Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos ekonomika kraujuoja: pagrindinis valstybinis bankas griebėsi netikėto žingsnio
10:25 Atnaujinta 10:50
Didžiųjų Rusijos įmonių darbuotojų atleidimų banga, palietusi bankus, plieno gamyklas ir automobilių gamyklas, pasiekė „Vnešekonombank“ (VEB) – pagrindinį Rusijos valstybinį banką, kuris turi valstybinės plėtros korporacijos statusą, valdo 38 mln. piliečių pensijų santaupas ir finansuoja Kremliaus nacionalinius projektus.
VEB.RF 2027 m. sumažins savo biudžetą ir planuoja atleisti 15 proc. darbuotojų, Federacijos tarybos ekonominės politikos komiteto posėdyje pareiškė banko vadovas Igoris Šuvalovas, skelbia „The Moscow Times“.
Jis pažymėjo, kad VEB mažina išlaidas ekonomikos „kreditinio atšalimo“ sąlygomis.
„Mes jau priėmėme įsakymą prieš 10 dienų, pradėjome... šį kartą mažiname 15 proc., mažiname mūsų organizacijos biudžetą, kad pasiektume duotus 2027 m. biudžeto sudarymo parametrus“, – I.Šuvalovo žodžius citavo „Reuters“.
Pasak VEB vadovo, išlaidos mažinamos dėl vyriausybės nurodymų ir kitais metais turės įtakos VEB grupės patronuojamosioms įmonėms.
25 proc. bendrovių ėmėsi atleidimų
„Get Experts“ skaičiavimais, praėjusiais metais dėl blogėjančios ekonominės situacijos 25 proc. Rusijos bendrovių mažino darbuotojų skaičių. Metalurgijos gamyklos buvo priverstos atleisti apie 3 000 žmonių po to, kai plieno paklausa šalyje smuko 15 proc. ir kelios didelės įmonės, tarp jų Magnitogorsko geležies ir plieno gamykla, tapo nuostolingos.
„Sberbank“ atleido iki 20 proc. darbuotojų, o 13 kitų bankų sumažino iki 40 proc. darbuotojų skaičių. 2026 m. atleidimų bangą pradėjo „Yandex“; apie 2 000 darbuotojų atleido „Kamaz“, kuris pernai patyrė rekordinį 43 mlrd. rublių nuostolį.
VEB, jo paties ataskaitomis, praėjusiuosius metus baigė su 89,4 mlrd. rublių pelnu. Per metus vyriausybė iš Nacionalinio gerovės fondo bankui skyrė 407 mlrd. rublių, todėl VEB tapo didžiausiu fondo pinigų gavėju.
Kremlius sureagavo į Ukrainos smūgį Sankt Peterburgui
13:36
Kremlius sureagavo į Ukrainos bepiločių orlaivių ataką prieš Sankt Peterburgą. Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad atsakas į Ukrainos smūgius jau yra „sistemiškas“.
Paprašytas paaiškinti, kaip Maskva planuoja reaguoti į dronų smūgį Sankt Peterburgui Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo (SPIEF) išvakarėse, Kremliaus atstovas spaudai nedavė konkretaus atsakymo.
„Norėčiau priminti Užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, kuriame sakoma, kad mūsų atsakas bus sistemingas. Iš tikrųjų jis jau yra sistemiškas“, – sakė D.Peskovas.
Kitaip tariant, galima suprasti, kad Kremlius neplanuoja jokių naujų atsakomųjų veiksmų – įprastas Rusijos vykdomas Ukrainos apšaudymas bus tęsiamas.
Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka trečiadienį pranešė, kad regione buvo numušta 30 dronų.
Vėliau prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė visą naktinės atakos taikinių sąrašą: be naftos terminalo, buvo smogta Kronštato jūrų bazės objektams ir ginklų gamyklai Tambovo srityje. Atstumas nuo Ukrainos sienos iki Sankt Peterburgo yra apie 1100 kilometrų.
Ant drono – žinutė Rusijai: „Griebkite kibirus ir gesinkite Sankt Peterburgą“
13:11
Ukrainos bepiločių sistemų vadas Robertas Brovdi Magyaas socialiniuose tinkluose pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti ant ukrainiečių drono užrašyta žinutė Rusijai. Vėliau šis dronas buvo pasiųstas atakuoti Sankt Peterbugo.
„Jubiliejinė naftos saugykla, sėkmingai uždegta laisvę mylinčio ukrainiečių paukščio“, – „Telegram“ kanale rašė R.Brovdi.
Magyaras atkreipė dėmesį, kad ataka prieš naftos terminalą Sankt Peterburge buvo 20-oji sėkminga tokia Ukrainos ataka per 33 dienas – nuo gegužės 1 d. iki birželio 3 d.
Jis taip pat patraukė per dantį Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną: „Šventos diktatoriaus šaknys vietose, kur prieš 60 metų Leningrado gatvė išmokė Vovą smogti pirmam“.
Apie Leningrado gatvę, komentuodamas anksčiau vykdytus agresyvius Rusijos veiksmus Sirijoje, užsiminė pats V.Putinas. Jis pareiškė, kad Leningrado gatvės išmokė jį vienos taisyklės: jei kova neišvengiama, reikia smogti pirmam.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad naktį gynėjai atakavo Rusijos taikinius Sankt Peterburge ir Rusijos Tambovo srityje.
Buvo atakuotas Sankt Peterburgo naftos terminalas, esantis maždaug už 1100 km nuo Ukrainos sienos. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgos patikslino, kad tai vienas didžiausių naftos terminalų Baltijos jūroje, kuriame yra 31 talpykla, o bendras jo tūris siekia 324 tūkst. kubinių metrų.
Išpuolis prieš naftos terminalą įvyko Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo (SPIEF), kuris vyks birželio 3–6 d., atidarymo dieną. Tikimasi, kad forume kalbės V.Putinas.
„ExpoForum“, kur vyks renginys, yra už 17 kilometrų nuo užpulto naftos terminalo. Po dronų atakos Pulkovo oro uoste buvo atidėti daugiau nei 29 skrydžiai.
Paaiškino, kodėl Ukrainos karių padalinį pavadino „UPA didvyrių“ vardu
12:49
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Kyjivo ir Varšuvos santykių eskalavimas „nėra naudingas nei ukrainiečiams, nei lenkams“. Pasak jo, jau beveik dvejus metus šalys žingsnis po žingsnio „atkuria konstruktyvų dialogą“.
Komentuodamas Ukrainos kariuomenės padalinio pavadinimą „UPA didvyrių“ vardu, A.Sybiha sakė, kad padalinio pavadinimas buvo kariškių pasirinkimas. Jis taip pat pabrėžė, kad jie „net neturėjo mintyse nieko antilenkiško“.
„Jiems tai buvo apie tuos, kurie prieš daugelį metų kovojo prieš imperinę Maskvą, bolševikinę-komunistinę okupaciją ir represijas“, – sakė A.Sybiha.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dronai atakavo raketomis ginkluotą Rusijos karo laivą netoli Sankt Peterburgo
12:48 Atnaujinta 13:51
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos pranešė, kad birželio 3 d. per dronų ataką prieš Kronštato karinę bazę netoli Sankt Peterburgo buvo smogta Rusijos karinio jūrų laivyno korvetei „Boikij“ – Baltijos laivyno karo laivui, ginkluotam valdomosiomis raketomis. Tikėtina, kad jis vykdė vadinamojo Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivių jūrinę apsaugą.
Pasak Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vado Roberto Brovdi Magyaro, 1-ojo bepiločių sistemų pajėgų centro operatoriai smogė „Projekt 20380“ korvetei, kai ji dėl planinio remonto buvo Veleščynskio sausajame doke Kronštate.
„Boikij“ prie Rusijos Baltijos karinio laivyno prisijungė 2013 m. Šis karo laivas yra skirtas patruliavimo, priešpovandeninių ir paviršinių karo operacijų misijoms ir yra ginkluotas valdomųjų raketų sistemomis.
Pastaraisiais metais laivas dažnai veikė netoli NATO vandenų ir buvo pastebėtas lydintis laivus, susijusius su Rusijos „šešėliniu laivynu“, per Lamanšo sąsiaurį.
Ukrainos Generalinis štabas vėliau patvirtino smūgius laivams ir infrastruktūrai Kronštato uoste, pranešdamas apie preliminarią žalą šioje bazėje dislokuotiems kariniams objektams.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) taip pat patvirtino dronų ataką prieš karinius laivus, dislokuotus Kronštato karinėje bazėje, nurodydama, kad žalos įvertinimas tebevyksta.
Ši ataka buvo dalis platesnės naktinės Ukrainos operacijos prieš karinius ir pramoninius taikinius Rusijos teritorijoje. Pasak Generalinio štabo, Ukrainos pajėgos taip pat smogė Sankt Peterburgo naftos terminalui, „Progress“ gynybos gamyklai Rusijos Tambovo regione ir keliems kariniams objektams okupuotame Kryme bei okupuotose Rytų Ukrainos dalyse.
Ekspertų vertinimas: jei Rusija pultų, ar Lietuvą apsaugotų tūkstančiai dronų?
12:41
Vakarų žiniasklaida ir toliau nagrinėja galimos Rusijos agresijos prieš Baltijos šalis atvejus. Šįkart britų leidinio „The Times“ akiratyje atsidūrė Lietuva. Gegužės pabaigoje paskelbtoje publikacijoje svarstoma, kad mums apsiginti prieš Kremliaus agresiją galėtų padėti tūkstančiai dronų. 15min paklausė karo ekspertų Dariaus Antanaičio ir Egidijaus Papečkio, kiek tai yra realu.
Pirmiausia svarbu pabrėžti, kad vadinamoji karo simuliacija (angl. wargaming), atlikta buvusių Pentagono karininkų ir JAV kariuomenės pareigūnų, buvo finansuojama vokiečių dronų gamintojos „Helsing“.
„The Times“ aprašo hipotetinį scenarijų, nutinkantį 2027-ųjų pabaigoje, kai Rusija pasinaudoja prasta politine situacija Europoje ir jos nesutarimais su JAV bei trimis frontais puola Lietuvą.
„Iš rytų Rusijos pajėgos leidžiasi nuo rytinio Latvijos regiono Latgalos ir užima pozicijas aplink seną, sovietinę Ignalinos atominę elektrinę (...) Pietryčiuose puolama iš Baltarusijos ir Vilnius penktą dieną beveik apsuptas (...) Vakaruose rusai įsiveržia iš Kaliningrado porą dešimčių kilometrų į Lietuvos vidų ir paskelbia, kad esame po Rusijos branduoliniu skėčiu“, – rašoma publikacijoje.
Joje teigiama, kad, pagal hipotetinį scenarijų, NATO egzistuoja tik popieriuje. Aljanso lyderiai išreiškia pasibjaurėjimą Rusijos veiksmais ir nusiteikimą rusus atstumti.
Vis dėlto, įmanomas ir kitoks scenarijus, esą jeigu Lietuva ir čia esanti Vokietijos brigada turėtų 12 tūkst. karinių veiksmų simuliaciją finansavusios kompanijos kovinių dronų, kurie neva gali pramušti ir tanko šarvus.
15min nesvarstė būtent šių dronų įsigijimo ir panaudojimo galimybės, tačiau karo ekspertų Dariaus Antanaičio ir Egidijaus Papečkio paklausė, ar realu mūsų šaliai atsilaikyti prieš Rusiją turint tūkstančius dronų.
„Gyvenime taip nebūna“
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis – apie už 1100 km degantį Sankt Peterburgą: pritaikėme tolimąsias sankcijas
11:21
Naktį į trečiadienį buvo atakuotas Rusijos Leningrado srityje esantis Sankt Peterburgo naftos terminalas, o liudininkai pranešė apie objekte kilusius didelius sprogimus ir gaisrus.
Sėkmingą ukrainiečių ataką pakomentavo ir šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, padėkodamas daugybei institucijų už pasisekusią operaciją.
„SBU (Ukrainos saugumo tarnybos – red. past.), SBS (Bepiločių sistemų pajėgų), SSO (Specialiųjų operacijų pajėgų), GUR (karinės žvalgybos) ir DPUS (Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos) kariai pasiekė puikių rezultatų, taikydami mūsų tolimąsias sankcijas. Šią naktį buvo smogta svarbiems objektams Rusijos teritorijoje.
Tarp jų – Sankt Peterburgo naftos terminalas. Nuo mūsų Ukrainos valstybinės sienos iki šio objekto, priklausančio Rusijos naftos pramonei, kuri dirba karo labui, yra apie 1100 kilometrų. Taip pat pasiekti ir grynai kariniai tikslai Kronštato bazėje.
Dar vienas taikinys – įmonė Tambovo regione, kuri dalyvauja Rusijos ginklų gamyboje. Atstumas nuo fronto linijos – beveik 600 kilometrų.
Dėkoju mūsų kariams už taiklumą. Ukrainos tolimųjų sankcijų planas vykdomas būtent taip, kaip reikia, kad priartėtų taika. Šlovė Ukrainai!“ – sakė V.Zelenskis savo „Telegram“ kanale.
Smūgis prieš svarbų ekonomikos forumą
Ši dronų ataka sutapo su 2026 metų Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo – kasmetinės verslo lyderių ir vyriausybės pareigūnų konferencijos, kurią rengia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, – pradžia.
Sankt Peterburgo gyventojai pasidalijo nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti garsūs sprogimai ir didžiulis gaisras. Nuotraukose matyti virš Sankt Peterburgo naftos terminalo kylantys juodi dūmai.
Naftos terminalas, esantis Suomijos įlankoje, Sankt Peterburgo didžiajame uoste, yra vienas didžiausių Rusijos degalų saugojimo ir eksporto objektų. Jis priima ir gabena naftos produktus upių, geležinkelių ir automobilių transportu, o jo metinis pralaidumas siekia 12,5 mln. tonų.
Naujas išpuolis prieš Sankt Peterburgo naftos terminalą įvykdytas kitą dieną po to, kai Rusija surengė niokojantį masinį raketų ir dronų smūgį prieš Kyjivą, Dniprą ir kitus Ukrainos miestus. Per šį didelio masto išpuolį žuvo mažiausiai 23 žmonės, iš jų du vaikai, ir dar daugiau nei 100 buvo sužeisti.
„Forumas atidaromas su gražiu juodų dūmų stulpu fone“
Ukrainos pareigūnai teigė, kad ataka siekta sutrikdyti Sankt Peterburgo ekonomikos forumą, kuriame penktadienį dalyvaus ir pagrindinę kalbą sakys prezidentas Vladimiras Putinas.
„Peterburgo forumas atidaromas su gražiu juodų dūmų stulpu fone po Ukrainos smūgių“, – socialiniuose tinkluose rašė Ukrainos gynybos ministro patarėjas Serhijus Sternenka, paskelbęs vaizdo įrašą, kuriame matyti į renginio vietą einantys delegatai ir fone matomi dūmai.
Trečiadienį prasidedančiame ir tris dienas truksiančiame kasmetiniame Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume, kuris kažkada buvo pagrindinis Rusijos renginys, skirtas pritraukti Vakarų investuotojus ir verslą, turėtų dalyvauti apie 20 tūkst. svečių iš 130 šalių.
Į Kyjivą netikėtai atvyko NATO vadovas
11:05 Atnaujinta 11:50
Po virtinės didelio masto mirtinų Rusijos atakų prieš Ukrainos sostinę trečiadienį į Kyjivą su iš anksto neskelbtu vizitu atvyko NATO vadovas Markas Rutte, pranešė Ukrainos nacionalinė geležinkelių operatorė.
„Šiandien Kyjivo geležinkelio stotyje su džiaugsmu pasitinkame NATO generalinį sekretorių Marką Rutte. Šis vizitas yra itin svarbus, kaip ir visi ankstesni, nes tai yra Aljanso solidarumo ir paramos mūsų šaliai gestas“, – socialiniuose tinkluose rašė „Ukrzaliznycia“.
Vėliau šis įrašas buvo ištrintas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris, kaip tikimasi, susitiks su M. Rutte, prašo NATO narių pagalbos apsaugant Ukrainą nuo Rusijos balistinių raketų smūgių.
M. Rutte vizitas vyksta praėjus kelioms valandoms po to, kai Ukrainos dronai smogė energetikos ir kariniams objektams Rusijos šiaurėje esančiame Sankt Peterburge, kur pareigūnai ir atvykę svečiai renkasi į svarbų ekonomikos forumą.
Diena anksčiau per Rusijos raketų ir dronų atakas Kyjive ir Ukrainos rytiniame Dnipro mieste žuvo 23 žmonės.
„Deepstate“: rusai skverbiasi vis giliau į Kostiantynivką
10:38
Projekto „Deepstate“ analitikai praneša, kad Rusijos pajėgos ir toliau aktyviai spaudžia Kostiantynivką Donecko srityje.
„Neseniai atnaujintame žemėlapyje matyti, kad į pietus nuo Ilinivkos, kur priešas atkakliai žengia į priekį, kad įtvirtintų Kostiantynivkos apylinkių kontrolę, padidėjo raudonoji zona.
Taip pat didėja infiltracijos į miestą zona, o tai gali būti neišvengiamo gyvenvietės užėmimo pasekmė. Maskviečiams buvo svarbu užimti Berestoką, kad ten būtų galima suformuoti pėstininkų koncentracijas infiltracijai, o Ilinivka suteiks daugiau galimybių infiltracijai“, – sakoma pranešime.
Be to, „Deepstate“ duomenimis, Rusija stengiasi užimti Novodmitrivkos gyvenvietę, kad turėtų infiltracijos galimybių.
Kaip rašo analitikai, užėmus Ilinivką ir Novodmitrivką kyla grėsmė Kostiantynivkos šiaurinei daliai, kur priešas siekia atkirsti priėjimą prie kitų miesto dalių.
„Priešas formuoja pranašumą Kostiantynivkos ruože, stiprindamas jį nuolatiniais KAB smūgiais į miestą. Kovotojai, su kuriais pavyko pasikalbėti, pastebi priešo lakūnų aktyvumą ir nuolatinį rusų pėstininkų spaudimą. O didžiausia problema ta, kad gynybą laikantys daliniai neturi pakankamai žmonių, kad išlaikytų spaudimą“, – sako „Deepstate“.
Sankt Peterburgo ekonomikos forume – kovos kumščiais
09:39
Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo (SPIEF) sporto programoje bus surengtas kumščių kovos turnyras. Ši sporto šaka forume bus pristatyta pirmą kartą. Skelbiama, kad jame gali apsilankyti į Rusiją jau atvykęs skandalingasis tinklaraštininkas, prekyba žmonėmis kaltinamas Andrew Tate'as, kuris anksčiau užsiiminėjo kikboksu.
SPIEF organizuojantis fondas „Roskongress“ apie kumštynių pasirodymą paskelbė išvakarėse. Į sporto programą buvo įtrauktas turnyras „Top Dog 42“, kuris vyks birželio 6 d. SKA arenoje.
Organizatoriai paskelbė apie 15 kovų, įskaitant keturias čempionato kovas. Į areną išbėgs karaliaujantys čempionai ir pretendentai, tarp jų Olegas Fomičevas, Jahja Nurmagomedovas, Kantemiras Kalažokovas, Aleksandras Chalzovas, Šachobiddinas Egamovas, Aleksandras Sidorenka, Magomedas Magomedovas ir Timūras Akaimovas.
2024 m. Olegas Fomičevas buvo įsivėlęs į didelį skandalą: tuomet teisėjas kovos metu trenkė jo varžovui Igoriui Ionovui į veidą. Rusijos bokso federacija tuomet diskvalifikavo teisėją 2 metams, I.Ionovą – 3 mėnesiams už teisėjo įžeidimą, o patį O.Fomičevą – 3 mėnesiams už taisyklių pažeidimus, rašo portalas „Agentstvo“.
Didžiausia šių kovų Rusijoje lyga „Top Dog“ prisijungia prie SPIEF turnyro organizatorių. Ji prasidėjo 2019 m. kaip „YouTube“ projektas, tačiau 2021 m. tapo pirmąja oficialiai įregistruota šalies lyga, kai Rusijoje kumštynės buvo pripažintos sporto šaka, globojama Bokso federacijos.
Broliai Tate‘ai jau pasirodė Maskvoje
Skandalingo kraštutinių dešiniųjų tinklaraštininko, mizogino Andrew Tate'o vizitas į Rusiją taip pat gali būti susijęs su kumščių muštynėmis ekonomikos forume. Antradienį jis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis ir jo brolis Tristanas Maskvos oro uoste pasitinkami su folkloro ansambliu pagal dainą „Žemė-motinėlė“, skelbia „Agentstvo“.
Pats A.Tate'as nepasakė, kodėl vyksta į Rusiją. Tačiau Rusijos gynybos ministerijai artimas „Z“ kanalas „Rybar“ mano, kad tinklaraštininkas vyksta į SPIEF, o svečio pasirinkimą forumui vadina „itin nevykusiu“. „Bet koks Tate‘o pasirodymas Rusijos žiniasklaidos erdvėje yra smūgis reputacijai“, – rašo kanalas.
Andrew ir Tristanas Tate'ai turi milijonus prenumeratorių interneto platformose, skirtose jauniems vyrams, kurie propaguoja vyrų viršenybę ir atmeta feminizmą. Per praėjusius JAV prezidento rinkimus jie palaikė Donaldą Trumpą, o tai turėjo įtakos jo išrinkimui, rašė „Financial Times“.
2012 m. broliai Tate'ai buvo sulaikyti Rumunijoje ir apkaltinti prekyba žmonėmis, seksualiniu priekabiavimu ir pinigų plovimu, taip pat organizuotos nusikalstamos grupuotės kūrimu. Pasak FT, 2025 m. jie galėjo skristi iš Rumunijos į JAV po to, kai D.Trumpo administracija paprašė Rumunijos valdžios institucijų panaikinti broliams taikomus kelionių apribojimus.
Andrew Tate'as yra buvęs keturiskart pasaulio kikbokso čempionas, tačiau jau daug metų nerungtyniauja ringe.
Smūgis Putinui: svarbų ekonomikos forumą Sankt Peterburgas pasitinka sprogimais ir juodais dūmais
08:48 Atnaujinta 09:14
Naktį į trečiadienį buvo atakuotas Rusijos Leningrado srityje esantis Sankt Peterburgo naftos terminalas, o liudininkai pranešė apie objekte kilusius didelius sprogimus ir gaisrus, skelbia „The Kyiv Independent“.
Ši dronų ataka sutapo su 2026 metų Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo – kasmetinės verslo lyderių ir vyriausybės pareigūnų konferencijos, kurią rengia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, – pradžia.
Sankt Peterburgo gyventojai pasidalijo nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti garsūs sprogimai ir didžiulis gaisras. Nuotraukose matyti virš Sankt Peterburgo naftos terminalo kylantys juodi dūmai.
Naftos terminalas, esantis Suomijos įlankoje, Sankt Peterburgo didžiajame uoste, yra vienas didžiausių Rusijos degalų saugojimo ir eksporto objektų. Jis priima ir gabena naftos produktus upių, geležinkelių ir automobilių transportu, o jo metinis pralaidumas siekia 12,5 mln. tonų.
Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka pranešė, kad trečiadienį virš regiono buvo paleista 30 dronų, tačiau gaisrų uoste nekomentavo.
Sankt Peterburgo naftos terminalui padarytos žalos mastas kol kas nežinomas. Anksčiau, 2024 metų sausį, Ukrainos dronas šiame objekte buvo sukėlęs gaisrą.
Naujas išpuolis prieš Sankt Peterburgo naftos terminalą įvykdytas kitą dieną po to, kai Rusija surengė niokojantį masinį raketų ir dronų smūgį prieš Kyjivą, Dniprą ir kitus Ukrainos miestus. Per šį didelio masto išpuolį žuvo mažiausiai 23 žmonės, iš jų du vaikai, ir dar daugiau nei 100 buvo sužeisti.
Naktį į trečiadienį Rusija pranešė, kad jos oro gynyba perėmė 354 Ukrainos dronus keliuose regionuose, įskaitant su Ukraina besiribojančias teritorijas ir aneksuotą Krymą.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad dronai buvo numušti virš Belgorodo, Kursko ir kitų vakarinių regionų, taip pat netoli Maskvos ir virš Azovo jūros.
