Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Telegraph“: vienas „Shahed“ dronas parodė Europos silpnumą ir veidmainystę
20:15
Audringa Europos žodinė reakcija į incidentą su Rusijos dronu Rumunijoje demonstruoja ne tiek Rusijos agresyvumą, kiek Vakarų šalių silpnumą ir veidmainystę. Apie tai leidinyje „The Telegraph“ rašo britų žurnalistas ir istorikas Owenas Matthewsas.
Jis pažymi, kad praėjusios nakties Rusijos ataka buvo palyginti nedidelė – iš viso 147 bepiločiai orlaiviai, iš kurių Ukraina neutralizavo 138. Tai yra „niekinis skaičius“, lyginant su kai kuriomis ankstesnėmis atakomis, kai Rusija per parą paleisdavo daugiau nei 1,5 tūkstančio dronų, pastebi publikacijos autorius.
Vienas iš šių dronų įskrido į NATO oro erdvę ir rėžėsi į gyvenamąjį namą, sužeisdamas du žmones. Po to sekė žodinio pasipiktinimo Rusijos atžvilgiu banga – nuo pačios Rumunijos vadovų iki NATO generalinio sekretoriaus.
Karingiausiai buvo nusiteikęs Čekijos prezidentas Petras Pavelas, kuris paragino NATO „parodyti dantis“. Jis, be kita ko, paragino atjungti Rusiją nuo interneto, o jos bankus – nuo pasaulinės finansų sistemos. Taip pat siūloma numušinėti Rusijos lėktuvus, pažeidžiančius NATO oro erdvę.
Tačiau žurnalistas pažymi, kad atjungti Rusiją nuo interneto gali tik JAV, o ne Europa, Rusijos bankams ir taip taikomos sankcijos, o NATO taisyklės jau seniai leidžia numušti lėktuvus pažeidėjus.
Be to, O.Matthewsas pabrėžia, kad kol Europos lyderiai demonstruoja iškalbą skambiais pareiškimais, jie ignoruoja du esminius faktus. Pirmasis, žurnalisto nuomone, yra tas, kad Rumunija akivaizdžiai nebuvo atakos tikslas, o dronas jos teritorijoje nukrito dėl navigacinės įrangos gedimo. Jei Kremlius norėtų užpulti NATO, jis savo taikiniu pasirinktų logistikos mazgus Lenkijoje arba silpnai apsaugotas Baltijos šalis, įsitikinęs žurnalistas.
Antroji problema yra ta, kad net po 20 sankcijų paketų ir viešo pasipiktinimo Rusijos veiksmais būtent Europa išlieka pagrindine Rusijos agresijos prieš Ukrainą rėmėja. O.Matthewsas pateikia pavyzdžių, kaip Europos šalys ir toliau dideliais kiekiais perka rusiškas dujas, naftą bei naftos produktus.
„Nenuostabu, kad Kremlius reguliariai ignoruoja Europos protestus kaip veidmainišką lojimą“, – reziumuoja žurnalistas.
„Business Insider“: Rusijos operatyvinis užnugaris jau liepsnoja, bet tai tik pradžia
00:33
Ukraina pradėjo aktyviai naudoti naujo tipo bepiločius orlaivius, ypač amerikietiškus „Hornet“, smūgiams prieš Rusijos taikinius, esančius už dešimčių kilometrų nuo fronto linijos. Dėl to kažkada saugus užnugaris rusams virto ištisine „žudymo zona“, rašo „Business Insider“.
Leidinys pažymi, kad per Rusijos ir Ukrainos karą bepiločiai orlaiviai buvo naudojami dviem užduotims – karių naikinimui tiesiogiai fronto linijoje ir smūgiams prieš karinės pramonės objektus strateginiame priešo užnugaryje. Tačiau dabar Ukrainos kariškiai vis aktyviau puola karinius taikinius tarpiniame nuotolyje – maždaug 20–300 kilometrų atstumu nuo fronto.
Kalbama apie smūgius sandėliams, transporto mazgams, karinei technikai, komandiniams punktams ir oro gynybos sistemoms. Kaip pažymi medžiagos autorius, anksčiau Rusijos vadovybė šią teritoriją laikė palyginti saugia. Tačiau naujos Ukrainos bepiločių orlaivių galimybės verčia Maskvą peržiūrėti savo logistiką ir perkelti sandėlius bei aprūpinimo punktus toliau nuo fronto, o tai pailgina ginkluotės ir kitų išteklių pristatymo laiką priešakiniams daliniams.
Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų karinio bendradarbiavimo skyriaus vadovas Tarasas Berezovecas išreiškė įsitikinimą, kad šios taktikos taikymas dideliu mastu „pakeis fronto liniją“.
Skaitmeninės transformacijos ministras Mychaila Fedorovas patvirtino, kad Ukrainos armija plės Rusijos logistikos naikinimo kampaniją. Pasak jo, priešininko užnugaris nebėra saugi vieta, o naujos technologijos leidžia paralyžiuoti priešo operacijas ir atimti iš jo galimybes vykdyti puolamuosius veiksmus.
Naujosios strategijos efektyvumą pastebi ir Vakarų analitikai. Amerikos Karo studijų instituto (ISW) ekspertai, kuriais remiasi leidinys, mano, kad smūgiai vidutiniame gyvume jau paveikė situaciją fronte. Jų vertinimu, balandį – pirmą kartą nuo Ukrainos operacijos Kursko srityje 2024 metų rugpjūtį – Rusija užgrobė mažiau teritorijos, nei prarado.
Analitikai taip pat mano, kad ši kampanija dar tik įgauna pagreitį. Ukrainos partneriai, būtent Vokietija ir Norvegija, jau paskelbė apie bendras programas, skirtas tūkstančių šios klasės bepiločių orlaivių gamybai. Ekspertų nuomone, tai gali pradėti naują karo etapą, kuriame smūgiai priešininko logistikai ir užnugario rajonams vis labiau lems situaciją mūšio lauke.
„Ukrainos smūgių kampanija vidutiniu nuotoliu, tikėtina, dar toli nuo savo apogėjaus, su sąlyga, kad Ukrainos partneriai ir toliau teiks paramą, ir ji, tikėtina, suintensyvės per 2026 metus, kadangi Ukraina diegia naujus ginklus, galinčius pasiekti Rusijos operatyvinį užnugarį“, – mano ISW analitikai.
Putinas: Rusija pajėgi sunaikinti tuos, kurie bandys užpulti Kaliningrado sritį
23:10
Rusija yra pajėgi sunaikinti tuos, kurie bandys užpulti Kaliningrado sritį, penktadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Jį cituoja Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
V.Putinui viešint Kazachstane, per spaudos konferenciją jam buvo pacituoti Lietuvos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio žodžiai, kad, kaip rašo „Interfax“, NATO Baltijos valstybės turi pakankamai pajėgų sunaikinti Kaliningrado srityje esančias priešlėktuvinės gynybos bazes.
„Kaip jūs sakėte, jie turi priemonių, kad sulygintų su žeme Rusijos bazes. Rusijos Federacija turi visas priemones sulyginti su žeme tuos, kurie bandys tai padaryti“, – atsakė V.Putinas.
Kaip rašė BNS, K.Budrys praėjusią savaitę publikuotame interviu leidiniui „Neue Züricher Zeitung“ teigė, kad NATO turi visas priemones sunaikinti Rusijos eksklave esančius oro gynybos pajėgumus.
„Privalome parodyti rusams, kad esame pajėgūs pralaužti jų mažąją tvirtovę, kurią jie įrengė Kaliningrade. Prireikus, NATO turi visas priemones ten esančias Rusijos oro gynybos ir raketines bazes sulyginti su žeme“, – žurnalistams sakė ministras.
„Politico“: Ukraina užblokavo Rusijos sausumos koridorių į Krymą
21:56
Masinis vidutinio nuotolio dronų naudojimas pastaraisiais mėnesiais leido Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms perimti federalinės magistralės R-280 „Novorosija“, kuri vadinama „sausumos tiltu“ į okupuotą Krymą, kontrolę. Apie tai rašo leidinys „Politico“.
Pažymima, kad ši magistralė užtikrina tiekimą tiek aneksuotam pusiasaliui, tiek Rusijos armijos grupuotei pietų fronte – Chersono ir Zaporižios srityse.
Nuo pavasario pradžios bepiločių orlaivių smūgiai neutralizavo Rusijos oro gynybą regione, po to dronai įgijo galimybę laisvai judėti bet kurioje okupuotų teritorijų vietoje. Dabar pasiekti magistralę „Novorosija“, kuri yra už 100 km nuo fronto linijos, Ukrainos bepiločiams orlaiviams yra vienos valandos reikalas.
Leidinys rašo, kad masiniai ir efektyvūs smūgiai Rusijos tiekimo keliams liudija apie augančias Ukrainos dronų galimybes ir žymų jų gamybos apimčių padidėjimą. Dėl to Kyjivas nebėra priklausomas nuo sąjungininkų ginklų tiekimo.
Karo studijų instituto vertinimu, smūgiai automobilių keliams kartu su nuolatiniais sandėlių, komandinių centrų, logistikos maršrutų ir oro gynybos sistemų bombardavimais riboja Rusijos galimybes permesti karius bei techniką į frontą. Dėl to Rusijos armijos judėjimo tempai pietų kryptimi stipriai sulėtėjo, lyginant su ankstesniais metais.
Putinas dar kartą pakartojo, kad karas „artėja prie pabaigos“
21:44
Situacija fronte liudija, kad karas artėja prie pabaigos. Apie tai per susitikimą su žurnalistais pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Jis pažymėjo, kad negali įvardyti konkrečių karo pabaigos terminų, kadangi aktyvūs kariniai veiksmai tebesitęsia. Nepaisant to, V.Putinas yra įsitikinęs, kad taika jau arti, nes Rusija esą jau beveik nugalėjo.
„Dėl mano pareiškimo, kad, mano nuomone, reikalas artėja prie pabaigos... Šį pareiškimą padariau ne šiaip sau, o remdamasis situacijos mūšio lauke analize. O ten mūsų kariuomenė puola visomis kryptimis. Na, juk patys matote, kiekvieną mielą dieną“, – sakė jis.
Pasak V.Putino, tam tikri kontaktai su Ukraina tęsiasi, tačiau derybų dėl karo pabaigos, kaip tokių, nėra.
Putinas: Rusija niekada negrasino Europos šalims
21:24 Atnaujinta 22:55
Prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad „Rusija niekada negrasino ir negrasina Europos šalims“.
Viešėdamas Kazachstane, Rusijos vadovas per spaudos konferenciją sakė, kad Europos šalys siekia „tęsti konfrontaciją su Rusija ir pateisinti milžiniškas išlaidas iš savo valstybės biudžetų“.
Jis kalbėjo po to, kai penktadienį anksti ryte į NATO narės Rumunijos daugiabutį pataikė dronas.
Jis kalbėjo po to, kai penktadienį anksti ryte į NATO narės Rumunijos daugiabutį pataikė dronas.
Per incidentą buvo sužeisti du žmonės, o Aljansas ir Europos Sąjunga (ES) pasmerkė šį įvykį, kaltindami Rusiją ir įspėdami dėl tolesnių įsiveržimų.
Rumunija šį incidentą – pirmąjį drono sudužimą gyvenamajame name už Ukrainos ribų nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metais – pavadino „rimta ir beatodairiška Maskvos eskalacija“.
Tuo metu V.Putinas Europos politikų pareiškimus, kad jie ruošiasi karui su Rusija, pavadino nesąmone.
„Kalbant apie Europos politikų pareiškimus, kad jie ruošiasi karui su Rusija, tai yra nesąmonė“, – žurnalistams sakė V.Putinas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
„Tai daroma esą dėl agresyvių Rusijos planų Vakarų Europos šalių atžvilgiu. Tai melas, tai grubus ir įžūlus melas“, – pabrėžė jis.
Jis tikino, kad „Rusija niekada neturėjo jokių agresyvių ketinimų Europos šalių atžvilgiu“.
„Kaip savo laiku sakė Goebbelsas (nacistinės Vokietijos propagandos ministras – BNS): kuo neįtikimesnė melagystė, tuo greičiau ja patikės. Būtent tokius standartus Vakarų politikai ir žiniasklaida įdiegia į savo kasdienę praktiką“, – sakė V.Putinas.
Jis pareiškė, kad tragedija Ukrainoje yra Europos politikos padarinys.
„Jie atvedė prie šiandieninės tragedijos. O dabar bando kaltę perkelti nuo sergančios galvos ant sveikos ir parodyti, kad agresyvi yra Rusija. Ne“, – sakė V.Putinas.
„Tegul jie neapgaudinėja savo tautos. Rusija niekada negrasino ir negrasina Europos šalims. Viskas, ką jie daro, yra tik tam, kad tęstų konfrontaciją su Rusija ir pateisintų milžiniškas išlaidas iš savo valstybių biudžetų, kišdami ranką į Europos valstybių mokesčių mokėtojų kišenę“, – kalbėjo Rusijos lyderis.
Putinas: niekas negali pasakyti, kokios kilmės yra Rumunijoje sudužęs dronas
20:28
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad dar per anksti teigti, jog Rumunijoje sudužęs dronas yra rusiškas, ir pareikalavo, kad Maskvai būtų pateikti įrodymai.
„Ką tik sužinojau, prieš įeidamas į šią salę, kad kažkas nutiko su tuo, kas, kaip manoma, buvo mūsų dronas“, – sakė V.Putinas spaudos konferencijoje Kazachstano sostinėje Astanoje.
„Niekas negali pasakyti, kokios kilmės yra tas ar kitas orlaivis, kol nebus atliktas jo tyrimas“, – sakė jis.
„Jei jie mums pateiks kokių nors objektyvių duomenų (...), tokiu atveju mes įvertinsime, kas įvyko“, – pridūrė V.Putinas.
Rumunų pareigūnai anksčiau penktadienį pranešė, kad naktį į Ukrainą nukreiptos Rusijos atakos metu paleistas dronas rėžėsi į daugiabutį Rumunijoje ir sužeidė du žmones.
Rumunijos gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad dronas buvo sekamas radaru Rumunijos oro erdvėje ir nukrito ant pastato stogo Galacyje. Po smūgio kilo gaisras. Du žmonės patyrė lengvus sužalojimus, dar keli buvo evakuoti.
Tai buvo pirmasis smūgis į gyvenamąjį pastatą už Ukrainos ribų nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metais.
Bukareštas pareiškė, kad dronas buvo rusiškas, o incidentas sulaukė griežto Atlanto aljanso bei Europos Sąjungos (ES) pasmerkimo.
Rumunijos prezidentas penktadienį pareiškė, kad išsiųs Rusijos generalinį konsulą Juodosios jūros uostamiestyje Konstancoje ir uždarys šią atstovybę.
„Rusijai tenka visa atsakomybė už šį incidentą (...) Atsižvelgiant į šią situaciją, Rusijos Federacijos generalinis konsulas Konstancoje paskelbtas nepageidaujamu asmeniu, o Rusijos Federacijos generalinis konsulatas Konstancoje bus uždarytas“, – vaizdo pareiškime nurodė prezidentas Nicusoras Danas.
Nuo 2022 metų vasario, kai prasidėjo Rusijos karinis konfliktas su Ukraina, dronai į Rumunijos oro erdvę buvo įskridę dešimtis kartų, tačiau tai pirmas kartas, kai buvo pataikyta į gyvenamąjį namą šalyje.
Zelenskis: Rusija per artimiausias dvi naktis suduos masinį smūgį Ukrainai
20:25
Turimais duomenimis, Rusija šią arba rytojaus naktį ruošiasi suduoti kombinuotą masinį smūgį Ukrainai. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė duodamas interviu telekanalo „CBS News“ programai „Face The Nation“.
„Mūsų nuomone, šią arba rytojaus naktį mūsų laukia didelė Rusijos ataka, naudojant dronus, sparnuotąsias ir balistines raketas. Mes matome pasirengimą. Visada matome pasirengimą“, – pareiškė V.Zelenskis.
Kartu jis išreiškė padėką Jungtinėms Valstijoms ir Europos partneriams už žvalgybos duomenų suteikimą.
„Todėl, kai mes žinome, kad Rusija ruošiasi didelei masinei atakai, be abejo, mūsų partneriai taip pat tai žino. Galbūt ne visas detales, bet mes žinome“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad ukrainiečiai privalo būti labai atsargūs ir trauktis į slėptuves.
Kartu, kaip Ukrainos valstybės vadovas pranešė savo vakariniame kreipimesi į tautą, Ukrainos operatyvinės tarnybos dėl Rusijos pasirengimo naujam masiniam smūgiui yra visiškai pasirengusios.
„Oro pajėgos ir kiti dangaus gynėjai dirbs visą parą, septynias dienas per savaitę, kaip ir visada. Oro gynybos tematika, būtinybė ir toliau padėti Ukrainai saugoti dangų – tai mūsų pagrindinis prioritetas“, – pridūrė prezidentas.
Askirai jis išreiškė dėkingumą kiekvienam partneriui, visiems lyderiams, visoms valstybėms, kurios yra pasirengusios padėti ir visiškai vykdo susitarimus.
„PURL programa privalo veikti – tai liečia tiek Jungtines Valstijas, tiek Europą. Europos partnerių ir kitų mūsų draugų lėšas mes kaupiame, kad pirktume raketas, konkrečiai sistemoms „Patriot“, o pakankamas tiekimas priklauso nuo Amerikos. Tikimės, kad Ukraina bus išgirsta“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Rusija fronte prarado mažiausiai 46 kvadratinius kilometrus teritorijos: „DeepState“ papasakojo apie Ukrainos sėkmę
18:44
Ukrainos gynybos pajėgos pasiekė laimėjimų Oleksandrivkos ruože. Apie tai praneša „DeepState“ analitikai.
Pažymima, kad Ukrainos gynėjai jau išlaisvino teritoriją netoli Novoselivkos. Be to, Gynybos pajėgos valo nuo Rusijos okupantų teritorijas šalia Voronės, Sičnevės, Piddubnės, Tolstės, Novochatskės ir Zeleno Hajaus.
„Tokiu būdu priešas prarado mažiausiai 46 kv. km teritorijos“, – pridūrė „DeepState“.
Lenkija pagavo šnipą valstybinėje gynybos bendrovėje „PGZ Group“
16:32
Lenkijos valstybinės gynybos bendrovės „PGZ Group“ darbuotojas buvo sulaikytas įtariant jį šnipinėjimu – jis kaltinamas darbu užsienio valstybei, penktadienį pranešė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
Darbuotojas vyras buvo suimtas trečiadienį ir jo laukia 3 mėnesių areštas, skelbia „TVP World“.
W.Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad įtariamasis yra „Lenkijos pilietis, „PGZ group“ gamyklos darbuotojas“.
Kaltinimai pateikti pagal 130 straipsnio 2 dalį dėl šnipinėjimo užsienio valstybės naudai.
Medvedevas grasina: užčiaupkit srėbtuvę!
16:14
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas vėl nebesivaldo. Platformoje „Max“ jis paleido nesibaigiančią tiradą prieš Europos Sąjungą po to, kai Rusijos dronas įsirėžė į gyvenamąjį namą Rumunijos Galacio mieste.
Be kita ko, jis pavadino ES šalis „karo“ prieš Rusiją dalyvėmis ir pažadėjo, kad tokie incidentai Europos teritorijoje tęsis.
„Euroimpotentai pasiuto dėl to, kad kažkoks dronas nukrito į Rumunijos gyvenamąjį namą. Visos ES šalys turi apie tai užsičiaupti. Europos valstybės yra tiesioginės karo su Rusija dalyvės. Taip, jos kariauja banderovcų rankomis, bet koks mums skirtumas?“, – piktinosi D.Medvedevas.
Kuo grasino
Jis pridūrė, kad „Europos bepiločiai, atsarginės dalys jiems, kita ginkluotė, jau nekalbant apie žvalgybą, kasdien dalyvauja išpuoliuose prieš mūsų šalį“.
„Todėl tegul jie būna pasiruošę: taip bus ir toliau. Vyksta karas! Ir ES valstybių piliečiai, kaip ir kariaujančių šalių gyventojai, negalės ramiai miegoti. Ypač tose vietose, kur patalpinta bepiločių orlaivių gamyba banderovcų formuočių reikmėms. Taigi užsičiaupkit srėbtuvę. Tai dar tik gėlytės!“ – tulžį liejo Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas.
Kas sukėlė Medvedevo įniršį
Incidentas, sukėlęs dar vieną D. Medvedevo įniršio priepuolį, įvyko praėjusią naktį. Rusijos dronas nukrito ant gyvenamojo daugiabučio Rumunijos rytuose. Vietos valdžios institucijų duomenimis, 10 aukšte esančiame bute kilo gaisras, buvo sužeisti du žmonės – tarp jų 14-metis paauglys.
NATO pareigūnai po šio smūgio nusprendė surengti skubiai tartis, sakė Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas.
„Rusija peržengia dar vieną savo agresijos karo liniją“, – socialiniame tinkle „X“ rašė A.Stubbas. Kiti NATO ir ES vadovai, įskaitant Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen ir diplomatijos vadovę Kają Kallas, taip pat viešai pasmerkė Rusijos veiksmus.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Aljansas yra „pasirengęs ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą“ ir toliau stiprins „atgrasomąją parengtį“ prieš dronus. Rusijos veiksmus jis pavadino „neapgalvotais“.
