2026-06-15 07:19 Atnaujinta 2026-06-15 17:12

Karas Ukrainoje. Rusijoje sudužo strateginis bombonešis Tu-22M3

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.

VIDEO: Rusija smogė UNESCO saugomam objektui – Pečorų laurai Kyjive

Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

„Štai kaip atrodo „rusų pasaulis“: sureagavo Kelloggas ir Zalužnas

12:11

Reuters/AFP/Scanpix/Valerijus Zalužnas, Keithas Kelloggas, Rusijos ataka Kyjive
Reuters/AFP/Scanpix/Valerijus Zalužnas, Keithas Kelloggas, Rusijos ataka Kyjive

Birželio 15-osios naktį Rusija griebėsi masinio Ukrainos puolimo. Kyjivas ir UNESCO pasaulio paveldo objektas Kyjivo Pečorų laura patyrė priešo atakas, užsidegė Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedros stogas.

Į barbariškus Maskvos veiksmus sureagavo buvęs JAV pasiuntinys Ukrainoje generolas Keithas Kellogas ir buvęs Ukrainos pajėgų vadas Valerijus Zalužnas.

VIDEO: Rusija smogė UNESCO saugomam objektui – Pečorų laurai Kyjive

Keithas Kelloggas prilygino nacių veiksmui

Buvęs Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainoje Keithas Kelloggas pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti deganti Ukrainos šventovė. Prie nuotraukos jis pridėjo įrašą, kuriame pažymėjo:

„Šis vakarinis rusų išpuolis prieš vienuolyną Kyjive neturi jokios prasmės. Jį galima palyginti su vokiečių įvykdytu Šventojo Pauliaus katedros bombardavimu Londone 1940 metais. Tai nepadės. Tegul kas nors man paaiškina, kokia yra šios rusų atakos karinė būtinybė. Jokios nėra.“

„Visko, kas ukrainietiška, sąmoningo naikinimo įrodymas“

Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje, buvęs kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas paskelbė apgadintos šventovės nuotrauką ir parašė:

„Štai kaip atrodo „rusų pasaulis“. Absoliutus blogis. Kyjivas išgyveno dar vieną sunkią naktį. Vėl žuvusieji ir sužeistieji. Sugriauti butai ir namai. Sudeginti automobiliai. Ir deganti Kyjivo Pečorų laura. Dar vienas visko, kas ukrainietiška, sąmoningo naikinimo įrodymas. Visas pasaulis turėtų tai pamatyti, kad dar labiau padėtų. Kitaip blogis plis toliau.“

Rusija smogė Pečorų laurai, apgadindama daug objektų viršutinėje pastato dalyje. Po atakos iš katedros buvo evakuotos religinės relikvijos ir muziejaus eksponatai.

Dėl apšaudymo ant katedros stogo kilo gaisras, kurio plotas siekė apie 800 kv. m. Po pirmojo smūgio į katedrą, kai į vietą atvykę gelbėtojai užgesino gaisrą, rusai sudavė antrą smūgį kaimynystėje – jie pataikė į Nacionalinį kultūros ir meno bei muziejų kompleksą „Meno arsenalas“, sakė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.

Estija nusprendė: „karantinuos“ elektroninius laiškus iš Rusijos

17:12

Sergey Tolmachev / Alamy
Sergey Tolmachev / Alamy

Estijos vyriausybės institucijos apribos iš adresų su galūne „.ru“ siunčiamų elektroninių laiškų priėmimą ir saugumo sumetimais juos „karantinuos“, pranešė teisingumo ir skaitmeninių reikalų ministrė Liisa Pakosta, kurią cituoja ERR portalas.

„Aš nusprendžiau, kad nuo šių metų rugpjūčio 31 d. – Rusijos kariuomenės pasitraukimo iš Estijos metinių – iš Rusijos serverių, t.y. iš adresų su galūne „.ru“, siunčiami elektroniniai laiškai nebepasieks viešojo sektoriaus institucijų be papildomų saugumo patikrinimų“, – sekmadienį pareiškė ministrė.

„Priežastis yra tai, kad nuo 2022 metų padaugėjo iš šių adresų siunčiamų elektroninių laiškų, kuriuose yra realių kibernetinių grėsmių. El. pašto adresai su galūne „.ru“ kelia didelę kibernetinę grėsmę. Yra rimtas pavojus, kad jie naudojami įsilaužimui į asmenines duomenų bazes“, – pridūrė ministrė.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijoje sudužo strateginis bombonešis Tu-22M3

16:44 Atnaujinta 17:19

Stopkadras/Rusijoje sudužo strateginis bombonešis Tu-22M3
Stopkadras/Rusijoje sudužo strateginis bombonešis Tu-22M3

Pirmadienį, birželio 15 d., Rusijos Irkutsko srityje sudužo strateginis bombonešis-raketų nešėjas Tu-22M3.

Apie tai pranešė keli Rusijos „Telegram“ kanalai, tarp jų „Mash“, „Ostorožno, Novosti“ ir opozicinis „Astra“.

Vėliau orlaivio katastrofos faktą oficialiai patvirtino Rusijos gynybos ministerija. Jie teigia, kad bombonešis nukrito leisdamasis vykdant neva „planuotą mokomąjį skrydį“. Pagal Maskvos versiją, orlaivis skrido be amunicijos.

Rusijos šalies karinis orlaivis sudužo netoli Svirsko miesto Irkutsko srityje.

Google Maps/Svirskas
Google Maps/Svirskas
VIDEO: Rusijoje sudužo strateginis bombonešis Tu-22M3

Įvykio liudininkai teigia, kad danguje pastebėjo parašiutų kupolus – orlaivio įgula spėjo katapultuotis prieš nukrisdama.

Įgulai katapultavusis, nevaldomas bombonešis nukrito ant Angaros upės kranto. Lėktuvo kritimo vietoje kilo gaisras, virš katastrofos vietos kyla juodų dūmų stulpas.

Kur skrido bombonešis?

Kadras iš vaizdo įrašo/Ukrainos operacija „Voratinklis“
Kadras iš vaizdo įrašo/Ukrainos operacija „Voratinklis“

Bombonešis Tu-22M3 galėjo skristi iš „Belajos“ karinio aerodromo, kuris praėjusių metų birželį buvo vienas iš specialiosios operacijos „Voratinklis“ taikinių.

„Belajos“ karinis aerodromas yra maždaug už 30 kilometrų nuo katastrofos vietos (Kamenkos kaimas), išsiaiškino kanalas „Astra“. Aerodrome, be kita ko, bazuojasi tolimojo nuotolio bombonešiai Tu-22M3.

2025 m. birželį „Belajos“ strateginė aviacijos bazė Irkutsko srityje tapo vienu iš atakų taikinių vykdant Ukrainos specialiąją operaciją „Voratinklis“.

Anksčiau Rusijos gynybos ministerija teigė, kad naikintuvas sudužo per įprastą skrydį.

Kas žinoma apie TU-22M3

Tu-22M3 – sovietinis, o vėliau Rusijos tolimojo nuotolio viršgarsinis raketas nešantis bombonešis su keičiamo pokrypio sparnu. Rusija šiuos orlaivius aktyviai naudoja plataus masto kare prieš Ukrainą, siekdama smogti civilinei ir ypatingos svarbos infrastruktūrai sparnuotosiomis raketomis Ch-22 ir Ch-32.

Įsižiebė naujas Lenkijos ir Ukrainos konfliktas dėl naikintuvų MiG-29 bei dronų

16:20

Iliustracinė atvirų šaltinių nuotrauka/Lenkijos naikintuvai MiG-29
Iliustracinė atvirų šaltinių nuotrauka/Lenkijos naikintuvai MiG-29

Lenkija dar neperdavė Ukrainai likusių naikintuvų MiG-29, nes susitarimas dėl ukrainietiškų bepiločių orlaivių technologijų perdavimo dar nebaigtas, pirmadienį pareiškė Lenkijos gynybos ministro pavaduotojas.

Šie komentarai atskleidžia, kodėl pernai paskelbtas planuotas sovietinių lėktuvų perdavimas vis dar neįvyko, nors Lenkijos pareigūnai ne kartą pareiškė, kad susitarimas artėja prie pabaigos.

„Mes neperdavėme MiG'ų Ukrainai, – „Radio Zet“ sakė Lenkijos gynybos ministro pavaduotojas Cezary Tomczykas. – Tarp Lenkijos ir Ukrainos vyksta dialogas.“

C.Tomczykas sakė, kad Lenkija aiškiai nurodė, jog kurdama savo dronų pajėgumus nori pasinaudoti Ukrainos patirtimi, įgyta per daugiau nei ketverius metus trunkantį karą su Rusija.

Lenkija perduos naikintuvus, „jei šis klausimas bus užbaigtas“

Plačiau skaitykite ČIA.

Putinas giriasi klestinčia ekonomika: ar tikrai viskas taip gerai?

16:02

AP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas
AP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas

Sankt Peterburgo tarptautinis ekonomikos forumas kasmet deklaruoja suburiantis verslo lyderius ir vyriausybių atstovus iš įvairių pasaulio šalių. Šių metų renginyje kalbėjęs Vladimiras Putinas tikino, esą Rusijos ekonomikai sekasi „gerokai geriau nei kitoms išsivysčiusioms pramoninėms valstybėms“.

Tačiau toks vertinimas neatitinka platesnio ekonominio vaizdo: į karą įklimpusios šalies ekonomika lėtėja, o verslo atstovai vis atviriau skundžiasi didėjančia mokesčių našta.

Vladimiras Putinas Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo (SPTEF) plenarinėje sesijoje daug dėmesio skyrė Rusijos ekonomikos rezultatams ir juos lygino su, jo teigimu, ekonominį nuosmukį patiriančiais Vakarais.

„Su kolegomis reguliariai aptariame ekonominės darbotvarkės klausimus. Norėčiau pažymėti, kad pramonės gamybos, bendrojo vidaus produkto ir vartojimo aktyvumo rodikliai Rusijoje išlieka teigiami. Nepaisant visų problemų, balandį pramonės gamyba Rusijoje augo“, – sakė V.Putinas.

„Žinoma, iš visų pusių girdime kritiką, kad pas mus viskas smunka. Taip, tačiau mes nusileidome iki to lygio, kuriame euro zonos šalys gyvena jau daugelį metų, ir dabar jaučiame augimą“, – teigė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Netikėtas Zelenskio pasiūlymas Putinui: dabar gera proga

15:41 Atnaujinta 15:53

15min koliažas/Volodymyras Zelenskis, Vladimiras Putinas
15min koliažas/Volodymyras Zelenskis, Vladimiras Putinas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pasiūlė Rusijos vadovui Vladimirui Putinui susitikti per G7 aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris vyksta birželio 15-17 d. Prancūzijoje, Evian le Beno mieste, pranešė „The Guardian“.

Pasak prezidento, Ukraina nusiuntė prašymą susitikti su V.Putinu per G7 aukščiausiojo lygio susitikimą ir pasikalbėti dalyvaujant JAV ir ES vadovams.

„Ten bus [JAV prezidentas Donaldas] Trumpas ir [Prancūzijos prezidentas Emmanuelis] Macronas, t. y. europiečiai ir Amerika. Tai gera proga visiems kartu susitikti. Europa ir Jungtinės Valstijos susitarė, o Rusija dar kartą pademonstravo, kad... nėra pasirengusi kalbėtis“, – sakė V.Zelenskis.

15min primena, kad pirmadienį Kyjive nuskambėjo galingi sprogimai, kai rusai bepiločiais ir raketomis atakavo Ukrainos sostinę. Žinomi penki žuvusieji ir daugiau kaip 20 sužeistųjų.

Birželio 4 d. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis paskelbė atvirą laišką Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, kuriame paragino užbaigti karą „jūsų ir mūsų formatu“ ir pasiūlė asmeninį susitikimą. Laiške jis taip pat priminė, kad Rusija patiria didelių nuostolių fronte (63 proc. žuvusiųjų ir 37 proc. sužeistųjų santykis), nuolat atidėlioja Donecko srities užėmimą, o rusai vis labiau nepatenkinti ukrainiečių dronų atakomis ir benzino trūkumu.

Ukrainos prezidentas taip pat pažymėjo, kad Kyjivas yra pasirengęs visiškam ugnies nutraukimui dėl derybų ir apsikeitimo karo belaisviais pagal principą „visi už visus“.

Putinas buvo nustebęs

ES ir JAV tuomet teigiamai įvertino Ukrainos prezidento žingsnį. Pats V.Putinas, atsakydamas į laišką, pareiškė, kad kol kas „nemato prasmės“ susitikti su V.Zelenskiu.

Rusijos vadovas teigė, kad laiškas parašytas „su chamizmo elementais“, ir neva buvo nustebęs, kodėl Ukraina siūlo susitikimą ir derybas, „nors pati smogia“ (jis turėjo omenyje gegužės 22 d. Ukrainos smūgį okupuotam Starobilskui Luhansko srityje).

Karinio laivyno parado Sankt Peterburge nebus: „Dabar ne laikas“

15:21 Atnaujinta 15:33

AFP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas
AFP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas

Manoma, kad šiemet Rusija atsisakys rengti kasmetinį karinio jūrų laivyno paradą Sankt Peterburge – renginys atšaukiamas jau antrus metus iš eilės, rašo portalas „Fontanka“.

Remdamasis šaltiniais Rusijos gynybos ministerijoje ir karinio jūrų laivyno vadovybėje, portalas pranešė, kad iki birželio vidurio nebuvo išleistas joks prezidento dekretas, duodantis leidimą tokį renginį organizuoti, o pasirengimas renginiui, kuris paprastai jau būtų prasidėjęs, dar neprasidėjo.

Pažymima, kad Rusijos karinio laivyno daliniai taip pat negavo jokių nurodymų siųsti laivus ar personalą paradui į Sankt Peterburgą. Pasak „Fontankos“, kariuomenės pareigūnai teigė, kad jokių nurodymų dėl renginio iš aukštesniųjų vadovų nebuvo gauta.

Vienas šaltinis, kurį citavo portalas, komentavo: „Patys suprantate, kad dabar ne laikas“.

Pagrindinis karinio jūrų laivyno paradas tradiciškai rengiamas Sankt Peterburge ir netoliese esančioje Kronštato karinėje bazėje paskutinį liepos sekmadienį, nes tuomet Rusija mini karinio jūrų laivyno dieną.

Nuo pat pirmojo renginio 2017 m. jame dalyvauja kelių laivynų karo laivai, vyksta karinės aviacijos pasirodymai ir į susirinkusiuosius kreipiasi Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas.

2025 m. buvo pradėta rengtis paradui, tačiau galiausiai renginys buvo atšauktas. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vėliau pareiškė, kad sprendimas priimtas saugumo sumetimais. 2024 m. valdžios institucijos taip pat sumažino iškilmių mastą ir atšaukė parado dalį Kronštate.

Šiemet paradas greičiausiai bus atšauktas dėl to, kad prieš kelias savaites Ukrainos pajėgos atakavo karinius objektus Sankt Peterburge ir jo apylinkėse.

Birželio 3 d. Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos ir Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad smogė Rusijos karinių jūrų pajėgų Kronštato karinei bazei ir apgadino projekto 20380 korvetę „Boikij“ – raketomis ginkluotą karo laivą, kuris priklauso Rusijos Baltijos jūros laivynui.

Vengrija pagrasino Ukrainai sustabdyti jos derybas dėl ES: iškėlė sąlygą

15:09

AFP/AP/Scanpix/Volodymyras Zelenskis, Peteris Magyaras
AFP/AP/Scanpix/Volodymyras Zelenskis, Peteris Magyaras

Vengrijoje buvo įvardyta sąlyga, kurios neįgyvendinus derybos dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą gali būti automatiškai sustabdytos, apie tai pranešė Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministrė Anita Orban.

Pasak ministrės, Kyjivas ir Budapeštas po kelių savaičių derybų pasiekė dvišalį susitarimą dėl Transkarpatijos vengrų teisių. Šie susitarimai susiję su švietimo, valstybės valdymo, kultūros ir nacionalinės simbolikos panaudojimo sritimis.

„Didžiulis praėjusios savaitės pasiekimas buvo tai, kad šis susitarimas buvo įtrauktas į Ukrainos ir Europos Sąjungos veiksmų planą dėl tautinių mažumų“, – pažymėjo ministrė.

Dokumente numatytas vadinamasis bendras orientyras: jei Ukraina nepilnai vykdys susitarimus, stojimo procesas į Europos Sąjungą automatiškai sustos.

A.Orban pabrėžė, kad Vengrijai susitarimų dėl mažumų teisių vykdymas ir įgyvendinimas yra „pagrindinė sąlyga“ Ukrainos integracijai į ES.

Budapešto pozicija

Vengrijos ministrė taip pat pabrėžė, kad Budapeštas nebeblokuoja derybų dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą pradžios.

A.Orban teigė, kad Vengrija remia tik standartinį ES plėtros procesą, pagrįstą realiomis reformomis ir rezultatais. Vengrijos pusė nepalaiko jokių alternatyvių Ukrainos narystės formatų.

Savo ruožtu Kyjivas tęsia pasirengimą galimam Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Vengrijos ministro pirmininko Peterio Magyaro susitikimui.

Rusija ciniškai rėžė dėl atakos Kyjivo šventovei: „Tai buvo „Patriot“ raketa“

14:56

Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba/ „Telegram“/Kyjivo Pečorų laura
Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba/ „Telegram“/Kyjivo Pečorų laura

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad į Kyjivo Pečorų lauros vienuolyno kompleksą esą pataikė pasenusi amerikiečių priešlėktuvinės oro gynybos sistemos „Patriot“ raketa.

„Viena iš priežasčių, dėl kurių šis kompleksas veikė netinkamai, galėjo būti tai, kad Vakarų šalys perdavė Kyjivo režimui raketas, kurių galiojimo laikas buvo pasibaigęs“, – pažymėjo ministerija.

Rusijos pusė tradiciškai užtikrino, kad neva Rusijos kariai „neplanuoja ir nevykdo“ smūgių prieš civilinius objektus.

Tačiau Ukrainos kariuomenė dar pirmadienio rytą nustatė, kad į Kyjivo Pečorų lauros vienuolyną ir muziejaus „Meno arsenalas" teritoriją tikslingai atakavo du Rusijos dronai.

Vienuolyno generalinis vadovas Maksymas Ostapenka taip pat papasakojo, kad iš Rusijos pusės buvo du tiksliniai smūgiai, nukreipti į Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedros pusę.

Parodė nuolaužas

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad smūgio vietoje buvo rasti Rusijos drono-kamikadzės „Geran-2“, kuris yra rusiška „Shahed“ versija, korpuso ir variklio fragmentai.

Ukrainos saugumo tarnyba/ „Telegram“/Rusijos drono fragmentai
Ukrainos saugumo tarnyba/ „Telegram“/Rusijos drono fragmentai

Specialioji tarnyba paskelbė nuotraukas su žymėmis, pagal kurias matyti, kad atskiri drono komponentai buvo pagaminti Rusijos teritorijoje, specialiojoje Alabugos ekonominėje zonoje.

Apvertė aukštyn kojom

Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas spaudai Jurijus Ihnatas laidoje „Ranok.Live“ pabrėžė, kad Rusija paskleidė melagingą informaciją, bandydama apkaltinti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą dėl smūgio į krikščionių šventovę Kyjive.

Pasak jo, Oro pajėgos fiksuoja taikinius radaro monitoriuose, o norėdami nustatyti tikslią drono trajektoriją prieš pat smūgį, specialistai turi atidžiai išnagrinėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus.

„Tai, ką rodo jų žiniasklaida ir „Telegram“ kanalai: dar netgi nėra nieko tiksliai žinomo, netgi mūsų informacinėje erdvėje, o jie jau paėmė „Patriot“ raketą, kuri, matyt, šiandien numušė „Cirkon“, ir savo propagandinėse priemonėse parodė, kad būtent mes „Patriot“ smogėme į laurą. Dar vienas melas Rusijos klausytojams. Na, ir, matyt, skirtas Europos partneriams“, – pastebėjo jis.

Ukrainos dronai dar kartą aptalžė į Krymą vedančius du tiltus

14:42

Socialinių tinklų nuotrauka/Čonharo tiltas
Socialinių tinklų nuotrauka/Čonharo tiltas

Ukrainos gynybos pajėgos vėl atakavo Čonharo tiltą, taip pat tiltui, jungiančiam Heničeską su Arabato nerija, skelbia naujienų agentūra „Ukrinform“, cituodama Chersono leidinį „Most“.

„Laikinai okupuotose Chersono srities teritorijose Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar kartą smogė Čonharo tiltui. Taip pat buvo smogta tiltui, jungiančiam Heničeską su Arabato nerija“, - teigiama pranešime.

Pasak leidinio, cituojančio Chersono srities okupacinės administracijos vadovą Vladimirą Saldo, dėl dronų buvo visiškai užblokuotas eismas per Džankojaus kontrolės punktą, taip pat užblokuotas pravažiavimas per tiltą, jungiantį Heničeską su Arabato nerija.

Prieš tai, kaip pažymi „Most“, rusai tvirtino, kad eismas per Čonharo tiltą visiškai atnaujintas.

Okupuotose Chersono srities teritorijose birželio 10 d. rytą jau buvo laikinai blokuotas eismas iš Heničesko į Arabato neriją po to, kai pranešta apie smūgį vienam iš tiltų.

Birželio 7 d. naktį Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos apgadino strateginį tiltą tarp Krymo ir Chersono srities Čonharo srityje. Birželio 8 d. naktį Čonharo tiltas buvo pažeistas dar kartą. Okupuotose Chersono srities teritorijose buvo apgadinti tiltai per Šiaurės Krymo kanalą.

Rusijai atakuojant Ukrainą, Lenkija pakėlė naikintuvus

14:01

Lenkijos naikintuvai / Roman Koziel / ZUMAPRESS.com
Lenkijos naikintuvai / Roman Koziel / ZUMAPRESS.com

Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė (DORSZ) pirmadienį pranešė, kad Rusijos atakos prieš Ukrainą metu buvo aktyvuotos būtinos pajėgos ir priemonės, įskaitant karinius orlaivius.

Vadovybė nurodė, kad antžeminės oro gynybos ir radiolokacinės sistemos taip pat buvo parengtos aukščiausio lygio budrumui.

Po kelių valandų DORSZ pranešė apie oro operacijos pabaigą ir pridūrė, kad Lenkijos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota.

Šios priemonės yra prevencinio pobūdžio ir skirtos oro erdvei užtikrinti bei apsaugoti, ypač teritorijose, besiribojančiose su pavojingomis zonomis, teigė DORSZ.

DORSZ taip pat išreiškė padėką NATO sąjungininkams iš Prancūzijos ir Nyderlandų už paramą operacijos metu.

Kitas atnaujinimas po   30 s.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą