Karas Ukrainoje. „Rusija ruošiasi eskalacijai“: kaip planuoja pasitelkti Baltarusiją ir Padniestrę, ir kokie gali būti smūgiai Ukrainai

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Karas Ukrainoje

Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų karys Oleksandras Musijenka interviu „Radio NV“ kalbėjo apie naują Rusijos agresijos eskalacijos etapą, kuriam, jo teigimu, Maskva ruošiasi, bei apie galimą Baltarusijos ir nepripažintos Padniestrės įtraukimą į šiuos planus.

— Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialistai gavo dokumentų, rodančių, kad Rusija rengia naujus raketų ir dronų smūgius Ukrainai. Apie tai kalbėjo ir prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pareiškė, kad tarp Rusijos taikinių yra apie dvi dešimtys politinių centrų, karinių objektų, įskaitant Ukrainos prezidento biurą, Aukščiausiąją Radą ir kitus objektus. Palydovinėse nuotraukose iš tų dokumentų matyti net konkretūs pastatai. Visa tai datuojama šių metų gegužės 6 diena – būtent tomis dienomis, kai Kremlius itin nerimavo dėl galimo Ukrainos dronų pasirodymo virš Raudonosios aikštės Maskvoje ir grasino atsakomaisiais smūgiais. Paaiškinkite, ar tai konkrečių planų dalis, ar tiesiog bandymas užtikrinti, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gegužės 9-ąją jaustųsi saugiau?

— Mūsų šalyje įvyko svarbus įvykis, susijęs su Rusijos karo nusikaltimų fiksavimu. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis pasirašė įsakymą – pirmą kartą pasaulyje iš esmės sukurta Rusijos karo nusikaltimų vaizdo verifikavimo ir patvirtinimo sistema naudojant dronus. Čia didelį indėlį įnešė būtent Nepilotuojamų sistemų pajėgos.

Tai daroma tam, kad praktiškai kiekvienas karo nusikaltimas turėtų aiškų ryšį su metaduomenimis – data, laiku, vieta ir konkrečiais atsakingais asmenimis. Tai įrodymų bazė, kurią Ukrainos ginkluotosios pajėgos renka ir toliau rinks, siekdamos patraukti atitinkamus rusus atsakomybėn ir parodyti tarptautinei bendruomenei, ką daro Putinas.

Kalbant apie jūsų klausimą – ką daro Putinas? Kokie Kremliaus planai? Ką turime suprasti iš to, kad jie ruošia smūgius vadinamiesiems sprendimų priėmimo centrams? Akivaizdu, kad tokie planai neatsiranda per kelias minutes. Tai reiškia dar vieną eskalacijos etapą.

Ką matėme? Matėme, kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino Putiną nutraukti ugnį. Prezidentas Trumpas išreiškė viltį, kad galbūt šis vadinamasis paliaubų režimas bus pratęstas ir po gegužės 11-osios.

Putinas atsakė masine raketų ir dronų ataka – dar vienu karo nusikaltimu, dar viena ataka prieš gyvenamuosius namus, kur žuvo ir buvo sužeisti civiliai.

Tai reiškia, kad Putinas atsakė eskalacija.

Dabar, remdamiesi Ukrainos karinės žvalgybos perimtais planais, matome, kad Rusija ruošiasi ne kitoms taikos deryboms. Ji ruošiasi smūgiams, ruošiasi šios agresijos eskalacijai. Jie mano, kad dar turi pakankamai jėgų ir galimybių priversti Ukrainą priimti nepopuliarias nuolaidas ir kompromisus.

Jie tiki, kad šiais teroro aktais, intensyvesniais apšaudymais, bandymais sunaikinti Kyjivo centrą, vadinamuosius sprendimų priėmimo centrus ir panašiai gali priversti Ukrainą kapituliuoti.

Tačiau, kaip teisingai pažymėjo prezidentas, esmė ne vien prezidentas – kovoja visa Ukrainos tauta. Galima kiek nori smogti Bankovos gatvei ar kitoms vietoms, tačiau tai nereiškia, kad viskas baigta ir mes sustosime.

Todėl manau, kad šie Kremliaus bandymai eskaluoti situaciją... Jie visiškai neatmetė derybų idėjos, tačiau laikosi etapinio požiūrio. Pastaraisiais metais matome tokį modelį: pirmiausia jie smogia, eskaluoja, o po to tikrina, kiek Ukraina pasirengusi priimti tam tikras sąlygas ar nuolaidas. Jei ne – jie tęsia spaudimą.

Mes savo ruožtu perkelsime karą į Rusijos teritoriją, kad sumažintume priešo karinius pajėgumus ir padidintume jų norą sudaryti kokį nors taikos susitarimą. Tačiau šiuo metu horizonte to nematau.

Artimiausiomis savaitėmis aiškiai matyti, kad situacija juda dar vienos eskalacijos bangos link. Priešas aiškiai deklaravo savo ketinimus, ir mes matome šiuos planus iš žvalgybos informacijos. Mes savo ruožtu ginsimės ir plėsime smūgių geografiją bei mastą Rusijos teritorijoje.

— Zelenskis pareiškė, kad Rusija šiuo metu svarsto operacijų planus pietų ir šiaurės kryptimis iš Baltarusijos teritorijos arba prieš Černihivo–Kyjivo kryptį Ukrainoje, arba net prieš vieną iš NATO šalių, konkrečiai iš Baltarusijos teritorijos. Jis sakė pavedęs Gynybos pajėgoms sustiprinti atitinkamą kryptį ir pateikti atsako planą, kuris bus svarstomas ir tvirtinamas štabe. Ar tai tik informacinis spaudimas, ar reali grėsmė?

— Kalbant apie Baltarusiją – mes užfiksavome faktų, rodančių tam tikrą aktyvumą jos teritorijoje. Tai prasidėjo ne vakar ir ne prieš savaitę. Visa tai prasidėjo nuo Rusijos plataus masto invazijos, kai Baltarusijos teritorija buvo naudojama agresijai prieš Ukrainą.

Vėliau aktyvumas buvo sumažėjęs, tačiau prasidėjo naujas etapas, kai ten buvo dislokuoti „Iskander“, kai kilo klausimai dėl „Orešnik“ perkėlimo, dėl taktinio branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje.

Mes jau patyrėme įvairių grėsmių iš Baltarusijos teritorijos – ir kai ten buvo „Wagner“ grupė. Beje, Ukrainos specialiųjų tarnybų pagalba buvo sužlugdytas scenarijus infiltruoti „Wagner“ kovotojus į Lenkiją prisidengiant nelegaliais migrantais, siekiant vykdyti teroro aktus ir diversijas.

Dabartinis etapas pasižymi tuo, kad Kremlius nori naudoti Baltarusiją dviem tikslais.

Pirmasis – didinti Rusijos dronų atakų efektyvumą. Kalbame apie antenas, retransliatorius, signalų stiprinimą. Jei pažiūrėtume į šios savaitės dronų maršrutus per Polesę, Žytomyrą, Rivnę, Lucką, Voluinę – jie skrido palei sieną ir smogė gyvenamiesiems pastatams.

Tikėtina, kad iš Baltarusijos teritorijos buvo papildomai stiprinamas signalas, leidęs dronams nuskristi toliau, ypač į vakarų Ukrainą. Tai pirmoji grėsmė.

„Reuters“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Antroji – žvalgybos stiprinimas iš Baltarusijos teritorijos: radiotechninė, radioelektroninė žvalgyba ir panašiai. Priešas tai bando daryti, o mes tam priešinamės.

Šiuo metu prie mūsų sienos nėra smogiamųjų grupuočių – nei baltarusių, nei rusų. Yra veiklos, rodančios galimą pasirengimą jų dislokavimui: papildomos karinės stovyklos, transporto maršrutai, gynybiniai įtvirtinimai. Tačiau jie dar nėra užpildyti personalu, UAV operatoriais ar kita technika. Tai reiškia, kad tai kol kas rezervas ateičiai.

Jei toks karių perkėlimas įvyktų, jis neliktų nepastebėtas. Ir tuomet mes turėtume visišką teisę vykdyti prevencinius smūgius prieš ten dislokuotas Rusijos pajėgas.

Kalbant apie NATO – tai taip pat grėsmė. Pažiūrėkite, kas įvyko Latvijos vyriausybėje: gynybos ministras ir premjerė buvo priversti atsistatydinti dėl incidentų su dronais ir neveiksmingos oro gynybos.

Paklauskime savęs: ar tai įkvepia Kremlių? Ar tai įtikina Kremlių, kad neverta rengti provokacijų? Manau, kad kaip tik priešingai.

Galimos hibridinės operacijos – dronų paleidimai iš Baltarusijos teritorijos, sienos pažeidimai, NATO šalių pasienio saugumo tikrinimas, provokacijos.

Jei kalbame apie Baltijos regioną ir Baltijos jūrą – incidentų rizika ten auga, nes Rusija planuoja savo „šešėlinį laivyną“ lydėti karo laivais. Tam jiems taip pat reikia sustiprinti pajėgas Baltarusijoje, kad galėtų kontroliuoti Baltijos erdvę.

Taigi, Kremliaus geopolitiniuose planuose Baltarusija visada buvo vertinama kaip potenciali platforma grėsmėms Šiaurės Europos šalims, pirmiausia Baltijos valstybėms.

Tačiau Ukrainai šiuo metu pagrindinės grėsmės yra oro atakos. Sausumos pajėgų pasienyje nėra, todėl kol kas nėra pagrindo kalbėti apie puolimą prieš Černihivo sritį ar Kyjivą. Jei tokia grėsmė atsiras, tai taps žinoma.

— Putinas supaprastino Rusijos pilietybės suteikimą nepripažintoje Padniestrėje. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo politinis žingsnis, tačiau ar jis gali būti naudingas Putinui kariniu požiūriu? Ar yra reali grėsmė Odesos sričiai ir Moldovai?

— Pirmiausia, pilietybės dalijimas įmanomas. Tačiau klausimas – ką su tuo daryti toliau?

Padniestrės ypatumas tas, kad ji yra atkirsta ir neturi tiesioginės sienos su Rusija. Tai labai apsunkina logistiką ir bet kokios veiklos palaikymą.

Antra, vietos gyventojai neturi didelio noro dalyvauti kariniuose veiksmuose prieš Moldovą ar Ukrainą.

Trečia – kuo kariauti? Norint vykdyti kokius nors veiksmus, reikia išteklių, o juos reikia kažkaip atgabenti. Didelio masto veiksmams būtinas nuolatinis logistinis palaikymas. To nėra.

Kalbant apie galimus teroro aktus ar provokacijas – Ukraina tam pasirengusi ir nuolat stebi situaciją. Tačiau manau, kad šis dekretas labiau psichologinio pobūdžio.

Tai taip pat vienas iš Rusijos eskalacijos pavyzdžių – Putinas tarsi primena, kad idėja nutiesti koridorių į nepripažintą Padniestrę, kurią Rusijos karinė vadovybė išsakė dar 2022 metais, niekur nedingo. Tai reiškia, kad planai tęsti kovas pietų Ukrainoje ir atkirsti Ukrainą nuo Juodosios jūros išlieka.

Tačiau Moldova juda Europos Sąjungos link ir artėja prie Rumunijos. Nemanau, kad Bukareštas ir Kišiniovas į tokius veiksmus žiūrėtų palankiai.

Visa tai labiau primena psichologinį spaudimą ir Kremliaus deklaruojamus ateities ketinimus, kurių jis neatsisakė, nors šiuo metu neturi pakankamai karinių resursų jiems įgyvendinti.