- Zelenskis įspėja apie masinę Rusijos ataką: tai gali įvykti šiąnakt
- „The Guardian“: „Patriot“ raketų trūkumas atvėrė galimybių langą Rusijai
- „Reikalai juda ne ten, kur nori Putinas“: Kremlius ieško, kaip išeiti iš karo
- Iki gyvos galvos nuteisė Rusijos generolą, norėjusį užimti Kyjivą per 3 dienas
- Siūlo darbą Kinijoje – išveža į karą Ukrainoje
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Reikalai juda ne ten, kur nori Putinas“: Kremlius ieško, kaip išeiti iš karo
17:11
Rusijoje tiek bulvariniuose, tiek „ekspertų“ leidiniuose pastaruoju metu publikuota straipsnių, kuriuose visuomenei bandoma įteigti mintį, kad dabartinė aklavietė vadinamojoje „specialiojoje karinėje operacijoje“ jau gali būti laikoma pergale kare su Ukraina. Taip pat tikinama, kad netgi pralaimėjimas Rusijai vis tiek bus naudingas.
O žvanginimas ginklais ir garsūs grasinimai – tiek agresyvi retorika, raginant Vakarų ambasadas palikti Kyjivą, tiek vis intensyvesni ir žiauresni raketų bei dronų smūgiai Ukrainos miestams – gali būti bandymas priversti Vašingtoną ir Kyjivą sugrįžti prie derybų, rašo laikraštis „The Washington Post“, remdamasis Europos pareigūnais ir analitikais.
Kitaip tariant, Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui reikia rasti išeitį iš susidariusios padėties.
Eskalacija vardan derybų
Rusijoje spaudimas V.Putinui nutraukti karą tik stiprėja. Šalies puolimas atsidūrė aklavietėje, sparčiai senka finansai, o Ukraina tik didina tolimojo nuotolio smūgių skaičių. Dėl to Kremlius vis dažniau žvangina ginklais ir visa gerkle grasina užpulti Kyjivą bei kaltina Europą toliau remiant Ukrainą.
Anoniminių Europos pareigūnų teigimu, Rusija eskaluoja savo agresiją būtent dėl besikaupiančių sunkumų šalies viduje. Pasak straipsnio, pirmiausia, tai gali reikšti Maskvos bandymą atnaujinti taikos derybas, kad sudarytų susitarimą savo sąlygomis.
Neseniai viename svarbiausių Rusijos užsienio politikos žurnalų „Russia in Global Affairs“ paskelbtoje analizėje teigiama, kad V.Putino karo tikslai šiuo metu yra nepasiekiami, o ataskaita tapo dar vienu augančio nesutarimo Rusijos politinės vadovybės viršūnėse ženklu.
Rusų mokslininkas Vasilijus Kašinas savo analizėje atkreipė dėmesį, kad dėl nuolatinės Vakarų pagalbos Kyjivui ir sparčių inovacijų Rusija negali pralenkti Ukrainos karinės įrangos ir technologijų srityje.
„Karas vyksta tarp santykinai lygiaverčių priešininkų. Istoriškai tokie karai retai kada baigdavosi visišku vienos iš pusių sunaikinimu. Praktiškai antirusiško režimo eliminavimas iš esmės yra nepasiekiamas be visos šalies karinės okupacijos ilgam laikui. Rusijai tai techniškai neįmanoma“, – kalbėjo jis.
Straipsnyje teigiama, kad, nors Rusija savo smūgius Kyjivui bando pateikti kaip keršto už Ukrainos puolimą aktą, iš tikrųjų tai gali būti Maskvos bandymas susigrąžinti iniciatyvą vasaros puolimo įkarštyje, kuris galėjo pasirodyti sunkesnis nei tikėtasi. Tokių problemų fronte priežastys – padidėjęs Ukrainos bepiločių orlaivių smūgių Rusijos logistikos objektams skaičius.
Pasak žurnalistų, V.Putinas galimai vis dar tiki, kad jo kariuomenė yra pajėgi užimti likusią Donecko srities dalį „per kelis mėnesius“. Ir šiame kontekste jis gali planuoti atnaujinti taikos derybas. Tačiau ekspertai teigia, kad neįdėdama papildomų pastangų Rusijos kariuomenė pajėgi tik stagnuoti.
„Juda ne ta linkme, kuria nori Putinas“
„Carnegie" Rusijos ir Eurazijos fondo vyresnioji mokslinė bendradarbė Tatjana Stanovaja įvertino, kad įvykiai, apanašu, krypsta Rusijos nenaudai.
„Rusijos karinis pranašumas pradeda mažėti, o Ukraina plečia smūgių geografiją ir jų intensyvumą, tuo tarpu JAV padarė pertrauką derybose, – aiškino ekspertė. – Visa tai sukuria jausmą, kad reikalai juda ne ta linkme, kuria nori Putinas“.
„Didele dalimi eskalavimas yra vienintelis būdas reaguoti į situaciją, kurios negali kontroliuoti“, – pridūrė ji.
Tuo tarpu Estijos užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius Jonatanas Vseviovas socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše įspėjo, kad Kremliaus bandymas eskaluoti įtampą su NATO yra „paskutinis bandymas įvilioti Vakarus į derybų spąstus, suskaldyti paramą Ukrainai ir nukreipti mus nuo mūsų kurso“.
Penktadienį V.Putinas pakartojo šio mėnesio pradžioje pirmą kartą išsakytą teiginį, kad Rusijos mūšių aktyvumas reiškia, jog konfliktas Ukrainoje „artėja prie pabaigos“. Tačiau jis nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Aižėjanti ekonomika
Problemų Rusijai kelia ir ekonominė padėtis. Nepaisant to, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai išaugo naftos kainos, Rusija didina karines išlaidas, atimdama pinigus iš civilinio sektoriaus. Pasak Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto ekonomisto Janiso Kluge'o, didelis biudžeto deficitas ir toliau kaupsis. Ir jis bus labiausiai pastebimas regionuose.
Be to, Rusija susiduria su kariuomenės papildymo naujais rekrūtais problema. Atsižvelgdami į tai, Europos pareigūnai prognozuoja, kad Maskva gali būti priversta paskelbti nepopuliarią mobilizaciją po rugsėjį vyksiančių parlamento rinkimų.
Tačiau kiti pareigūnai mano, kad Kremlius veikiau bus priverstas sustabdyti karą, o ne pradėti naują šaukimo bangą.
„Priežastis, dėl kurios jie to nedarė, ir toliau bus priežastis, dėl kurios jie to nedarys. Rusija gali norėti sustabdyti operaciją, nes ji jiems nėra tvari“, – kalbėjo vienas šaltinis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad dabar atsivėrė galimybė derėtis su Rusija. Pasak jo, tai tapo įmanoma, nes rusai pradėjo prarasti iniciatyvą mūšio lauke. Jis paragino iki žiemos pradžios rasti diplomatinį sprendimą su Rusija.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:45
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: Vengrija atblokavo kompensacijas už ginklus Ukrainai
01:09
Vengrijos ministro pirmininko Peterio Magyaro kabinetas panaikino veto dėl dalinio ES šalių išlaidų kompensavimo už ginklus, kuriuos jos siunčia Kyjivui. Taip jis panaikino dvejų metų blokadą, kurią įvedė ankstesnė Viktoro Orbano vyriausybė, rašo leidinys „Politico“.
Apie politikos pokyčius pirmadienį pranešė Vengrijos ambasadorius, kaip „Politico“ pranešė tuo metu posėdyje dalyvavęs pareigūnas. Šį sprendimą patvirtino dar penki ES diplomatai.
Europos taikos priemonė (ETP) yra ne iš ES biudžeto finansuojamas mechanizmas, pagal kurį valstybėms kompensuojama apie 40 proc. jų pačių atsargų ginkluotės, perduotos Ukrainai, vertės.
Kadangi sprendimams dėl ETP priimti reikalingas vienbalsis valstybių narių pritarimas, Vengrija sugebėjo užblokuoti šį mechanizmą pasinaudodama ES užsienio politikos sprendimų priėmimo procesu.
Dėl to susidarė daugiau kaip 40 mlrd. eurų neapmokėtų kompensacijų eilė, o tai papiktino didžiąsias paramos teikėjas, tokias kaip Vokietija ir Nyderlandai. Be to, Europos Sąjunga buvo priversta ieškoti alternatyvių sprendimų, kad Ukraina ir toliau gautų itin svarbias ginklų bei šaudmenų siuntas.
Anot „Politico“, Budapešto sprendimas atšaukti savo veto dėl ETP leidžia iš karto išmokėti 6,6 mlrd. eurų kompensacijų, o vėliau bus išmokėta dar daugiau.
Naujas sprendimas išduoda Kremliaus kabinetuose didėjančią baimę
23:50
Rusijos vyriausybė patvirtino mechanizmą, leidžiantį privačioms įmonėms įsigyti sunkiąją ginkluotę pramonės objektams apsaugoti nuo Ukrainos dronų atakų. Kaip veikia šis mechanizmas ir ką jis atskleidžia, pasakoja leidinys „Postimees“
Nauja tvarka numato, kad Rusijos įmonės gali įsigyti priešlėktuvinę artileriją, radarų įrangą, specialiąsias transporto priemones ir elektronines kovos sistemas.
Pasak nepriklausomo Rusijos leidinio „The Moscow Times“, šis sprendimas atspindi didėjantį Kremliaus institucijų ir verslo lyderių susirūpinimą, nes daugėja Ukrainos dronų atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas, pramoninius objektus ir kitą strateginę infrastruktūrą.
Šaltiniai: Zelenskis dalyvaus kitame G7 susitikime
23:26
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime, kuris birželio mėnesį vyks Prancūzijoje. Apie tai praneša „Politico“, remdamasis trimis šaltiniais.
V.Zelenskis prisijungs prie Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Kanados, Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Valstijų ir vyriausybių vadovų viršūnių susitikime.
Pasak vieno iš leidinio pašnekovų, Ukrainos prezidentas planuoja aptarti karinės diplomatijos ir oro gynybos klausimus.
„The Guardian“: „Patriot“ raketų trūkumas atvėrė galimybių langą Rusijai
23:09
Intensyvindama raketų atakas prieš Ukrainą, Rusija naudojasi kritiniu priešraketinių raketų trūkumu, rašo laikraštis „The Guardian“.
Anot leidinio, nors Jungtinės Valstijos didina šių raketų gamybą, trūkumas bus jaučiamas dar ilgą laiką. Analitikai mano, kad jis bus ypač juntamas mažiausiai 2–3 ateinančius metus.
„Tai turės akivaizdžiausią poveikį Ukrainai ir Persijos įlankos šalims. Tačiau trūkumas turės ir ilgalaikių pasekmių“, – teigiama straipsnyje.
Ši problema tapo ypač aktuali atsižvelgiant į Rusijos grasinimus surengti naujus masinius oro smūgius prieš Ukrainą, įskaitant vyriausybės pastatus.
Pažymima, kad priešraketinių raketų trūkumas turės įtakos NATO kovinės parengties planavimui, atsižvelgiant į vertinimus dėl didėjančios Rusijos grėsmės Europai.
Analitikų nuomone, problema kilo dėl daugelio veiksnių. Tai apima išlaidų mažinimą, klaidingas prielaidas ilgalaikiame gynybos planavime ir pirkimuose, taip pat nesugebėjimą numatyti rizikos, kad JAV ir Izraelio karo su Iranu atveju šalys galėtų ilgą laiką toliau leisti raketas į savo Persijos įlankos kaimynes.
Šiuo metu „Patriot“ laikoma geriausia gynybos priemone nuo dideliame aukštyje skriejančių balistinių raketų. Nors Europoje yra oro gynybos sistemų, šiuo atžvilgiu jos gerokai nusileidžia amerikietiškoms.
„Patriot“ sistemoms skirtų raketų trūkumas sukuria „pažeidžiamumo langą“ ne tik Ukrainai, bet ir kitoms šalims, kurios priklauso nuo Jungtinių Valstijų. „Patriot“ plačiai naudoja JAV sąjungininkai, įskaitant Persijos įlankos šalis. Šią sistemą naudoja Vokietija, Graikija, Nyderlandai, Lenkija, Ispanija ir Švedija.
Zelenskis įspėja apie masinę Rusijos ataką: tai gali įvykti šiąnakt
21:49
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį savo kreipimesi įspėjo, kad Rusija gali surengti naują masinę ataką.
„Iš žvalgybos žinome, kad masinis smūgis gali būti ir šią naktį. Prašau, labai prašau, atkreipkite dėmesį į pavojaus signalus. Visi partneriai kartu, visi Europoje turi toliau dirbti, kad būtų raketų mūsų oro gynybai, kad būtų reikalingų sistemų ir gyvybiškai svarbių žvalgybos duomenų bei kitų dalykų, kurie padeda gelbėti žmonių gyvybes“, – pareiškė V.Zelenskis, kurį cituoja ukrainiečių portalas „Ukrainska pravda“.
V.Zelenskis pranešė, kad praėjusią naktį rusai paleido daugiau nei 70 raketų ir 650 dronų. Taip pat buvo paleista dar apie 100 dronų dienos metu.
„Deja, mūsų oro gynybos aprūpinimo lygis šiuo metu neleidžia numušti didelės dalies raketų. Buvo pataikymų. Nukentėjo 130 žmonių. Deja, 22 žmonės žuvo, tarp jų – du vaikai. Reiškiu užuojautą visiems, kurie neteko artimųjų ir brangių žmonių“, – pareiškė ukrainiečių lyderis.
Pagrindiniai praėjusią naktį Rusijos surengtos atakos taikiniai buvo Kyjivas, centrinis Dnipro miestas ir rytiniai Poltavos, Charkivo ir Zaporižios miestai.
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas „griežtai pasmerkė“ Rusijos ataką, pranešė jo atstovas.
„Dar kartą pabrėžiame, kad pagal tarptautinę humanitarinę teisę atakos prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą yra draudžiamos ir turi būti nedelsiant nutrauktos“, – žurnalistams pareiškė Stephane'as Dujarricas.
Prezidentas Vladimiras Putinas suintensyvino Maskvos oro kampaniją prieš Ukrainą, o Rusijos pajėgos neseniai paleido galingą hipergarsinę balistinę raketą „Orešnik“ – tik trečią kartą per daugiau kaip ketverius metus trunkantį karą.
Rusijos strategija siekiama pasinaudoti Ukrainos JAV gamybos oro gynybos raketų „Patriot“ trūkumu, nes jų atsargos išseko dėl karo Irane. Dėl to civiliai tapo ypač pažeidžiami Rusijos balistinių raketų atakų, net kai oro gynyba sustabdo daugumą atakos dronų.
„Bloomberg“: situacija krypsta Putinui nepalankia linkme – tai nereiškia, kad jis sustos
21:43
Rusijos karo Ukrainoje ekonominė situacija vis labiau krypsta nepalankia linkme prezidentui Vladimirui Putinui. Tačiau tai nereiškia, kad jis sustos, rašo naujienų agentūros „Bloomberg“ žurnalistas Anthony'is Halpinas.
Anot jo, aukščiausi finansų pareigūnai perspėja Rusijos prezidentą, kad jo invazija tampa pernelyg brangi. Biudžeto deficitas sparčiai didėja, o ekonomikos augimas beveik sustojo, nes gynybos vadovai siekia papildomų milijardų dolerių kariuomenei.
„V.Putinas, atrodo, lieka nepaveiktas ir liepia savo patarėjams taupyti kitur. Jis tebėra pasiryžęs užimti Ukrainos rytinį Donecko regioną, net ir tuo metu, kai pranešimai iš mūšio lauko rodo, kad Rusijos kariams sunkiai sekasi pasiekti bet kokių rezultatų“, – rašo „Bloomberg“.
Tuo tarpu Ukraina vis labiau įsitikinusi, kad po Rusijos žiemos atakų ji gali pasiekti lūžį.
Dešimtys milijardų iš Europos Sąjungos netrukus pradės plūsti į Kyjivą, palengvindami finansinį spaudimą. Ukrainos dronai smogia Rusijos logistikos tiekimui giliai už fronto linijos ir taikosi į naftos perdirbimo gamyklas, siekdami apriboti Kremliaus galimybes finansuoti savo agresiją. Karas vis dažniau paliečia Rusijos piliečių kasdienybę.
Vis dėlto V.Putinas naktį įvykdė dar vieną masinę raketų ataką prieš Ukrainą – tai jau antras toks smūgis nuo tada, kai Rusija praėjusį mėnesį pagrasino „sisteminiais“ smūgiais Kyjivui.
Autorius pastebi, jog JAV, atrodo, iš esmės atsisakė diplomatijos, kuria siekiama užbaigti karą, nes prezidentas Donaldas Trumpas sutelkė dėmesį į konfliktą su Iranu. Europos lyderiai dar nėra sugalvoję, kas galėtų juos atstovauti bet kokiuose bandymuose užmegzti kontaktą su V.Putinu.
„Generolai ir toliau tikina V.Putiną, kad jis laimi, nepaisant didžiulių nuostolių penktus metus besitęsiančiame konflikte.
Niekas jo artimiausioje aplinkoje nedrįsta prieštarauti ar siūlyti mažinti nuostolius ir siekti susitarimo, net ir Ukrainai teigiant, kad ji būtų pasirengusi sustabdyti kovas esamose fronto linijose.
V.Putinas veikia nebaudžiamai, įsitikinęs, kad laimės, ir, regis, yra abejingas pasekmėms šalies viduje.
Kyjivui ir jo sąjungininkams iššūkis yra dar labiau padidinti kainą, kol V.Putino skaičiavimai galiausiai pasikeis“, – rašo A.Halpinas.
„Politico“: Ukrainai – palankus signalas iš Vengrijos
21:09
Vengrija užsiminė, kad atsisakys savo ilgalaikio pasipriešinimo Ukrainos siekiui tapti Europos Sąjungos (ES) nare, taip sudarydama sąlygas Ukrainai ir Moldovai artimiausiomis dienomis pradėti oficialias derybas dėl prisijungimo prie bloko. Apie tai praneša leidinys „Politico“, remdamasis keturiais diplomatais.
Trijų diplomatų teigimu, pirmojo derybų „klasterio“ – oficialaus žingsnio narystės link – atidarymas numatytas birželio 15 d. vyksiančioje tarpvyriausybinėje konferencijoje Liuksemburge.
Budapeštas, vadovaujamas buvusio ministro pirmininko Viktoro Orbano, kategoriškai priešinosi Ukrainos stojimui į ES, tačiau, kaip teigė diplomatai, po pirmadienį įvykusio Ukrainos ir Vengrijos ekspertų susitikimo, skirto Ukrainoje gyvenančių vengrų mažumų teisių klausimui, naujoji šalies vadovybė neoficialiai užsiminė apie galimybę atšaukti savo veto.
Vengrijos pareigūnas teigė, kad dėl Ukrainos derybų klasterių atidarymo kol kas joks sprendimas dar nėra priimtas.
„Derybos vyksta. Jokio susitarimo dar nepasiekta“, - nurodė jis.
Per pirmadienį vykusį susitikimą Ukrainos pusė pateikė patikinimų, kaip būtų galima išspręsti daugumą susirūpinimą keliančių klausimų, išdėstytų 11 punktų plane, kuris iš pradžių buvo parengtas V.Orbano iniciatyva, teigė vienas iš diplomatų.
Ne visi Vengrijos reikalavimai gali būti įgyvendinti iš karto, tačiau diplomatas pridūrė, kad Budapešto pritarimas nebuvo siejamas su naujų teisės aktų priėmimu Ukrainoje.
Diplomatas teigė, kad ES ambasadoriai galutinai suformuluos savo poziciją dėl pirmojo klasterio atidarymo Ukrainai ir Moldovai iki šios savaitės pabaigos, kai Ukraina pateiks savo vidaus reformų planus ir pasiūlymus dėl mažumų klausimo sprendimo. Tada ES šalys birželio 15 d. vyksiančioje tarpvyriausybinėje konferencijoje patvirtins šio klasterio atidarymą Ukrainai ir Moldovai.
Zelenskis įvardijo naujus Rusijos planus
19:39
Ukrainos žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija nustatė bendroves, kurios kuria įvairių tipų raketų technologijas, kaip prioritetinius taikinius būsimiems smūgiams Ukrainoje. Apie tai antradienį paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Žinome, kad Ukrainos įmonės, demonstruojančios pažangą kuriant visų rūšių raketų technologijas, buvo pasirinktos kaip vieni pagrindinių taikinių būsimiems Rusijos smūgiams prieš Ukrainą – kariniu, politiniu ir propagandiniu lygmeniu.
„Rusija tai vertina kaip strateginę grėsmę sau – Ukrainos gebėjimą kurti savo balistinių raketų sistemas ir vietoje gaminti priešraketinės gynybos įrangą. Mes į tai sureaguosime“, – pareiškė prezidentas.
Iš Merzo – žinia Ukrainai dėl stojimo į ES
18:59
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino pradėti pirmąjį derybų etapą dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą. Jis apie tai kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Vengrijos ministru pirmininku Peteriu Magyaru.
F.Merzas teigė, kad supranta Budapešto norą išspręsti klausimus, susijusius su vengrų mažuma Ukrainoje. Tačiau jis pabrėžė, kad dvišaliai klausimai su Vengrija turėtų būti sprendžiami atskirai.
„Suprantame, kad Budapeštas pirmiausia nori išspręsti dvišalius klausimus, pavyzdžiui, susijusius su vengrų mažumos teisėmis Ukrainoje, tačiau tai neturėtų vykti Europos paramos sąskaita ir neturėtų nukreipti mūsų dėmesio nuo tikslo dabar pradėti pirmąjį derybų etapą su Ukraina“, – sakė Vokietijos kancleris.
Pasak M.Merzo, derybos dėl Ukrainos stojimo į ES buvo viena iš jo pokalbio su P.Magyaru temų.
