Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos diplomatas: „Susitaikymo nebus šimtmečiais“
18:56
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje nuolatinis Ukrainos atstovas Andrijus Melnykas griežtai atsakė į Rusijos kolegos Vasilijaus Nebenzios kvietimą apsilankyti Maskvoje.
A.Melnykas pažymėjo, kad jam nekils jokio noro apsilankyti Rusijos sostinėje, praneša „Novosti.Live“. Jis taip pat atmetė bet kokio susitaikymo tarp dviejų šalių galimybę ateinančiais dešimtmečiais.
„Nesu tikras, kad man kils bent koks noras apsilankyti Maskvoje net ir tada, kai Rusija bus nugalėta, net ir po Putino režimo žlugimo bei reparacijų išmokėjimo“, – sakė A.Melnykas.
Jis pridūrė, kad net ir po to, kai naujoji Rusijos valdžia atsiprašys, o visi Rusijos karo nusikaltėliai bus nuteisti, susitaikymo tarp Ukrainos ir Rusijos nebus dešimtmečiais, o galbūt ir šimtmečiais.
Diplomatas taip pat apkaltino Maskvą bandymais JT Saugumo Tarybos posėdžiuose save pavaizduoti kaip „auką“.
Ukrainos žiniasklaida pažymi, kad kol A.Melnykas dėstė savo atsakymą, V.Nebenzia dėjosi nesiklausąs ir žiūrėjo į savo telefoną.
„The Atlantic“: Putinas nebegali paslėpti nuo rusų katastrofos Ukrainoje
23:35
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebegali paslėpti nuo Rusijos, o ypač nuo Maskvos gyventojų, kad karas prieš Ukrainą virto katastrofa, kuri potencialiai paliečia kiekvieną. Apie tai autoriniame straipsnyje žurnalui „The Atlantic“ rašo Škotijos Šv. Andriaus universiteto strateginių studijų profesorius Phillipsas Paysonas O'Brienas.
Autorius pažymi, kad daugiau nei ketverius metus Kremlius bandė izoliuoti Maskvą nuo invazijos į Ukrainą pasekmių. Rusijos sostinėje ir toliau vyko festivaliai bei masiniai renginiai, o valdžia stengėsi sumažinti karo pojūtį Rusijos viduriniajai klasei ir elitui.
Visgi situacija ėmė keistis po virtinės Ukrainos atakų. Kaip pastebi ekspertas, net šių metų gegužės 9-osios paradas Maskvoje buvo neįprastai trumpas ir vyko be sunkiosios technikos dėl ukrainiečių bepiločių orlaivių smūgių baimės.
Ph.P.O'Brienas pabrėžia, kad pastarieji Ukrainos smūgiai Maskvos regionui pademonstravo Rusijos sostinės pažeidžiamumą ir šokiravo daugelį maskviečių.
„Putino sukurtas naratyvas – apie neva „specialiąją karinę operaciją“, kuri neturėtų kelti nerimo Rusijos elitui ar viduriniajai klasei, – dabar visiškai žlunga“, – rašo profesorius.
Autorius brėžia istorines paraleles su Antrojo pasaulinio karo laikų Japonija, kai valdžia ilgai slėpė problemų mastą fronte, tačiau praradusi strategines teritorijas buvo priversta pripažinti prastėjančią situaciją, o tai lėmė vyriausybės pasikeitimą. Analitiko nuomone, Kremlius taip pat gali susidurti su momentu, kai slėpti realią karo padėtį taps nebeįmanoma.
Publikacijoje pažymima, kad Ukrainos pajėgos pastebimai pagerino tolimojo nuotolio smūgių galimybes. Ir jei Ukrainos dronams kartą jau pavyko pralaužti trijų sluoksnių Maskvos oro gynybą, tai neišvengiamai kartosis.
Kartu ekspertas įspėja, kad tai nereiškia greito Rusijos žlugimo. Rusijos armija ir toliau smūgiuoja Ukrainos miestams, o pats Putinas vėl užsimena apie branduolinės eskalacijos galimybę.
Tačiau bendra karo dinamika, autoriaus nuomone, keičiasi Ukrainos naudai.
„Rusija susilpnėjo. Net ir be Amerikos pagalbos Ukraina, atrodo, stiprėja ir vis labiau pakreipia karo eigą savo naudai. Kuo geriau Rusijos žmonės tai supranta, tuo prastesnė tampa Putino padėtis“, – reziumuoja ekspertas.
JAV ambasada: per artimiausias 24 valandas Ukrainai gresia didelio masto Rusijos smūgis
21:24
JAV ambasada įspėjo dėl galimo didelio masto Rusijos oro smūgio Ukrainai per artimiausias 24 valandas, pranešė leidinys „Ukrainska Pravda“.
„JAV ambasada Kyjive gavo informacijos apie galimą reikšmingą oro ataką, galinčią įvykti bet kuriuo metu per artimiausias 24 valandas. Ambasada, kaip visada, rekomenduoja JAV piliečiams būti pasirengusiems nedelsiant slėptis, jei bus paskelbtas oro pavojus“, – sakoma įspėjime.
Anksčiau šeštadienį ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, remdamasis Kyjivo partnerių JAV ir Europoje žvalgybos duomenimis, pareiškė, kad Rusija tikriausiai rengia smūgį Ukrainai, įskaitant Kyjivą, ir ketina panaudoti vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“.
Rusija ruošia smūgį „Orešniku“: Zelenskis įvardijo, kur bus taikomasi
20:31
Ukrainos žvalgyba disponuoja duomenimis, gautais ir iš Amerikos bei Europos partnerių, apie rusų ruošiamą smūgį panaudojant raketų sistemą „Orešnik“.
Apie tai pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Tikriname šią informaciją“, – pažymėjo jis ir pridūrė, kad šiuo metu fiksuojami kombinuoto smūgio Ukrainos teritorijai, o ypač Kyjivui, rengimo požymiai.
V.Zelenskio duomenimis, priešas naudos įvairią ginkluotę, įskaitant ir balistines raketas „Orešnik“.
„Minėta vidutinio nuotolio ginkluotė gali būti panaudota tokio smūgio metu“, – pabrėžė šalies vadovas.
Jis paragino ukrainiečius nuo šio vakaro rimtai reaguoti į oro pavojaus signalus: „Rusijos beprotybė tikrai beribė, todėl, prašau, saugokite gyvybes – naudokitės slėptuvėmis“.
Atsižvelgdamas į tai, Ukrainos vadovas pažymėjo, kad kariškiai ruošiasi atremti rusų oro ataką.
„Mes ruošiame oro gynybą tiek, kiek tai įmanoma, ir visiškai teisėtai atsakysime į kiekvieną Rusijos smūgį. Mes leidome surengti paradą, bet leidimo beprotybei Rusija neturi. Šį karą reikia užbaigti – reikalinga taika, o ne kažkokios raketos vieno žmogaus ligotoms ambicijoms tenkinti“, – sakė prezidentas.
Jis atkreipė JAV ir Europos dėmesį į tai, kad „Orešnik“ naudojimas ir karo vilkinimas yra globalus pavyzdys ir kitiems potencialiems agresoriams.
„Jei Rusijai leidžiama naikinti gyvybes tokiu mastu, tai joks susitarimas nesulaikys nuo agresijos ir smūgių kitų panašių režimų, paremtų neapykanta“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Taip pat jis išreiškė viltį, kad pasaulio reakcija bus ne post factum, o prevencinė. Anot jo, būtina spausti Maskvą, kad ji neeskaluotų ir neplėstų karo.
Rusijos dronui smogus laidotuvių procesijai Sumuose žuvo 1 žmogus, 9 sužeisti
18:18
Rusijos dronas šeštadienio rytą atakavo laidotuvių procesiją Šiaurės Rytų Ukrainos Sumų miesto pakraštyje, žuvo vienas žmogus, o dar devyni buvo sužeisti.
Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“.
Regiono pareigūnai tai pavadino ciniška ataka. Sumų srities karinės administracijos teigimu, dronas smogė procesijai, kai visame mieste vyko Ukrainos Didvyrių dienos minėjimas.
Iš pradžių pareigūnai pranešė, kad per ataką vienas vyras buvo sunkiai sužeistas, bet vėliau paskelbta, kad jis operuojamas ligoninėje mirė.
Ataka įvyko tęsiantis naktiniams Rusijos smūgiams visoje Ukrainoje. Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, naktį į šeštadienį Rusija paleido 124 dronus.
Tuo metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas platformoje „Telegram“ pranešė, kad praėjusią naktį ukrainiečių gynybos pajėgos smogė virtinei svarbių Rusijos objektų, įskaitant naftos terminalą ir saugyklą „Sheskharis“ Novorosijske Krasnodaro krašte, naftos perkrovimo bazę „Grušovaja“ netoli Novorosijsko ir tanklaivį „Chrysalis“ Juodosios jūros rajone, kuriame bazuojasi Rusijos šešėlinio laivyno laivai.
„The Wall Street Journal“:Ukraina išmoko numušti 97 proc. „Shahed“ dronų
16:45
Per ketverius karo metus Ukraina sukūrė vieną efektyviausių pasaulyje sistemų kovai su dronais „Shahed“, o jos karinės technologijos vis labiau traukia sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose ir Vakaruose dėmesį, rašo „The Wall Street Journal“.
Prezidento patarėjas gynybos pramonės klausimais Oleksandras Kamyšinas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos jau pajėgios numušti iki 97 proc. Irano gamybos dronų „Shahed“, kurie tapo Rusijos atakų prieš Ukrainos miestus pagrindu.
„Dabar mes galime numušti 97 proc. „Shahed“ dronų. Asmeniškai aš buvau nustebęs, kad kažkas pradėjo ataką prieš Iraną, prieš tai nei dėl savęs, nei dėl savo regiono sąjungininkų neišanalizavęs sprendimų, kaip kovoti su „Shahed“ modeliais“, – sakė O.Kamyšinas.
Jis pridūrė, kad Ukraina yra pasirengusi dalytis savo patirtimi su partneriais: „Žinoma, mes džiaugiamės galėdami padėti“.
Ukrainos gynybos įmonės jau bendradarbiauja su Saudo Arabijos partneriais bepiločių sistemų ir kovos su Irano „Shahed“ dronais srityje. Sąveika su regiono šalimis gali žymiai sustiprėti eskalacijos aplink Iraną fone.
„Ukrainos gynybos technologijos yra aktualios, nes jos atspindi itin aktyvią inovacijų aplinką, kurioje sistemos yra greitai sukuriamos, pritaikomos ir tobulinamos“, – pareiškė Rijade įsikūrusios bendrovės „Science Technology“ vadovas Idrisas al Zakari.
Zelenskis atmetė siūlymą dėl „asocijuotos narystės“ ES: „Ukraina gina visą Europą, o ne jos dalį“
14:41
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis oficialiame laiške Europos Sąjungos vadovams pavadino nesąžiningu Vokietijos siūlymą suteikti Ukrainai „asocijuotos“ ES narės statusą be teisės balsuoti. Šalies vadovas pabrėžė, kad atėjo laikas judėti į priekį dėl pilnavertės Ukrainos narystės bendrijoje.
Penktadienio vakarą išsiųstas laiškas buvo adresuotas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Antonio Costai, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir Kiprui, kuris pirmininkauja ES Tarybai.
V Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina gina visą Europą, o ne jos dalį, todėl nusipelno teisingo požiūrio ir lygių teisių. Jis taip pat pridūrė, kad pasikeitęs Vengrijos premjeras atveria galimybes pasiekti esminę pažangą stojimo derybose.
Ši reakcija sekė po to, kai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas laiške ES vadovybei pasiūlė suteikti Ukrainai specialų statusą. Pagal jo planą, Ukraina gautų vietą prie derybų stalo, laipsnišką integraciją į ES biudžetą ir abipusės gynybos garantijas, tačiau tam tikrą laiką neturėtų balsavimo teisės priimant sprendimus.
Zelenskis patvirtino smūgį chemijos gamyklai Rusijoje, esančiai už 1700 kilometrų nuo sienos
13:27
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo „Facebook“ paskyroje išreiškė padėką Ukrainos saugumo tarnybai (SBU) už sėkmingą smūgį vienai iš svarbiausių Rusijos karinės pramonės įmonių Permės krašte. Šalies vadovas pabrėžė, kad taikinys buvo pasiektas už 1700 kilometrų nuo Ukrainos sienos.
Prezidento teigimu, atakuota gamykla „Metafrax Chemicals“ yra itin svarbi Rusijos chemijos pramonės dalis. Jos gaminama produkcija aprūpina dešimtis kitų Rusijos karinių gamyklų, gaminančių aviacijos techniką, dronus, raketų variklius bei sprogstamąsias medžiagas. V.Zelenskis patvirtino, kad po šios atakos gamybos procesas įmonėje buvo sustabdytas, ir pavadino tai „svarbia tolimojo nuotolio sankcija“.
Rusų statytiniai: Ukrainos smūgio okupuotame mieste aukų skaičius išaugo iki 18
12:25 Atnaujinta 20:12
Žuvusiųjų skaičius po Ukrainos smūgio koledžui Rusijos okupuotame Starobilsko mieste Rytų Ukrainoje padidėjo iki 18, šeštadienį pranešė Maskvos primesti vietos pareigūnai.
Nurodoma, kad dar 42 žmonės buvo sužeisti ir kad kažkiek žmonių dar yra po griuvėsiais.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasmerkė dronų ataką, kuri naktį iš ketvirtadienio į penktadienį smogė koledžo bendrabučiui Starobilske, ir nurodė kariuomenei parengti atsaką.
„Gelbėtojai visą naktį valė griuvėsius Starobilske. Deja, viltys nepasiteisino – žuvusiųjų skaičius išaugo iki 10. Iš viso nukentėjo 48 žmonės. 11 studentų buvimo vieta vis dar nežinoma“, – po penktadienio smūgio sakė okupuoto Luhansko regiono gubernatorius Leonidas Pasečnikas.
Jis teigė, kad paieškos ir gelbėjimo operacijos tęsiamos.
Ukraina neigė taikiusis į civilius ir pareiškė, kad smogė Rusijos dronų daliniui, dislokuotam Starobilsko rajone.
Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad atsakingų asmenų laukia „neišvengiama ir griežta bausmė“.
Ukraina reguliariai atakuoja Rusijos kontroliuojamas šalies teritorijas dronais, teigdama, kad šie smūgiai yra atsakas į Rusijos atakas.
Starobilskas yra maždaug už 65 kilometrų nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje.
Rusijos pajėgos užėmė miestą 2022 metais, netrukus po to, kai pradėjo plataus masto puolimą.
Luhansko sritį beveik visiškai okupavusi Rusija, kuri savinasi šią teritoriją.
Rusijos smūgiai Chersono ir Charkivo sritims nusinešė keturias gyvybes, 25 žmonės sužeisti
10:29
Remiantis Chersono ir Charkivo sričių karinių administracijų pateiktais duomenimis, per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo keturi žmonės, dar 25 patyrė sužalojimus, penktadienį pranešė Ukrainos leidinys „Ukrainska Pravda“.
Chersono srities karinė administracija pranešė, kad per Rusijos pajėgų atakas regione žuvo vienas asmuo, o 20 buvo sužeisti. Rusijos kariuomenė taikėsi į socialinę infrastruktūrą ir gyvenamuosius rajonus įvairiose srities gyvenvietėse. Atakų metu apgadinti aštuoni namai, bažnyčia bei keletas automobilių.
Tuo metu Charkivo srityje, vietos karinės administracijos duomenimis, žuvo trys žmonės, penki buvo sužeisti.
Rusija šią ataką surengė praėjus vos kelioms valandoms po didelio masto oro smūgio visai Ukrainai. Naktį iš gegužės 22-osios į 23-iąją agresorė į Ukrainą paleido 124 dronus. Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino arba numušė 102 nepilotuojamus orlaivius.
Estijos žvalgybos vadovo teigimu, Putinas derybose su Ukraina praranda jėgos poziciją
10:04
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau artimiausiais mėnesiais gali prarasti galimybę vesti derybas „iš jėgos pozicijos“ dėl problemų fronte, ekonominio spaudimo ir vidinio nestabilumo. Tai interviu CNN pareiškė Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Kaupo Rosinas.
Jo teigimu, Kremlius vis labiau įsisąmonina situacijos sudėtingumą kare prieš Ukrainą.
„Laikas teka ne Rusijos naudai“, – sakė K.Rosinas.
Estijos žvalgybos vadovas pažymėjo, kad Maskvoje jau beveik nebekalbama apie visišką pergalę kare.
„Aš nebegirdžiu kalbų apie visišką pergalę. Žmonės Kremliuje pripažįsta, kad situacija Ukrainos mūšio lauke klostosi ne itin gerai“, – pareiškė jis.
K.Rosino teigimu, Rusijos armija ir toliau patiria didelių nuostolių bei praranda daugiau karių, nei sugeba užverbuoti.
Jis taip pat pabrėžė, kad dabartinis karas vis labiau priklauso nuo bepiločių orlaivių, todėl masiniai proveržiai fronte tapo praktiškai neįmanomi: „Šiuo metu nei viena, nei kita pusė nepajėgi įvykdyti masinio mechanizuoto proveržio giliai į priešo užnugarį“.
K.Rosinas mano, kad didelio masto puolimui ir bandymui užimti visą Donbasą Rusijai tektų skelbti naują mobilizaciją. Jo nuomone, jei rusai sugebėtų mobilizuoti dar kelis šimtus tūkstančių žmonių į mūšio lauką, „tai būtų problema Ukrainai“.
Visgi, jo teigimu, Kremlius bijo tokio scenarijaus dėl vidinės destabilizacijos rizikos: „Jie labai susirūpinę dėl vidinio stabilumo... Tai nėra sprendimas, kurį jie priimtų lengva ranka“.
Estijos žvalgybos vadovas taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos ekonominius sunkumus. Jis pareiškė, kad sankcijos, didžiulės karinės išlaidos ir Ukrainos smūgiai naftos infrastruktūrai jau pastebimai kerta per Rusijos ekonomiką. Pareigūnas pabrėžė, kad Ukraina energetikos sektoriui padarė milijardinių nuostolių.
Pasak K.Rosino, net dronų smūgiai Maskvai keičia karo suvokimą pačioje Rusijoje: „Rusijos žmonėms ateina karas, karas ateina į namus“.
Nepaisant augančių problemų, K.Rosinas dėl griežtos jėgos struktūrų kontrolės neprognozuoja greito vidinio sprogimo Rusijoje. Kartu jis pažymėjo, kad autoritarinės sistemos gali žlugti visiškai netikėtai.
„Šiuo metu tikrai nematau gatvės revoliucijos, tačiau kartais tokios sistemos iš vidaus būna visiškai tuščios, ir jei kažkas nutiks, tai įvyks labai greitai, o mes visi būsime nustebinti“, – rezumavo jis.
