Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Jei pultų Rusija: ukrainiečiai pasakė, ar sutiktų siųsti karius ginti Lietuvą
11:27
Jei Rusija užpultų šešias kitas Europos šalis – Lietuvą, Latviją, Estiją, Moldovą, Suomiją ir Lenkiją, dauguma ukrainiečių palaikytų savo karių siuntimą jų ginti, rodo šią savaitę paskelbti „Rating Group“ apklausos rezultatai.
Palaikymas svyravo nuo 58 proc. Lenkijai iki 63 proc. Lietuvai.
Rezultatai pasirodė Ukrainai tebekariaujant, o Europos sostinėms toliau diskutuojant dėl savo įsipareigojimų dėl Ukrainos gynybos ir narystės ES masto.
Beveik trys ketvirtadaliai (73 proc.) ukrainiečių jau dabar mano, kad jų ginkluotosios pajėgos gina visą Europą, o ne tik Ukrainą. Šis skaičius nepasikeitė nuo 2022 metų, kai „Rating Group“ irgi uždavė šį klausimą.
Noras ginti kitas šalis glaudžiai susijęs su tuo, kaip stipriai respondentai tapatinasi su Europos Sąjunga (ES).
Pavyzdžiui, Estijos atveju 73 proc. tų, kurie balsuotų už įstojimą į ES, palaikytų Ukrainos karinę pagalbą. Stojimo į ES priešininkų grupėje Ukrainos karinei pagalbai Estijai pritartų 37 proc., o nepritartų 61 proc. respondentų.
Tarp ukrainiečių, turinčių stiprų emocinį ryšį su ES, 85 proc. palaikytų ginkluotą pagalbą Estijai; tarp tų, kurie silpnai sieja save su ES, tokių būtų tik 35 proc., o 58 proc. pasisakytų „prieš“.
„Rating Group“ 2026 metų balandžio 15–17 dienomis telefonu apklausė 1 tūkst. 18 metų ir vyresnių respondentų; paklaidos riba yra iki 3,1 procento.
Putinas padarė klaidą su raketa „Orešnik“: tai gali duoti priešingą rezultatą
20:19
Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino sprendimas panaudoti raketą „Orešnik“ smūgiui prieš Ukrainą gali duoti priešingą rezultatą, nei jis tikėjosi.
Kaip praneša „RBC-Ukraine“, tai pareiškė JAV Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto narys Jimas Himesas per briefingą Kyjive.
„Pats raketos, galinčios nešti branduolinį užtaisą, panaudojimas jau yra eskalacijos forma. Tačiau tai ne tik neišgąsdins ukrainiečių – šios raketos liekanos dabar yra jų ir mūsų dispozicijoje“, – sakė jis.
Kongresmenas pridūrė, kad tiek ukrainiečiai, tiek Vakarai panaudos šias nuolaužas tam, kad geriau suprastų Rusijos raketos galimybes.
„Todėl manau, kad, kaip ir daugelis kitų Vladimiro Putino žingsnių, tai sukels priešingą efektą nei tas, kurio jis siekia“, – pabrėžė Himesas.
Primename, kad anksčiau jau buvo keliamas klausimas, ar raketoje „Orešnik“ yra užsienyje pagamintų komponentų. Ukrainos prezidento įgaliotinis Vladislavas Vlasijukas pripažino, kad ši raketa, skirtingai nei kitos, gali neturėti užsieninių detalių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad gegužės 24-osios naktį rusai paleido dvi balistines raketas „Orešnik“. Viena jų smogė Kyjivo sričiai, o kita nukrito laikinai okupuotoje Donecko srities teritorijoje.
„RBC-Ukraine“ taip pat pranešė, kad Rusijos propaganda teigė, esą raketa „Orešnik“ turi milžinišką griaunamąją galią ir gali smogti į požeminius objektus. Tačiau tyrimų rezultatai rodo ką kita.
Be to, agresorė Rusija galėjo pradėti nedidelės apimties „Orešnik“ gamybą. Vis dėlto bendras šių ginklų kiekis Rusijos arsenale išlieka labai ribotas.
ES teigia, kad tarp Ukrainos ir Rusijos nebus „neutrali tarpininkė“
19:48
Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė ketvirtadienį atmetė galimybę, kad Europa galėtų veikti kaip „neutrali tarpininkė“ tarp Ukrainos ir Rusijos.
Tai ji pareiškė po to, kai 27 bloko šalių užsienio reikalų ministrai aptarė galimų derybų su Maskva sąlygas.
Diskusijos dėl atnaujintų ryšių su Maskva suintensyvėjo aklavietėje atsidūrus JAV pastangoms sustabdyti karą Ukrainoje, o JAV prezidento Donaldo Trumpo dėmesiui nukrypus į Iraną.
Ukraina ragino Europą, kurią iki šiol Vašingtonas buvo nustūmęs į šalį, imtis didesnio vaidmens ir pasiūlė paskirti atstovą deryboms.
„Europa niekada nebus neutrali tarpininkė tarp Rusijos ir Ukrainos, nes mes esame Ukrainos pusėje ir giname savo pačių pagrindinius saugumo interesus“, – žurnalistams Kipre sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
„Negalime būti neutralūs ir traktuoti jų vienodai“, – tvirtino ji.
Anksčiau K. Kallas įspėjo, kad susitelkimas į tai, kas kalbės Europos vardu, yra Rusijos „spąstai“, ir ragino bloką susikoncentruoti į aiškių raudonųjų linijų nustatymą.
Spėlionės dėl galimų pasiuntinių suintensyvėjo, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsiminė, kad tam galėtų tikti jo ilgametis sąjungininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis. Europoje ši idėja buvo griežtai atmesta.
Po susitikimo K. Kallas sakė, kad ministrai pasiekė „platų sutarimą“ dirbti per ES institucijas.
„Pagrįsti reikalavimai“
Tačiau ji pabrėžė, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas reikalavimų dėl Rusijos nuolaidų bet kokiose derybose nustatymui ir tolesniam spaudimo Maskvai didinimui per sankcijas.
Griežtos pozicijos besilaikanti buvusi Estijos ministrė pirmininkė jau kelis mėnesius ragina nustatyti virtinę raudonųjų linijų, siekdama suvienyti šalis ir neleisti Maskvai pasinaudoti jokiais nesutarimais.
Tarp jų – reikalavimas, kad Rusija nutrauktų ugnį prieš bet kokias derybas, reikalavimas apriboti Rusijos kariuomenę ir atsisakymas pripažinti Kremliaus kontrolę užgrobtose teritorijose.
„Europa turi pagrįstų reikalavimų, kad užtikrintų bet kokios taikos ilgalaikiškumą, ir ministrai paprašė manęs tęsti šį darbą“, – sakė K. Kallas.
Europos pareigūnai teigia, kad V. Putinas atrodo susilpnėjęs, nes Rusijos ekonomika smunka, aukų skaičius auga, o Ukrainos tolimojo nuotolio dronų kampanija daro savo.
Tačiau plačiai abejojama, ar jis rimtai nusiteikęs sąžiningai derėtis, nes pastarosiomis dienomis Kremlius į Kyjivą paleido hipergarsinę raketą „Orešnik“ ir grasino užsienio diplomatams.
Nuo 2022 metų, kai prasidėjo invazija į Ukrainą, ignoravusi Kremliaus lyderį, Europa itin atsargiai vertina perspektyvą kalbėtis su V. Putinu.
„Dabar ne tas metas, kai diskutuojame, kas ves derybas“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Turime aptarti, ką darome, kad darytume papildomą spaudimą Rusijai ir suteiktume daugiau pagalbos Ukrainai“, – tvirtino jis.
ES šalys šiuo metu svarsto naują sankcijų Rusijai paketą – tai būtų 21-asis raundas nuo plataus masto invazijos pradžios.
Ukraina iš ES gaus dar beveik 3 mlrd. eurų
19:34
Europos Sąjungos Taryba nusprendė skirti Ukrainai beveik 2,8 mlrd. eurų finansinę paramą.
Apie tai pranešė "RBC-Ukraine", remdamasi Ukrainos ministrės pirmininkės Julijos Svyrydenko pareiškimu.
Kitas finansinės paramos etapas tapo įmanomas po to, kai Europos Komisija teigiamai įvertino Ukrainos veiksmų plano įgyvendinimą 2025 metų ketvirtajame ketvirtyje. Lėšos skiriamos pagal ketverių metų paramos programą "Ukraine Facility".
Svyrydenko padėkojo Aukščiausiosios Rados deputatams už operatyvų būtinų įstatymų priėmimą.
2026 metų gegužės pabaigos duomenimis, bendromis vyriausybės ir parlamento pastangomis jau įgyvendinti 86 Ukrainos plano žingsniai, o dar 65 yra vykdomi.
„Toliau kartu įgyvendiname reformas ir judame Europos integracijos keliu. Nuoširdžiai dėkojame mūsų Europos partneriams už paramą ir pasitikėjimą“, – pabrėžė vyriausybės vadovė.
„Ukraine Facility“ programa yra pagrindinis Ukrainos finansinės paramos instrumentas karo metu. Bendras iniciatyvos biudžetas 2024–2027 metams siekia 50 mlrd. eurų.
Įskaičiavus naująją išmoką, nuo programos pradžios 2024 metais Ukraina jau gavo 26,8 mlrd. eurų Europos paramos.
Makrofinansinė parama ir ES paskolos
Primename, kad 2026 metų gegužės 20 dieną Europos Komisija pasirašė memorandumą dėl 8,35 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos Ukrainai.
Šios lėšos yra dalis didelio 90 mlrd. eurų paramos paketo, skirto stiprinti Ukrainos ekonomikos atsparumą, didinti vidaus pajamas ir stiprinti kovą su korupcija.
Anksčiau, 2026 metų balandžio 23 dieną, Europos Taryba galutinai patvirtino šią paskolą. Pagal priimtus ES reglamentų pakeitimus finansavimas bus pritraukiamas kapitalo rinkose su garantijomis iš ES biudžeto.
Svarbu tai, kad Ukraina pati negrąžins 90 mlrd. eurų paskolos – ji turėtų būti padengta būsimomis reparacijomis iš Rusijos.
Be to, Briuselis rengia „galingą atsaką“ į Rusijos oro teroro eskalaciją. Konkrečiai, ES baigia formuoti 6 mlrd. eurų pagalbos paketą plataus masto dronų pirkimui ir Ukrainos bepiločių pajėgų stiprinimui.
Baltijos jūros valstybės svarsto, ką daryti dėl GPS trikdžių
17:19
Lenkijoje Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) ministrai ketina per dviejų dienų sesiją aptarti dabartines saugumo grėsmes regione, ypač GPS ryšio trikdymą, ypatingos svarbos infrastruktūrą ir Rusijos šešėlinį laivyną, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra PAP.
Lenkijos tarptautinių reikalų instituto ir Rytų studijų centro ekspertai pristatys ataskaitas apie Rusijos diversijas Baltijos jūros regione ir BJVT ateities kryptį.
Renginyje Lenkija oficialiai perduos pirmininkavimą Islandijai, kuri šias pareigas perims liepos 1 dieną.
BJVT sudaro Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Lenkija, Švedija ir Europos Sąjunga (ES).
1992 metais įkurta BJVT per pastaruosius 30 metų įtvirtino savo, kaip pagrindinio tarpvyriausybinio Baltijos jūros regiono forumo, vaidmenį, skatindama taiką, stabilumą ir klestėjimą tarp savo valstybių narių.
Rusija kerta Armėnijai – bandys paveikti jos ekonomiką
17:15
Rusija įves importo apribojimus Armėnijos vaisiams ir daržovėms, ketvirtadienį pranešė rusų žemės ūkio saugos institucija.
Sprendimas priimtas didėjant įtampai tarp Rusijos ir šios Kaukazo šalies dėl jos siekio prisijungti prie Europos Sąjungos (ES).
Buvusi sovietinė respublika Armėnija formaliai yra Rusijos sąjungininkė, tačiau jau ne vienus metus plėtoja ryšius su Briuseliu, nusivylusi tuo, kad Maskva nesugebėjo jos apginti per konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu.
Pernai Armėnija priėmė įstatymą, kuriuo deklaravo ketinimą siekti narystės ES, nors dar nepateikė oficialios paraiškos ir tebėra Rusijos vadovaujamo prekybos bloko – Eurazijos ekonominės sąjungos – narė.
Remdamasi neįvardytais Armėnijos produkcijos kokybės „pažeidimais“, Rusijos žemės ūkio saugos institucija „Rosselchoznadzor“ pareiškė, kad įveda „laikinus apribojimus šviežių pomidorų, agurkų, paprikų, lapinių žalumynų ir braškių, kilusių ir atvežtų iš Armėnijos, importui“.
„Sprendimas priimtas atsižvelgiant į didėjantį pažeidimų skaičių tiekiant Armėnijos vaisių ir daržovių produkciją į Rusiją bei siekiant užtikrinti fitosanitarinį saugumą“, – nedetalizuodama nurodė institucija.
Apribojimai galios nuo gegužės 30 dienos, tol, kol Armėnija imsis priemonių „užtikrinti gabenamos produkcijos saugumą“, pridūrė „Rosselchoznadzor“.
Armėnija šio žingsnio kol kas nepakomentavo.
Praėjusią savaitę Rusija įvedė panašius apribojimus Armėnijos gėlių importui, o jos vartotojų saugos tarnyba uždraudė prekiauti tam tikrais armėniškais vynais ir konjakais.
Armėnija taip pat yra Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) – Maskvos vadovaujamo saugumo aljanso – narė, nors 2024 metais įšaldė savo narystę joje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas balandį įspėjo Armėniją, kad ji negali būti ir ES, ir Eurazijos ekonominės sąjungos narė.
Podoliako atsakas Lukašenkai: Baltarusija taip pat yra ginklu pasiekiama
17:04
Aukšto rango Ukrainos pareigūnas perspėjo, kad Kyjivas „nedelsiant sunaikins“ pagrindinę Baltarusijos infrastruktūrą, jei Minskas įsitrauks į Rusijos karą prieš Ukrainą.
Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas sakė portalui „Centrum Europy“, giminingai „TVP World“ organizacijai, kad Ukraina pastebėjo padidėjusį logistinį aktyvumą Baltarusijoje, o tai leidžia manyti, kad gali būti atidarytas naujas „šiaurinis frontas“.
M.Podoliakas sakė, kad toks žingsnis būtų neprotingas, nes Ukraina jau įtvirtino šią teritoriją ir jai nereikėtų perdislokuoti karių iš fronto linijos.
Be to, jis sakė, kad Baltarusija yra „visiškai ginklu pasiekiama“. „Ten yra gyvybiškai svarbių taškų, kurie būtų nedelsiant sunaikinti“, – sakė M.Podoliakas.
„Jau bandyta [Baltarusijoje] įrengti [Rusijos] dronų, skraidančių virš Vakarų Ukrainos, valdymo punktus. Ir mes juos sunaikinsime. Prezidentas Zelenskis apie tai kalbėjo tiesiogiai“, – pridūrė jis.
Macronas įspėjo Lukašenką
Pranešama, kad praėjusį savaitgalį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per retą pokalbį telefonu įspėjo autoritarinį Baltarusijos vadovą Aliaksandrą Lukašenką neįtraukti Minsko į Rusijos karą prieš Ukrainą.
Šis skambutis nuskambėjo Ukrainai perspėjus, kad Maskva, remiama Baltarusijos, gali rengti naują veržimąsi į Šiaurės Ukrainą, skelbia „TVP World“.
Jei Baltarusija nuspręstų įsitraukti į karą, pasak M.Podoliako, Ukraina ruoštųsi pradėti greitą gynybinį kontrpuolimą.
Minskas prisijungė prie pratybų
Minskas taip pat neseniai prisijungė prie Rusijos branduolinių ginklų pratybų, o tai dar labiau padidino susirūpinimą dėl karinio aktyvumo netoli rytinio NATO sparno. Tačiau M.Podoliakas sakė, kad šios pratybos tėra bauginimo taktika.
„Jie mano, kad jų reikia bijoti. Bet po ketverius metus trukusio karo Ukrainoje, ko čia reikia bijoti?“ – sakė jis.
Baltarusija yra viena iš artimiausių Maskvos sąjungininkių nuo 2022 m., kai buvo įvykdyta plataus masto invazija į Ukrainą. Baltarusija tuomet leido Rusijos pajėgoms naudotis jos teritorija puolimui, tačiau Baltarusijos kariai tiesiogiai į karą neįsitraukė.
Lenkijoje per avariją sužeisti 8 amerikiečių kariai: vietoj poligono – į ligoninę
16:53
Aštuoni Jungtinių Valstijų kariai buvo sužeisti, kai viename iš šiaurės vakarų Lenkijos kelio ruožų apvirto jų karinis sunkvežimis, rašo naujienų portalas „TVP World“. Nurodoma, kad kariai važiavo į Pamario Dravske esantį poligoną.
Skelbiama, kad karinė transporto priemonė, vežusi JAV kariškius, apsivertė ketvirtadienio rytą važiuodama tarp Čertynės ir Studnicos kaimų Vakarų Pamario vaivadijoje.
Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad į įvykio vietą buvo išsiųstos greitosios pagalbos tarnybos ir karo policija, o bent vienas iš sužeistų JAV karių buvo evakuotas sraigtasparniu dėl įtariamo stuburo sužalojimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija pasipiktino dėl Ukrainos nacionalistų lyderio ekshumacijos
16:08
Rusija ketvirtadienį iškvietė Liuksemburgo ambasadorių ir pareiškė protestą dėl Ukrainos nacionalistų lyderio Andrijaus Melnyko ekshumacijos.
Jo palaikai šią savaitę buvo paimti iš kapinių šioje nedidelėje Europos valstybėje ir pirmadienį perlaidoti Ukrainoje.
„Toks įvykis negalėjo įvykti be Liuksemburgo institucijų sutikimo“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija, nurodydama, kad Liuksemburgo ambasadoriui pareiškė „griežtą protestą“.
A. Melnyko – prieštaringai vertinamo nacionalistų lyderio – perlaidojimas iliustruoja karo metu išryškėjusią tendenciją prisiminti istorinius šalies nepriklausomybės judėjimo veikėjus, nepaisant jų ryšių su nacistine Vokietija.
1964 metais miręs A. Melnykas buvo Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN) – žymios nepriklausomybės siekusios grupės, kovojusios su sovietų valdžia, be kita ko, bendradarbiaujant su naciais, – vienos atšakos lyderis.
Perlaidojimo ceremonija įvyko Kyjivo srityje esančiame Nacionaliniame karo memoriale – pernai atidarytose kapinėse, skirtose per Rusijos invaziją į Ukrainą žuvusiems kariams.
„Nepaprastai simboliška, kad šiandienos Ukrainos didvyriai (...) ilsėsis greta ankstesnių kartų ukrainiečių, kurie taip pat veikė tam, kad Ukraina būtų tokia, kokia yra“, – sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
A. Melnyko palaikų pargabenimas iš Liuksemburgo yra dalis platesnio valstybės vadovaujamo projekto, kuriuo siekiama sukurti šalies didvyrių panteoną.
Šiuo projektu siekiama suvienyti Ukrainą kovoje su Rusijos invazija, pasitelkiant ir tam tikras istorines asmenybes, nors ir rizikuojant nutylėti prieštaringai vertinamas jų palikimo dalis.
Kaja Kallas: Europa negali būti neutrali tarpininkė tarp Rusijos ir Ukrainos
16:07
Europa negali veikti kaip neutrali tarpininkė tarp Kyjivo ir Maskvos, ketvirtadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė po to, kai bloko ministrai aptarė galimų derybų su Rusija sąlygas.
„Europa niekada nebus neutrali tarpininkė tarp Rusijos ir Ukrainos, nes mes esame Ukrainos pusėje ir giname savo pačių pagrindinius saugumo interesus“, – spaudos konferencijoje Kipre sakė Kaja Kallas.
Putiną lydi mašina su zenitinių kulkosvaidžių platforma
16:05
Rusijos prezidento Vladimiro Putino kortežą Astanoje su oficialiu vizitu lydėjo šarvuotas automobilis, ant kurio stogo įrengta vieta kulkosvaidininkui, automobilis su radioelektroninės kovos sistema ir sraigtasparnis. Tokią išvadą padarė portalas „Agentstvo“, išstudijavęs vaizdo įrašus ir pasikalbėjęs su analitikais.
Trečiadienį V.Putinas išskrido į Kazachstaną. Vizitas, kurio metu susitiks su Kazachstano prezidentu Kasimu Žomartu Tokajevu ir dalyvaus Penktajame Eurazijos ekonomikos forume, truks iki gegužės 29 d.
V.Putino procesijos į Nepriklausomybės rūmus Astanoje, kur vyks Rusijos ir Kazachstano vadovų derybos, metu jo limuziną apsupo 14 motociklų ir dvi dešimtys automobilių. Galinėje grupėje buvo karinė transporto priemonė, manoma, šarvuotas automobilis „Alan“ su kulkosvaidininko vieta ant stogo, sakė OSINT analitikas Kirilas Michailovas.
Analitikas iš „Conflict Intelligence Team“ (CIT) taip pat pažymėjo, kad transporto priemonė atrodo kaip „įprastas šarvuotas automobilis su pusiau uždaru kulkosvaidžio bokšteliu, kuriame nuimtas kulkosvaidis“.
Plačiau skaitykite ČIA.
