Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: Kyjivas nori „sudeginti“ Rusiją – ko tam reikia iš Europos
08:52
Ukraina prašo iš savo sąjungininkų papildomų 20 mlrd. dolerių (17,29 mlrd. eurų), kad galėtų sustiprinti savo pranašumą prieš Rusiją mūšio lauke, rašo leidinys „Politico“, remdamasis aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūno pareiškimu.
„Visi mato, kad Rusija dega, ir mes norime, kad ji degtų dar stipriau, tačiau tam mums reikia finansavimo“, – pabrėžė jis.
Pasak straipsnio, prašymas dėl lėšų bus pateiktas birželio 18 d. – kitame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdyje. Šį klausimą Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas ir kiti vyriausybės pareigūnai taip pat kėlė per ankstesnius susitikimus su Norvegijos, Švedijos, Vokietijos ir Kanados atstovais.
Šaltinio teigimu, kiekvienos iš sąjungininkių bus prašoma skirti nuo 2 iki 6 mlrd. dolerių, kad būtų pasiekta 20 mlrd. dolerių suma, „tai gali būti arba pagalba, arba paskola“.
Parama Ukrainai taip pat bus vienas iš svarbiausių klausimų per liepos mėn. vyksiantį NATO vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą Ankaroje, kuriame dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kam išleis pinigus
Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, šalys partnerės šiemet jau pažadėjo 38 mlrd. dolerių vertės karinę pagalbą. Jei bus skirta papildomų 20 mlrd. dolerių, Ukraina šias lėšas panaudos oro gynybai, didesniam įnašui į PURL – NATO vadovaujamą programą, pagal kurią sąjungininkai Ukrainai perka ginklus iš JAV, taip pat papildomiems bepiločiams orlaiviams, šaudmenims, elektroninės kovos įrangai, tolimojo nuotolio ginklams ir tiesioginiams Ukrainos gynybos bendrovių pirkimams.
Siekiama, kad šios lėšos būtų panaudotos tęsti vis destruktyvesnes Ukrainos atakas prieš Rusiją.
Galimybių langas užsidaro
Su „Politico“ kalbėjęs Ukrainos pareigūnas pažymėjo, kad pagrindinių sąjungininkių, tokių kaip Vokietija, Norvegija ir Nyderlandai, pagalba padėjo pakeisti karo dinamiką. Kartu Ukraina nori toliau didinti konfrontacijos su Rusija tempą, kol Maskva nespėjo perskirstyti pajėgų savo naudai.
„Galimybių langas pamažu užsidaro. Rusija veikia greitai ir novatoriškai. Ir jeigu mes suteiksime jai laiko vėl prisitaikyti, galime prarasti vienintelę realią galimybę užbaigti šį karą tikromis derybomis. O jei Rusija sukurs savo bepiločius orlaivius, skirtus smūgiams vidutiniu nuotoliu, mums tai bus katastrofa.“ – perspėjo pašnekovas.
JAV planuoja mažinti naikintuvų ir karo laivų skaičių Europoje
13:01
Jungtinės Valstijos planuoja mažinti naikintuvų ir karo laivų skaičių, skiriamą NATO pajėgoms Europoje, ketvirtadienį pranešė laikraštis „The New York Times“.
Apie planuojamą mažinimą pranešta tuo metu, kai Europos šalys skuba stiprinti savo gynybinius pajėgumus po Rusijos 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą, sukėlusios baimę, kad Maskva gali užpulti ir kurią nors NATO šalį.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pavadinęs Aljansą „popieriniu tigru“, o jo nares – „bailėmis“, reikšdamas nusivylimą, kad šios neprisijungė prie JAV ir Izraelio karo prieš Iraną.
Vašingtonas planuoja trečdaliu sumažinti į Europą siunčiamų naikintuvų skaičių, atšaukti visus aštuonis degalų papildymo ore lėktuvus ir sumažinti jūrų žvalgybos orlaivių skaičių, remdamasis dviem neįvardytais aukšto rango Europos pareigūnais rašė „The New York Times“.
Tarp kitų perkeliamų pajėgumų yra raketinis povandeninis laivas, lėktuvnešis, bombonešių grupė bei keli naikintuvai ir karo laivai.
AFP kreipėsi į Pentagoną prašydama pakomentuoti šią informaciją.
JAV Europos vadavietė šį mėnesį pareiškė, kad peržiūrės Vašingtono indėlį į NATO, siekiant „užtikrinti, kad Europa prisiimtų pagrindinę atsakomybę už savo pačios konvencinę gynybą“.
JAV generolas Alexusas Grynkewichas apkaltino Europą „nesveika priklausomybe“ nuo JAV pajėgų.
32 nares vienijanti NATO buvo įkurta 1949 metais. Jos kolektyvinis saugumas grindžiamas principu, kad užpuolus vieną narę, į jos gynybą stoja visas Aljansas.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio praėjusią savaitę teigė, kad D. Trumpas liepos mėnesį dalyvaus NATO viršūnių susitikime Turkijoje. M. Rubio šį susitikimą pavadino „tikriausiai svarbiausiu susitikimu NATO istorijoje, nes yra keletas dalykų, kuriuos reikia išsiaiškinti ir sutvarkyti“.
Po Ukrainos smūgio Tatarstane pareigūnai atšaukė viešus renginius
12:58
Ukrainos dronų smūgiai Rusijos Tatarstano regione esančiame mieste, nutolusiame daugiau nei 1,6 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos, penktadienį privertė atšaukti valstybinės šventės iškilmes.
Rusijos pareigūnų teigimu, buvo pataikyta į gyvenamąjį namą.
Kyjivo kariuomenė pranešė, kad smogė didelei TANECO naftos perdirbimo gamyklai Tatarstane, taip pat Toljačio Samaros srityje gamyklai, gaminančiai sintetinį kaučiuką, naudojamą balistinių raketų gamyboje.
Ukraina suintensyvino smūgius Rusijai, kuriuos vadina teisingu atsaku į daugiau nei ketverius metus trunkantį Maskvos plataus masto puolimą, ir siunčia dronus į Rusiją net iki Uralo.
Nižnekamsko – pramoninio miesto, turinčio apie 240 tūkst. gyventojų ir esančio prie Kamos upės Tatarstano respublikos rytuose – meras pranešė, kad miestas buvo užpultas.
„Dronas pataikė į gyvenamąjį namą“, – „Telegram“ pranešė Radmiras Beliajevas. Jis pridūrė, kad keturi žmonės buvo sužeisti.
Pasak jo, daugiau nei 20 žmonių buvo apgyvendinti laikinojo apgyvendinimo stovykloje.
„Saugumo sumetimais nuspręsta atšaukti visus šiandien planuotus viešus renginius“, – sakė R.Beliajevas.
Rusija penktadienį švenčia Rusijos dieną, skirtą paminėti Rusijos Federacijos įkūrimą 1991 metais po SSRS subyrėjimo.
Pagrindinės iškilmės Maskvos Raudonojoje aikštėje taip pat buvo perkeltos į uždarą patalpą už miesto centro, pranešė Rusijos žiniasklaidos priemonė „Msk1“.
Penktadienį buvo numušta apie dešimt į Rusijos sostinę skridusių dronų, sakė Maskvos meras Sergejus Sobianinas.
Šiemet Kyjivas reguliariai atakuoja Rusijos miestus, dažnai esančius už šimtų kilometrų nuo Ukrainos, o prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pripažino, kad Rusijai reikia tobulinti savo oro gynybą.
JAV vadovaujamos derybos dėl daugiau nei ketverius metus trunkančio konflikto užbaigimo pastaraisiais mėnesiais nedavė jokių rezultatų, nes Vašingtono dėmesys nukrypo į karą Irane.
Maskvos plataus masto puolimas prieš Ukrainą virto baisiausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų; per jį jau žuvo tūkstančiai civilių ir mažiausiai dešimtys tūkstančių karių.
Nauja grėsmė: per 24 val. Rusija gali paleisti „Orešnik“ raketą
12:44
Ukrainos karinės oro pajėgos perspėjo, kad yra didelė tikimybė, jog penktadienį, birželio 12 d., Rusijos kariuomenė panaudos vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“. Tai teigiama Ukrainos karinių oro pajėgų pranešime.
„Artimiausios paros metu yra didelė tikimybė, kad priešas panaudos vidutinio nuotolio balistinę raketą iš Kapustin Jaro poligono“, – teigiama pranešime.
Ukrainiečiai paraginti neignoruoti oro pavojaus signalų.
„Atidžiai reaguokite į pavojaus pranešimus. Priešas vėl siautėja Kapustin Jaro poligone“, – rašė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka „Telegram“ kanale.
Kiek „Orešnik“ raketų jau paleido
Rusija tris kartus smogė Ukrainai raketomis „Orešnik“ be kovinių galvučių. Pirmasis smūgis buvo 2024 m. lapkričio 21 d. į Dniprą. 2026 m. sausio 8 d. Rusija tokia raketa smogė Lvivo sričiai ir padarė žalos infrastruktūrai.
2026 m. gegužės 24 d. pranešta apie raketos „Orešnik“ smūgį Bila Cerkvai Kyjivo srityje. Vėliau paaiškėjo, kad Rusija gegužės 24 d. per masinį puolimą panaudojo dvi „Orešnik“ raketas, antroji galėjo nukristi į okupuotą Donecko srities teritoriją.
Iš viešumos paslaptingai dingo Rusijos Centrinio banko vadovė Nabiullina
11:41
Ilgai viešumoje nesirodžiusi Rusijos Centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina, kuri, motyvuodama nedarbingumu dėl ligos, neatvyko į Sankt Peterburgo ekonomikos forumą, sukėlė gandų bangą apie būsimus personalo pokyčius, kurie gali paveikti ne tik Centrinį banką, bet ir visą valdžios vertikalę, rašo „The Moscow Times“.
„Telegram" kanalas „Možem objasnit“, kuris teigia turintis šaltinių, artimų Centriniam bankui ir prezidento administracijai, rašo, kad E.Nabiullina svarsto galimybę palikti Centrinio banko vadovės postą, nors vadovauja institucijai nuo 2013 m.
Šaltinių teigimu, E.Nabiullinos esą nebetenkina Kremliaus veiksmai: ji sutinka eiti pareigas iki kadencijos pabaigos 2027 m., tačiau nėra pasirengusi tęsti savo pareigų karo padėties, sienų uždarymo ir panašiais atvejais.
„Možem objasnit“ pašnekovas E.Nabiullinos nedalyvavimą Sankt Peterburgo ekonomikos forume (SPIEF) pavadino „diplomatine liga“: ji „informavo vadovą, diplomatiškai serga ir laukia jo atsakymo“.
Politikos naujienų portalas „The Bell“ anksčiau rašė, kad E.Nabiullina centrinio banko vadovės postą paliks 2027 m. Kitais metais baigsis trečioji ir paskutinė teisėta jos kadencija, nors teisės aktai gali būti pakeisti dėl ketvirtosios kadencijos, nurodė šaltiniai.
„Pati Nabiullina nori išeiti į laisvę, tačiau jos jausmai nevienareikšmiai“, – „The Bell“ sakė vienas iš pašnekovų.
Pasak straipsnio, E.Nabiulliną galėtų pakeisti prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Maksimas Oreškinas, VTB banko vadovas Andrejus Kostinas arba „Promsvyazbank“ vadovas Piotras Fradkovas, nors esminių diskusijų dėl naujo kandidato nebuvo.
Nulėks premjero galva?
Tuo pat metu pasirodė gandų ir apie artėjantį Michailo Mišustino, kuris nuo 2020 m. eina Rusijos ministro pirmininko pareigas, vyriausybės atsistatydinimą.
Pagal vieną iš sklandančių versijų M.Mišustiną gali pakeisti Andrejus Belousovas – dabartinis Rusijos gynybos ministras, anksčiau buvęs prezidento patarėjas ekonomikos klausimais, rašo politologas Ilja Griščenkovas.
Šalyje A.Belousovas matomas kaip mobilizacinio požiūrio žmogus, galintis prisitaikyti prie ilgalaikės konfrontacinės ekonomikos logikos, pažymėjo politologas: „Tačiau jo perkėlimas į premjero postą reikštų ne tik personalo pertvarkymą, bet ir daug rimtesnį signalą: valstybė pasirengusi pereiti nuo prisitaikymo modelio prie griežtos mobilizacinės ekonomikos modelio“.
Iš esmės kalbama apie vyriausybės mandatą naujai ekonominei sistemai – hipotetiniam Gosplanui, karo tvarkos ekonomikai, rankiniam išteklių paskirstymui ir pramonės mobilizacijos prioritetui.
Gandus apie vyriausybės atsistatydinimą „reikėtų vertinti kaip gandus“, pabrėžė I.Griščenkovas: „Tai elito nervingumo dėl ekonomikos būklės atspindys“.
Tiesa, vyriausybės atsistatydinimo scenarijaus ekspertas nelaiko „iš fantastikos skyriaus“: Kremlius tai gali padaryti siekdamas sumažinti susikaupusį visuomenės, nepatenkintos infliacija, apribojimais ir interneto blokada, susierzinimą.
Prie NATO rytinės sienos dygsta „drakono dantys“: Baltijos šalys ėmėsi iniciatyvos
11:22
Baltijos šalys stengiasi sustiprinti rytinį NATO flangą ir Latvijoje išbando gynybinės linijos prototipą, kuris yra platesnių pastangų apsaugoti regiono sienas su Rusija ir Baltarusija dalis.
Lietuva, Latvija ir Estija, kurios visos yra NATO ir Europos Sąjungos narės, 2024 m. susitarė sukurti Baltijos gynybos liniją – įtvirtinimų tinklą, skirtą sulėtinti arba atgrasyti nuo galimo karinio puolimo.
Prototipas statomas ir bandomas Sėlijos kariniame poligone pietų Latvijoje, pranešė Latvijos valstybinė televizija.
Latvijos kariai pratybose bendradarbiauja su JAV Mičigano nacionaline gvardija ir Danijos ginkluotosiomis pajėgomis. Šiame mokymų etape iki birželio 11 d. dalyvauja apie 200 karių, daugiausia karo inžinierių ir desantininkų, skelbia „TVP World“.
Baltijos gynybos liniją sujungs su Lenkijos projektu
Plačiau skaitykite ČIA.
Netikėtas pareiškimas: Indija pirko Rusijos naftą JAV prašymu
10:43
Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras teigė, kad Indija nuo 2022 m. pirko naftą iš Rusijos, nes ji buvo pigi ir prieinama, ir tai darė JAV prašymu, kad būtų išlaikytos žemos pasaulinės naftos kainos.
„Tuo metu JAV konkrečiai paprašė Indijos pirkti rusišką naftą, kad stabilizuotų naftos rinką“, – sakė S. Jaishankaras ketvirtadienį Suomijoje, Kultarantos mieste, vykusiame renginyje. „Aš perku naftą remdamasis kaina ir prieinamumu“, – patikslino ministras.
Indija tapo didele Rusijos energijos išteklių pirkėja 2022 m. po to, kai JAV įvedė sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir sumažino naftos kainas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina įspėjo: „Artimiausiu metu izoliuosime Krymą“ – kas laukia rusų
10:40 Atnaujinta 10:54
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė, kad pagrindinis jo dalinių tikslas – izoliuoti okupuotą Krymą, nutraukiant jo ryšius su žemynine Rusija.
Pasak jo, dėl reguliarių Ukrainos bepiločių orlaivių smūgių per pastarąjį mėnesį eismas vadinamuoju „Novorosijos“ greitkeliu, kuris išlieka pagrindiniu pusiasalio tiekimo keliu, sumažėjo daugiau kaip dviem trečdaliais.
„Dar po mėnesio Ukraina įgis visišką greitkelio kontrolę. Artimiausiu metu izoliuosime Krymą“, – drąsiai rėžė R.Brovdi.
Jis pridūrė, kad atakos prieš transporto priemones atvirose greitkelio atkarpose yra „tokios pat lengvos, kaip medžioti kurapkas lauke“.
Kaip pabrėžė vadas, strateginis tikslas – priversti Maskvą išvesti savo karius, sukuriant sąlygas, kad „bet kuriam kariuomenės nariui ar gynybos pramonės darbuotojui būtų itin sunku likti Kryme ar laikinai okupuotose teritorijose“.
Kliudo tolesniam puolimui
Naujausioje ataskaitoje Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai atkreipė dėmesį, kad Ukrainos pajėgos taip pat užblokavo tiltus, jungiančius okupuotą Chersono sritį su aneksuotu Krymu.
Tokiu būdu Ukrainos ginkluotosios pajėgos naikina pagrindinius Rusijos logistikos kelius į pusiasalį ir sudaro kliūtis tolesniam priešo puolimui.
Birželio 11 d. Rusijos paskirtas okupuotos Chersono srities gubernatorius Volodymyras Saldo nurodė, kad Ukrainos pajėgos smogė keliems tiltams, jungiantiems okupuotą Chersono sritį ir Krymą: tiltui per Šiaurės Krymo kanalą netoli okupuotų Preobraženkos ir Mirnės, Perekopo-Armiansko kelio tiltui ir Stavkų kelio tiltui.
Šie tiltai veda per Šiaurės Krymo kanalą ir palei kelią M-17 Armianskas-Oleškiai.
Ketvirtadienį 1-ojo atskirojo šturmo pulko vadas Dmytro Filatovas pranešė, kad gynybos pajėgos smogė Rusijos logistikos keliui į okupuotą Krymą per Armianską, apgadindamos arba sunaikindamos apie 50 Rusijos karinių sunkvežimių, kuriais buvo gabenami degalai ir šaudmenys.
Jo teigimu, Rusijos armija nukreipė logistiką į Armiansko maršrutą po to, kai Ukrainos smūgiai naktį iš birželio 7 d. į 8 d. ir birželio 9 d. apgadino Čonharo tiltą.
Rusijos televizijos kanalai taip pat pripažino, kad Ukrainos smūgiai laikinai blokavo visus sausumos kelius į aneksuotą Krymą iš okupuotos Chersono srities ir smarkiai apgadino Čonharo tiltą.
Kaip pastebi ISW analitikai, Ukrainos pajėgos intensyvina vidutinio nuotolio smūgių kampaniją prieš Rusijos logistikos kelius okupuotoje Pietų Ukrainoje, sutrikdydamos Rusijos galimybę saugiai naudotis tiekimo keliais iš Rusijos į okupuotą Krymą.
„Tikėtina, kad tolesni Ukrainos smūgiai turės kaskadinį poveikį mūšio lauke ir gali apsunkinti Rusijos pasirengimą puolamosioms operacijoms“, – pabrėžė analitikai.
Taikinių skaičius didės
„Reuters“ apklausti karybos ekspertai patvirtino, kad Ukrainos vidutinio nuotolio smūgių kampanija jau gerokai sumažino galimybes aprūpinti frontą, veiksmingai sustabdė praėjusio mėnesio Rusijos puolimą ir susilpnino priešlėktuvinės gynybos pajėgumus okupuotose teritorijose.
„Carnegie“ fondo tarptautinei taikai Rusijos ir Eurazijos programos vyresnysis mokslinis bendradarbis Michaelas Kofmanas pažymėjo, kad bepiločių orlaivių panaudojimas iš tiesų gali leisti Ukrainai nutraukti tiekimą į Krymą.
Kaip pastebėjo R.Brovdi, nors bepiločiai orlaiviai sudaro tik apie 2,5 proc. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, jiems tenka maždaug trečdalis Rusijos nuostolių per pastaruosius 12 mėnesių. Ateityje planuojama bepiločių vienetų dalį padidinti iki 5 proc.
„Plėsdami bepiločių orlaivių naudojimą, mes gerokai padidiname taikinių, į kuriuos pataikoma, skaičių“, – pažymėjo Ukrainos bepiločių sistemų vadas. Tačiau jis griežtai pabrėžė, kad Ukraina nevykdo ir nevykdys smūgių civiliams gyventojams ar civiliniams objektams.
Raketos „Neptūn“ atakavo Rusijos Juodosios jūros laivyną Kryme
09:44
Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos Juodosios jūros laivyno kariniam objektui okupuotame Sevastopolyje sparnuotąja raketa „Neptūn“, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos karinės jūrų pajėgos.
„Birželio 11 d. naktį Ukrainos karinių jūrų pajėgų daliniai sudavė raketinį smūgį pakrantės raketų sistema „Neptūn“ priešo kariniam objektui, esančiam laikinai okupuotoje Krymo teritorijoje, Sevastopolio įlankoje“, – teigiama pranešime.
Smūgio metu buvo apgadintos Rusijos Juodosios jūros laivyno ginklų ir karinės įrangos saugyklos.
„Nuoseklus priešo karinio potencialo naikinimas atima iš priešo galimybes vykdyti puolamuosius veiksmus jūroje ir apsunkina jo planų įgyvendinimą“, – nurodoma pareiškime.
Kaip pareiškė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi, Krymas netrukus bus izoliuotas dėl dronų.
Kelloggas netikėtai pareiškė apie pauzę Ukrainos ir Rusijos derybose
08:41
Buvęs JAV specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas pareiškė, kad derybų procesas tarp Kyjivo, Vašingtono ir Maskvos faktiškai yra sustabdytas. Kartu jis mano, kad ši situacija nebūtinai yra neigiama.
Komentuodamas situaciją „Suspilne“ žurnalistams, K.Kelloggas paaiškino, kad dalis JAV pareigūnų, dirbančių Ukrainos kryptimi, šiuo metu yra sutelkę dėmesį į įvykius aplink Iraną. Konkrečiai kalbama apie Steve'ą Witkoffą ir Jaredą Kushnerį, kurie dalyvauja atitinkamose diplomatinėse pastangose.
Pasak K.Kelloggo, suderinti darbą iškart ties keliomis sudėtingomis tarptautinėmis krizėmis yra itin sunku.
„Šiuo metu jie dirba su Iranu, todėl manau, kad derybų procesas faktiškai yra sustabdytas. Ir tai nėra blogai. Tai iš tikrųjų gerai“, – pažymėjo jis.
K.Kelloggas pabrėžė, kad Vašingtono dėmesiui nukrypus kita linkme, Ukraina toliau savarankiškai priešinasi Rusijos agresijai ir, jo vertinimu, daro tai gana efektyviai.
Kalbėdamas apie sankcijų politiką, jis pareiškė, kad darbas prie ribojamųjų priemonių prieš Rusiją tęsiasi. Jo teigimu, JAV sankcijų paketas dar nebaigtas, o spaudimas Maskvai išlieka.
Taip pat K.Kelloggas teigiamai įvertino patį kontaktų palaikymo tarp šalių faktą, pažymėdamas, kad net ir ribotas dialogas išlieka svarbiu diplomatinio proceso elementu.
Atskirai jis pasisakė apie Baltijos šalių ir Rytų Europos saugumą. Buvusio specialiojo pasiuntinio nuomone, Rusija šiuo metu neturi pakankamai išteklių kovos veiksmams išplėsti už dabartinio karo teatro ribų.
„Manau, kad žmonėms nereikėtų dėl to per daug išgyventi. Visiems reikia šiek tiek atsipalaiduoti“, – sakė K.Kelloggas.
Jis mano, kad Vladimiras Putinas dabar neturi galimybių atverti naujų konflikto krypčių, įskaitant veiksmus prieš Baltijos šalis ar Lenkiją.
Pabaigoje K.Kelloggas priminė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasisako už užsitęsusio karo nutraukimą ir taikaus sureguliavimo būdų paiešką. Be to, jis patvirtino ketinimą apsilankyti Ukrainoje šių metų vasaros pabaigoje.
1 200 km nuo sienos: dronai atakavo Rusijos naftos chemijos gamyklas
07:23
Ukrainos kariuomenė, kaip pranešama, penktadienio naktį surengė dronų atakas įvairiuose Rusijos regionuose, smogdama kelioms naftos chemijos gamykloms, esančioms daugiau nei už 1 200 kilometrų nuo Rusijos ir Ukrainos sienos, pranešė Rusijos „Telegram“ kanalai.
Apie tai rašo leidinys „Kyiv Independent“.
Pranešama, kad birželio 12-osios rytą Ukrainos dronai smogė naftos chemijos gamyklai „Toljatikaučuk“ Rusijos Samaros srityje. Vietos gyventojų teigimu, objekte kilo gaisras. Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti esą tolimojo nuotolio dronai virš Toljačio miesto prieš ataką.
Netrukus po to didelis gaisras buvo pastebėtas ir sintetinio kaučiuko gamykloje „Nižnekamskneftechim“ (NKNK), esančioje Nižnekamsko mieste. Po atakos virš miesto kilo tiršti juodi dūmai.
NKNK, įsikūrusi Tatarstano Respublikoje daugiau nei už 1 200 kilometrų nuo artimiausio Ukrainos sienos taško, yra viena didžiausių naftos chemijos įmonių Rytų Europoje. Ši gamykla jau anksčiau buvo tapusi Ukrainos atakų taikiniu, įskaitant ir visai neseniai – gegužės mėnesį.
„The Kyiv Independent“ negalėjo iš karto nepriklausomai patvirtinti šių pranešimų. Ukrainos kariuomenė kol kas nekomentavo smūgių.
Taip pat kol kas nėra aišku, kokio masto žala buvo padaryta.
-
„Azov“ karininkas: rusai prie Mariupolio – visą parą kontroliuojami mūsų ugnies
-
Kryme Ukrainos pajėgos smogė maždaug 50 Rusijos degalų ir amunicijos sunkvežimių vilkstinei
-
„Tai – greitkelis į mirtį“: vienas Ukrainos manevras sumaišė Rusijai kortas
-
Kuo baigėsi Trumpo noras pakviesti Putiną į futbolo čempionatą: „botai“ įtraukė Zelenskį ir „Femen“
