Ukrainai stiprinant tolimojo nuotolio smūgių kampaniją prieš Rusiją, gegužės viduryje karas prisivijo Vadimą jei ne prie slenksčio, tai ant stogo. Sprogmenis gabenantis ukrainiečių dronas rėžėsi į jo daugiabučio Chimkuose, Maskvos priemiestyje, viršutinį aukštą. Ten gyvena Vadimas.
Iš viso per Ukrainos atakų kampaniją per vieną gegužės savaitgalį Rusijos sostinėje žuvo 4 žmonės ir mažiausiai 15 buvo sužeista.
Kai vėliau apsilankiau Chimkuose, sudaužyti stiklai jau buvo sušluoti į kampą. Tačiau gyventojai buvo sukrėsti. Konfliktas oficialiai persikėlė į sostinės regioną, Kremliaus būstinę, kuri anksčiau nuo to buvo apsaugota.
Iki šiol „į karą nežiūrėjome rimtai“, prisipažino 21-erių Vadimas, kuris, kaip ir kai kurie kiti mano kalbinti žmonės, prašė neskelbti jo pavardės, bijodamas gresiančių pasekmių.
„Kai tai vyksta ten, tai vienas dalykas. Bet kai tai nutinka tavo namuose, žinoma, tai yra visiškai kitaip“, – kalbėjo vaikinas.
Ukraina paleidžia daugybę savo gaminamų tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių ir sparnuotųjų raketų į Rusijos teritoriją, kur jie gali pasiekti taikinius, esančius net 1600 km atstumu nuo fronto linijos.
Šiomis atakomis Kyjivas verčia karo dinamiką aukštyn kojomis: Rusija daugiau nei ketverius metus atakavo Ukrainos civilinę infrastruktūrą ir nužudė tūkstančius Ukrainos gyventojų.
Pirmiausia Ukrainos kampanija nukreipta į Rusijos naftos infrastruktūrą, kuria siekiama nutraukti pagrindinį Kremliaus karo mašinos pajamų šaltinį, ir įmones, gaminančias svarbią technologiją ginkluotei.
Nors Ukraina teigia, kad taikosi tik į tuos objektus, kurie susiję su kariuomene, per pastarąjį mėnesį Maskvoje ir jos priemiesčiuose nukentėjo gyvenamieji pastatai, o tai leidžia rusams pajusti, ką išgyvena Ukrainos miestų gyventojai, patiriantys daug didesnes kančias.
„Tai visiškas košmaras, – pareiškė 53 metų amžiaus Letizia Lorans, grožio salono Chimkuose savininkė. – Net ir dabar, kai tai prisimenu, mano delnai pradeda prakaituoti.“
Moteris pasakojo, kad, virš galvos išgirdusi pirmuosius sprogimus, išbėgo iš namų, bijodama, jog, jei pasiliks viduje, gali būti įkalinta rūsyje.
„Atrodė, kad jie taip ilgai skraido virš mūsų, o paskui sprogsta“, –taip kalbėjo Letizia apie ukrainiečių dronus.
„Maniau, kad mane ištiko panikos priepuolis, ir dabar, kai einu miegoti, vis galvoju, ar mes pabusime, ar ne“, – pridūrė ji.
Moteris pripažino, kad gyventojai neturi tinkamo būdo gauti perspėjimų apie artėjančias Ukrainos atakas, nes nėra sirenų ar perspėjimo sistemos, o valdžios institucijos riboja plačiai naudojamą „Telegram“ platformą, kuria galima siųsti žinutes.
Vietoje to Letizia stebi, ar netoliese esančiame Šeremetjevo oro uoste sustabdyti skrydžiai, o tai, kaip ji pastebėjo, nėra idealus būdas išlikti saugiam ar sveiko proto.
Prie Letizios grožio salono kita moteris pasakojo, kad bepiločių orlaivių smūgiai tapo viena iš priežasčių, dėl kurių jos nuomonė apie karą keičiasi.
„Jau pradėjau svarstyti, ar tikrai reikėjo pradėti šį karą, kuris tęsiasi jau ilgiau nei Didysis Tėvynės karas“, – sakė 84 metų Tamara Aleksandrova, turėdama omenyje Sovietų Sąjungos įsitraukimą į Antrająjį pasaulinį karą.
Tamara, gyvenanti Stalino laikų daugiabutyje, esančiame už kelių minučių kelio pėsčiomis nuo Vadimo, parodė pirštu į neseniai pastatytą paminklą, skirtą Antrajame pasauliniame kare ir Ukrainoje žuvusiems kariams.
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas dabartinį karą vis dar vadina „specialiąja karine operacija“, net ir po to, kai, nepriklausomų tyrėjų duomenimis, jis nusinešė mažiausiai 352 tūkst. Rusijos karių gyvybes.
Prie memorialo, ant kurio užrašyta „Saugodami praeitį, mes giname ateitį“, žuvusiųjų šeimos neša nuotraukas, nors kai kurios iš jų jau išblukusios, ir gvazdikus.
„Pažiūrėkite, kiek daug jaunų vyrų žuvo, ir vis daugiau prisijungia prie jų“, – piktinosi senjorė.
Dar prieš prasidedant intensyviai Ukrainos apšaudymo kampanijai, Rusijoje į paviršių jau veržėsi nepasitenkinimas dėl su karu siejamų interneto apribojimų ir kainų bei mokesčių didinimo.
Balandžio mėn. nepriklausomo Levados centro atlikta apklausa rodo, kad 62 proc. respondentų visoje šalyje pageidautų, jog karas būtų užbaigtas per artimiausias derybas. Dėl santykinės izoliacijos nuo karo veiksmų šis skaičius Maskvoje buvo mažesnis: už tai pasisakė tik 36 proc. sostinės ir jos regiono gyventojų. Tačiau apklausa buvo atlikta prieš ukrainiečiams suduodant virtinę smūgių.
„Paklauskite bet kurio žmogaus, visi nori, kad karas baigtųsi kuo greičiau“, – pareiškė Vadimo draugė Maša, prie savo namo užsitraukdama cigaretę.
Vos 19 metų amžiaus mergina atviravo apie savo gyvenimą: jos paauglystę nutraukė COVID pandemija, o dabar – karas Ukrainoje.
„Mes negalime sustabdyti šio karo, – pabrėžė ji. – Galime tik tikėtis, kad jis kuo greičiau baigsis.“
Netoliese esančiame Starbejevo kaime dėl bepiločio orlaivio smūgio sugriuvo namas, jame buvusi moteris žuvo, o vyras buvo sunkiai sužeistas. Po šio įvykio devyniolikmetis Danilas bandė man paaiškinti, kaip keitėsi jo mintys apie šį karą.
„Kai visa tai prasidėjo, jaučiau patriotizmą ir sirgau už savo šalį“, – teigė studentas.
Dabar, pridūrė Danilas, jo pasididžiavimas gerokai mažesnis. Kai jis pasakojo apie neseniai tiesiai žmonėms virš galvų girdėtus sprogimus, vaikinui drebėjo rankos.
„Nenoriu galvoti apie tai, kas kaltas, o kas ne, – tęsė Danilas. – Tai panašu į didelių galių žaidimą, o mes esame tik žemo lygio žaidėjai. Esu paprastas žmogus, ir vienintelis dalykas, kurį gaunu iš šio šūdino karo, yra nuolatiniai nervai“.
Atsargiai rinkdamas žodžius, kad nediskredituotų Rusijos ginkluotųjų pajėgų, už ką šalyje gresia laisvės atėmimo bausmė, jaunas vyras pripažino, kad jam kyla „nepasitikėjimo valstybe jausmas“.
Rugsėjį Rusijoje planuojama surengti pirmuosius parlamento rinkimus nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios – inscenizuotą renginį, kuris užtikrins iš anksto nulemtą rezultatą.
Nepriklausomo laikraščio „Nezavisimaja gazeta“ redaktorius ir leidėjas Konstantinas Remčiukovas kalbėjo, kad, atsistojus prie balsadėžės, tik nedaugeliui rusų nuslūgsta nusivylimas. Taip yra „todėl, kad neturime gerai sureguliuotų mechanizmų, kurie leistų šį nerimą paversti politiniu pareiškimu“.
Už pusvalandžio kelio į šiaurės vakarus nuo Chimkų yra Zelenogradas, vienas iš pagrindinių Rusijos mikroelektronikos, puslaidininkių ir aukštųjų technologijų tyrimų centrų. Per paskutiniu metu surengtus išpuolius Ukraina atakavo kelis jame esančius objektus ir gyvenamuosius kompleksus.
Kai iš naftos saugyklos Maskvos srityje pradėjo rūkti juodi dūmai, bažnyčios teritorijoje susirinko grupė berniukų ir mergaičių. Jie susirinko treniruotis karinio ir patriotinio pobūdžio kovinių įgūdžių varžybose. Viena iš jų užduočių – išsiaiškinti, kas greičiau išardys Kalašnikovo automatą ir mėtys granatas.
Prieš varžybas klebonas kunigas Dmitrijus Poleščukas sukalbėjo maldą. Jis sakė tikįs, kad smūgiai primins žmonėms apie tikėjimo būtinybę.
„Kai gyvenimas atneša išbandymų, tarkime, kai dronai skraido tiesiai tau virš galvos – būtent tada pradedi prisiminti visas tau žinomas maldas“, – atkreipė dėmesį Dmitrijus.
Netoli daugiaaukščio, kuriam kliuvo per Ukrainos smūgius, 44 metų Marija pasakojo, kad anksčiau Maskvos link skrendantys dronai paprastai būdavo numušami dar nepasiekę Zelenogrado.
Šių įvykių fone gyventojai diskutavo, ar jie turėtų sudaryti specialius draudimo polisus nuo dronų smūgių. Kai kurie Maskvos gyventojai atkreipė dėmesį, kad išpuoliai visvien neatgrasys Rusijos.
62 metų Aleksandras, 35 metus gyvenęs Odesoje, kur vis dar gyvena jo prorusiškų pažiūrų vyresnysis brolis, pareiškė norintis, kad Rusija kovotų toliau.
Jo žodžiai nuskambėjo kaip valstybinės žiniasklaidos laidos vedėjo propaganda. Vyras neigė Ukrainos teisę į jos suverenumą ir pažėrė kaltinimų Jungtinėms Valstijos ir Jungtinei Karalystei už tariamą karo kurstymą: „Nori priversti brolius slavus žudyti vieniems kitus“.
Karas trunka taip ilgai, tęsė Aleksandras, tik todėl, kad Maskva rūpinasi ukrainiečių gyvybėmis.
Jo patarimas? „Turėtume būti griežtesni“, rėžė vyras.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
-
Reikalaus, kad Rusijos bankų darbuotojai patys numušinėtų dronus
-
Ukrainos raketos supleškino Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą Kryme
-
„Azov“ karys prabilo apie naująją operaciją prieš Rusiją: „Turime tai padaryti“
-
WSJ: Putinas gali išplėsti karą už Ukrainos ribų dėl 1 priežasties
-
Pašinianas pagrasino Rusijai neleisti kontroliuoti Armėnijos geležinkelių
