Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas įspėjo Armėniją, kad jos gali laukti Ukrainos scenarijus
09:08
Armėnijos valdžia turėtų surengti referendumą dėl prisijungimo prie Europos Sąjungos, ko siekti nurodė ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Apie tai per spaudos konferenciją po Pergalės dienos parado Maskvoje prabilo Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas.
Anot jo, šis klausimas „reikalauja ypatingo svarstymo“.
„Būtų teisinga tiek gyventojų, tiek mūsų, kaip pagrindinio ekonominio partnerio, atžvilgiu kuo anksčiau apsispręsti, pavyzdžiui, surengti referendumą. Tai ne mūsų reikalas, bet būtų logiška surengti referendumą ir paklausti Armėnijos piliečių, koks bus jų pasirinkimas“, – dėstė V.Putinas.
Tada būtų galima eiti „švelnaus, protingo ir abipusiai naudingo išsiskyrimo keliu“.
Kremliaus vadovas lyg tarp kitko atkreipė dėmesį, kad karas prieš Ukrainą taip pat prasidėjo „su šalies bandymu įstoti į Europos Sąjungą“.
Pasak jo, dėl tam tikrų įvykių ir buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus atsisakymo integruotis į ES Ukrainoje esą įvyko „valstybės perversmas“, kuris lėmė „Krymo istoriją, padėtį Ukrainos pietryčiuose ir karo veiksmus“.
„Todėl nereikia eiti iki kraštutinumų, reikia laiku tiesiog pasakyti, kad darysime taip ir taip. Čia nėra nieko ypatingo. Reikia viską apskaičiuoti. Ir Armėnijos pusė turi apskaičiuoti, ir mes turime apskaičiuoti“, – dėstė V.Putinas.
Anot jo, tai yra labai rimtas klausimas. V.Putinas pridūrė, kad Armėnijos planai dėl narystės Europos Sąjungoje taip pat gali tapti diskusijų objektu Eurazijos ekonominės sąjungos viršūnių susitikime.
Armėnijos parlamentas patvirtino įstatymą dėl šalies stojimo į ES proceso pradžios 2025 m. pavasarį.
Rugpjūtį N.Pašinianas pareiškė, kad Jerevanas gali pasitraukti iš Ekonominės sąjungos, nes respublika siekia integracijos į ES.
„Suprantame, kad vienu metu būti ir Europos Sąjungos, ir EES nare neįmanoma. Kai ateis galutinio pasirinkimo momentas, priimsime atitinkamą sprendimą“, – pabrėžė jis.
Šios savaitės pradžioje Jerevane vyko Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimas, kuriame dalyvavo beveik 50 šalių atstovai.
Susitikime dalyvavęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atkreipė dėmesį į politinius pokyčius šalyje ir gyrė N.Pašinianą už tai, kad jis pasirinko „eurointegracijos“ kursą.
Gegužės 4 d. į viršūnių susitikimą atvyko prezidentas Volodymyras Zelenskis, o tai sukėlė aštrią reakciją Kremliuje.
Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova apkaltino Jerevaną „veiksmais prieš Rusiją“, pagrasino „rimtu dvišalių santykių pablogėjimu“ ir kritikavo „labai šiltą“ V.Zelenskio priėmimą.
„Žinoma, tikriausiai vis dėlto tikėtasi kokių nors paaiškinimų iš Jerevano“, – sekmadienį, komentuodamas šį klausimą, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis pavadino sprendimą suteikti V.Zelenskiui „aikštelę absoliučiai antirusiškiems pareiškimams" „nenormaliu“. D.Peskovas mano, kad tai „nesiderina su mūsų santykių su Jerevanu dvasia“.
Budanovas: Ukrainos ir Rusijos prezidentų skambutis neįmanomas lyg iš giedro dangaus
14:43
Lietuvoje viešintis Ukrainos prezidento administracijos vadovas, buvęs karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas sako, jog Volodymyro Zelenskio skambutis su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu nėra įmanomas „iš giedro dangaus“.
„Nemanau, kad toks skambutis būtų įmanomas be jokio įspėjimo. Kiek žinau, mūsų oficialūs tarpvalstybiniai ryšio kanalai buvo nutraukti, o tokie skambučiai mobiliuoju telefonu nevykdomi“, – žurnalistams pirmadienį sakė jis.
Taip K.Budanovas kalbėjo Slovakijos premjerui Robertui Fico pareiškus, kad V.Zelenskis turėtų skambinti V.Putinui, jei nori su juo susitikti.
„Laikas pokalbiui su Rusija“: Suomijos vadovas paragino pradėti derybas su Kremliumi
14:28
Europa turi pradėti savarankiškas derybas su Rusija, nes dabartinė Jungtinių Valstijų politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu neatitinka Europos interesų, italų laikraščiui „Corriere della Sera“ pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas.
„Jei JAV politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu neatitinka Europos interesų, kaip manau, tuomet turime veikti tiesiogiai. Taip, laikas pradėti kalbėtis su Rusija. Nežinau, kada tai įvyks. Su Europos lyderiais aptarėme, kas inicijuos kontaktą“, – pažymėjo Suomijos lyderis.
Pasak jo, kol kas nežinoma, kuris iš ES šalių lyderių turės vesti derybas su Rusija.
„Svarbiausia – kad viskas turi būti suderinta tarp mūsų, ypač tarp E5 šalių – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos – su Šiaurės Europos ir Baltijos valstybėmis, kurios yra prie sienos. Ar tai bus specialusis pasiuntinys, ar lyderių grupė – pažiūrėsime“, – užsiminė A.Stubbas.
Suomijos lyderis pridūrė, kad jis pesimistiškai vertina perspektyvas šiais metais sudaryti taikos susitarimą tarp Ukrainos ir Rusijos.
Anksčiau panašias mintis išsakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa pareiškė, kuris teigė, jog Europos Sąjunga turi potencialą derėtis su Rusija. Jo teigimu, tai remia ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
A.Costa nurodė, kad ES vengs kištis į procesą, kuriam vadovauja JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis taip pat pripažino, kad iš Kremliaus nebuvo jokių signalų, jog Vladimiras Putinas būtų pasirengęs sėsti prie derybų stalo su kuriuo nors ES atstovu.
Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas vėliau pareiškė, kad V.Putinas yra pasirengęs derėtis su „visais“, įskaitant europiečius. Jis pridūrė, kad pirmą žingsnį turi žengti Europos vyriausybės, nes būtent jos nutraukė ryšius su Maskva 2022 m. po karo su Ukraina pradžios.
Lietuva įsipareigojo skirti 10 mln. eurų su pagrobtų Ukrainos vaikų grąžinimu susijusioms iniciatyvoms
14:01
Lietuva įsipareigojo skirti 10 mln. eurų su pagrobtų Ukrainos vaikų grąžinimu susijusioms iniciatyvoms, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Lietuvos ir Ukrainos diplomatijos vadovai Kęstutis Budrys bei Andrijus Sybiha Briuselyje dėl to pasirašė bendrą deklaraciją.
Joje numatyta, kad Lietuva skirs daugiau nei 10 mln. eurų paramos iniciatyvoms, susijusioms su vaikų grąžinimu, psichologine ir medicinine reabilitacija, globos sistemos stiprinimu ir atsakomybės už nusikaltimus užtikrinimu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremliuje – naujos taisyklės: dėl Putino griebėsi naujų neįtikėtinų priemonių
13:47
Rusijos federalinė apsaugos tarnyba (FSO) uždraudė pareigūnams susitikimuose su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu nešioti rankinius laikrodžius, skelbia opozicinis „Telegram“ kanalas „Možem Objasnit“.
„Telefonai draudžiami jau seniai – dabar į sąrašą įtraukti ir laikrodžiai, tiek elektroniniai, tiek mechaniniai“, – kanalui atskleidė šaltinis.
Pasak jo, draudimas įsigaliojo maždaug balandžio viduryje. Norėdami patikrinti informaciją, kanalo žurnalistai peržiūrėjo filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuoti V.Putino susitikimai, ir patvirtino, kad pareigūnai laikrodžių nesegėjo.
Pažymima, kad taisyklė taikoma net ir tiems pareigūnams, kurie viešumoje retai kada matomi be laikrodžio.
Kaip pavyzdžius „Možem Objasnit“ nurodė Tambovo srities gubernatorių Jevgenijų Pervišovą, Mordovijos Respublikos vadovą Artiomą Zdunovą ir „Kamaz“ generalinį direktorių Sergejų Kogoginą.
Tiesa, esama ir išimčių. Naujosios taisyklės netaikomos žmonėms, kuriuos V.Putinas gerai pažįsta, teigė šaltinis.
„Jie taip pat atiduoda savo telefonus, tačiau laikrodžio taisyklė jiems netaikoma – bent jau kol kas. Smulkesnio rango vyrukai jau negali nieko pasiimti“, – pažymėjo pašnekovas.
Pavyzdžiui, bendrovės „Rostec“ vadovas Sergejus Čemezovas nufilmuotas per neseniai įvykusį susitikimą su V.Putinu segintis laikrodį. Pažymėtina, kad abu vyrai yra draugai jau daugiau kaip 40 metų.
„Možem Objasnit“ atkreipė dėmesį, kad prieš susitikimus ir pats V.Putinas pradėjo nusiimti laikrodį. Tačiau per susitikimą su Čečėnijos lyderiu Ramzanu Kadyrovu jis, matyt, pamiršo – Kremliaus spaudos tarnybos paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip jis ranka prisidengia riešą.
„Možem Objasnit" nepatikslino, kas paskatino nustatyti naujus FSO reikalavimus, tačiau atkreipė dėmesį į gegužės pradžioje Europos žvalgybos paskelbtą ataskaitą, kurioje teigiama, kad V.Putinas baiminasi pasikėsinimo nužudyti ir smarkiai sugriežtino savo saugumo priemones.
Ataskaitoje nurodoma, kad Kremliaus lankytojai dabar tikrinami dviem lygiais, įskaitant pilną FSO pareigūnų atliekamą kratą.
Virėjams, sargybiniams ir fotografams iš viso buvo uždrausta naudotis net viešuoju transportu ir prie interneto prijungtais įrenginiais, kai jie dirba šalia V.Putino.
Vokietija prakalbo atvirai: Kremlius griebėsi naujos žmogžudysčių taktikos
13:40
Kremlius kontroliuoja Rusijos organizuotą nusikalstamumą ir vis dažniau naudojasi jo paslaugomis sabotažui ir žmogžudystėms vykdyti, pareiškė Vokietijos federalinė vidaus reikalų ministerija. Toks vertinimas pateiktas ministerijos atsakyme į Vokietijos žaliųjų partijos parlamentinį paklausimą, kurio kopiją gavo leidinys „Spiegel“.
Grupuotės priverstos palaikyti santykius su Kremliumi
Vokietijos ministerijos teigimu, kitų buvusios Sovietų Sąjungos šalių grupuotės, kurias Vokietija vadina Rusijos ir Eurazijos organizuotu nusikalstamumu, neišvengia Kremliaus įtakos. Tokios nusikalstamos struktūros, pasak Vokietijos, yra priverstos bendradarbiauti su Rusijos valdžios institucijomis mainais į Rusijos valstybės institucijų toleranciją jų veiklai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina užfiksavo dešimtis hantaviruso atvejų
12:47
Ukrainoje kasmet užregistruojama dešimtys užsikrėtimo hantavirusu atvejų, teigė aukštas visuomenės sveikatos pareigūnas.
Ukrainoje vykstantis karas padidino riziką šalyje, susijusią su blogėjančiomis sanitarinėmis sąlygomis ir ilgalaikiu buvimu lauko aplinkoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Buvęs FBK direktorius metė kaltinimus Volkovui: sako, kad Lietuvos padalinys neskaidriai panaudojo lėšas
12:27
Daug metų vienu svarbiausių Aleksejaus Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo (FBK) veidų buvęs Ivanas Ždanovas viešai metė rimtus kaltinimus savo buvusiai organizacijai. Daugiau nei dešimtmetį fondo direktoriumi dirbęs, o 2025-ųjų rudenį iš jo atleistas opozicionierius pareiškė, kad FBK vadovybė esą nutolo nuo pačios organizacijos deklaruotų principų – „nemeluoti ir nevogti“.
Tarp skambiausių jo pareiškimų – kaltinimai Lietuvoje veikusiam FBK padaliniui dėl galimai neskaidrios buhalterinės apskaitos: anot I.Ždanovo, fiktyviai įdarbintų žmonių atlyginimai galėjo atsidurti vieno artimiausių Navalno bendražygių Leonido Volkovo kišenėje. L.Vokovas šiuos kaltinimus kategoriškai neigia.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nori taikos dar šią vasarą: Europa rengia naują smūgį Vladimirui Putinui
11:47
Briuselis rengia naują sankcijų prieš Rusiją etapą, o pagrindiniu taikiniu taps „šešėlinio laivyno“ tanklaiviai, naudojami nelegaliam Rusijos naftos gabenimui po visą pasaulį.
Kaip leidiniui „Politico“ teigė Europos Sąjungos atstovai, tai padės užkirsti kelią vienam iš svarbiausių Kremliaus pajamų šaltinių ir sustiprins spaudimą Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, siekiant priversti jį atsisakyti savo maksimalistinių reikalavimų bet kokiame taikos susitarime dėl Ukrainos.
Tikimasi, kad 21-asis sankcijų paketas greičiausiai bus įvestas birželio pabaigoje arba liepos pradžioje ir suduos skausmingą smūgį Rusijos bankams, finansų įstaigoms ir karinės pramonės įmonėms, taip pat bendrovėms, pardavinėjančioms vogtus Ukrainos grūdus.
Valdžios atstovai taip pat mato galimybę pasistūmėti į priekį su sankcijomis, kurias anksčiau blokavo buvęs Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Tarp jų – priemonės, nukreiptos prieš aukšto rango Rusijos stačiatikių bažnyčios narius, ypač jos lyderį, patriarchą Kirilą, artimą Putino sąjungininką.
Europos Komisija taip pat gali atgaivinti idėją uždrausti Rusijos laivų jūrinius pervežimus, kurią iki šiol blokavo Malta ir Graikija, nurodė vienas iš diplomatų.
Smogti, kai skauda
Briuselyje vadovaujamasi paprasta logika: Rusijos ekonomika „yra blogiausioje padėtyje nuo karo pradžios“, todėl dabar tikrai atėjo laikas siekti daugiau, atskleidė vienas aukšto rango ES pareigūnas.
Rusija kenčia nuo „statinio infliacinio šoko. Būtent todėl per susitikimus su G-7, dvišalius susitikimus su JAV atstovais pabrėžiame, kad dabar ne laikas silpninti spaudimą Rusijai“, interviu „Politico“ nurodė ES ekonomikos patarėjas Valdis Dombrovskis.
Tuo tarpu Ukraina dabar turi daug daugiau svertų nei prieš metus, sutinka pareigūnai.
90 mlrd. eurų ES paskola, Ukrainos pažanga mūšio lauke, gebėjimas gaminti savo tolimojo nuotolio ginklus ir psichologinis poveikis, kurį sukėlė sužlugdytas Maskvos Pergalės dienos paradas – prisideda prie teigiamos dinamikos.
„90 mlrd. eurų ir sankcijos veikia, jos suteikia impulsą ir stato Ukrainą į daug geresnę padėtį“, – mano vienos iš NATO šalių nacionalinio saugumo tarnybos aukšto rango pareigūnas.
Ar taika bus jau šią vasarą?
Ukrainos sąjungininkai teigia, kad vasaros sankcijų smūgis gali būti naudingas Kyjivui, atsižvelgiant į tai, kad valdžioje yra naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras, galbūt bus pasiektas tvirtas paliaubų susitarimas Irane, o lapkričio mėnesį vyksiantys Kadencijos vidurio rinkimai Jungtinėse Valstijose gali vėl grąžinti amerikiečių dėmesį taikos procesui.
„Iranas, kaip ir anksčiau, pritraukia didelę dalį dėmesio, ne tik todėl, kad šiose derybose dalyvauja tie patys žmonės. Tačiau Ukraina pasiekia sėkmę mūšio lauke, ir atrodo, kad Trumpas tai pastebėjo“, – įvertino aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūnas, kalbėjęs su „Politico“.
„Dabar turime judėti į priekį“, – pabrėžė Mika Aaltola, Suomijos Europos Parlamento narys, kuris pasveikino „stulbinančius rezultatus“, kurių Ukraina pasiekė mūšio lauke, pagrindinį veiksnį, pakeitusį retoriką dėl Ukrainos derybinės pozicijos.
Balandį Europos Sąjunga patvirtino 20-ąjį sankcijų paketą prieš Rusiją ir apribojimai pradėti taikyti septynioms Rusijos naftos perdirbimo gamykloms: Tuapsėje, Komsomolske, Angarske, Ačinske, Riazanėje, Afipske ir „Lukoil“ įmonei Usinske. Į sąrašą taip pat įtraukti du Rusijos naftos gamintojai – „Bašneft“ ir „Slavneft“, taip pat įmonės Jungtiniuose Emyratuose, susijusios su „šešėline laivyba“ ir „Rosneft“ bei „Gazprom“ dukterinėmis struktūromis.
Linas Linkevičius. Putinui visiškas marazmas
11:40
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, dabartinis šalies ambasadorius Švedijoje sekmadienį publikuotame įraše socialiniame tinkle „Facebook“ nepagailėjo kritikos Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui ir įspėjo apie jo veiksmų pasekmes.
Pasak jo, kuo ilgiau V.Putino aplinka tai toleruos, tuo skausmingesnės pasekmės bus ne tik Rusijos žmonėms, į kuriuos jam nusispjauti ar vadinamus rusakalbius, į kuriuos jam triskart nusispjauti, kuo buvo galima dar kartą įsitikinti, kai buvo neseniai dronais atakuoti netgi gelbėtojų automobiliai Kharkive, Poltavoje, Dnipropetrovsko srityje.
„Aplinka pagaliau turėtų suvokti, kad jiems patiems visa tai skaudžiai atsirūgs“, – pabrėžė ambasadorius.
Diplomatas atkreipė dėmesį, kad turi egzistuoti visiškai padrikas mąstymas, „jei kam nors vis dar nesimato, kad situacija klostosi ne tik „ne pagal planą“, bet kad ji apskritai nekontroliuojama“.
„Iš to absurdo spektaklio, vadinamo Pergalės paradu, jau lyg galima buvo susiprasti, kad kažkas čia ne taip. „Neegzistuojanti" valstybė, kurią buvo grasinta paimti per tris dienas, penktus metus niekuo nenusileidžia ir dar sugeba tiek įbauginti, kad sugadintų mylimiausią Putino šventę“, – dėstė L.Linkevičius.
Reikia visai susipykti su tikrove, vis dar reikalaujant iš Ukrainos paimti Luhansko ir Donecko sritis, nors karo lauke jokių perspektyvų tai padaryti nesimato, rašė jis.
„Argumentas „geležinis“. Tiesiog, Rusija taip nusprendė ir kažkokiu mistiniu būdu susirašė tas Ukrainos sritis į savo konstituciją. O liūdniausia (žinoma, Rusijai), kad tokių ketinimų užtarėjų ir pritarėjų kaip ir nebeliko – net tarp artimiausių sąjungininkų.
Nepriklausomų Valstybių Sandraugos vadovai vis prisiversdavo ar būdavo priversti vykti į Maskvą gegužės 9 dieną. Nors jau pernai buvo šaipomasi, kad Putinui reikėjo „gyvojo skydo“.
Šiemet dar sudėtingiau. Tik kai Zelenskis savo dekretu „leido" surengti Pergalės paradą, įsakė neapšaudyti Raudonosios Aikštės, šalia ištikimojo sąjungininko Lukašenkos paskutiniu monentu dar apsisprendė atvykti Kazachstano ir Uzbekistano vadovai“, – teigė ambasadorius.
Tačiau, pasak jo, tokia paguoda menka.
Kazachstano prezidentas Kassym-Jomart Tokajevas ir Uzbekistano prezidentas Shavkatas Mirzijojevas, nors ir atvyko į paradą, bet jų pozicija dabartinio Rusijos karo atžvilgiu visiems žinoma.
„Jie tvirtai palaiko Ukrainos teritorinį vientisumą ir dėl tos priežasties neketina pripažinti vadinamųjų Luhansko liaudies respublikos (LNR) ir Donecko liaudies respublikos (DNR)“, – rašė L.Linkevičius.
Azerbaidžanas atvirai ir intensyviai bendradarbiauja su Ukraina, taip pat ir gynybiniais klausimais. Ten netgi dirba Ukrainos kariniai specialistai, ką neseniai patvirtino Volodymyras Zelenskis.
„Apie Moldovą net neverta turėti iliuzijų. Ji tik formaliai priklauso NVS ir iš ten jau traukiasi. Moldovos pasirinkimas aiškus ir tvirtas – ji yra kandidatė į ES nares.
Pastaruoju metu Putiną ypač įsiutino Armėnija. Neseniai premjeras Pašinianas viešai „pamokė" Putiną demokratijos. Paaiškino, kad jo šalyje toleruojama kitokia nuomonė, nėra interneto ribojimų, nėra cenzūros. Maža to, neseniai dar pareiškė, kad Armėnija nėra Rusijos sąjungininkė kare prieš Ukrainą ir apskritai nusprendė integruotis į Europos Sąjungą“, – išskyrė diplomatas.
Jis priminė, kad 2013 metais Armėnija buvo visiškai pasirengus pasirašyti su Europos Sąjunga Asociacijos sutartį. Vis tik po Rusijos spaudimo ir šantažo buvo priversta pakeisti savo kursą 180 laipsnių ir vietoje ES pasirinkti integraciją į Eurazijos Ekonominę Sąjungą.
„Lietuva tuomet pirmininkavo ES, todėl kolega Armėnijos užsienio reikalų ministras atvyko į Vilnių informuoti apie šį geopolitinį posūkį. Pokalbio pradžioje apskritai kurį laiką tylėjo ir vėliau paklausė: „Ar galima nors ką nors išsaugoti iš to, ką Armėnija derybose su ES buvo pasiekus?“. Nesunku buvo suprasti, kad pozicijos „pokyčiai" įvyko nelaisva valia“, – dalijosi L.Linkevičius.
Praėjo 13 metų ir Armėnija nusprendė grįžti į Europos kelią.
„Tik ar dabar kas nors išsigąs Rusijos grasinimų? Ar turi Rusija „kortų" ir politinės drąsos surengti Armėnijoje ką nors panašaus į tą „jovalą“, kurį surengė Ukrainoje?
Grįžkime trumpam į tą nelaimingą paradą. Teko socialiniuose tinkluose matyti vieną reportažą, iliustruojantį visą tą marazmą, prie kurio Putinas privedė Rusiją. Viename iš interviu, kuris jau ko gero pašalintas, žurnalistė pakiliu tonu paklausė jaunos moters, kieno dvi nuotraukas ji laiko rankose. Pasirodo, ten jos senelis, kariavęs ir žuvęs Didžiajame Tėvynės kare ir jos vyras, žuvęs vadinamoje „specialioje operacijoje“. „Tai jums šiandien dviguba šventė?“ – paklausė žurnalistė“, – ironiškai įrašą baigė ambasadorius.
Donaldas Trumpas dėkoja Lukašenkai: „Taip miela!“
11:07
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį socialiniuose tinkluose pranešė, kad iš Baltarusijos ir Rusijos kalėjimų buvo paleisti trys kaliniai iš Lenkijos ir du kaliniai iš Moldovos. Ir už tai jis dėkingas autoritariniam Baltarusijos vadovui: „Dėkoju prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai už bendradarbiavimą ir draugystę. Taip miela!“
„Ką tik užtikrinome trijų Lenkijos ir dviejų Moldovos kalinių paleidimą iš Baltarusijos ir Rusijos kalėjimų“, – teigė jis tinkle „Truth Social“.
Įraše D. Trumpas už išlaisvinimą dėkojo specialiajam pasiuntiniui J. Coale'ui, taip pat Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai už jo „bendradarbiavimą ir draugystę“.
D. Trumpas taip pat užsiminė apie žinomo lenkų ir baltarusių žurnalisto bei aktyvisto Andrzejaus Poczobuto paleidimą iš Baltarusijos kalėjimo, apie kurio išlaisvinimą pareigūnai skelbė dar balandžio pabaigoje.
„Mano draugas, Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, praėjusį rugsėjį susitiko su manimi ir paprašė padėti išlaisvinti Andrzejų Poczobutą iš Baltarusijos kalėjimo. Šiandien Poczobutas yra laisvas dėl mūsų pastangų. Jungtinės Valstijos tesi pažadus savo sąjungininkams ir draugams“, – teigė jis.
