2026-05-20 06:53 Atnaujinta 2026-05-20 15:31

Karas Ukrainoje. Nebenulaiko liežuvio už dantų: pasipylė kaltinimai Rusijos gynybos ministerijai

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Rusijos kariai
Rusijos kariai / AFP/ „Scanpix“

Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

JAV generolas sureagavo į Rusijos išpuolį prieš Latviją

10:18

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Alexus D. Grynkewich
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Alexus D. Grynkewich

Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas (SACEUR), JAV kariuomenės generolas Alexusas Grinkewichius sako, kad Rusijos kaltinimai Baltijos šalims dėl to, kad jos neva suteikė Ukrainai teritoriją būsimiems išpuoliams, kad turėtų pretekstą tolesnei invazijai, yra „standartinis Rusijos triukas“.

Žurnalistų prašymu jis komentavo šiuos pranešimus antradienį po NATO karinio komiteto posėdžio NATO būstinėje surengtoje spaudos konferencijoje.

Standartinis Rusijos triukas

„Kalbant apie Rusijos grasinimus, tai standartinis Rusijos triukas, ar ne? Jie nuolat kartoja, kad NATO kažką daro puolamojo pobūdžio, bet mes visi žinome, ir jūs galite perskaityti sutartį, kad NATO yra gynybinis aljansas. Mes nekeliame grėsmės Rusijai, ir jie žino, kad mes nekeliame grėsmės Rusijai. Jei jie manytų, kad mes keliame grėsmę Rusijai, jie nebūtų ištuštinę Leningrado karinės apygardos, kad eitų ir įsiveržtų į Ukrainą“, – sakė A.Grinkewichius.

Plačiau skaitykite ČIA.

Syrskis: per 5 mėnesius Rusija prarado per 140 tūkst. karių

15:31

„Shutterstock“ nuotr./Rusijos kariai
„Shutterstock“ nuotr./Rusijos kariai

Nuo 2026 m. pradžios agresorės Rusijos kariuomenės bendri nuostoliai viršijo 141,5 tūkst. žmonių, iš kurių daugiau nei 83 tūkst. – negrįžtami, trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis per Ukrainos ir NATO ginkluotųjų pajėgų vadų tarybos posėdį.

Pasak jo, kasdien Rusijos armija praranda mažiausiai tūkstantį karių, tarp kurių žuvusieji ir sužeistieji. O.Syrskis pabrėžė Ukrainos bepiločių orlaivių padalinių vaidmenį, kurių dėka Rusijos kariuomenė jau penktą mėnesį iš eilės praranda daugiau karių, nei mobilizuoja.

Be to, Ukraina ženkliai padidino smūgių skaičių giliame priešininko užnugaryje, dislokavusi vidutinio nuotolio dronus. Sėkmė slopinant Rusijos priešlėktuvinę gynybą artimesniuose atstumuose taip pat leidžia efektyviau smūgiuoti agresorės šalies logistikai, naftos perdirbimo įmonėms ir gynybos pramonės kompleksui, paaiškino generolas.

O.Syrskis pridūrė, kad aktyvios gynybos taktika leidžia gynybos pajėgoms išsekinti rusus, padaryti Rusijai maksimalių nuostolių ir atkurti pozicijas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenis, nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios iki 2026 m. gegužės 20 d. Rusija patyrė maždaug 1 352 070 žmonių nuostolį, įskaitant sužeistuosius ir žuvusiuosius, o jos kasdieniniai nuostoliai sudaro maždaug 920 kariškių.

Anksčiau, duodamas interviu naujienų portalui „Militarnyi“, O.Syrskis įvertino, kad Rusijos nuostoliai fronto linijoje šiuo metu 3,5 karto viršija Ukrainos nuostolius.

„Žuvusiųjų skaičius, priklausomai nuo dienos, gali skirtis 7 ar net 9 kartus, kartais nutinka ir taip“, – pridūrė jis.

Generolas pažymėjo, kad šiuo metu daroma viskas, kas įmanoma, kad Ukrainos kariuomenės nuostoliai būtų sumažinti iki minimumo. Tuo pat metu gynybos pajėgos didina priešo naikinimo tempus.

ES ir NATO ėmėsi ginti Baltijos šalis: įvardijo, kas kaltas dėl dronų

15:09 Atnaujinta 15:12

„Postimees“ nuotr./Estijoje numuštas dronas / Asociatyvinė nuotr.
„Postimees“ nuotr./Estijoje numuštas dronas / Asociatyvinė nuotr.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad Rusija ir Baltarusija yra tiesiogiai atsakingos už dronus Baltijos šalyse, o vieši Rusijos grasinimai joms yra visiškai nepriimtini.

Taip ji kalbėjo po virtinės bepiločių įsiveržimų į rytines Europos Sąjungos (ES) šalis, įskaitant Lietuvoje dėl drono paskelbtą pavojų.

„Rusijos vieši grasinimai mūsų Baltijos šalims yra visiškai nepriimtini, – parašė U. von der Leyen socialiniame tinkle „X“. – Rusija ir Baltarusija yra tiesiogiai atsakingos už dronus, keliančius pavojų žmonių gyvybėms ir saugumui mūsų rytiniame flange.“

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainai – Jungtinės Karalystės akibrokštas

14:21

Shutterstock nuotr./Rusijos nafta
Shutterstock nuotr./Rusijos nafta

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė tyliai sušvelnino sankcijas rusiškai naftai, siekdama apsaugoti britus nuo pragyvenimo išlaidų krizės, kurią sukėlė Hormuzo sąsiaurio uždarymas.

Trečiadienį įsigaliojusi prekybos licencija leidžia importuoti Rusijos naftą, kuri trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Indijoje ir Turkijoje, buvo perdirbta į aviacinius degalus ir dyzeliną.

JAV ir Izraelio karas prieš Iraną bei Irano įvykdytas sąsiaurio, per kurį paprastai gabenamas maždaug penktadalis pasaulio naftos, uždarymas lėmė degalų kainų šuolį visame pasaulyje ir sukėlė nerimą dėl aviacinių degalų trūkumo.

JK iždo sekretorius Danas Tomlinsonas teigė, kad pakeitimai yra „skirti ribotam laikotarpiui ir labai konkrečiam klausimui“.

JK yra viena tvirčiausių Ukrainos sąjungininkių nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metais, o vyriausybė tvirtina, kad jos sankcijos Rusijai išlieka vienos griežčiausių pasaulyje.

Ukraina „jausis labai nuvilta“

Tačiau parlamento Užsienio reikalų komitetui vadovaujanti įstatymų leidėja Emily Thornberry teigė, kad ukrainiečiai dėl šio žingsnio „jausis labai nuvilti“. Ji sakė, kad Ukrainos sąjungininkės turėtų ir toliau spausti Rusijos naftos pramonę, nes tai „visiškai žlugdo jų ekonomiką“.

JAV taip pat sušvelnino sankcijas Rusijai. Anksčiau šią savaitę iždo sekretorius Scottas Bessentas pratęsė 30 dienų sankcijų išimtį, leidžiančią pirkti jau jūroje esančias Rusijos naftos siuntas.

Antradienį JAV, JK ir kitų Didžiojo septyneto (G7) šalių finansų ministrai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame patvirtino „tvirtą įsipareigojimą ir toliau taikyti griežtas priemones Rusijai reaguojant į jos tęsiamą agresiją prieš Ukrainą“.

Į Budrio žodžius apie Kaliningradą sureagavo ir Kremlius: „Tai artima beprotybei“

13:56

15min koliažas/Dmitrijus Peskovas, Kęstutis Budrys
15min koliažas/Dmitrijus Peskovas, Kęstutis Budrys

Lietuvos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio interviu leidiniui „Neue Zürcher Zeitung“ sukėlė tikrą audrą Rusijoje. Antradienį ministrą užsipuolė Dmitrijus Medvedevas, netiesiogiai išvadinęs šalies diplomatijos vadovą „nevispročiu“, trečiadienį į jo žodžius sureagavo ir Kremlius.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas „Vesti“ korespondentui propagandiniam žurnalistui Pavelui Zarubinui pareiškė, kad K.Budrio žodžiai, kuriais jis neva ragina NATO smogti Kaliningradui, yra „artimi beprotybei“.

„Šis pareiškimas artimas beprotybei. Nemanu, kad jį reikėtų vertinti rimtai. Jis greičiau parodo, kokie įsiutę yra politikai. Tokie įsiutę politikai vargu ar sugebės imtis kokių nors apgalvotų, išmintingų veiksmų. Tai gerai,“ – kalbėjo D.Peskovas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Lenkija ignoruoja JAV signalus: sprendimas dar nepriimtas

13:52

Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas / Daniel Becerril / REUTERS
Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas / Daniel Becerril / REUTERS

Amerikiečių pareigūnai teigia, kad Varšuva išlieka „pavyzdine sąjungininke“, trečiadienį sakė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, pasirodžius pranešimams, kad JAV sustabdė 4 tūkst. karių dislokavimą Lenkijoje devynių mėnesių rotacijai.

Jį cituoja „TVP World“.

Po susitikimo su trečiadienį Lenkijoje viešėjusiu JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko pavaduotoju generolu Christopheriu Mahoney W.Kosiniakas-Kamyszas sakė: „Vakar ir šiandien JAV mane patikino, kad Lenkija yra pavyzdinė sąjungininkė, ji yra itin svarbi partnerė, jei ne pati svarbiausia partnerė Europoje.“

Plačiau skaitykite ČIA.

ES: birželį Ukraina gaus pirmąją 3,2 mlrd. eurų išmoką biudžeto paramai

13:39

AFP/ „Scanpix“/Karas Ukrainoje
AFP/ „Scanpix“/Karas Ukrainoje

Kitą mėnesį Europos Sąjunga (ES) ketina išmokėti Ukrainai 3,2 mlrd. eurų išmoką biudžeto paramai, ir tai bus pirmoji tokia išmoka pagal balandį patvirtintą milžinišką paskolą, trečiadienį pranešė bloko ekonomikos vadovas.

Valdis Dombrovskis žurnalistams sakė, kad Briuselis „pirmąją makrofinansinės pagalbos išmoką perves maždaug birželio viduryje“, turėdamas omenyje 90 mlrd. eurų paskolos, kuri taip pat apima Kyjivo gynybos poreikius, dalį.

V.Dombrovskis nurodė, kad tai priklauso nuo to, ar Ukraina greitai ratifikuos susijusį susitarimą.

Balandį ES patvirtino didžiulę paskolą, reikalingą Ukrainos biudžeto deficitui padengti, po kelis mėnesius trukusių ginčų su Vengrija, kuri ją vetavo.

Ši sistema leidžia Ukrainai išleisti apie 60 mlrd. eurų ginklams, skirtiems kovoti su Rusijos invazija.

Likusioji dalis skirta paremti Ukrainos atstatymą ir padėti vyriausybei veikti susidūrus su karo sukelta mokėjimų balanso krize – tai makrofinansinės pagalbos dalis.

V.Dombrovskis nedidelei žurnalistų grupei, įskaitant naujienų agentūros AFP atstovus, sakė, kad pastarosios lėšos yra susietos su tuo, kad Ukraina, be kita ko, įgyvendintų reformas, kuriomis siekiama pagerinti viešųjų išlaidų efektyvumą ir suderinti kovos su mokesčių vengimu taisykles su ES standartais.

Briuselis ir Kyjivas vis dar aptarinėja kai kurias sąlygas ir techninius klausimus, susijusius su likusia paskolos dalimi, sakė V.Dombrovskis ir pridūrė, kad pirmoji išmoka karinėms išlaidoms vis dėlto turėtų būti išmokėta netrukus.

ES tikisi, kad ši didžiulė paskola padengs apie du trečdalius viso Ukrainos finansavimo poreikio šiems ir kitiems metams.

„Svarbu, kad kitos Didžiojo septyneto (G7) partnerės ir kitos partnerės prisidėtų savo dalimi“, – sakė V.Dombrovskis.

Pagal paskolos sutartį Kyjivas grąžintų pinigus tik tada, kai Kremlius atlygins Ukrainai už padarytą žalą.

Nebenulaiko liežuvio už dantų: pasipylė kaltinimai Rusijos gynybos ministerijai

13:31

AFP/ „Scanpix“/Rusijos kariai
AFP/ „Scanpix“/Rusijos kariai

Rusijos gynybos ministerija ir toliau skelbia apie neegzistuojančius laimėjimus Ukrainos fronte. Gegužės viduryje karinė žvalgyba pranešė, kad užėmė Borovajos kaimą Charkivo srityje, tačiau iki to laiko Ukrainos pajėgoms pavyko išstumti Rusijos karius iš kaimo, pareiškė daugiausiai sekėjų turintis vadinamasis „Z-kanalas“ „Rybar“.

Jo duomenimis, balandžio pabaigoje Rusijos daliniai surengė keletą atakų ir „įsitvirtino“ Borovojoje, tačiau jau gegužės pradžioje sutriko šturmo dalinių aprūpinimas ir jie atsitraukė.

Tačiau, kaip teigiama, po to atsirado vaizdo įrašų, tariamai patvirtinančių Borovojos užėmimą. Pasak „Rybar“, dauguma jų nufilmuoti už 25 km nuo kaimo esančioje Kolomičichos gyvenvietėje, kurią jau seniai kontroliuoja Rusijos kariuomenė.

„Įdomu tai, kad Kolomičicha jau ne pirmą kartą tampa dekoracija melagingiems pranešimams: anksčiau ten buvo nufilmuota Novoplatinovkos „perėmimas“ po itin nesėkmingo puolimo“, – piktinosi prokremlišku laikomas tinklaraštininkas.

Jo duomenimis, panašiai ir šaudymas Tavolžankos užnugaryje buvo pateiktas kaip Kupjansko perėmimas.

Anot „Rybar“, melagingas pranešimas apie Borovajos užėmimą tapo proga Rusijos gynybos ministrui Andrejui Belousovui pasveikinti 423-iojo gvardijos motorizuotojo šaulių pulko kariškius su šia „sėkme“. Jis esą padėkojo vadovybei ir kariams už užduočių vykdymą ir tarnybą.

Prieš tai apie Borovajos užėmimą pranešė Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas. Praėjusių metų lapkritį jis taip pat teigė „išvadavęs“ Kupjanską, kurio Rusijos kariuomenė vis dar nekontroliuoja.

Tuo pat metu V.Gerasimovas taip pat gyrėsi apie Rusijos pajėgų sėkmę į vakarus nuo Kupjansko esančiose Kutkovkos ir Velykos Šapkovkos vietovėse. Be to, jis patikino, kad Rusijos kariai kontroliuoja 85 proc. teritorijos Raudonajame Lymane, o „Z-kanalai“ rašė, jog mūšiai vyksta tik miesto pakraščiuose ir kad padėtis smarkiai nepasikeitė.

Tačiau, kaip rodo stebėsenos grupių duomenys, Rusijos kariuomenės veržimasis Ukrainoje sulėtėjo ir gegužės mėnesį beveik sustojo.

Kanalo „DeepState“ duomenimis, per 11 gegužės dienų Rusijos kariai užėmė 29 kv.km Ukrainos teritorijos. Per tokį patį laikotarpį sausio mėnesį jiems pavyko užimti 245 kv. km, o vasario, kovo ir balandžio mėnesiais puolimo tempai siekė 120-160 kvadratinių kilometrų.

Tikėtina, kad sulėtėjimas įvyko dėl suintensyvėjusių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakų prieš Rusijos logistiką. Dabar, norėdamos užimti 1 kv. km Ukrainos teritorijos, Rusijos pajėgos turi surengti vidutiniškai 36 atakas.

Kremlius įvardijo pagrindinę kliūtį taikai Ukrainoje

13:16

D. Peskovas / Arina Antonova / ZUMAPRESS.com
D. Peskovas / Arina Antonova / ZUMAPRESS.com

Atsižvelgdama į esą agresyvius Kyjivo pareiškimus, Rusija tęs vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ „iki pergalės“, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimai apie birželio mėnesį numatytus smūgius Rusijai nepadeda „sukurti nuotaikos pradėti taikos derybas“.

„Iš tiesų, tai dar kartą pabrėžia ir įrodo, kas yra pagrindinė kliūtis kelyje į taiką – tai Zelenskis ir jo režimas. Maskva lieka atvira taikiam konflikto sprendimui. Mums tai yra geriausias variantas. Tačiau atsižvelgiant į karingus Zelenskio pareiškimus, mes privalome ir toliau vykdyti specialią karinę operaciją, kol pasieksime savo tikslus“, – tradicinę Kremliaus propagandą atkartojo D.Peskovas.

Be to, jis atkreipė dėmesį, kad per Ukrainos atakas dronai įskrieja į Baltijos šalių oro erdvę. Rusijos kariai, pasak D.Peskovo, stebi šiuos incidentus.

NATO vadovas: JAV karių išvedimas iš Europos nepakenks gynybai

13:08

AP/ „Scanpix“/Markas Rutte
AP/ „Scanpix“/Markas Rutte

NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad JAV sprendimas išvesti 5 tūkst. karių iš Europos nepakenks Aljanso gynybai.

„Kalbant apie šį pranešimą, nuo 4 tūkst. iki 5 tūkst., tai yra rotacinės pajėgos, neturinčios įtakos NATO gynybos planams“, – žurnalistams sakė M.Rutte.

CNN: Kinijos vadovas pastebėjo, kad Rusija pralaimi – Trumpui taip pat laikas reaguoti

12:26

15min koliažas/Donaldas Trumpas, Vladimiras Putinas, Xi Jinpingas
15min koliažas/Donaldas Trumpas, Vladimiras Putinas, Xi Jinpingas

Per JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitą Pekine Kinijos vadovas Xi Jinpingas sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vieną dieną gali gailėtis, kad įsiveržė į Ukrainą, o naujos tendencijos mūšio lauke rodo, kad jis yra teisus.

Pasak CNN, V.Putinas tikėjosi, kad šiemet jo kariai užims visą Donbasą, tačiau taip neįvyko. Šiais metais ne Rusija, o Ukraina pasiekė teritorinių laimėjimų, taip pat pridarė didžiulių nuostolių Rusijos kariams, kurių skaičius per mėnesį svyruoja nuo 30 000 iki 40 000 žuvusiųjų ir sužeistųjų.

„Pats V.Putinas neseniai pareiškė, kad karas gali „artėti į pabaigą“ – tai stebinantis pareiškimas iš lyderio, kuris ne kartą pristatė šį karą kaip egzistencinę kovą, reikalaujančią nesibaigiančių aukų“, – pabrėžė CNN.

Invazijos metu V.Putinas siekia visiškai pavergti Ukrainą, susilpninti NATO, kaip aljansą, ir atkurti Rusijos, kaip dominuojančios Eurazijos valstybės, pozicijas.

„Šie tikslai Maskvai darosi vis labiau nepasiekiami: mūšio laukas ir karo rezultatai dabar sutelkti Donbase, o Rusijos pajėgos neturi jokių galimybių užimti Kyjivo – pirminio V.Putino tikslo“, – pabrėžė CNN.

Taigi, kaip pažymėjo žurnalistai, V.Putinas negali pasigirti jokiais savo karo prieš Ukrainą rezultatais, o situacija sulig kiekvienu mėnesiu tik blogėja.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kitas atnaujinimas po   30 s.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą