Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Oligarchai „sušelpė“ Vladimirą Putiną: pervedė milijardus eurų
13:54
Vieni didžiausių Rusijos verslininkų į šalies biudžetą pervedė 220 mlrd. rublių (2,597 mlrd. eurų) neatlygtinų mokėjimų. Tokius duomenis pateikia Rusijos vyriausybės portalas „Elektroninis biudžetas“. Tai beveik 130 kartų viršija prognozuojamas pajamas iš šios rūšies įplaukų per visus metus (1,7 mlrd. rublių), rašo rusų naujienų portalas „Ekspert“, kurį cituoja „The Moscow Times“.
Straipsnyje paaiškinama, kad priežastimi „savanoriškiems įnašams“ tapo uždaras kovo 26 d. įvykęs Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino susitikimas su oligarchais, kurio metu V.Putinas pranešė apie ketinimą tęsti karą prieš Ukrainą ir pareikalavo verslo pagalbos.
Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad vienas iš dalyvių (pagal „Ekspert“ šaltinius, kalbama apie Suleimaną Kerimovą) pasiūlė skirti „labai didelę sumą“.
Remiantis „Telegram“ kanalo „Mash“ informacija, prie iniciatyvos taip pat prisijungė Olegas Deripaska ir Vladimiras Potaninas.
Federalinis pareigūnas portalui „Ekspert“ teigė, kad šiuo metu valdžia tikisi, jog metų pabaigoje bus surinkta apie 300 mlrd. rublių, tačiau tikslių susitarimų nėra, o įnašų dydis – kiekvieno asmeninis reikalas.
Šiame kontekste 300 mlrd. rublių „aukų“, kurių tikimasi sulaukti iki metų pabaigos iš oligarchų, galės padengti 10–15 proc. neplanuoto deficito, įvertino Makroekonominės analizės centro vadovaujantis ekspertas Emilis Ablajevas.
Tačiau verslui tokie neoficialūs mokesčiai kelia taisyklių neapibrėžtumo riziką.
„Vienas sumokėjo vieną sumą, kitas – didesnę“, – paaiškino vienos iš verslo asociacijų šaltinis.
Finansų ministerijos duomenimis, 2026 m. sausio–balandžio mėn. federalinio biudžeto deficitas siekė 5,877 trilijono rublių – tai 1,6 karto daugiau nei metinis planas (3,786 trilijono). Gaidaro ekonomikos institutas Maskvoje prognozuoja, kad metų pabaigoje deficitas gali dvigubai viršyti planuotą lygį.
Vokietijos žvalgyba anksčiau teigė, kad faktinis 2025 m. deficitas sudarė 8,01 trilijono, o ne oficialiai skelbtus 5,65 trilijono. Tuo tarpu 2026 m. nacionalinei gynybai numatyta 12,9 trilijono rublių (29,3 proc. išlaidų) – tai daugiau nei 62 Rusijos Federacijos subjektų metiniai biudžetai. Kartu su išlaidomis visam ginkluotųjų pajėgų blokui suma siekia 17 trilijonų rublių.
Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, aukšto rango Finansų ministerijos ir Centrinio banko pareigūnai įspėjo V.Putiną, kad dabartinės išlaidos karui artėja prie nepriimtino lygio, o ekonomika pirmą kartą nuo 2023 m. pradėjo trauktis. Jie siūlė sumažinti gynybos išlaidas, tačiau Kremliaus šeimininkas palaikė Gynybos ministeriją, nurodydamas mažinti bet kurias išlaidų eilutes, išskyrus karines.
Rumunija ir Vokietijos „Rheinmetall“ pasirašė 5,7 mlrd. eurų vertės sutartį
17:41
Vokietijos gynybos milžinė „Rheinmetall“ antradienį pranešė pasirašiusi 5,7 mlrd. eurų vertės sutartį dėl ginkluotės tiekimo Rumunijos ginkluotosioms pajėgoms.
Tai yra didžiausias pastarojo meto bendrovės tarptautinis kontraktas.
Rytiniame Aljanso flange esančios šalies kariuomenei bus parduota beveik 300 kovos mašinų, oro gynybos sistemų, šaudmenų, taip pat karinių laivų, sakoma „Rheinmetall“ pranešime.
Siūlo darbą Kinijoje – išveža į karą Ukrainoje
17:28
Sumažėjus sutartininkų verbavimui, rusų verbuotojai karui prieš Ukrainą ieško naujų būdų, kaip vilioti žmones į frontą. Pavyzdžiui, skelbimų svetainėje „Avito“ atsirado skelbimų, kuriuose siūloma pasirašyti sutartį tarnauti „gynybos pajėgų užnugaryje“ – Baltarusijoje arba Kinijoje, pastebėjo portalas „Viorstka“.
Gegužės mėnesį svetainėje buvo paskelbta apie 50 tokių „laisvų darbo vietų“ iš darbdavių „Karinė drąsa“, „Kelias į pergalę“, „Rubiež – SVO tėvynė“, „Tarnyba oriai“, „Ištikimas kelias“ ir „Armijos kelias“. Visi jie portale užsiregistravo 2025 m. kovo-gruodžio mėnesiais, o jų duomenis ir telefono numerius patvirtino platforma.
Skelbimuose, kurie beveik pažodžiui bei savo dizainu atkartoja vienas kitą, ieškoma bet kokios tautybės žmonių, įskaitant „vyresnius nei 45 metų“ ir pensininkus, „turinčius sveikatos problemų“ (tinkamumo kategorijos nuo „A“ iki „G“, t. y. iki „laikinai netinkamas“), neturinčius patirties ir karinio stažo, bet turinčius išnykusį teistumą arba lygtinę bausmę, rašo „The Moscow Times“.
Siūloma tapti „šaudmenų gamybos“ darbuotojais Kinijoje
Plačiau skaitykite ČIA.
„Visiškai kontroliuojamas Maskvos“: Vokietijos kraštutinių dešiniųjų AfD vyksta į renginį Rusijoje
17:22
Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) antradienį atmetė kritiką dėl dviejų jos narių planų vykti į ekonomikos konferenciją Rusijoje.
Partija teigė, kad šie du asmenys skatins Vokietijos ekonominius interesus bei „taiką ir dialogą“.
AfD parlamentinės frakcijos pirmininko pavaduotojas Markusas Frohnmaieris ir jo kolega parlamentaras Steffenas Kotre šią savaitę vyksta į Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą.
M.Frohnmaieris naujienų agentūrai AFP sakė, kad Sankt Peterburge siekia „išlaikyti atvirus bendravimo kanalus sudėtingomis sąlygomis“.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Reikalai juda ne ten, kur nori Putinas“: Kremlius ieško, kaip išeiti iš karo
17:11
Rusijoje tiek bulvariniuose, tiek „ekspertų“ leidiniuose pastaruoju metu publikuota straipsnių, kuriuose visuomenei bandoma įteigti mintį, kad dabartinė aklavietė vadinamojoje „specialiojoje karinėje operacijoje“ jau gali būti laikoma pergale kare su Ukraina. Taip pat tikinama, kad netgi pralaimėjimas Rusijai vis tiek bus naudingas.
O žvanginimas ginklais ir garsūs grasinimai – tiek agresyvi retorika, raginant Vakarų ambasadas palikti Kyjivą, tiek vis intensyvesni ir žiauresni raketų bei dronų smūgiai Ukrainos miestams – gali būti bandymas priversti Vašingtoną ir Kyjivą sugrįžti prie derybų, rašo laikraštis „The Washington Post“, remdamasis Europos pareigūnais ir analitikais.
Kitaip tariant, Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui reikia rasti išeitį iš susidariusios padėties.
Eskalacija vardan derybų
Rusijoje spaudimas V.Putinui nutraukti karą tik stiprėja. Šalies puolimas atsidūrė aklavietėje, sparčiai senka finansai, o Ukraina tik didina tolimojo nuotolio smūgių skaičių. Dėl to Kremlius vis dažniau žvangina ginklais ir visa gerkle grasina užpulti Kyjivą bei kaltina Europą toliau remiant Ukrainą.
Anoniminių Europos pareigūnų teigimu, Rusija eskaluoja savo agresiją būtent dėl besikaupiančių sunkumų šalies viduje. Pasak straipsnio, pirmiausia, tai gali reikšti Maskvos bandymą atnaujinti taikos derybas, kad sudarytų susitarimą savo sąlygomis.
Neseniai viename svarbiausių Rusijos užsienio politikos žurnalų „Russia in Global Affairs“ paskelbtoje analizėje teigiama, kad V.Putino karo tikslai šiuo metu yra nepasiekiami, o ataskaita tapo dar vienu augančio nesutarimo Rusijos politinės vadovybės viršūnėse ženklu.
Rusų mokslininkas Vasilijus Kašinas savo analizėje atkreipė dėmesį, kad dėl nuolatinės Vakarų pagalbos Kyjivui ir sparčių inovacijų Rusija negali pralenkti Ukrainos karinės įrangos ir technologijų srityje.
„Karas vyksta tarp santykinai lygiaverčių priešininkų. Istoriškai tokie karai retai kada baigdavosi visišku vienos iš pusių sunaikinimu. Praktiškai antirusiško režimo eliminavimas iš esmės yra nepasiekiamas be visos šalies karinės okupacijos ilgam laikui. Rusijai tai techniškai neįmanoma“, – kalbėjo jis.
Straipsnyje teigiama, kad, nors Rusija savo smūgius Kyjivui bando pateikti kaip keršto už Ukrainos puolimą aktą, iš tikrųjų tai gali būti Maskvos bandymas susigrąžinti iniciatyvą vasaros puolimo įkarštyje, kuris galėjo pasirodyti sunkesnis nei tikėtasi. Tokių problemų fronte priežastys – padidėjęs Ukrainos bepiločių orlaivių smūgių Rusijos logistikos objektams skaičius.
Pasak žurnalistų, V.Putinas galimai vis dar tiki, kad jo kariuomenė yra pajėgi užimti likusią Donecko srities dalį „per kelis mėnesius“. Ir šiame kontekste jis gali planuoti atnaujinti taikos derybas. Tačiau ekspertai teigia, kad neįdėdama papildomų pastangų Rusijos kariuomenė pajėgi tik stagnuoti.
„Juda ne ta linkme, kuria nori Putinas“
„Carnegie" Rusijos ir Eurazijos fondo vyresnioji mokslinė bendradarbė Tatjana Stanovaja įvertino, kad įvykiai, apanašu, krypsta Rusijos nenaudai.
„Rusijos karinis pranašumas pradeda mažėti, o Ukraina plečia smūgių geografiją ir jų intensyvumą, tuo tarpu JAV padarė pertrauką derybose, – aiškino ekspertė. – Visa tai sukuria jausmą, kad reikalai juda ne ta linkme, kuria nori Putinas“.
„Didele dalimi eskalavimas yra vienintelis būdas reaguoti į situaciją, kurios negali kontroliuoti“, – pridūrė ji.
Tuo tarpu Estijos užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius Jonatanas Vseviovas socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše įspėjo, kad Kremliaus bandymas eskaluoti įtampą su NATO yra „paskutinis bandymas įvilioti Vakarus į derybų spąstus, suskaldyti paramą Ukrainai ir nukreipti mus nuo mūsų kurso“.
Penktadienį V.Putinas pakartojo šio mėnesio pradžioje pirmą kartą išsakytą teiginį, kad Rusijos mūšių aktyvumas reiškia, jog konfliktas Ukrainoje „artėja prie pabaigos“. Tačiau jis nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Aižėjanti ekonomika
Problemų Rusijai kelia ir ekonominė padėtis. Nepaisant to, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai išaugo naftos kainos, Rusija didina karines išlaidas, atimdama pinigus iš civilinio sektoriaus. Pasak Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto ekonomisto Janiso Kluge'o, didelis biudžeto deficitas ir toliau kaupsis. Ir jis bus labiausiai pastebimas regionuose.
Be to, Rusija susiduria su kariuomenės papildymo naujais rekrūtais problema. Atsižvelgdami į tai, Europos pareigūnai prognozuoja, kad Maskva gali būti priversta paskelbti nepopuliarią mobilizaciją po rugsėjį vyksiančių parlamento rinkimų.
Tačiau kiti pareigūnai mano, kad Kremlius veikiau bus priverstas sustabdyti karą, o ne pradėti naują šaukimo bangą.
„Priežastis, dėl kurios jie to nedarė, ir toliau bus priežastis, dėl kurios jie to nedarys. Rusija gali norėti sustabdyti operaciją, nes ji jiems nėra tvari“, – kalbėjo vienas šaltinis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad dabar atsivėrė galimybė derėtis su Rusija. Pasak jo, tai tapo įmanoma, nes rusai pradėjo prarasti iniciatyvą mūšio lauke. Jis paragino iki žiemos pradžios rasti diplomatinį sprendimą su Rusija.
Ukrainos pasienio kaimuose skelbiama privaloma evakuacija
16:38 Atnaujinta 17:36
Dėl suintensyvėjusių Rusijos išpuolių su Rusija besiribojančio Rytų Ukrainos Charkivo regiono pareigūnai antradienį nurodė privalomai evakuoti civilius iš kelių gyvenviečių.
„Atsižvelgdami į saugumo situaciją ir sistemingus priešo išpuolius, plečiame privalomos evakuacijos zoną Zoločivo kryptimi“, – sakė regiono gubernatorius Olehas Synjehubovas ir pridūrė, kad šis nurodymas bus taikomas daugiau nei 7 tūkst. žmonių.
Jis pridūrė, kad nurodymai taikomi 7 157 žmonėms, įskaitant 1 702 vaikus ir 311 riboto judumo asmenų.
Šis pranešimas palies septynis miestelius ir kaimus netoli šiaurės rytinės sienos su Rusija – mažiau aktyviame fronto sektoriuje, kur Maskva, siekdama sukurti buferinę zoną, pasiuntė karius per Ukrainos sieną.
Ukraina nuolat skelbia apie netoli fronto linijos gyvenančių civilių evakuaciją, o tai rodo laipsnišką Rusijos pajėgų veržimąsi į priekį, kuris pastaraisiais mėnesiais kai kuriose vietovėse yra lėtinamas ir netgi atremiamas.
Rusijos pajėgos užėmė dideles Charkivo srities teritorijas, kai įsiveržė į Ukrainą 2022 metais, tačiau vėliau tais pačiais metais jos buvo atstumtos per sėkmingą kontrpuolimą.
Norvegija įspėjo: Rusija gali pagrasinti Londonui „Cirkon“ raketomis iš Arkties
16:13
Rusija kelia grėsmę strategiškai siaurame ruože prie Norvegijos tolimosios šiaurės pakrantės. Norvegijos gynybos ministras Tore Sandvikas įspėjo, kad Maskva galėtų hipergarsinėmis raketomis suduoti smūgį Londonui, rašo laikraštis „The Times“.
Kaip žinoma, didžiąją dalį savo branduolinio arsenalo Rusija yra sutelkusi Arkties vandenyne, netoli sąsiaurio prie išėjimo į Šiaurės Atlantą. Tuo pat metu Maskva plečia savo Šiaurės karinį laivyną, o jos povandeniniai laivai vis dažniau plaukioja netoli NATO teritorijos vandenų. Dėl to sąsiauris tarp žemyninės Norvegijos ir Svalbardo salyno tampa naujausiu įtampos židiniu.
Pasak T.Sandviko, Rusija gali bandyti perimti šio regiono kontrolę, kad sukurtų „gynybinį bastioną“ aplink savo branduolinį arsenalą ir užtikrintų savo laivynui lengvą priėjimą prie Atlanto vandenyno.
Jo teigimu, tai yra svarbiausias gynybos klausimas Jungtinei Karalystei, nes Rusijos kariuomenei kontroliuojant šį regioną kils tiesioginė grėsmė Jungtinei Karalystei – ji nebegalės kontroliuoti Rusijos povandeninių laivų judėjimo.
„Mes matome, kokias ginklų sistemas kuria Rusija. Jei jie galės kontroliuoti sąsiaurį, jie taip pat galės naudoti hipergarsines raketas prieš NATO... prieš Londoną, Norvegiją, Daniją. Negalime jiems to leisti“, – pabrėžė ministras.
„The Times" atkreipė dėmesį, kad hipergarsinės sparnuotosios raketos „Cirkon“, galinčios nešti branduolines kovines galvutes, kelia potencialią grėsmę. Taip pat yra žinoma, kad Rusija kuria slaptą povandeninę torpedą „Poseidon“.
Tokie veiksmai logiškai būtų grindžiami tuo, kad NATO veiksmingai kontroliuoja du iš trijų siaurų sąsiaurių, saugančių Rusijos laivyno prieigą prie vandenynų: Bosforo sąsiaurį prie Juodosios jūros žiočių ir Danijos sąsiaurį, kuris sudaro vakarinį įėjimą į Baltijos jūrą.
T.Sandvikas pažymėjo, kad geriausia Rusijos galimybė mesti iššūkį NATO jūroje yra puolimas Arkties vandenyne. Pripažindama šią grėsmę, Jungtinė Karalystė rengiasi padvigubinti savo karių skaičių Norvegijos šiaurėje iki 2000.
Tuo tarpu Norvegija pradėjo formuoti pirmąją naują brigadą nuo Šaltojo karo laikų ir plečia savo artilerijos bei oro pajėgas šalies šiaurinėje apskrityje.
Kremlius kirto Zelenskiui: karas gali baigtis per vieną dieną
15:01
Karas Ukrainoje gali baigtis per vieną dieną, jei prezidentas Volodymyras Zelenskis įsakys kariuomenei pasitraukti iš tariamai rusiškų regionų, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas pirmadienį išsakytus Kyrylo Budanovo žodžius, kad Ukrainos vadovas nurodė užbaigti karą iki metų pabaigos.
„Dėl Zelenskio ir karo užbaigimo iki metų pabaigos. Karą galima baigti iki dienos pabaigos. Mes taip pat ne kartą apie tai kalbėjome. Ir prezidentas (Vladimiras Putinas – red.past.) apie tai kalbėjo, kai kreipėsi į Užsienio reikalų ministerijos vyresniuosius darbuotojus.
Kad tai padarytų, Zelenskis turi įsakyti savo ginkluotosioms pajėgoms palikti „rusiškų“ regionų teritoriją“, – dėstė D.Peskovas.
Naujausias pareiškimas yra Kremliaus atstovo spaudai reakcija į pirmadienį K.Budanovo žodžius, kad V.Zelenskis mano, jog karo veiksmus galima sustabdyti iki žiemos, ir pavedė siekti kuo greitesnės jo baigties.
„Ir aš galiu patvirtinti, kad tai iš tiesų yra jo noras – kuo greičiau nutraukti karo veiksmus, pageidautina dar iki žiemos“, – pabrėžė K.Budanovas.
Prikaišioja smūgį
Jis taip pat pasinaudojo proga dar kartą apkaltinti Ukrainą neva tyčia smogus „kolegijai su vaikais“ Starobilske.
„Šioje kolegijoje visada mokėsi jauni žmonės, vaikai, dauguma jų – merginos, ir Kyjivo režimas tai puikiai žinojo. O kolegija buvo sunaikinta visiškai sąmoningai – tai liudija bepiločių orlaivių sudėtis, techninės charakteristikos, naudojamos ryšio priemonės“, – tęsė Kremliaus atstovas.
Jis ciniškai supriešino tai su Rusijos smūgiais, neva nukreiptais į Ukrainos karinę infrastruktūrą, ir pridūrė, kad „tokia praktika bus tęsiama“.
Starobilskui, apie kurį kalbėjo D.Peskovas, Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė gegužės 22 d. Karinių vadų teigimu, buvo atakuotas centras, kuriame rengiami Rusijos dronų operatoriai.
Be to, V.Putino atstovas pakartojo Maskvos naratyvą, kad Rusija pirmenybę teikia savo tikslų siekimui „taikiomis derybomis“, tačiau, pasak jo, kita pusė, t.y. Ukraina, „vilkina procesą, atsisako surengti tikras taikos derybas ir priimti rimtus sprendimus, kurie atvertų kelią taikiam sprendimui“.
Todėl, padarė išvadą D.Peskovas, vadinamoji „specialioji karinė operacija“ tęsis.
Antradienį pranešta, kad Rusija praėjusią naktį šimtais raketų ir bepiločių orlaivių smogė Ukrainos civiliams gyventojams ir civiliniams objektams.
Per masinį smūgį Kyjive buvo sugriauti namai ir ligoninė, žuvo ir buvo sužeista dešimtys žmonių. VIena raketa pataikė į 9 aukštų pastatą Podolės rajone, dėl to iš dalies sugriuvo namas. Holosiovskio rajone rusai sugriovė poliklinikos 2 ir 3 aukštus. Solomianskio rajone sviedinio nuolaužos pataikė į 15 aukštų pastato viršutinius aukštus. Taip pat kilo gaisras 24 aukštų pastate.
Dnipro mieste per rusų smūgį žuvo 12 žmonių, tarp jų du vaikai. Meras Borisas Filatovas sakė, kad Rusija miestą atakavo naudodama kasetinius šaudmenis.
„Jie tyčia smogė kasetiniais šaudmenimis, kad būtų daugiau civilių gyventojų, policijos, gelbėtojų ir komunalinių tarnybų aukų“, – pabrėžė jis.
Iki gyvos galvos nuteisė Rusijos generolą, norėjusį užimti Kyjivą per 3 dienas
14:50
Rusijos kariuomenės generolas Aleksandras Lapinas, vadovavęs puolimui prieš Kyjivą pirmosiomis plataus masto invazijos savaitėmis, „už akių“ nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Ukrainos teismas pripažino jį kaltu dėl nusikaltimų prieš Ukrainą. Apie tai paskelbė generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka.
Tyrimo duomenimis, jis vadovavo Rusijos karinei grupei „Centras“ ir vadovavo puolimui iš Rusijos ir Baltarusijos į: Sumų, Černihivo, Kyjivo sritis ir Ukrainos sostinę.
Generolas pripažintas kaltu dėl kėsinimosi į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamybę, agresyvaus karo planavimo ir rengimosi jam, agresyvaus karo pradėjimo ir vadovavimo jo veiksmams.
Prokurorai nustatė, kad O.Lapinas 2022 m. vasario-kovo mėn. ne tik formaliai ėjo vado pareigas. Bylos duomenimis, jis organizavo invaziją, koordinavo pavaldžių padalinių veiksmus, davė įsakymus ir užtikrino karo veiksmų prieš Ukrainą tęstinumą.
Jam vadovaujant, Rusijos pajėgos užėmė gyvenvietes Černihivo ir Sumų srityse ir kairiuoju Dniepro upės krantu judėjo Kyjivo link.
Puolimo tikslas buvo užimti sostinę, valstybės valdžios institucijas ir nustatyti okupacinę kontrolę.
O.Lapinas šiuo metu yra Rusijoje, todėl nuosprendis buvo paskelbtas jam nedalyvaujant.
Anksčiau Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) įteikė pranešimą apie įtarimą kitam kariniam vadui, buvusiam Rusijos kariuomenės Rytų karinės apygardos vadui Aleksandrui Čaiko. Mūšio dėl Kyjivo metu jis įsakė apšaudyti civilinius pastatus.
Atakose prieš Maskvą dalyvavęs majoras pasiuntė įspėjimą Kremliui: jus žudyti mums vis pigiau
13:58
Dronai ukrainiečiams leidžia kariauti vis pigiau, o puikus to pavyzdys – vis dažnesni išpuoliai prieš Rusijos karinius objektus. Leidinio „Postimees“ žurnalistas kalbėjosi su ukrainiečių majoru, kuris drąsiai pasiuntė Rusijai grėsmingą įspėjimą.
Anksčiau pagrindinis ukrainiečių ginklas atakoms prieš Rusijos kariuomenės operatyvinio užnugario logistiką, amunicijos sandėlius ir vadavietes, esančias 50–120 kilometrų atstumu nuo fronto linijos, buvo amerikiečių HIMARS raketų sistemos raketos.
Jos yra palyginti brangios, todėl ukrainiečiai turėjo atidžiai rinktis taikinius. Tačiau dabar viskas pasikeitė, nes ukrainiečiai gali masiškai atakuoti užnugaryje esančius taikinius žymiai pigesniais vidutinio nuotolio dronais.
„Šiuo atžvilgiu karas mums visą laiką tampa pigesnis“, – pastebėjo Ukrainos 413-ojo dronų pulko vadas majoras Jevhenas Karasas interviu leidiniui „Postimees“.
„Už tuos pačius pinigus turime daugiau galimybių. Tai rusams labai bloga žinia“, – pridurė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Septynios ES šalys siekia griežtesnių sankcijų Rusijai
13:33
Septynių Europos Sąjungos (ES) šalių grupė pateikė pasiūlymus dėl bloko 21-ojo sankcijų Rusijai paketo, Briuseliui svarstant tolesnes spaudimo Maskvos karo ekonomikai didinimo priemones.
Apie tai antradienį rašo „TVP World“.
Svarstomi nauji pasiūlymai apima mechanizmą, neleidžiantį automatiškai didėti Rusijos naftos kainų viršutinei ribai, taip pat papildomus apribojimus Rusijos energetikos sektoriui ir jos šešėlinio laivyno tanklaiviams, naudojamiems norint apeiti esamas sankcijas.
Priemonės taip pat yra nukreiptos prieš didžiąsias Rusijos energetikos bendroves, įskaitant „Lukoil“ ir „Rosneft“, o tolesni apribojimai galimi „Gazprom“, „Novatek“ ir jų užsienio prekybos padalinių atžvilgiu.
Į paketą taip pat gali būti įrašytas prekybos susitarimų su Rusijos branduoline pramone nutraukimas. Šalys taip pat siekia griežtesnės skaitmeninio turto kontrolės, įskaitant draudimą vykdyti sandorius su ne ES kriptovaliutų paslaugų teikėjais, padedančiais Rusijai apeiti ES apribojimus.
