- „Reuters“: po Ukrainos smūgių sustojo svarbios naftos perdirbimo gamyklos centrinėje Rusijoje
- Ukraina pasirengusi deryboms: Zelenskis tikisi to paties iš Maskvos
- JAV atsakas Rusijai – išbandė raketą, skrendančią iki Maskvos
- Nebenulaiko liežuvio už dantų: pasipylė kaltinimai Rusijos gynybos ministerijai
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskio perspėjimas: įvardijo, kokį naują karo scenarijų svarsto Rusija
06:24
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija svarsto galimybę vykdyti papildomas atakas prieš Ukrainą iš Baltarusijos ir Rusijos Briansko srities teritorijų.
Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai valstybės vadovas kalbėjo vaizdo kreipimesi, paskelbtame platformoje „Telegram“.
V.Zelenskis teigė, kad buvo surengtas Štabo posėdis, kurio metu kariuomenė, žvalgybos tarnybos, Ukrainos saugumo tarnyba ir Užsienio reikalų ministerija išsamiai aptarė situaciją dėl Baltarusijos ir Rusijos Briansko srities. Jis pareiškė, kad Rusija šias teritorijas vertina kaip galimas kryptis papildomoms atakoms prieš Ukrainos šiaurinius regionus, ypač Černihivo–Kyjivo kryptimi.
V.Zelenskis patikino, kad Ukrainos pusė dirba stiprindama gynybą šia kryptimi. Pasak jo, karinei vadovybei jau pateikti atitinkami nurodymai. Tuo pačiu prezidentas pažymėjo, kad prevencinės priemonės tęsiamos tiek Baltarusijos atžvilgiu, tiek tam tikrose Rusijos teritorijose, iš kurių gali kilti grėsmės.
V.Zelenskis pridūrė, kad tikisi, jog Ukrainos Užsienio reikalų ministerija bus kuo aktyvesnė diplomatiniame darbe dėl Baltarusijos, pabrėždamas, kad reikia stiprinti spaudimą ir koordinaciją su tarptautiniais partneriais.
Valstybės vadovas perspėjo Baltarusiją apie pasekmes, jei Rusija įtrauktų šalį į karą.
Jis taip pat sakė, kad Ukraina yra pavargusi nuo nuolatinės grėsmės, jog Rusija gali įtraukti Baltarusiją į karo plėtrą. V.Zelenskis perspėjo, kad jei taip nutiktų, Baltarusijai tektų susidurti su reikšmingomis pasekmėmis. Jis pažymėjo, kad Ukrainos žvalgybos tarnybos gavo papildomas neviešas užduotis, susijusias su šia grėsme, ir pridūrė, kad Ukraina taip pat turi konkrečių pajėgumų reaguoti į bet kokią grėsmę, kylančią iš Rusijos teritorijos.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusija turi penkis karo plėtros per šiaurinę Ukrainą scenarijus.
Iškraipo NATO istoriją: sukūrė legendą apie Rusijos provokavimą ir jos puolimą
08:38
Baltijos šalių ir Vakarų apskritai santykiai su Rusija gimdo vis naujas melagienas. Internete plinta teiginys, neva britai prieš 30 metų siekė engti rusus mūsų regione ir taip išprovokuoti Rusijos puolimą, o NATO esą ketinusi atsakyti tuo pačiu. Tokia versija „rasta“ išslaptintuose Jungtinės Karalystės (JK) dokumentuose. Juose tikrai įspėta, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos narystė Aljanse galėtų baigtis konfliktu su Rusija, bet joks žmonių engimas ir tyčinis provokavimas neminėti.
Nuo britų – iki Kapčiamiesčio
Trijų dešimtmečių senumo įvykius prieš porą savaičių prisiminė ir net su planuojamu Kapčiamiesčio poligonu susiejo viena „Facebook“ vartotoja.
Moteris pasidalijo nežinia iš kokio šaltinio paimta fraze: „Britai išslaptino 1996 m. dokumentus, pagal kuriuos buvo jų planas Baltijos šalyse tyčia engti rusus ir tuo išprovokuoti Rusijos įsiveržimą! Tada planas buvo visa NATO jėga pulti Rusiją!!! Už šitą išslaptinimą Rusija dėkinga!“
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Telegraph“: JK sankcijų švelninimas Rusijai gali sukelti problemų
07:32
Didelis energetinis šokas Artimuosiuose Rytuose privertė Europos politikus persvarstyti ankstesnius pažadus dėl energetinės nepriklausomybės. Kaip rašo „The Telegraph“, Jungtinės Karalystės premjeras Kiras Starmeris nusprendė faktiškai sušvelninti dalį sankcijų Rusijai ir leisti tam tikrą dyzelino bei aviacinio kuro importą, siekiant sumažinti galimo kuro trūkumo riziką vasarą.
Nors premjeras teigia, kad tai laikinas sprendimas prieš naujas griežtesnes priemones Maskvai, leidinys pabrėžia, jog pats poreikis tai daryti atskleidžia šalies pažeidžiamumą energetikos srityje.
Skelbiama, kad Jungtinė Karalystė yra didžiausia grynoji aviacinio kuro importuotoja Europoje ir ypač priklauso nuo tiekimo grandinių. Esamų reaktyvinio kuro atsargų šaliai pakaktų tik maždaug mėnesiui.
Taip pat kritikuojama ilgalaikė šalies energetikos politika – nuo 18 naftos perdirbimo gamyklų 8-ajame dešimtmetyje liko tik keturios. Autorių teigimu, vietoj ribojimų reikėtų stiprinti vietinę energijos gamybą ir didinti rezervus, kad ateityje būtų lengviau atlaikyti panašias krizes.
