Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JAV vėl ištiesė pagalbos ranką Rusijai: Kyjivas neleidžia iš to pasipelnyti
10:08
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį pranešė, kad Vašingtonas dar 30-čiai dienų pratęsia sankcijų išimtį jūroje jau esantiems Rusijos naftos kroviniams.
Naujausia „laikina 30 dienų bendroji licencija labiausiai pažeidžiamoms šalims suteiks galimybę laikinai pasinaudoti Rusijos naftos kroviniais, kurie šiuo metu įstrigę jūroje“, socialiniuose tinkluose rašė Iždo departamento sekretorius.
Tai jau antras kartas, kai JAV valdžia pratęsia šią laikinąją priemonę, kuria siekiama spręsti naftos pasiūlos trūkumo problemą, kilusią dėl JAV ir Izraelio karo prieš Iraną.
Iranas ėmėsi atsakomųjų veiksmų, be kita ko, taikydamasis į JAV sąjungininkus regione, ir praktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai gabenama maždaug penktadalis pasaulyje tiekiamos naftos ir dujų.
Ankstesnė išimtis jūroje esantiems Rusijos naftos kroviniams baigė galioti gegužės 16 dieną.
Naftos kainos pasaulyje nuo karo pradžios smarkiai pakilo, o JAV vartotojai skundžiasi dėl benzino kainų, kurios yra daugiau nei 50 proc. didesnės nei karo pradžioje.
Sankcijų išimtį jūroje esantiems Rusijos naftos kroviniams Jungtinės Valstijos pirmą kartą suteikė kovo mėnesį.
S.Bessentas pareiškė, kad išimties pratęsimas „suteiks papildomo lankstumo“ ir „padės stabilizuoti fizinę žaliavinės naftos rinką bei užtikrins, kad nafta pasiektų energijos požiūriu labiausiai pažeidžiamas šalis“.
Ukrainos sankcijų kirtis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurio šalis nuo 2022 metų invazijos pradžios kovoja su Rusijos pajėgomis, sukritikavo šiuos veiksmus.
Kaip vertina Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai, dėl Ukrainos išpuolių prieš Rusijos naftos infrastruktūrą Maskva neteko galimybės pasipelnyti iš kylančių pasaulinių naftos kainų.
Rusijos ekonomiką spaudžia keletas veiksnių, kai kurie iš jų yra paties Kremliaus neoptimalios politikos rezultatas, teigiama naujausioje instituto ataskaitoje.
Nuo 2026 m. kovo mėn. Ukraina stipriai padidino smūgių Rusijos naftos infrastruktūrai dažnumą, mastą ir intensyvumą.
Analitikų vertinimu, tai turėjo veiksmingą poveikį Rusijos naftos eksportui ir perdirbimo pajėgumams bei pakenkė Maskvos galimybėms pasinaudoti pakilusiomis kainomis.
„Besitęsiantys smūgiai naftos infrastruktūrai ir toliau neigiamai veiks Rusijos pajamas ir neleis Rusijai gauti jokios ilgalaikės naudos iš dabartinio naftos kainų kilimo“, – prognozuoja ekspertai.
Lavrovas rado stulbinantį paaiškinimą, kodėl Rusija nedalyvaus „Eurovizijoje“
10:43
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija negrįš į „Euroviziją“ neva dėl „satanizmo“ šiame tarptautiniame muzikos konkurse.
„Mes neatitiksime kriterijų, kurie dabar lemia „Eurovizijos“ dalyvius ir kurie iš tiesų yra atviro satanizmo kriterijai“, – aiškino S.Lavrovas propagandinei agentūrai TASS, ignoruodamas faktą, kad Rusija buvo pašalinta dėl karo Ukrainoje.
Pasak S. Lavrovo, Rusija neva sutinka dalyvauti tik tose kultūrinėse iniciatyvose, kuriomis siekiama „išsaugoti ir dauginti meną tradicinių vertybių dvasia“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijoje nugriaudėjo sprogimai: atakuota naftos perdirbimo gamykla
09:59
Rusijos vietos žiniasklaidos ir pareigūnų teigimu, antradienio rytą Rusijos Jaroslavlio mieste po pranešimų apie dronų ataką nugriaudėjo sprogimai.
Apie tai praneša „The Kyiv Independent“.
Jaroslavlio srities gubernatorius Michailas Jevrajevas pareiškė, kad regionas patyrė Ukrainos dronų ataką, ir paskelbė apie eismo apribojimus pagrindiniame greitkelyje, vedančiame Maskvos link.
Kaip rašo naujienų agentūra RBK, galėjo būti smogta šeštai pagal dydį Rusijoje naftos perdirbimo gamyklai „Slavneft-Janos“, kurioje per metus perdirbama apie 15 mln. tonų naftos.
Vietos socialiniuose tinkluose dalijamasi vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti virš miesto skraidantys dronai. Gubernatorius M.Jevrajevas nurodė, kad aukų nebuvo.
„Dauguma dronų buvo numušti, tačiau nukentėjo pramoninis objektas. Gaisrą gesina specialiosios tarnybos“, – rašė jis.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naktį oro gynybos pajėgos esą numušė 315 Ukrainos dronų.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas taip pat pranešė apie esą atremtą dronų ataką prieš sostinę, teigdamas, kad buvo numušti keturi dronai, ir užsiminė apie „krentančias nuolaužas“.
Kol kas pranešimų apie nukentėjusiuosius nėra, o smūgio padariniai vis dar tikslinami.
Kyjivas reguliariai smūgiuoja naftos infrastruktūrai giliai Rusijoje ir okupuotose teritorijose, siekdamas sumažinti Maskvos pajėgumus toliau kariauti prieš Ukrainą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad pastaraisiais mėnesiais smūgiai Rusijai esą sunaikino 10 proc. jos naftos perdirbimo pajėgumų, ir paaiškino, kodėl naftos gręžinių uždarymas Rusijai buvo ypač skausmingas.
Rusija pradeda trijų dienų branduolines pratybas
09:39 Atnaujinta 09:45
Rusijos kariuomenė antradienį pradėjo tris dienas truksiančias branduolinio ginklo pratybas, kuriose dalyvauja tūkstančiai karių visoje šalyje.
Tai vyksta Kyjivui intensyvinant dronų atakas prieš Rusiją, o Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui vykstant į Kiniją.
„Nuo 2026 metų gegužės 19 iki 21 dienos Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos vykdo pratybas dėl branduolinių pajėgų parengimo ir panaudojimo agresijos grėsmės atveju“, – pranešė Gynybos ministerija.
Pirmadienį apie „planinių“ kovinio branduolinio ginklo panaudojimo ir branduolinės paramos pratybų pradžią paskelbė ir Baltarusijos gynybos ministerija.
Pasak pranešimo, Baltarusijos kariuomenė sąveikaus su Rusija, o pratybos esą „nėra nukreiptos prieš trečiąsias šalis ir nekelia jokios grėsmės regiono saugumui“.
Baltarusijos gynybos ministerija nurodo, kad tikslas – „pagerinti personalo parengimo lygį“, patikrinti kariuomenės pasirengimą vykdyti užduotis ir „organizuoti kovinį panaudojimą iš neplanuotų teritorijų“, skelbia portalas „New Voice“.
Pernai Rusija Baltarusijoje dislokavo savo naujausią hipergarsinę, branduolinį užtaisą galinčią nešti raketą „Orešnik“, taip didindama įtampą savo varžybose su NATO.
Generolas Hodgesas – apie situaciją Lenkijoje: buvau nustebintas ir nusivylęs
09:12
JAV sausumos pajėgoms Europoje vadovavęs atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas pareiškė esąs sutrikęs dėl JAV sprendimo sustabdyti planuotą rotacinį karių dislokavimą Lenkijoje.
Apie tai pirmadienį pranešė lenkų portalas „TVP World“.
Jis teigė, kad Gynybos departamentas šį žingsnį žengė aiškiai neiškomunikavęs platesnės strategijos, taip nustebindamas ne tik Lenkiją ir kitas NATO sąjungininkes, bet ir Kongresą.
Tačiau jis pridūrė, kad, priešingai nei pranešimas apie 5 tūkst. karių atitraukimą iš Vokietijos, sustabdytas šarvuočių brigados kovinės grupės dislokavimas Lenkijoje neatrodo kaip kerštas Varšuvai, o greičiau „arba prasta komunikacija, arba tikrai blogas strateginis sprendimas“.
„Manau (...) didžiausias mano priekaištas ar kritika yra ta, kad čia trūksta strateginio mąstymo aiškumo“, – pridūrė B.Hodgesas.
Kalbėdamas platesniu klausimu apie JAV vaidmenį NATO ir jo pasikeitimo perspektyvas, B.Hodgesas atmetė D.Trumpo administracijos, įskaitant valstybės sekretorių Marco Rubio, retoriką.
„Buvau nustebintas ir nusivylęs daugelio šios administracijos žmonių neraštingumu apie NATO, įskaitant sekretorių Rubio, kuris turėtų žinoti geriau“, – sakė jis.
„Kongresas, laimei, palaiko Aljansą, – pridūrė jis. – Ši administracija nerodo deramo supratimo apie NATO ir kodėl tai mums naudinga.“
Rusija smogė Charkivui: apšaudyti daugiabučiai, kilo gaisras
08:56
Naktį į antradienį Rusijos pajėgoms dronais atakavus Charkivą, apgadinti daugiau nei 25 gyvenamieji namai, o trys žmonės buvo sužeisti, pranešė „Ukrainska Pravda“.
Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas pranešė, kad „priešo dronų smūgiai užfiksuoti Cholodnohirsko ir Novobavarsko rajonuose“.
Pasak Charkivo mero Ihorio Terechovo, rusai atakavo civilinės infrastruktūros objektą Novobavarsko rajone. Ten kilo gaisras.
Šiuo metu pataikymų vietose dirba gelbėtojų tarnybos, informacija apie sugriovimų mastą ir nukentėjusiuosius tikslinama.
Apie 5 val. ryto Rusija atakos dronais pakartotinai smogė Novobavarsko rajonui. Po apšaudymo užsidegė du privatūs namai, dar daugiau nei 10 apgadinta.
Vėliau miesto meras pranešė, kad dėl dviejų Rusijos smūgių Novobavarsko rajonui nukentėjo trys žmonės.
Kaip Lenkija ruošiasi karui prieš Rusiją: Varšuva sureagavo griežtai ir žaibiškai
08:53
Šeštadienį 8 val. ryto beveik visos vietos salėje buvo užimtos. Čia buvo šeimų ir biurų darbuotojų su kolegomis, už rankų besilaikančių porelių, močiučių ir paauglių berniukų. Grupelė moterų su dukterimis dalijo užkandžius, gėrimus ir rankų kremą.
Visi jie susirinko į 133 pėstininkų bataliono, priklausančio 13-ajai Silezijos teritorinės gynybos brigadai, štabą pietų Lenkijoje, Cešyne, kur vyko pasirengimo ekstremalioms situacijoms mokymai.
Mokymai civiliams yra dalis naujo ir ambicingo Lenkijos vyriausybės plano, kuriuo siekiama paruošti apie 38 mln. šalies gyventojų galimam kariniam puolimui iš Rusijos.
Programa „wGotowosci“, arba „Parengtis“, yra „didžiausi gynybos mokymai Lenkijos istorijoje“, pabrėžė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, kai lapkričio mėn. paskelbė apie jų pradžią. Jis tikisi, kad iki metų pabaigos mokymus baigs 400 tūkst. Lenkijos piliečių.
Penktus metus tęsiantis karui Ukrainoje, grėsmė iš Rusijos yra milžiniška. Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas ne kartą provokavo Europos lyderius, pasitelkęs hibridinio arba „pilkosios zonos“ karo veiksmus – dezinformacijos kampanijoas, diversijas, kibernetines atakas – taip siekdamas išbandyti NATO ryžtą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikai paaiškino, kodėl Putinas skuba pas Xi Jinpingą po Trumpo vizito
08:23
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį atvyksta į Pekiną derybų su Kinijos lyderiu ir savo „ilgamečiu geru draugu“ Xi Jinpingu.
Pasak analitikų, šiuo vizitu siekiama parodyti, kad jų ryšiai yra tvirti, praėjus kelioms dienoms po Donaldo Trumpo vizito Kinijoje.
V.Putino kelionė buvo patvirtinta praėjus vos kelioms valandoms po to, kai penktadienį D.Trumpas baigė savo vizitą. Tai buvo pirmasis JAV prezidento vizitas Kinijoje per beveik dešimtmetį, kuriuo siekta stabilizuoti audringus šalių santykius.
Remiantis Kremliaus pranešimu, V.Putinas ir Xi Jinpingas ketina aptarti, kaip „toliau stiprinti“ Rusijos ir Kinijos strateginę partnerystę, ir „apsikeisti nuomonėmis svarbiausiais tarptautiniais bei regioniniais klausimais“.
Jų ryšiai sustiprėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais, o V.Putinas nuo to laiko kasmet lankosi Pekine.
Maskva yra diplomatiškai izoliuota pasaulinėje arenoje ir ekonomiškai labai priklausoma nuo Pekino, o Kinija dabar yra pagrindinė sankcionuotos rusiškos naftos pirkėja.
Plačiau skaitykite ČIA.
FT: Xi Jinpingas Trumpui sakė, kad Putinas gali pasigailėti karo Ukrainoje
06:59
Laikraštis „Financial Times“ (FT) rašo, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas Pekine JAV lyderiui Donaldui Trumpui pareiškė, jog Rusijos vadovas Vladimiras Putinas galiausiai gali pasigailėti pradėjęs invaziją į Ukrainą.
Remiantis leidinio šaltiniais, Xi Jinpingas tai pasakė per išsamias derybas, kurių metu buvo iškeltas Ukrainos klausimas.
Anot ledinio, atrodo, kad Xi Jinpingo komentarai apie V.Putino sprendimą pradėti visapusišką invaziją buvo griežtesni nei anksčiau.
Vienas iš šaltinių, susipažinęs su Xi Jinpingo susitikimų su buvusiu JAV prezidentu Joe Bidenu eiga, teigė, kad nors lyderiai vedė „atviras“ diskusijas apie Rusiją ir Ukrainą, Kinijos lyderis anksčiau nepareiškė savo nuomonės apie V.Putiną ir karą.
Sekmadienį D.Trumpo administracija paskelbė informacinį pranešimą apie vadovų susitikimą, tačiau jame nebuvo nė žodžio apie V.Putiną ar karą Ukrainoje.
Šaltinių teigimu, susitikimo su Xi Jinpingu metu D.Trumpas pakvietė Jungtines Valstijas, Kiniją ir Rusiją suvienyti jėgas kovoje prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą, teigdamas, kad jų interesai sutampa.
Xi Jinpingo komentaras apie V.Putiną pasirodė tuo metu, kai Rusijos karas su Ukraina po ketverių metų yra įstrigęs, ypač atsižvelgiant į tai, kad Kyjivas vis veiksmingiau naudoja dronus atakuodamas Rusijos karius ir taikinius.
Žiniasklaida: Rusija prarado retą sraigtasparnį Mi-8
06:23
Rusijos aviacija galėjo prarasti retą sraigtasparnį Mi-8 neaiškiomis aplinkybėmis, praneša leidinys „Military“, remdamasis Rusijos propagandiniais šaltiniais.
Pasak publikacijos, paviešintuose vaizduose matomas modifikacijos Mi-8MTPR-1 sraigtasparnis. Tai specializuotas elektroninės kovos orlaivis, sukurtas bazinio Mi-8MTV-5-1 pagrindu.
„Ši versija nuo serijinio Mi-8MTV-5-1 skiriasi tuo, kad neturi rampos ir šarvuotų kabinos plokščių, turi susiaurintas kairiąsias slankiojančias duris, mažiau langų bei papildomą anteną ant uodegos sijos“, – pažymi analitikai.
Tačiau, kaip rašoma straipsnyje, kol kas nėra tiksliai žinoma, ar tokio tipo sraigtasparnis iš tiesų buvo prarastas, nes incidento aplinkybės lieka neaiškios.
Leidinys svarsto, kad galimos priežastys galėjo būti Ukrainos drono smūgis, oro gynybos sistemų – įskaitant Rusijos – veikimas arba techninis gedimas.
Analitikai priminė, kad tai ne pirmas kartas, kai Rusija netenka tokio tipo sraigtasparnių. Remiantis analitinės tarnybos „Oryx“ duomenimis, nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios priešas galėjo prarasti mažiausiai penkis Mi-8MTPR-1.
„The Telegraph“: Kremlius jau ruošiasi karo prieš Ukrainą pabaigai be pergalės
06:21
„The Telegraph“ skelbia, kad Kremlius vis aktyviau ruošiasi galimai karo prieš Ukrainą pabaigai, nors pats Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas kol kas neparodė aiškaus plano, kaip pasitraukti iš konflikto. Nepaisant Ukrainos dronų smūgių Maskvai ir augančio nepasitenkinimo šalies viduje, Rusijos valdžia, pasak žurnalisto Oweno Matthewso, tebėra praktiškai paralyžiuota baimės dėl galimo režimo žlugimo.
Autorius pažymi, kad masinė Ukrainos dronų ataka prieš Maskvą ir Maskvos sritį pasiuntė rimtą signalą Kremliui. Jo teigimu, Ukraina jau dabar geba smogti labiausiai ginamoms Rusijos teritorijoms, o tokių atakų potencialas ateityje tik didės.
Po šių smūgių Rusijos politikas Dmitrijus Rogozinas pripažino, kad Ukrainos pajėgos ir toliau ieškos silpnų vietų Rusijos gynyboje.
„Jų skaičius augs, o maršrutai ir taktika keisis“, – rašė Rogozinas.
Tuo pat metu, kaip pažymi Matthewsas, Putino elgesyje beveik nematyti pasirengimo kompromisui ženklų. Po gegužės 9-osios parado Rusijos prezidentas tik užsiminė, kad karas „artėja prie pabaigos“, tačiau pridūrė, kad dar laukia „didelis parengiamasis darbas“.
Pasak autoriaus, pagrindinė karo tęsimo varomoji jėga jau nebėra Rusijos valstybės interesai, o asmeninis Putino užsispyrimas, nes jis atsisako pripažinti savo pirminių planų žlugimą.
Buvęs Rusijos diplomatas Borisas Bondarevas mano, kad Rusijos elitas pateko į pačios sistemos sukurtus spąstus. Dėl visiškos specialiųjų tarnybų kontrolės valdžios sluoksniuose išnyko tarpusavio pasitikėjimas, o kartu – ir galimybė organizuoti kokį nors sąmokslą prieš Putiną.
„Sistema Rusijoje šiandien labiau primena nacistinę Vokietiją nei SSRS“, – pažymėjo Bondarevas.
Anot jo, visas Rusijos valdžios legitimumas remiasi vienu žmogumi, o Putino pašalinimas galėtų sukelti visišką sistemos griūtį.
Tuo pačiu žurnalistas atkreipia dėmesį į nutekintus Kremliaus dokumentus, rodančius, kad prezidento administracijos vadovo pavaduotojo Sergejaus Kirijenko komanda jau dirba prie „pokarinės Rusijos“ scenarijų. Visų pirma, pareigūnai rengia propagandinius naratyvus, kurie turėtų paaiškinti rusams karo pabaigą nepasiekus deklaruotų tikslų.
Kremlius taip pat, tikėtina, svarsto mechanizmus, kaip kontroliuoti radikalius karo šalininkus, kurie konflikto pabaigą galėtų suvokti kaip „išdavystę“.
Tačiau, kaip rašo Matthewsas, nepaisant šių procesų, Putinas išlieka izoliuotas net nuo savo artimiausios aplinkos ir neparodo realios vizijos, kaip užbaigti karą prieš Ukrainą.
Problemos Kremliuje
Estijos užsienio žvalgybos vadovas Kaupo Rosinas anksčiau pareiškė, kad Putinas turi nedaug galimybių užbaigti karą Ukrainoje, nes Rusijos kariuomenė nesugeba pasiekti reikšmingų proveržių fronte, o Vakarų sankcijos sekina šalies išteklius.
Tuo metu „Russian Public Opinion Research Center“ (VCIOM) pakeitė apklausų metodologiją, siekdamas pagerinti Putino reitingus. Organizacija iš naujo paskelbė savaitinį politikų reitingą, kuriame nurodoma, kad pasitikėjimas Rusijos prezidentu esą siekia 66,8 proc., tačiau dabar reitingai skaičiuojami naudojant „telefoninių ir tiesioginių apklausų kombinaciją“.
