bei diplomatijos ir žino, kaip susisiekti su Ukraina ar partneriais, kad suderintų detales. Jei tam vieninteliam žmogui Maskvoje, kuris negali gyventi be karo, rūpi tik vienas paradas ir daugiau nieko, tai jau kitas reikalas“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Kartu Ukrainos valstybės vadovas patikino, kad Ukraina yra pasirengusi dirbti vardan taikos ir siekia garbingai užbaigti šį karą.
„Rusija prisikariavo iki tiek, kad net jų pagrindinis paradas jau priklauso nuo mūsų. Ir tai yra aiškus signalas: reikia baigti“, – pareiškė prezidentas.
Ką Ukraina nusprendė dėl gegužės 9 d. paliaubų: ar Pergalės parade skris ukrainiečių dronai
18:29 Atnaujinta 18:42
Ukraina atmeta Rusijos valdžios institucijų pasiūlytas paliaubas gegužės 9 d. – po to, kai Kremlius nutraukė oficialaus Kyjivo paskelbtas paliaubas.
Apie tai gegužės 6 d. pranešė laikraštis „The Kyiv Independent“, remdamasis aukšto rango Ukrainos pareigūnu.
„Mes tiesiog nematome prasmės (laikytis paliaubų – red. past.) dėl parado (kurį Vladimiras Putinas nori surengti Maskvoje gegužės 9 d. – red.)“, – sakė šaltinis.
BBC to nepatvirtina
Tačiau BBC šaltinis Ukrainos vyriausybėje vėliau nepatvirtino „The Kyiv Independent“ pranešimo.
„Prezidentas (Volodymyras Zelenskis – red. past.) dar nėra apsisprendęs dėl gegužės 9-osios. Tokiomis sąlygomis jis priima sprendimus diena iš dienos, t. y. jei jie užpuolė šiandien, mes taip pat atakuosime rytoj“, – sakė šaltinis.
Anksčiau prezidentas V.Zelenskis sakė, kad Rusija iki gegužės 6 d. 10 val. įvykdė 1820 Ukrainos inicijuotų paliaubų pažeidimų.
„Šiai dienai konstatuojame, kad Rusijos pusė sutrikdė paliaubų režimą. Pagal vakarinių mūsų karinių ir žvalgybos ataskaitų rezultatus bus nustatyti tolesni mūsų veiksmai“, – rašė Ukrainos valstybės vadovas.
Be to, prezidentas V.Zelenskis priminė, kad Ukraina elgsis veidrodiniu būdu, atsižvelgdama į „įkyrius Rusijos raginimus per žiniasklaidą ir socialinius tinklus su prašymu organizuoti tylą Maskvos parado metu“.
Zelenskis prakalbo apie siurprizą Maskvai
18:12
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad plataus masto priešlėktuvinės gynybos sistemų perkėlimas iš Rusijos regionų į Maskvą saugoti gegužės 9 d. vyksiančio parado atveria naujas galimybes Ukrainos „tolimojo nuotolio sankcijoms“.
Ukrainos vadovas socialiniuose tinkluose pranešė, kad išklausė karinės žvalgybos GUR vadovo Oleho Ivaščenkos pranešimą ir davė atskirus nurodymus dėl Rusijos oro gynybos sistemos. Jis pažymėjo, kad pastarosiomis savaitėmis priešlėktuvinės gynybos žiedai aplink Maskvą buvo stiprinami dideliu mastu perkeliant sistemas iš kitų šalies regionų.
„Tai rodo, kad Rusijos vadovybė nesiruošia paliauboms, apie kurias buvo padaryta tiek daug pareiškimų, ir labiau rūpinasi savo paradu Maskvoje nei visa Rusija. Kartu pažymime, kad tai atveria papildomų galimybių mūsų tolimoms sankcijoms. Bus nustatyti atitinkami mūsų prioritetai“, – sakė V.Zelenskis.
Šalies prezidentas priminė, kad Ukraina ne kartą siūlė Rusijai pereiti prie tikros diplomatijos ir užtikrinti pasitikėjimą diplomatiniu procesu nutraukiant ugnį. Jis pridūrė, kad Ukrainos pasiūlymai tebėra svarstomi, o Ukraina yra dėkinga savo partneriams už paramą diplomatijai ir pasirengimą veikti veidrodiniu būdu.
V.Zelenskis pabrėžė, kad Rusija turėtų imtis veiksmų, kad būtų užbaigtas karas ir pasiekta tikra taika.
Anksčiau Vokietijos laikraštis „Bild“ pranešė, kad aplink Maskvą sukurtas naujas oro gynybos žiedas. Socialiniuose tinkluose taip pat pasklido informacija, kad iš regionų perkeliamos priešlėktuvinės gynybos sistemos, siekiant sustiprinti Rusijos sostinės gynybą parado išvakarėse.
Gegužės 4 d. vakare Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad gegužės 8 ir 9 d. „skelbiamos paliaubos“, ir pagrasino masiniais smūgiais Kyjivo centrui, jei Ukraina bandys „sutrikdyti Pergalės dienos šventę“. Ministerija ciniškai pareiškė, kad anksčiau ji esą „susilaikė“ nuo smūgių Kyjivo centrui „dėl humanitarinių priežasčių“.
„Visur chaosas“. Rusijos elitą krečia stipriausias skilimas per 30 metų
17:08
Sparčiai blogėjanti ekonominė situacija, stiprinamos represijos ir interneto blokada išprovokavo didelio masto skilimą Kremliaus valdžios sluoksniuose, skelbia laikraštis „The Washington Post“, remdamasis šaltiniu Rusijos vyriausybėje.
Pasak straipsnio, įsiplieskusį konfliktą sprendžia prezidento administracijos, kuriai vadovauja Sergejus Kirijenka, pareigūnai ir Federalinė saugumo tarnyba (FSB), siekianti griežtai apriboti prieigą prie interneto, kuris, saugumo pareigūnų nuomone, gali būti panaudotas opozicijai prieš režimą mobilizuoti.
Vienas leidinio pašnekovas teigė, kad nesutarimai tarp Kremliaus elito, ryškėjantys prieš lapkričio mėnesį vyksiančius Dūmos rinkimus, pasiekė 1996 m. mastą, kai buvo perrinktas populiarumą prarandantis Borisas Jelcinas.
Tuomet šalininkai siūlė B.Jelcinui atšaukti ar atidėti rinkimus arba įvesti karo padėtį, o oligarchai primygtinai reikalavo surengti priešrinkiminę kampaniją, tikėdamiesi iš jos pasipelnyti ir kuo labiau ją kontroliuoti.
„Tam tikra prasme istorija kartojasi, – pastebėjo „The Washington Post“ šaltinis. – Kirijenka ir jo komanda bando įtikinti Putiną, kad jis gali kontroliuoti padėtį šalyje pasitelkdamas politines technologijas. O antroji tarnyba, FSB, bando įtikinti Putiną, kad vienintelis būdas stabilizuoti padėtį šalyje yra brutalūs metodai ir „varžtų“ užveržimas“.
Perdavus internetą FSB kontrolei, Vladimiro Putino reitingas pirmą kartą nuo 2018 m. pensijų reformos rekordiškai smuko žemyn.
Balandžio pabaigoje, VCIOM duomenimis, jis buvo nukritęs iki 65,6 proc. ir tai yra žemiausias lygis nuo karo pradžios.
„Rusijoje tarsi pasikeitė oro sudėtis“ – stiprų visuomenės nuotaikų pokytį apibūdino Carnegie tarptautinio taikos fondo vyresnysis bendradarbis Aleksandras Baunovas.
„Visur tvyro vadybinis chaosas, – pastebėjo jis. – Požiūris į Putiną keičiasi. Ekonominis optimizmas ir su juo susijęs kasdienis patriotizmas, kuris džiaugiasi išlikimu, o ne plėtra, traukiasi. Galiausiai suvokiama, kad neįmanoma laimėti karo, kuris pasikeitė, iki minimumo sumažindamas Rusijos pranašumą.“
Jam pritarė ir politologė Tatjana Stanovaja, kurios teigimu, pastarieji įvykiai Rusijos viduje rodo, kad sistema sunkiai susidoroja su augančiu spaudimu.
„Didėjanti vidinė įtampa, užkulisinės elito intrigos, gandai apie perversmą, griežtesnė ir reaktyvesnė kontrolė, baimė ją prarasti, didėjantis pažeidžiamumas dėl Ukrainos smūgių ir žmogžudysčių – spaudimas pasiekė tokį lygį, kad status quo pradėjo kelti grėsmę pernelyg daugelio su juo susijusių veikėjų asmeninėms pozicijoms“, – paaiškino ekspertė.
„Dar neseniai daugelis manė, kad Putinas turi planą. Dabar vis labiau abejojama tokio plano egzistavimu“, – pridurė T.Stanovaja.
Kritika režimui pasigirsta iš visų pusių. Tinklaraštininkė Viktorija Bonia rėžė, kad tokioje šalyje negalima gyventi, jai palaikymą išreiškė Komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas, kuris įspėjo V.Putiną dėl revoliucijos grėsmės kaip ir 1917 m. O karą palaikantis tinklaraštininkas Ilja Remesla, buvęs S.Kirijenkos pavaldinys, staiga pareikalavo įkalinti prezidentą.
V.Putinas „praranda savo magišką galią“, pažymėjo A.Baunovas.
„Valdžia vis dar nedalomai tebėra jo rankose, tačiau galios magija nyksta. Išryškėja ir jo tikrasis pavidalas. Žmonės vis dažniau pastebi nerangų senuką ant plonų kojų su ištirpusiais raumenimis po aptriušusiu kostiumu. Prieškarinis Putinas pusnuogis ant žirgo dabar neįsivaizduojamas“, – reziumavo ekspertas.
Medvedevas pagrasino Europai „didelėmis žudynėmis“
16:51
Rusijos interesus galima užtikrinti tik demonstruojant jėgą ir sukeliant „gyvulišką baimę Europai“ prieš galimas „dideles žudynes“ žemyne, rėžė Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.
Jo nuomone, Europos šalys bando įgyvendinti „taikos per jėgą“ koncepciją prieš Maskvą.
„Mes galime atsakyti tik užtikrindami Rusijos saugumą per gyvulišką Europos baimę“, – „Russia Today“ straipsnyje rašė D.Medvedevas. – Nei maldavimai, nei gerų ketinimų demonstravimas, nei geranoriškumas ir vienašališki pasitikėjimo stiprinimo žingsniai neturėtų būti mūsų įrankiai, padedantys užkirsti kelią didelėms žudynėms.“
Jis atvėrė propagandos kloaką pridurdamas, kad Vokietija ir likusi Europa ruošiasi prieš Rusiją pakartoti Trečiojo reicho įsiveržimą į Sovietų Sąjungą Antrojo pasaulinio karo metais („Barbarossa 2.0“).
Vienintelis būdas tai sustabdyti, kaip tvirtino Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas, yra „ugdyti supratimą apie neišvengiamybę sulaukti nepriimtinos žalos“.
Reikalauja „denacifikuoti“ Vokietiją
Be to, D.Medvedevas, remdamasis Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) neva turimais dokumentais, pareiškė, kad po karo nebuvo jokios „tikros denacifikacijos“ Vokietijoje.
Jo nuomone, beveik visa antihitlerinės koalicijos sąjungininkų vykdyta veikla buvo „tuščias farsas“.
„Anglosaksai, siekdami išlaikyti buvusius Hitlerio karo ūkio vadovus ir jiems reikalingus stambius nacius, vykdė kampaniją su šūkiu „Mažus pakarti, stambius išteisinti“, – dėstė D.Medvedevas.
Jo straipsnis „Russia Today“ pasirodė po to, kai Vokietija savo pirmojoje gynybos strategijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų įvardijo Maskvą kaip pagrindinę grėsmę sau bei NATO ir pradėjo rengti civilinę infrastruktūrą, kurią būtų galima panaudoti ginkluoto konflikto metu.
Be kita ko, Berlynas skyrė 1,35 mlrd. eurų didžiausiam Europos Šiaurės jūros uostui (Bremerhafene) modernizuoti. Jame planuojama sustiprinti krovos dokus, kad į būsimas fronto linijas būtų galima gabenti karinę įrangą, įskaitant tankus. Vokietija taip pat pradėjo tankų brigados Lietuvoje dislokavimą, kad Berlynas, vykdydamas NATO įsipareigojimus, „saugotų kiekvieną centimetrą“ rytiniame flange.
Vengrija grąžino Ukrainai 9 aukso luitus ir areštuotus milijonus
16:35
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paskelbė, kad Vengrija grąžino grynuosius pinigus ir auksą, konfiskuotus iš valstybinio Ukrainos banko darbuotojų kovą, kilus politiniam ginčui.
„Svarbus žingsnis santykiuose su Vengrija – šiandien grąžintos „Oščadbank“ lėšos ir vertybės, kurias šių metų kovą konfiskavo Vengrijos specialiosios tarnybos“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime teigė V.Zelenskis.
Kovo mėnesį Vengrija sulaikė septynis Ukrainos valstybinio „Oščadbank“ darbuotojus, kai šie vežė grynuosius pinigus iš Austrijos į Ukrainą. Vėliau jie buvo paleisti, bet Kyjivas dar nebuvo atgavęs 35 mln. eurų ir 40 mln. JAV dolerių grynaisiais ir devynių aukso luitų.
Budapeštas teigė juos sulaikęs vykdant tyrimą dėl pinigų plovimo, tačiau Kyjivas tvirtino, kad Vengrija faktiškai paėmė vyrus įkaitais, keršydama už tai, kad Ukraina neatidarė Rusijos naftą į Budapeštą tiekiančio vamzdyno.
Šis incidentas smarkiai pakenkė dviejų kaimynių santykiams, o kadenciją baigiantis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir Ukrainos prezidentas V.Zelenskis apsikeitė aštriomis replikomis.
Balandžio mėnesį buvo pranešta, kad V.Zelenskis planuoja šį reikalą aptarti su Vengrijos rinkimus laimėjusios partijos „Tisza“ lyderiu Peteriu Magyaru.
Maskva virsta tvirtove: apie sostinę įrengta daugiau kaip 40 oro gynybos bokštelių
16:23
Kremlius nusprendė paversti Maskvą tvirtove, stiprėjant atakų grėsmei iš Ukrainos, skelbia vokiečių leidinys „Bild“.
Nurodoma, kad šiuo tikslu aplink Rusijos sostinę formuojama ešeloninė oro gynybos sistema. Remiantis palydovinėmis nuotraukomis, 2025 m. šalia miesto įrengti papildomi 43 gynybiniai bokšteliai su priešlėktuvinių raketų sistemomis „Pancyr-S1“.
Tai yra sovietinio „mažojo žiedo“ priešlėktuvinės gynybos 50 km spinduliu, kuris taip ir nebuvo pasitelktas Šaltojo karo metais, atkūrimo tęsinys. Pozicijos išsidėsčiusios palei centrinį sostinės žiedą ir jį dubliuojantį mažąjį betoninį kelią.
Oro gynybos sistemos į Maskvą perkeliamos iš kitų regionų, o tai rodo, kad valdžia daugiausia dėmesio skiria savo sostinės saugumui.
2025 m. naujos „Pancyr“ pozicijos atsirado netoli Zelenogrado, Podolsko, Centrinio žiedinio kelio greitkelio sankryžoje netoli Gželio, buvusio radiotechnikos centro teritorijoje netoli Naro-Fominsko ir šalia Centrinio tiksliosios mašinų gamybos mokslinių tyrimų instituto šaudyklos.
Be to, kelios oro gynybos sistemų aikštelės įrengtos šalia Domodedovo (prie Maskvos mažojo aplinkkelio) ir Žukovskio (prie Novobiazanskojės greitkelio) oro uostų.
Bepiločių orlaivių keliama grėsmė privertė Kremlių smarkiai sugriežtinti rūmų šeimininko Vladimiro Putino saugumo priemones. Kaip šią savaitę rašė laikraštis „Financial Times“, Rusijos vadovas smarkiai sumažino savo kelionių skaičių. Be to, artimiausio prezidento personalo nariams uždrausta naudotis telefonais ir bet kokiais prietaisais su mobiliuoju internetu.
Kaip teigė „Financial Times“ šaltiniai, V.Putinas baiminasi pasikėsinimo jį nužudyti, o dronai laikomi tam tinkamu įrankiu. Dėl to, kaip nurodoma straipsnyje, V.Putinas vis daugiau laiko praleidžia požeminiuose bunkeriuose, teigė šaltiniai.
Gegužės pradžioje paaiškėjo, kad V.Putinas pakeitė Rusijos oro ir kosmoso pajėgų, kurioms priklauso oro ir priešraketinės gynybos pajėgos, vadą. Vietoje generolo Viktoro Afzalovo į šias pareigas paskirtas generolas pulkininkas Aleksandras Čaika. Tikėtina, kad toks sprendimas buvo priimtas po kelių dronų atakų, kurių oro gynybos pajėgos nesugebėjo atremti.
Dronai smogė Rusijos FSB pastatui okupuotame Kryme
16:04
Okupuotame Kryme esančiame Armianske Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) Pasienio apsaugos padalinio pastatą, skelbia „Telegram“ stebėsenos kanalas „Krymskij veter“.
Pažymima, kad ataka prieš FSB pasienio tarnybos pastatą įvykdyta antradienio vakarą, o per išpuolį kilo gaisras.
Kaip teigia „Krymskij veter“, remdamasis vietinių informacija, per smūgį buvo sunaikinta pusė FSB priklausančio pastato.
Nurodoma, kad apsaugininkas esą buvo nuėjęs virti kavos ir būtent tuo metu įvyko sprogimas.
Vietos gyventojai taip pat pranešė, kad mieste buvo apgadintas devynių aukštų pastatas.
„Telegram" kanale priduriama, kad tą patį vakarą sprogimai taip pat užfiksuoti Simferopolyje ir Bachčisarajuje. Anot pranešimų, sprogimai aidėjo teritorijose, kuriose yra Rusijos kariniai poligonai.
Be to, vietos gyventojai socialiniuose tinkluose pranešė apie smūgius Kačos aerodromui ir objektams Sevastopolyje.
Anksčiau karinis apžvalgininkas Denysas Popovičius naujienų portalui „Unian“ sakė, kad rusai okupuotame Kryme labiausiai bijo ukrainiečių desanto. Pasak jo, rusai jau dabar intensyviai kasinėja pakrantę.
Pasak D.Popovičiaus, Rusija mato, kad „kažkas yra Kryme ir kažkas smūgiuoja į jų objektus“.
Antradienį Ukrainos karinė žvalgyba paskelbė, kad Kryme numušė Rusijos amfibinį lėktuvą „Be-12 Čaika“, tris kateriuss ir aprūpinimo laivą.
