Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Vladimiras Putinas skelbia apie atverstą naują puslapį kare prieš Ukrainą
09:51
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pirmadienio vakarą surengė neplanuotą susitikimą dėl gegužės 22 d. Ukrainos įvykdyto apšaudymo prieš dronų operatorių būstinę Starobilske, Luhansko srityje, per kurį žuvo 21 žmogus. Maskva tikina, kad pataikyta į kolegijos pastatą, kuriame buvo jaunuolių.
Jo metu Rusijos vadovas apkaltino Kyjivą „atverčiant naują savo nusikaltimų puslapį“. Prieš tai Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis kelias dienas iš eilės tvirtino, kad Maskva parengė naują masinį smūgį Kyjivui, kurį įvykdė antradienio naktį.
Kaip rašo opozicinis naujienų portalas „Agentstvo“, susitikimas įvyko apie 20.30 val. Maskvos laiku ir prasidėjo nuo to, kad V.Putinas pareiškė norįs sužinoti, kaip vyksta darbas siekiant nustatyti „šiuos nusikaltėlius“.
„Visi jie turi sulaukti bausmės, kurios nusipelnė. Ir tai bus nesustabdoma“, – rėžė jis.
️Tariamų nusikaltėlių pavardes pirmiausia įvardijo generalinis prokuroras Aleksandras Gucanas, o po to – Tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas. Pasak A.Gucano, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi ir Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Olehas Ivaščenka yra kaltinamieji smūgio byloje.
A.Bastrykinas pridūrė, kad smūgį Starobilske iš Charkivo srities teritorijos sudavė Ukrainos 414-osios bepiločių sistemų brigados „Ptahi Madyara“ kariškiai, kuriems vadovavo Andrijus Klymenka.
V️.Putinas susitikimą užbaigė trumpu pareiškimu: „Ką gi, panašu, kad sąmoningai įvykdydama sunkiausią nusikaltimą prieš vaikus ir paauglius, Kyjivo viršūnėlė nusprendė atversti naują puslapį savo nusikaltimų serijoje. Suteikti naują kokybę visam konfliktui. Ką gi, tai yra jų pasirinkimas.“
️Po to Kremliaus šeimininkas paskelbė, kad prasideda uždara susitikimo dalis ir transliacija nutrūko.
️Per pastarąsias tris dienas V.Zelenskis tris kartus įspėjo apie galimą naują Rusijos smūgį Ukrainai.
„Informavau [Austrijos] kanclerį apie mūsų žvalgybos duomenis, kad rusai rengia naują masinį smūgį Ukrainos miestams ir bendruomenėms“, – gegužės 29 d. pareiškė Ukrainos prezidentas.
Kitą dieną jis sakė, kad žvalgybos agentūrų informacija apie galimą masinį smūgį tebegalioja“. Pirmadienį jis pakartojo, kad „rusai jį [smūgį] parengė“.
Maskva jau prieš tai sureagavo į Starobilskui suduotą smūgį, iš pradžių paleisdama „Orešnik“ raketą į Bila Cerkva miestą, esančiam už 90 km nuo Kyjivo, o paskui paskelbdama apie pradedamus smūgius „sprendimų priėmimo centrams“ Kyjive.
Praeitą naktį įvykdyta masinė Rusijos ataka pasiglemžė mažiausiai 10 žmonių gyvybes, dar dešimtys buvo sužeisti, o neaiškus skaičius kitų įstrigo griuvėsiuose.
Norvegija įspėjo: Rusija gali pagrasinti Londonui „Cirkon“ raketomis iš Arkties
16:13
Rusija kelia grėsmę strategiškai siaurame ruože prie Norvegijos tolimosios šiaurės pakrantės. Norvegijos gynybos ministras Tore Sandvikas įspėjo, kad Maskva galėtų hipergarsinėmis raketomis suduoti smūgį Londonui, rašo laikraštis „The Times“.
Kaip žinoma, didžiąją dalį savo branduolinio arsenalo Rusija yra sutelkusi Arkties vandenyne, netoli sąsiaurio prie išėjimo į Šiaurės Atlantą. Tuo pat metu Maskva plečia savo Šiaurės karinį laivyną, o jos povandeniniai laivai vis dažniau plaukioja netoli NATO teritorijos vandenų. Dėl to sąsiauris tarp žemyninės Norvegijos ir Svalbardo salyno tampa naujausiu įtampos židiniu.
Pasak T.Sandviko, Rusija gali bandyti perimti šio regiono kontrolę, kad sukurtų „gynybinį bastioną“ aplink savo branduolinį arsenalą ir užtikrintų savo laivynui lengvą priėjimą prie Atlanto vandenyno.
Jo teigimu, tai yra svarbiausias gynybos klausimas Jungtinei Karalystei, nes Rusijos kariuomenei kontroliuojant šį regioną kils tiesioginė grėsmė Jungtinei Karalystei – ji nebegalės kontroliuoti Rusijos povandeninių laivų judėjimo.
„Mes matome, kokias ginklų sistemas kuria Rusija. Jei jie galės kontroliuoti sąsiaurį, jie taip pat galės naudoti hipergarsines raketas prieš NATO... prieš Londoną, Norvegiją, Daniją. Negalime jiems to leisti“, – pabrėžė ministras.
„The Times" atkreipė dėmesį, kad hipergarsinės sparnuotosios raketos „Cirkon“, galinčios nešti branduolines kovines galvutes, kelia potencialią grėsmę. Taip pat yra žinoma, kad Rusija kuria slaptą povandeninę torpedą „Poseidon“.
Tokie veiksmai logiškai būtų grindžiami tuo, kad NATO veiksmingai kontroliuoja du iš trijų siaurų sąsiaurių, saugančių Rusijos laivyno prieigą prie vandenynų: Bosforo sąsiaurį prie Juodosios jūros žiočių ir Danijos sąsiaurį, kuris sudaro vakarinį įėjimą į Baltijos jūrą.
T.Sandvikas pažymėjo, kad geriausia Rusijos galimybė mesti iššūkį NATO jūroje yra puolimas Arkties vandenyne. Pripažindama šią grėsmę, Jungtinė Karalystė rengiasi padvigubinti savo karių skaičių Norvegijos šiaurėje iki 2000. Tuo tarpu Norvegija pradėjo formuoti pirmąją naują brigadą nuo Šaltojo karo laikų ir plečia savo artilerijos bei oro pajėgas šalies šiaurinėje apskrityje.
Kremlius kirto Zelenskiui: karas gali baigtis per vieną dieną
15:01
Karas Ukrainoje gali baigtis per vieną dieną, jei prezidentas Volodymyras Zelenskis įsakys kariuomenei pasitraukti iš tariamai rusiškų regionų, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas pirmadienį išsakytus Kyrylo Budanovo žodžius, kad Ukrainos vadovas nurodė užbaigti karą iki metų pabaigos.
„Dėl Zelenskio ir karo užbaigimo iki metų pabaigos. Karą galima baigti iki dienos pabaigos. Mes taip pat ne kartą apie tai kalbėjome. Ir prezidentas (Vladimiras Putinas – red.past.) apie tai kalbėjo, kai kreipėsi į Užsienio reikalų ministerijos vyresniuosius darbuotojus.
Kad tai padarytų, Zelenskis turi įsakyti savo ginkluotosioms pajėgoms palikti „rusiškų“ regionų teritoriją“, – dėstė D.Peskovas.
Naujausias pareiškimas yra Kremliaus atstovo spaudai reakcija į pirmadienį K.Budanovo žodžius, kad V.Zelenskis mano, jog karo veiksmus galima sustabdyti iki žiemos, ir pavedė siekti kuo greitesnės jo baigties.
„Ir aš galiu patvirtinti, kad tai iš tiesų yra jo noras – kuo greičiau nutraukti karo veiksmus, pageidautina dar iki žiemos“, – pabrėžė K.Budanovas.
Prikaišioja smūgį
Jis taip pat pasinaudojo proga dar kartą apkaltinti Ukrainą neva tyčia smogus „kolegijai su vaikais“ Starobilske.
„Šioje kolegijoje visada mokėsi jauni žmonės, vaikai, dauguma jų – merginos, ir Kyjivo režimas tai puikiai žinojo. O kolegija buvo sunaikinta visiškai sąmoningai – tai liudija bepiločių orlaivių sudėtis, techninės charakteristikos, naudojamos ryšio priemonės“, – tęsė Kremliaus atstovas.
Jis ciniškai supriešino tai su Rusijos smūgiais, neva nukreiptais į Ukrainos karinę infrastruktūrą, ir pridūrė, kad „tokia praktika bus tęsiama“.
Starobilskui, apie kurį kalbėjo D.Peskovas, Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė gegužės 22 d. Karinių vadų teigimu, buvo atakuotas centras, kuriame rengiami Rusijos dronų operatoriai.
Be to, V.Putino atstovas pakartojo Maskvos naratyvą, kad Rusija pirmenybę teikia savo tikslų siekimui „taikiomis derybomis“, tačiau, pasak jo, kita pusė, t.y. Ukraina, „vilkina procesą, atsisako surengti tikras taikos derybas ir priimti rimtus sprendimus, kurie atvertų kelią taikiam sprendimui“.
Todėl, padarė išvadą D.Peskovas, vadinamoji „specialioji karinė operacija“ tęsis.
Antradienį pranešta, kad Rusija praėjusią naktį šimtais raketų ir bepiločių orlaivių smogė Ukrainos civiliams gyventojams ir civiliniams objektams.
Per masinį smūgį Kyjive buvo sugriauti namai ir ligoninė, žuvo ir buvo sužeista dešimtys žmonių. VIena raketa pataikė į 9 aukštų pastatą Podolės rajone, dėl to iš dalies sugriuvo namas. Holosiovskio rajone rusai sugriovė poliklinikos 2 ir 3 aukštus. Solomianskio rajone sviedinio nuolaužos pataikė į 15 aukštų pastato viršutinius aukštus. Taip pat kilo gaisras 24 aukštų pastate.
Dnipro mieste per rusų smūgį žuvo 12 žmonių, tarp jų du vaikai. Meras Borisas Filatovas sakė, kad Rusija miestą atakavo naudodama kasetinius šaudmenis.
„Jie tyčia smogė kasetiniais šaudmenimis, kad būtų daugiau civilių gyventojų, policijos, gelbėtojų ir komunalinių tarnybų aukų“, – pabrėžė jis.
Iki gyvos galvos nuteisė Rusijos generolą, norėjusį užimti Kyjivą per 3 dienas
14:50
Rusijos kariuomenės generolas Aleksandras Lapinas, vadovavęs puolimui prieš Kyjivą pirmosiomis plataus masto invazijos savaitėmis, „už akių“ nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Ukrainos teismas pripažino jį kaltu dėl nusikaltimų prieš Ukrainą. Apie tai paskelbė generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka.
Tyrimo duomenimis, jis vadovavo Rusijos karinei grupei „Centras“ ir vadovavo puolimui iš Rusijos ir Baltarusijos į: Sumų, Černihivo, Kyjivo sritis ir Ukrainos sostinę.
Generolas pripažintas kaltu dėl kėsinimosi į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamybę, agresyvaus karo planavimo ir rengimosi jam, agresyvaus karo pradėjimo ir vadovavimo jo veiksmams.
Prokurorai nustatė, kad O.Lapinas 2022 m. vasario-kovo mėn. ne tik formaliai ėjo vado pareigas. Bylos duomenimis, jis organizavo invaziją, koordinavo pavaldžių padalinių veiksmus, davė įsakymus ir užtikrino karo veiksmų prieš Ukrainą tęstinumą.
Jam vadovaujant, Rusijos pajėgos užėmė gyvenvietes Černihivo ir Sumų srityse ir kairiuoju Dniepro upės krantu judėjo Kyjivo link.
Puolimo tikslas buvo užimti sostinę, valstybės valdžios institucijas ir nustatyti okupacinę kontrolę.
O.Lapinas šiuo metu yra Rusijoje, todėl nuosprendis buvo paskelbtas jam nedalyvaujant.
Anksčiau Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) įteikė pranešimą apie įtarimą kitam kariniam vadui, buvusiam Rusijos kariuomenės Rytų karinės apygardos vadui Aleksandrui Čaiko. Mūšio dėl Kyjivo metu jis įsakė apšaudyti civilinius pastatus.
Atakose prieš Maskvą dalyvavęs majoras pasiuntė įspėjimą Kremliui: jus žudyti mums vis pigiau
13:58
Dronai ukrainiečiams leidžia kariauti vis pigiau, o puikus to pavyzdys – vis dažnesni išpuoliai prieš Rusijos karinius objektus. Leidinio „Postimees“ žurnalistas kalbėjosi su ukrainiečių majoru, kuris drąsiai pasiuntė Rusijai grėsmingą įspėjimą.
Anksčiau pagrindinis ukrainiečių ginklas atakoms prieš Rusijos kariuomenės operatyvinio užnugario logistiką, amunicijos sandėlius ir vadavietes, esančias 50–120 kilometrų atstumu nuo fronto linijos, buvo amerikiečių HIMARS raketų sistemos raketos.
Jos yra palyginti brangios, todėl ukrainiečiai turėjo atidžiai rinktis taikinius. Tačiau dabar viskas pasikeitė, nes ukrainiečiai gali masiškai atakuoti užnugaryje esančius taikinius žymiai pigesniais vidutinio nuotolio dronais.
„Šiuo atžvilgiu karas mums visą laiką tampa pigesnis“, – pastebėjo Ukrainos 413-ojo dronų pulko vadas majoras Jevhenas Karasas interviu leidiniui „Postimees“.
„Už tuos pačius pinigus turime daugiau galimybių. Tai rusams labai bloga žinia“, – pridurė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Oligarchai „sušelpė“ Vladimirą Putiną: pervedė milijardus eurų
13:54
Vieni didžiausių Rusijos verslininkų į šalies biudžetą pervedė 220 mlrd. rublių (2,597 mlrd. eurų) neatlygtinų mokėjimų. Tokius duomenis pateikia Rusijos vyriausybės portalas „Elektroninis biudžetas“. Tai beveik 130 kartų viršija prognozuojamas pajamas iš šios rūšies įplaukų per visus metus (1,7 mlrd. rublių), rašo rusų naujienų portalas „Ekspert“, kurį cituoja „The Moscow Times“.
Straipsnyje paaiškinama, kad priežastimi „savanoriškiems įnašams“ tapo uždaras kovo 26 d. įvykęs Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino susitikimas su oligarchais, kurio metu V.Putinas pranešė apie ketinimą tęsti karą prieš Ukrainą ir pareikalavo verslo pagalbos.
Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad vienas iš dalyvių (pagal „Ekspert“ šaltinius, kalbama apie Suleimaną Kerimovą) pasiūlė skirti „labai didelę sumą“.
Remiantis „Telegram“ kanalo „Mash“ informacija, prie iniciatyvos taip pat prisijungė Olegas Deripaska ir Vladimiras Potaninas.
Federalinis pareigūnas portalui „Ekspert“ teigė, kad šiuo metu valdžia tikisi, jog metų pabaigoje bus surinkta apie 300 mlrd. rublių, tačiau tikslių susitarimų nėra, o įnašų dydis – kiekvieno asmeninis reikalas.
Šiame kontekste 300 mlrd. rublių „aukų“, kurių tikimasi sulaukti iki metų pabaigos iš oligarchų, galės padengti 10–15 proc. neplanuoto deficito, įvertino Makroekonominės analizės centro vadovaujantis ekspertas Emilis Ablajevas.
Tačiau verslui tokie neoficialūs mokesčiai kelia taisyklių neapibrėžtumo riziką.
„Vienas sumokėjo vieną sumą, kitas – didesnę“, – paaiškino vienos iš verslo asociacijų šaltinis.
Finansų ministerijos duomenimis, 2026 m. sausio–balandžio mėn. federalinio biudžeto deficitas siekė 5,877 trilijono rublių – tai 1,6 karto daugiau nei metinis planas (3,786 trilijono). Gaidaro ekonomikos institutas Maskvoje prognozuoja, kad metų pabaigoje deficitas gali dvigubai viršyti planuotą lygį.
Vokietijos žvalgyba anksčiau teigė, kad faktinis 2025 m. deficitas sudarė 8,01 trilijono, o ne oficialiai skelbtus 5,65 trilijono. Tuo tarpu 2026 m. nacionalinei gynybai numatyta 12,9 trilijono rublių (29,3 proc. išlaidų) – tai daugiau nei 62 Rusijos Federacijos subjektų metiniai biudžetai. Kartu su išlaidomis visam ginkluotųjų pajėgų blokui suma siekia 17 trilijonų rublių.
Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, aukšto rango Finansų ministerijos ir Centrinio banko pareigūnai įspėjo V.Putiną, kad dabartinės išlaidos karui artėja prie nepriimtino lygio, o ekonomika pirmą kartą nuo 2023 m. pradėjo trauktis. Jie siūlė sumažinti gynybos išlaidas, tačiau Kremliaus šeimininkas palaikė Gynybos ministeriją, nurodydamas mažinti bet kurias išlaidų eilutes, išskyrus karines.
Septynios ES šalys siekia griežtesnių sankcijų Rusijai
13:33
Septynių Europos Sąjungos (ES) šalių grupė pateikė pasiūlymus dėl bloko 21-ojo sankcijų Rusijai paketo, Briuseliui svarstant tolesnes spaudimo Maskvos karo ekonomikai didinimo priemones.
Apie tai antradienį rašo „TVP World“.
Svarstomi nauji pasiūlymai apima mechanizmą, neleidžiantį automatiškai didėti Rusijos naftos kainų viršutinei ribai, taip pat papildomus apribojimus Rusijos energetikos sektoriui ir jos šešėlinio laivyno tanklaiviams, naudojamiems norint apeiti esamas sankcijas.
Priemonės taip pat yra nukreiptos prieš didžiąsias Rusijos energetikos bendroves, įskaitant „Lukoil“ ir „Rosneft“, o tolesni apribojimai galimi „Gazprom“, „Novatek“ ir jų užsienio prekybos padalinių atžvilgiu.
Į paketą taip pat gali būti įrašytas prekybos susitarimų su Rusijos branduoline pramone nutraukimas. Šalys taip pat siekia griežtesnės skaitmeninio turto kontrolės, įskaitant draudimą vykdyti sandorius su ne ES kriptovaliutų paslaugų teikėjais, padedančiais Rusijai apeiti ES apribojimus.
„Viskas užkrito ant galvos“: tragiški Kyjivo gyventojų liudijimai po Rusijos teroro nakties
13:29
Rusija naktį į Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus paleido šimtus dronų ir dešimtis raketų, žuvo mažiausiai 17 civilių ir daugiau nei 100 buvo sužeista, antradienį pranešė pareigūnai.
Kai kurie žmonės įstrigo po daugiabučių griuvėsiais, įskaitant trejų metų vaiką, kurio kūną ištraukė gelbėtojai centriniame Ukrainos mieste Dnipre, pranešė pareigūnai.
Kyjivo gyventojai jau kelias dienas gyvena įtampoje po to, kai Rusija perspėjo apie artėjančią masinę oro ataką ir paragino užsienio diplomatus palikti Ukrainos sostinę. Atrodo, kad niekas neatsižvelgė į šį raginimą.
„Didelio masto ataka ir aiškus Rusijos pareiškimas: jei Ukraina nebus apsaugota nuo balistinių raketų ir kitų raketų smūgių, tie smūgiai tęsis“, – reaguodamas į ataką sakė Volodymyras Zelenskis, ragindamas JAV ir Europos šalis suteikti daugiau paramos.
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas suintensyvino Maskvos oro kampaniją prieš Ukrainą, o Rusijos pajėgos neseniai paleido galingą hipergarsinę balistinę raketą „Orešnik“ tik trečią kartą per daugiau kaip ketverius metus trunkantį karą.
Rusijos strategija siekiama pasinaudoti Ukrainos JAV gamybos oro gynybos raketų „Patriot“ trūkumu, nes jų atsargos išseko dėl karo Irane. Dėl to civiliai tapo ypač pažeidžiami Rusijos balistinių raketų atakų, net kai oro gynyba sustabdo daugumą atakos dronų.
Slėpėsi vonioje
Sostinėje žuvo šeši ir sužeisti mažiausiai 64 žmonės, pranešė gelbėjimo tarnybos. 37 metų Kyjivo gyventoja Iryna Salikova naktį praleido gulėdama vonioje, kad apsisaugotų kartu su savo trejų metų dukra, kol mieste aidėjo sprogimai.
„Mūsų langas buvo išdaužtas, į vaikų kambarį įskrido grindinio akmuo“, – pasakojo Iryna, nors jos nenukentėjo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos deputatas gąsdina: rudenį šalyje bus paskelbta nauja mobilizacija
12:47
Rudenį Rusijoje gali būti paskelbta nauja mobilizacija dėl sudėtingos padėties Ukrainos fronte, nes nepavyko žiemos-pavasario puolimas ir patirta didelių nuostolių, pareiškė Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Guruliovas, buvęs Gynybos ir saugumo komiteto narys.
„Dabar kuluaruose ir aukštuose kabinetuose aktyviai kalbama apie naujos didelio masto mobilizacijos būtinybę. Be to, gerai informuoti žmonės sako, kad esminis sprendimas šiuo klausimu jau priimtas ir jis bus rudenį“, – rašė A.Guruliovas.
Tačiau, anot jo, toks sprendimas „nepadarys proveržio“, jei nebus išspręsta problema dėl Ukrainos dronų, kurie „kapoja pėstininkus“ prieigose, neleidžia „pakelti galvos“ šturmo grupėms“ ir „tiesiog užtvindo“ tiek fronto liniją, tiek artimiausią užnugarį. „Mes tiesiog sulauksime keleriopai didesnio nuostolių skaičiaus“, – prognozuoja A.Guruliovas.
„Nustokite puoselėti iliuzijas, kad „netrukus prasiveršime“
Jis taip pat atkreipia dėmesį į padėtį Kryme, kur atsirado benzino trūkumas, ir nepilotuojamų dronų atakas vadinamajame Novorosijos greitkelyje, kuriuo pusiasalis turi būti aprūpinamas sausuma. „Priešas elgiasi įžūliai, bandydamas atkirsti pusiasalį ir mūsų pietines grupuotes nuo degalų tiekimo“, – piktinosi A.Guruliovas, kurį cituoja „The Moscow Times“.
Pasak jo, fronto puolimas „iš esmės atsilaikė“, o „specialioji karinė operacija galutinai perėjo į žiaurios pozicinės aklavietės formatą“, kuris yra „išsekimo pranašas, jei laiku nebus perimta iniciatyva“.
„Nustokite puoselėti iliuzijas, kad „netrukus prasiveršime“. Tai neįvyks, jei iš esmės nepakeisime savo požiūrio“, – ragina A.Guruliovas.
Kas žinoma apie galimą mobilizaciją
Anksčiau Londone įsikūręs Tarptautinis strateginių tyrimų institutas (IISS) rašė apie naujos mobilizacijos Rusijoje galimybę. Savo ataskaitoje „Artėjanti Rusijos politinės ekonomikos krizė“ jis atkreipė dėmesį į tai, kad dabartiniai pajėgumai finansuoti kovines operacijas ir papildyti Ukrainoje kovojančių grupuočių gretas yra beveik išsekę, o Kremliui tenka „esminis pasirinkimas“ – arba mažinti savo karines ambicijas, arba smarkiai didinti reikalavimus ekonomikai ir visuomenei.
Antrasis scenarijus, pasak IISS, gali apimti naują mobilizaciją, sienų uždarymą, darbo laisvės apribojimus (su nurodymu siųsti žmones į gynybos įmones) ir perėjimą prie „visiškai militarizuotos ekonomikos“, kurioje būtų derinama valstybinė nuosavybė ir valstybinė kainų kontrolė.
Vasario mėnesį JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) ekspertai rašė, kad Kremlius rengia visuomenę naujai „dalinei mobilizacijai“. Jų nuomone, praėjusių metų pabaigoje priimti nauji įstatymai dėl rezervistų panaudojimo ir šaukimo į kariuomenę ištisus metus yra šios galimybės įrodymas.
ISW ir IISS vieningai laikosi nuomonės, kad didindamas interneto cenzūrą Kremlius gali rengti priemones visuomenės nepasitenkinimui slopinti.
Pasibaigus rotacijai JAV kariai palieka Lietuvą, kada atvyks nauji – nežinia
12:36
Pasibaigus rotacijai, per tūkstantį amerikiečių karių su technika šiomis dienomis pradeda pasitraukimą iš Lietuvos. Juos turėtų pakeisti nauja grupė karių, tačiau kada tai įvyks ir kiek jų bus, JAV peržiūrint ginkluotųjų pajėgų dislokavimą Europoje, dar nėra aišku.
Apie tai BNS patvirtino keli gynybos srityje dirbantys šaltiniai Lietuvos vykdomojoje valdžioje, kalbėję su anonimiškumo sąlyga. Dalį šios informacijos BNS patvirtino ir prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.
Visa tai reiškia, kad JAV karių Lietuvoje nebus ilgiau nei įprastai.
Pastaraisiais metais amerikiečių karių rotacija vykdavo iš esmės nepertraukiamu principu. Tai reiškia, kad kol vieni kariai grįždavo į savo pirminę dislokavimo vietą, į Lietuvą jau pradėdavo vykti juos keičiantys daliniai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karinio jūrų laivyno sulaikytas tanklaivis atplaukė į Prancūziją
12:17
Į Prancūzijos uostą antradienį įplaukė naftos tanklaivis, kuris, kaip manoma, priklauso Rusijos šešėliniam laivynui ir kurį prancūzų karinis jūrų laivynas sulaikė dėl įtarimų plaukiojant su netikra vėliava, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Tai jau ketvirtas nuo 2025 metų rugsėjo Prancūzijos dėl įtarimų priklausant šešėliniam laivynui sulaikytas laivas. Rusija vadinamąjį šešėlinį laivyną, kaip manoma, naudoja Vakarų sankcijoms apeiti.
Prancūzijos karinis jūrų laivynas, padedant britams, sekmadienio rytą tarptautiniuose vandenyse įlipo į laivą „Tagor“, kai jo kapitonas rusas atsisakė paklusti nurodymams, pranešė Prancūzijos pareigūnai.
Kremlius šį sulaikymą prilygino „tarptautiniam piratavimui“.
Antradienio rytą „Tagor“ įplaukė į Duarnenė įlanką Vakarų Prancūzijos Bretanės regione, pranešė AFP žurnalistas.
Įtariama, kad „Tagor“ gabena Rusijos arba Irano naftą nepaisydamas sankcijų
Įtariama, kad „Tagor“ gabena Rusijos arba Irano naftą nepaisydamas tarptautinių sankcijų. Šis laivas yra susijęs su naftos laivybos magnatu Mohammadu Hosseinu Shamkhani, rodo atvirojo kodo duomenų bazė „Opensanctions“.
M. H. Shamkhani yra Ali Shamkhani, buvusio Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei patarėjo, sūnus. Ir A. Shamkhani, ir A. Khamenei žuvo vasario 28-ąją, pirmąją JAV ir Izraelio atakų, kurios pradėjo karą Artimuosiuose Rytuose, dieną.
Prancūzijos pareigūnų teigimu, „Tagor“ plaukė iš Murmansko Šiaurės Vakarų Rusijoje.
Nurodoma, kad jis neteisėtai plaukiojo su Kamerūno vėliava ir plaukė link Limbės, pajūrio miesto šios Afrikos šalies vakaruose.
Vėliavų keitimas
Šešėlinio laivyno laivai dažnai keičia vėliavas, su kuriomis plaukioja, arba naudoja negaliojančias registracijas, bandydami išvengti sekimo.
Prancūzija anksčiau Viduržemio jūroje sulaikė du tanklaivius – „Deyna“ kovą ir „Grinch“ sausį, tačiau sumokėjus baudas jiems buvo leista išplaukti.
Kitu atveju Prancūzijos teismas kovą už akių skyrė vienų metų laisvės atėmimo bausmę ir 150 tūkst. eurų baudą tanklaivio „Boracay“ kapitonui kinui už tai, kad jis pernai rugsėjį prie Bretanės krantų nepakluso nurodymams sustabdyti savo laivą.
Balandį Prancūzija paskelbė apie planą padvigubinti baudas laivams, kurie plaukioja be vėliavos arba atsisako paklusti.
Kelios Vakarų šalys dėl Rusijos 2022 metais pradėtos invazijos į Ukrainą įvedė sankcijas šimtams laivų, kurie, kaip manoma, priklauso šešėliniam laivynui.
Beveik 600 laivų, įtariamų priklausant šiam laivynui, taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos.
