Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kvietimas Rusijai pulti: ekspertai įspėjo apie naują pavojų
06:23
Dar 2025 metais oficialiai anonsuotas planas mažinti JAV indėlį į realią Europos saugumo infrastruktūrą įgyja konkrečius pavidalus. Apie tai rašo naujienų portalas „Defense Express“.
Pažymima, kad kalbama apie dvigubą bendro Amerikos pajėgų ir priemonių skaičiaus mažinimą bendrajame NATO pajėgų modelyje. Strateginių bombonešių skaičius mažinamas perpus, naikintuvų – trečdaliu. Atakos-žvalgybiniai bepiločiai orlaiviai bus visiškai išvesti, o oro degalų papildymo lėktuvų skaičius bus sumažintas tam tikru kiekiu.
Svarbu tai, kad be aviacijos taip pat bus skiriama mažiau eskadrinių minininkų, o branduoliniai povandeniniai laivai apskritai nebus siunčiami. Apie sausumos pajėgų skaičiaus mažinimą kol kas nežinoma.
Kvietimas Rusijai
Ekspertai mano, kad kalbama ne apie karių išvedimą iš Europos, o apie daug grėsmingesnį sprendimą, kuris faktiškai yra kvietimas Rusijai pulti Europos šalis. Taip yra todėl, kad turimos omenyje pajėgos, kurias Vašingtonas galės skirti reakcijai į krizinę situaciją Europoje, o ne dabartinė JAV kariuomenės vadavietės Europoje ir Afrikoje disponuojama pajėgų sudėtis.
„Esmė ta, kad šiuo metu Europoje esantys maždaug 70 tūkstančių Amerikos karių – tai tik priešakiniai daliniai, kurie turi padėti Europos šalims sulaikyti Rusijos agresijos puolimą, kol iš JAV bus permestos pagrindinės pajėgos. Tokia koncepcija išliko aktuali nuo Šaltojo karo laikų ir buvo aktuali dar prie praėjusios JAV prezidento administracijos“, – rašo leidinys.
Prasidėjus Šaltajam karui, JAV planavo Europos karo veiksmų arenoje panaudoti 55 proc. visų savo pajėgų, bent jau pirmajame karo prieš Sovietų Sąjungą etape. Nuo to laiko JAV ginkluotųjų pajėgų korpusų štabų skaičius sumažėjo iki keturių, iš kurių vienas yra Europoje, o veikiančių divizijų skaičius – iki 11, iš kurių nė vienos nėra Europoje; veikia tik brigados, kurių dalis dislokuota rotacijos principu. Išlaikant 55 proc. proporciją, tai būtų šešios divizijos, kurias JAV turėtų dislokuoti Europoje karui prieš Rusiją.
Analitikai paaiškino: „Šių parametrų mažinimas perpus reiškia, kad dabar tik apie 25–30 proc. JAV pajėgų bus nukreipta reaguoti į krizinę saugumo situaciją Europoje, o tai tėra 2–3 divizijos. Šį procentą taip pat teisinga taikyti daugumai pajėgų ir priemonių, kurias Pentagonas nuo šiol planuoja siųsti į Europos karo veiksmų teatrą“.
Jie teigia, kad apskritai kalbama apie itin reikšmingą JAV dalyvavimo mažinimą NATO saugumo klausimuose. O atitinkamas pajėgų ir priemonių skaičius tiesiogiai lemia karinių veiksmų planus.
Anksčiau NATO pajėgų vadovybė galėjo planuoti ne tik sulaikyti Rusijos puolimą, bet ir žaibiškai sutriuškinti priešą keliais kontratakų smūgiais, nubloškiant jį į ankstesnes pozicijas ar net dar toliau. Tačiau sumažinus šias pajėgas, pavyzdžiui, taps įmanoma planuoti tik gynybos vykdymą užimtose ribose.
Jų nuomone, tai jau dabar yra puikus kvietimas rusams pradėti aktyvius karinius veiksmus prieš europinį NATO segmentą, kadangi be JAV arba esant minimaliam jų dalyvavimui, pats Aljanso kolektyvinio atgrasymo principas tiesiog išnyksta.
Rusija pasipiktino dėl Ukrainos nacionalistų lyderio ekshumacijos
16:08
Rusija ketvirtadienį iškvietė Liuksemburgo ambasadorių ir pareiškė protestą dėl Ukrainos nacionalistų lyderio Andrijaus Melnyko ekshumacijos.
Jo palaikai šią savaitę buvo paimti iš kapinių šioje nedidelėje Europos valstybėje ir pirmadienį perlaidoti Ukrainoje.
„Toks įvykis negalėjo įvykti be Liuksemburgo institucijų sutikimo“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija, nurodydama, kad Liuksemburgo ambasadoriui pareiškė „griežtą protestą“.
A. Melnyko – prieštaringai vertinamo nacionalistų lyderio – perlaidojimas iliustruoja karo metu išryškėjusią tendenciją prisiminti istorinius šalies nepriklausomybės judėjimo veikėjus, nepaisant jų ryšių su nacistine Vokietija.
1964 metais miręs A. Melnykas buvo Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN) – žymios nepriklausomybės siekusios grupės, kovojusios su sovietų valdžia, be kita ko, bendradarbiaujant su naciais, – vienos atšakos lyderis.
Perlaidojimo ceremonija įvyko Kyjivo srityje esančiame Nacionaliniame karo memoriale – pernai atidarytose kapinėse, skirtose per Rusijos invaziją į Ukrainą žuvusiems kariams.
„Nepaprastai simboliška, kad šiandienos Ukrainos didvyriai (...) ilsėsis greta ankstesnių kartų ukrainiečių, kurie taip pat veikė tam, kad Ukraina būtų tokia, kokia yra“, – sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
A. Melnyko palaikų pargabenimas iš Liuksemburgo yra dalis platesnio valstybės vadovaujamo projekto, kuriuo siekiama sukurti šalies didvyrių panteoną.
Šiuo projektu siekiama suvienyti Ukrainą kovoje su Rusijos invazija, pasitelkiant ir tam tikras istorines asmenybes, nors ir rizikuojant nutylėti prieštaringai vertinamas jų palikimo dalis.
Kaja Kallas: Europa negali būti neutrali tarpininkė tarp Rusijos ir Ukrainos
16:07
Europa negali veikti kaip neutrali tarpininkė tarp Kyjivo ir Maskvos, ketvirtadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė po to, kai bloko ministrai aptarė galimų derybų su Rusija sąlygas.
„Europa niekada nebus neutrali tarpininkė tarp Rusijos ir Ukrainos, nes mes esame Ukrainos pusėje ir giname savo pačių pagrindinius saugumo interesus“, – spaudos konferencijoje Kipre sakė Kaja Kallas.
Putiną lydi mašina su zenitinių kulkosvaidžių platforma
16:05
Rusijos prezidento Vladimiro Putino kortežą Astanoje su oficialiu vizitu lydėjo šarvuotas automobilis, ant kurio stogo įrengta vieta kulkosvaidininkui, automobilis su radioelektroninės kovos sistema ir sraigtasparnis. Tokią išvadą padarė portalas „Agentstvo“, išstudijavęs vaizdo įrašus ir pasikalbėjęs su analitikais.
Trečiadienį V.Putinas išskrido į Kazachstaną. Vizitas, kurio metu susitiks su Kazachstano prezidentu Kasimu Žomartu Tokajevu ir dalyvaus Penktajame Eurazijos ekonomikos forume, truks iki gegužės 29 d.
V.Putino procesijos į Nepriklausomybės rūmus Astanoje, kur vyks Rusijos ir Kazachstano vadovų derybos, metu jo limuziną apsupo 14 motociklų ir dvi dešimtys automobilių. Galinėje grupėje buvo karinė transporto priemonė, manoma, šarvuotas automobilis „Alan“ su kulkosvaidininko vieta ant stogo, sakė OSINT analitikas Kirilas Michailovas.
Analitikas iš „Conflict Intelligence Team“ (CIT) taip pat pažymėjo, kad transporto priemonė atrodo kaip „įprastas šarvuotas automobilis su pusiau uždaru kulkosvaidžio bokšteliu, kuriame nuimtas kulkosvaidis“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Prie Turkijos krantų atakuoti 3 su Rusija susiję tanklaiviai
15:22
Ketvirtadienį Juodojoje jūroje prie Turkijos šiaurinės pakrantės buvo atakuoti trys tanklaiviai, gabenantys Rusijos naftą ir naftos produktus. Apie tai pranešė „Reuters“, remdamasi laivybos agentūra „Tribeca“.
Su Palau vėliava plaukiojantis tanklaivis „James II“ plaukė be krovinio ir buvo atakuotas maždaug už 80 km į šiaurę nuo Turkelio rajono. Kiti du tanklaiviai – su Siera Leonės vėliava plaukiojantys „Altura“ ir „Velora“ – buvo atakuoti perkraunant krovinį iš vieno laivo į kitą.
Turkija į įvykio vietą išsiuntė pakrančių apsaugos katerius. Pasak „Tribecos“, nė vienas įgulos narys nebuvo sužeistas.
Ukraina ir Rusija išpuolio nekomentavo. Turkijos transporto ministerija taip pat nepateikė komentarų.
Laivai gabendavo „Rosneft“ naftą
Visi trys laivai anksčiau gabeno rusišką naftą ir nukentėjo nuo sankcijų. Laivai „Altura“ ir „Velora“ gabeno „Rosneft“ naftą ir nuo 2025 m. spalio 24 d. jiems taikomos ES sankcijos. Vėliau laivams sankcijas taip pat pritaikė Šveicarija, Jungtinė Karalystė ir Kanada.
Nuo 2025 m. lapkričio 19 d. juos eksploatuoja Turkijos bendrovė „Pergamon Denizcilik Isletmeleri“. Laivai „Altura“ ir „Velora“ yra siejami su įmonių, turinčiu ryšių su Hectoru Varela de Leonu ir Mohammadu Hosseinu Shamkhani, Irano aukščiausiojo lyderio patarėjo sūnumi, tinklu.
Tanklaivis „James II“ nuo 2024 m. birželio mėn. buvo naudojamas naftos ir naftos produktų eksportui iš Rusijos uostų. 2025 m. gegužės 20 d. Jungtinė Karalystė jam įvedė sankcijas.
Berlynas: Vokietija ir Nyderlandai Baltijos šalyse įkurs NATO taktinę būstinę
15:04
Vokietija ir Nyderlandai šiais metais Baltijos šalyse įkurs bendrą taktinę būstinę, kuri vadovaus pajėgoms NATO rytiniame flange ir padės atgrasyti Rusiją, ketvirtadienį pranešė Berlynas.
Bendras Vokietijos ir Nyderlandų vadovavimo centras, dar vadinamas 1GNC, ateinančiais mėnesiais „atliks vadovaujamą vaidmenį NATO rytiniame flange, konkrečiai Estijos ir Latvijos regione“, sakoma Vokietijos gynybos ministerijos pranešime.
„Papildomos taktinės būstinės dislokavimas regione stiprina NATO sanglaudą ir padeda atgrasyti Rusiją“, – teigiama jame.
„Vokietijos ir Nyderlandų sprendimas prisiimti pagrindinę atsakomybę kariuomenės korpuso lygmeniu Estijoje ir Latvijoje tiesiogiai stiprina mūsų saugumą. Rusijos agresijos karas Ukrainoje ir vis labiau beatodairiški jos veiksmai prie NATO sienų paskatino Aljansą pakeisti savo operacijas ir karinę laikyseną“, – sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.
Plačiau skaitykite ČIA.
Švedija padovanos 16 naikintuvų „Gripen“, o Ukraina jų įsigys dar iki 20
14:45 Atnaujinta 15:02
Ukraina planuoja įsigyti iki 20 naujausio modelio naikintuvų „Gripen“, o Švedija padovanos 16 senesnių šio tipo orlaivių, ketvirtadienį pranešė švedų vyriausybė.
Ukraina planuoja naujiems orlaiviams skirti 2,5 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos (ES) paskolos, sakoma Švedijos vyriausybės pranešime.
Kalbant apie naujausio modelio „Gripen E“ lėktuvus, „tikslas yra greitai sudaryti galutinį susitarimą dėl pristatymo nuo 2030 metų“, sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) bendroje spaudos konferencijoje su Volodymyru Zelenskiu oro pajėgų bazėje Upsaloje, esančioje už 70 kilometrų į šiaurę nuo Stokholmo.
16 padovanotų orlaivių bus pristatyti 2027 metų pradžioje, sakė U. Kristerssonas.
„Tai istorinis sprendimas Švedijai, bet jis taip pat smarkiai sustiprina Ukrainos oro gynybą“, – pridūrė jis.
Spalį abi šalys pasirašė ketinimų protokolą dėl 100–150 „Gripen E“ orlaivių pirkimo, kurį planuoja Kyjivas.
V. Zelenskis sakė, kad Ukraina, nuo 2022 metų kovojanti su Rusijos invazija, tikisi nupirkti visus 150 lėktuvų.
„Tikimės, kad pavyks užtikrinti finansavimą jiems visiems“, – sakė jis.
2024 metais Švedija sustabdė planus siųsti „Gripen“ lėktuvus į Ukrainą, kai šalys partnerės paprašė pirmenybę teikti JAV naikintuvų F-16 tiekimui.
Maskva kaip ant adatų: užfiksuota, kuo ginkluojasi nuo Ukrainos dronų
14:22
Karinis analitikas Massimo Frantarelli socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad Rusija įrenginėja naujas priešlėktuvinės gynybos sistemas „Pancyr-SMD-E“ ant civilinių pastatų stogų Maskvoje, o joms iškelti į vietą naudoja sunkųjį transporto sraigtasparnį Mi-26, rašo naujienų portalas UNITED24.
Internete išplatintuose vaizdo įrašuose matyti, kaip viena iš sistemų montuojama ant verslo centro „Nordstar Tower“ stogo Maskvos šiauriniame administraciniame rajone.
Sistema „Pancyr-SMD-E“ pristatoma kaip sistemos „Pancyr“ versija, specialiai pritaikyta kovai su bepiločiais orlaiviais. Skirtingai nei „Pancyr-S1“, SMD-E kovinis modulis neturi 30 mm automatinių patrankų.
Vietoj jų sistemoje naudojamos dviejų tipų raketos: standartinės 95Ya6 raketos, kurių veikimo nuotolis siekia iki 20 km, ir mažesnės TKB-1055 raketos, skirtos mažiems taikiniams perimti. Pranešama, kad raketų TKB-1055 veikimo nuotolis siekia iki 7 kilometrų, o jos gali atakuoti taikinius iki 5 kilometrų aukštyje.
Radiolokacinį sistemos paketą sudaro stebėjimo radaras su aktyviąja elektroninio nuskaitymo matrica ir aptikimo nuotoliu iki 24 kilometrų, taip pat milimetrinių bangų radaras.
Dar 2023 m. pranešta, kad Rusija pradėjo įrenginėti „Pancyr“ priešlėktuvinės gynybos sistemas ant Maskvos stogų. Viena iš labiausiai matomų – ant pagrindinio Rusijos gynybos ministerijos stogo dislokuota „Pancyr-S1“ sistema.
Nuo to laiko Rusija aplink Maskvą sukūrė daugiasluoksnį oro gynybos žiedą, kuriame naudojamos sistemos „Pancyr“ ir mobiliosios ugnies grupės.
Skelbiama, kad 2025 m. Rusija aplink Maskvą dislokavo daugiau kaip 40 papildomų oro gynybos sistemų „Pancyr-S1“, kai kurios iš jų buvo perkeltos iš kitų regionų.
Karybos analitiko Marko Krutovo teigimu, nuo 2023 m. Rusijos sostinės sustiprinimui iš viso panaudota daugiau kaip 100 vienetų oro gynybos sistemų.
Pažymima, kad naujesnio modelio sistemų „Pancyr-SMD-E“ dislokavimas ant stogų pabrėžia augantį Maskvos susirūpinimą dėl bepiločių orlaivių atakų, siekiančių taikinius giliai Rusijos teritorijoje, įskaitant pačią sostinę.
Ukrainos tolimojo nuotolio dronų kampanija, kurią prezidentas Volodymyras Zelenskis praminė „tolimojo nuotolio sankcijomis“, žingsnis po žingsnio priartina karą prie Maskvos.
Tai, kas prasidėjo 2023 m. gegužę simboliniais smūgiais netoli Kremliaus, peraugo į plataus masto dronų bangas, nukreiptas į naftos perdirbimo gamyklas, su gynyba susijusius pramonės objektus, priešlėktuvinės gynybos sistemas, oro uostus, logistikos centrus ir strateginę infrastruktūrą aplink Rusijos sostinę.
Per pastaruosius trejus metus Maskva buvo priversta prisitaikyti prie naujos realybės: oro uostų uždarymo, mobiliojo interneto apribojimų, papildomų elektroninės kovos sistemų ir vis didėjančio oro gynybos žiedo aplink sostinę. Ukrainiečių kampanija patvirtino, kad Rusijos politinis ir ekonominis centras nebėra apsaugotas nuo Maskvos karo prieš Ukrainą padarinių.
Iš Rusijos – nauji absurdiški kaltinimai Estijai ir Suomijai
13:40
Rusijos federalinio saugumo (FSB) Pasienio tarnybos vadovas Vladimiras Kulišovas apkaltino Suomiją ir Estiją nesilaikant tarptautinių susitarimų, susijusių su jų valstybinėmis sienomis su Rusija.
Naujausiame interviu propagandiniam laikraščiui „Rossijskaja gazeta“ V.Kulišovas pareiškė, kad Suomijos valdžios institucijos įrengė inžinerines užtvaras „vietose, nenumatytose 1960 m. birželio 23 d. Sutartyje dėl Sovietų Sąjungos ir Suomijos valstybinės sienos režimo“, trečiadienį rašė naujienų portalas „The Moscow Times“.
Be to, jis tvirtino, kad Estija bando „nesilaikyti susitarimų dėl Peipaus ežero ir Narvos upės akvatorijos ribų nustatymo“.
Pasak V.Kulišovo, šie veiksmai sudaro sąlygas, dėl kurių kyla problemų prie valstybės sienos ir neigiamai veikia laivybos saugumą pasienio vandens telkiniuose.
Jis taip pat tęsė Kremliaus propagandos naratyvą informuodamas apie padažnėjusius, jo žodžiais tariant, „provokacinius veiksmus“ tiek iš Suomijos, tiek iš Estijos. Kaip pavyzdžius jis minėjo sienos kirtimo apribojimus, tokius kaip darbo laiko sutrumpinimas, kontrolės punktų uždarymas, griežtesnės žmonių ir transporto kontrolės priemonės.
FSB padalinio vadovo teigimu, šios priemonės „pažeidžia šių šalių ir Rusijos piliečių teises ir interesus“.
Kremliui lojalus pareigūnas paminėjo, kad esą, nepaisant Maskvos raginimų, iš Helsinkio ir Talino nesulaukiama „konstruktyvaus požiūrio“ į šių klausimų sprendimą, o tai, jo teigimu, verčia Rusiją ruoštis „įvairiems įvykių scenarijams“.
Kalbėdamas apie padėtį Rusijos vakariniame pasienyje, V.Kulišovas tęsė gegužės mėnesį ypač aiškiai pastebimą Rusijos propagandinę retoriką, nukreiptą prieš Baltijos šalis ir Suomiją. Jo teigimu, situacija pasienyje „gerokai paaštrėjo“.
Rusijos pareigūnas pažėrė kaltinimų Suomijai, Baltijos šalims ir Lenkijai dėl stiprinamų karinių pajėgumų, naujų bazių statymo, didelių kiekių ginklų ir karių perkėlimo. Tačiau jokių konkrečių pavyzdžių nepateikė.
Pasak V.Kulišovo, šios šalys aktyviai vykdo pratybas „po NATO globa“, kurių metu, jo įsitikinimu, treniruojamasi „susidūrimo su Rusija scenarijams“.
Jis pabrėžė, kad Maskva šiuos įvykius vertina kaip „grėsmę nacionaliniam saugumui“ ir didina savo karines grupuotes „pasienyje su nedraugiškomis Europos valstybėmis“.
15min primena, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas gegužės 25 d. pasirašė teisės aktą, leidžiantį pasitelkti kariuomenę Rusijos piliečių apsaugai užsienyje „jų sulaikymo, suėmimo, baudžiamojo ar kitokio persekiojimo atvejais“.
Panašiais teisiniais pagrindais parlamentas naudojosi prieš 2014 m. įvykdytą Krymo aneksiją ir 2022 m. plataus masto invaziją į Ukrainą.
Tą pačią dieną Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė apie planus kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą, kad būtų „apgintos“ Baltijos šalyse gyvenančių rusakalbių teisės. Ministerija tvirtino, kad Latvijos, Lietuvos ir Estijos valdžios institucijos draudžia jiems vartoti rusų kalbą, perrašinėja istoriją ir vykdo „baudžiamąją represijų ir bauginimo politiką“.
Per Rusijos dronų ataką Ukrainos Sumų srityje žuvo du žmonės
13:14
Per Rusijos drono smūgį Sumų srityje ketvirtadienio rytą žuvo du žmonės, socialiniuose tinkluose pranešė srities prokuratūra.
„Apie 8 val. okupantai surengė drono ataką prieš du civilius, keliaujančius lauko keliu Didžiosios Pysarivkos bendruomenėje (...). Žuvo vyras ir moteris“, – sakoma įraše platformoje „Telegram“.
Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido aerobalistinę raketą ir 147 dronus, „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos. Nurodoma, kad 138 dronai buvo numušti ar nuslopinti.
JT smerkia eskalaciją Rusijos kare prieš Ukrainą
12:37
Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas ketvirtadienį įspėjo dėl, jo žodžiais, pavojingos eskalacijos Ukrainoje ir Maskvos grasinimų suintensyvinti išpuolius, ragindamas abi puses grįžti prie derybų stalo.
„Griežtai raginu susilaikyti. Atnaujinkite derybas ir užbaikite kančias“, – pareiškime sakė Volkeris Turkas.
Jis pabrėžė, kad per pirmuosius keturis 2026 metų mėnesius žuvusių civilių skaičius buvo 21 proc. didesnis nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
