Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija imasi už galvos: šienaus visose srityse be gailesčio
11:52
Rusijos finansų ministras paragino įšaldyti nebūtinąsias išlaidas, nes karas Ukrainoje šiemet kainuos 24 mlrd. eurų daugiau nei planuota, rašo dienraštis „The Financial Times“ (FT).
Nepaisant to, kad gynybai ir saugumui skirta 40 proc. šių metų biudžeto, Maskvai sunkiai sekasi subalansuoti sąskaitas, nurodoma FT matytame laiške.
Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas vasario mėn. ministrų kabinetui išsiųstame laiške teigė, kad dėl papildomų karinių išlaidų 24 mlrd. eurų trūkumas šiais metais gali padvigubėti. Maskva šiemet karui skyrė daugiau kaip 200 mlrd. eurų ir numatė, kad biudžeto deficitas sieks apie 46 mlrd. eurų.
Tačiau po pirmųjų keturių 2026 m. mėnesių biudžeto deficitas siekė daugiau kaip 70 mlrd. eurų, o tai sudaro 2,5 proc. BVP, pranešė FT.
Pjaus išlaidas
Rusijos finansų ministerija paprašė ministrų kabineto įšaldyti apie 35 mlrd. eurų išlaidų šiais metais, o 2028 m. jos gali sudaryti iki 85 mlrd. eurų, teigia FT.
Laiške įspėjama, kad jei nepavyks sumažinti išlaidų, dėl karo išlaidų biudžetas gali dar labiau panirti į raudonąją zoną.
„Mūsų rezervai nėra begaliniai, – Rusijos laikraščiui „Kommersant“ sakė A.Siluanovas. – Negalime leisti, kad mūsų finansuose atsirastų silpnų vietų, kai pasaulyje vyksta tokios didelės permainos. Ministrų kabinetas nuolat dirba, kad stabilizuotų ir subalansuotų valstybės finansus.“
Vasario mėn. laiškas ministrų kabinetui buvo pateiktas po to, kai sausio mėn. finansų ministerija pareikalavo, kad vyriausybės įstaigos 10 proc. sumažintų ne pirmo būtinumo išlaidas, kad biudžeto deficitas nedidėtų.
Į šį prašymą nebuvo įtrauktos socialinės ir gynybos išlaidos.
Ekonominis skausmas
FT pranešė, kad dėl karo Irane pakilusios naftos kainos neatsvėrė mažesnių nei tikėtasi pajamų iš energetikos ir stipraus rublio poveikio.
Laikraštis citavo investicijų analitiką, kuris teigė, kad biudžeto padėtis kelia rusų nerimą, nes „žmonės žiūri į biudžetą, kad suprastų: kas bus kitas? Ar bus galimybių mažinti tarifus ir kokie mokesčiai bus didinami toliau? Kada jie ateis pas mus?“
Po daugiau nei ketverius metus trukusio karo Rusijos ekonomika rodo įtampos požymius, o kai kurie pareigūnai atvirai suabejojo, ar protinga tęsti brangiai kainuojančią aklavietę Ukrainoje.
Rusija fronte prarado mažiausiai 46 kvadratinius kilometrus teritorijos: „DeepState“ papasakojo apie Ukrainos sėkmę
18:44
Ukrainos gynybos pajėgos pasiekė laimėjimų Oleksandrivkos ruože. Apie tai praneša „DeepState“ analitikai.
Pažymima, kad Ukrainos gynėjai jau išlaisvino teritoriją netoli Novoselivkos. Be to, Gynybos pajėgos valo nuo Rusijos okupantų teritorijas šalia Voronės, Sičnevės, Piddubnės, Tolstės, Novochatskės ir Zeleno Hajaus.
„Tokiu būdu priešas prarado mažiausiai 46 kv. km teritorijos“, – pridūrė „DeepState“.
Lenkija pagavo šnipą valstybinėje gynybos bendrovėje „PGZ Group“
16:32
Lenkijos valstybinės gynybos bendrovės „PGZ Group“ darbuotojas buvo sulaikytas įtariant jį šnipinėjimu – jis kaltinamas darbu užsienio valstybei, penktadienį pranešė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
Darbuotojas vyras buvo suimtas trečiadienį ir jo laukia 3 mėnesių areštas, skelbia „TVP World“.
W.Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad įtariamasis yra „Lenkijos pilietis, „PGZ group“ gamyklos darbuotojas“.
Kaltinimai pateikti pagal 130 straipsnio 2 dalį dėl šnipinėjimo užsienio valstybės naudai.
Medvedevas grasina: užčiaupkit srėbtuvę!
16:14
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas vėl nebesivaldo. Platformoje „Max“ jis paleido nesibaigiančią tiradą prieš Europos Sąjungą po to, kai Rusijos dronas įsirėžė į gyvenamąjį namą Rumunijos Galacio mieste.
Be kita ko, jis pavadino ES šalis „karo“ prieš Rusiją dalyvėmis ir pažadėjo, kad tokie incidentai Europos teritorijoje tęsis.
„Euroimpotentai pasiuto dėl to, kad kažkoks dronas nukrito į Rumunijos gyvenamąjį namą. Visos ES šalys turi apie tai užsičiaupti. Europos valstybės yra tiesioginės karo su Rusija dalyvės. Taip, jos kariauja banderovcų rankomis, bet koks mums skirtumas?“, – piktinosi D.Medvedevas.
Kuo grasino
Jis pridūrė, kad „Europos bepiločiai, atsarginės dalys jiems, kita ginkluotė, jau nekalbant apie žvalgybą, kasdien dalyvauja išpuoliuose prieš mūsų šalį“.
„Todėl tegul jie būna pasiruošę: taip bus ir toliau. Vyksta karas! Ir ES valstybių piliečiai, kaip ir kariaujančių šalių gyventojai, negalės ramiai miegoti. Ypač tose vietose, kur patalpinta bepiločių orlaivių gamyba banderovcų formuočių reikmėms. Taigi užsičiaupkit srėbtuvę. Tai dar tik gėlytės!“ – tulžį liejo Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas.
Kas sukėlė Medvedevo įniršį
Incidentas, sukėlęs dar vieną D. Medvedevo įniršio priepuolį, įvyko praėjusią naktį. Rusijos dronas nukrito ant gyvenamojo daugiabučio Rumunijos rytuose. Vietos valdžios institucijų duomenimis, 10 aukšte esančiame bute kilo gaisras, buvo sužeisti du žmonės – tarp jų 14-metis paauglys.
NATO pareigūnai po šio smūgio nusprendė surengti skubiai tartis, sakė Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas.
„Rusija peržengia dar vieną savo agresijos karo liniją“, – socialiniame tinkle „X“ rašė A.Stubbas. Kiti NATO ir ES vadovai, įskaitant Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen ir diplomatijos vadovę Kają Kallas, taip pat viešai pasmerkė Rusijos veiksmus.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Aljansas yra „pasirengęs ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą“ ir toliau stiprins „atgrasomąją parengtį“ prieš dronus. Rusijos veiksmus jis pavadino „neapgalvotais“.
Rusija sako rengianti atsaką į konsulo išsiuntimą
15:40
Maskva rengia atsaką į Rumunijos sprendimą išsiųsti rusų diplomatą dėl drono sudužimo Galacio mieste, penktadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Rumunija dėl šio incidento, kuris sukėlė gaisrą ir sužeidė du žmones, apkaltino Rusiją.
„Atsakomųjų priemonių, reaguojant į Rusijos generalinio konsulo paskelbimą nepageidaujamu asmeniu ir generalinio konsulato uždarymą, ilgai laukti nereikės“, – valstybinei naujienų agentūrai RIA sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, Vakarų reakciją į drono sudužimą pavadinusi „šurmuliu“.
Po drono smūgio Rumunija išsiunčia Rusijos generalinį konsulą
15:05
Rumunijos prezidentas penktadienį pareiškė, kad išsiųs Rusijos generalinį konsulą Juodosios jūros uostamiestyje Konstancoje ir uždarys šią atstovybę.
Toks žingsnis žengtas po to, kai į daugiabutį Rumunijoje įsirėžė rusų dronas.
„Rusijai tenka visa atsakomybė už šį incidentą (...) Atsižvelgiant į šią situaciją, Rusijos Federacijos generalinis konsulas Konstancoje paskelbtas nepageidaujamu asmeniu, o Rusijos Federacijos generalinis konsulatas Konstancoje bus uždarytas“, – vaizdo pareiškime nurodė prezidentas Nicusoras Danas.
Zelenskis įspėjo: Rusija rengia naują masinį smūgį
14:31 Atnaujinta 14:37
Gegužės 29 d., penktadienį, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija rengia naują masinį smūgį į Ukrainos teritoriją.
Per susitikimą su Austrijos kancleriu Christianu Stockeriu šalies vadovas sakė, kad, Ukrainos žvalgybos duomenimis, rusai rengia naują masinį smūgį Ukrainai.
„Informavau kanclerį apie mūsų žvalgybos duomenis, kad rusai rengia naują masinį smūgį Ukrainos miestams ir bendruomenėms. Labai svarbu, kad į šiuos apšaudymus partneriai reaguotų bendrai, pirmiausia tiekdami antibalistines priemones“, – sakė jis.
„Turime žvalgybos informacijos, kad Rusija rengiasi naujam masiniam smūgiui. Svarbu, kad visi mūsų partneriai žinotų, kas vyksta, ir kad Rusija ir toliau pasikliauja raketomis ir tolesniu karu, o ne diplomatiniais žingsniais. Visų pirma tai reiškia, kad reikalingos papildomos sankcijų spaudimo Rusijai priemonės ir kad negalima atidėlioti mūsų susitarimų su partneriais dėl priešlėktuvinės gynybos“, – sakoma V.Zelenskio pranešime „Telegram“ kanale.
Jis tikino, kad su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha aptarė atitinkamas užduotis: ką reikia padaryti per artimiausias savaites ir kokie partnerių žingsniai gali veiksmingiausiai paremti gynybą.
„Antibalistinė apsauga yra pagrindinė užduotis. Taip pat rengiame išsamius pasiūlymus dėl naujo Europos sankcijų paketo ir papildomų priemonių, skirtų kovoti su esamų sankcijų apėjimu. Dėkojame visiems, kurie padeda saugoti gyvybes!“, – sakė V.Zelenskis.
Gegužės 29 d. Ukrainos nuolatinis atstovas prie JT Andrijus Melnykas pareiškė, kad Rusijos propaganda iš tikrųjų pripažino, jog Rusijos kariuomenė iš tikrųjų neskiria karinių ir civilinių taikinių per atakas prieš Kyjivą.
Gegužės 25 d. šalies Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per pokalbį telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio pareiškė, kad Rusija „pradeda smūgius Kyjivo objektams“, pranešė Rusijos propagandos agentūra TASS.
S.Lavrovas taip pat sakė M.Rubio, kad JAV turėtų evakuoti diplomatinį personalą iš Kyjivo.
Anksčiau tą pačią dieną Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad rusai pradeda „nuoseklius sisteminius smūgius“ Kyjivo karinės pramonės įmonėms, ir paragino užsieniečius „kuo greičiau“ palikti Ukrainos sostinę.
Rusijos drono incidentas Rumunijoje: kas žinoma
14:23
Penktadienį anksti ryte į NATO narės Rumunijos daugiabutį pataikė dronas. Per incidentą buvo sužeisti du žmonės, o Aljansas ir Europos Sąjunga (ES) pasmerkė šį įvykį, kaltindami Rusiją ir įspėdami dėl tolesnių įsiveržimų.
Rumunija šį incidentą – pirmąjį drono sudužimą gyvenamajame name už Ukrainos ribų nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metais – pavadino „rimta ir beatodairiška Maskvos eskalacija“.
Toliau apžvelgiame, kas iki šiol žinoma apie drono sudužimą:
Kas nutiko?
Dronas rėžėsi į daugiabutį Galacio miesto centre, netoli sienos su Ukraina. Pareigūnų teigimu, dėl to kilo gaisras, o 14 metų paauglys ir 53 metų moteris dėl sužalojimų buvo išvežti į ligoninę.
Nuo Rusijos puolimo pradžios dronų įsiveržimai Ukrainos kaimynėje Rumunijoje buvo užfiksuoti dešimtis kartų, tačiau šis incidentas buvo pirmas kartas, kai šalyje nukentėjo gyvenamasis namas.
„Naktį iš gegužės 28-osios į 29-ąją Rusijos Federacija atnaujino dronų atakas prieš civilinius ir infrastruktūros objektus Ukrainoje, netoli upės sienos su Rumunija“, – pranešė Rumunijos gynybos ministerija.
„Vienas iš šių dronų įskrido į Rumunijos oro erdvę, radaru buvo sekamas iki pietinės Galacio miesto dalies ir nukrito ant daugiabučio stogo, o smūgis sukėlė gaisrą“, – nurodė ministerija.
Gynybos ministerija pridūrė, kad užfiksavus dronus Rumunijos oro erdvėje, buvo pakelti du naikintuvai F-16.
Šis incidentas įvyko po šeštadienį Rusijos surengtų smūgių serijos Ukrainoje, kuri buvo viena stipriausių atakų nuo karo pradžios.
Kodėl dronas nebuvo sustabdytas?
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija imasi neįtikėtino plano: 100 tūkst. žmonių ir 50 mln. dolerių
13:38
Rusijos valdžios institucijos rengiasi perkelti Rusijoje gyvenančius armėnus į Armėniją, kad užkirstų kelią ministro pirmininko Nikolo Pašiniano perrinkimui, „Reuters“ sakė informuoti šaltiniai.
Pasak jų, iki gegužės vidurio Kremlius parengė planą, pagal kurį numatyta, kad kiekvienas Rusijos regionas turi išsiųsti tam tikrą skaičių armėnų, ir pareikalavo teikti ataskaitas apie jo įgyvendinimo eigą.
Armėnijos piliečiams draudžiama balsuoti iš užsienio
Be to, valdžios institucijų vertinimu, 100 tūkst. žmonių perkėlimui reikės maždaug 50 mln. JAV dolerių. Tokį sprendimą Maskva priėmė, nes Armėnijos piliečiams draudžiama balsuoti iš užsienio.
Tikslus žmonių, kuriuos Maskva galėtų nusiųsti į Armėniją, skaičius yra Vakarų žvalgybos bendruomenės diskusijų klausimas, tačiau armėnai reguliariai keliauja tarp šalių dešimtimis skrydžių, „Reuters“ sakė aukštas JAV pareigūnas.
Rusijoje gyvena 2 mln. armėnų
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkijos prezidentas nori atimti apdovanojimą iš Zelenskio
12:59 Atnaujinta 13:15
Lenkijos prezidentas penktadienį pareiškė norintis, kad iš Volodymyro Zelenskio būtų atimtas aukščiausias šalies civilinis apdovanojimas po to, kai Ukrainos vadovas pavadino karinį dalinį istorinės grupuotės, kaltinamos dėl daugybės lenkų nužudymo Antrojo pasaulinio karo metais, vardu.
Karolis Nawrockis sakė žiniasklaidai, kad yra „pasipiktinęs“ ir pasiūlė „atimti iš prezidento V.Zelenskio Baltojo erelio ordiną“, skelbia AFP.
Gegužės 26 d. V.Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo už pavyzdingą kovinę veiklą Atskirajam specialiųjų operacijų centrui „Šiaurė“ suteikiamas „UPA didvyrių vardas“, skelbia „RBK-Ukraina“.
Pasak Lenkijos prezidento, šis sprendimas yra visiškai nepriimtinas ir esą „rodo Ukrainos nepasirengimą įstoti į ES“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rumunija paaiškino, kodėl nenumušė Rusijos drono
12:33
Rumunijos pajėgos neturėjo pakankamai laiko numušti drono, kuris rėžėsi į daugiabutį ir sužeidė du žmones, penktadienį pranešė gynybos pareigūnas.
Jis pridūrė, kad nebuvo „jokių realių galimybių saugiai jį neutralizuoti“.
Buvo tik 4 minutės
„Laikas, kurį turėjome – keturios minutės – buvo itin trumpas“, – spaudos konferencijoje sakė Jungtinių pajėgų vadovybės generolas Gheorghe Maximas.
Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas teigė, kad sprendimas nenumušti drono buvo priimtas, „nes nebuvo sąlygų, būtinų jam sunaikinti, nekeliant didelio pavojaus civilių gyventojų saugumui“.
