- Vokietijos karinių oro pajėgų vadas: jei NATO reikėtų gintis, nukentėtų Kaliningradas, Kolos pusiasalis ir Juodoji jūra
- Lenkija skėlė tiesiai šviesiai: „senas KGB pulkininkas“ nėra krikščionybės gynėjas
- Rusijoje sudužo strateginis bombonešis Tu-22M3
- Įsižiebė naujas Lenkijos ir Ukrainos konfliktas dėl naikintuvų MiG-29 bei dronų
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Vokietijos karinių oro pajėgų vadas: jei NATO reikėtų gintis, nukentėtų Kaliningradas, Kolos pusiasalis ir Juodoji jūra
18:18
Vokietija yra pasirengusi bet kuriuo metu kovoti su Rusija ir gins kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. Taip interviu laikraščiui „The Telegraph“ pareiškė Vokietijos karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Holgeris Neumannas, komentuodamas svarstymus dėl galimos Rusijos agresijos Europoje, tarp jų ir prieš Baltijos šalis.
H.Neumannas žurnalistus patikino, kad Vokietijos kariuomenė yra pasirengusi stoti į mūšį net „šiąnakt“. Pasak jo, visos Aljanso narės yra vienodai svarbios, todėl Rusijos išpuolį prieš Baltijos šalis NATO suprastų kaip išpuolį prieš Jungtinę Karalystę ar Vokietiją.
„Jei kils konfliktas, mes ginsime kiekvieną savo teritorijos centimetrą. NATO nėra teritorijų, kurių saugumo lygis būtų skirtingas“, – pabrėžė H.Neumannas.
Gindamiesi atakuotų Kaliningradą
Generolas leitenantas sakė, kad karo su Rusija atveju būtų puolama Kaliningrado sritis, Kolos pusiasalis Rusijos šiaurės vakaruose, Sankt Peterburgas ir kaimyniniai miestai, taip pat Juodoji jūra, kurioje įsikūręs Rusijos laivynas, rašo „The Telegraph“.
Pasak H.Neumanno, NATO turi pranašumą prieš Rusijos pajėgas, nes konflikto atveju į kovines operacijas gali būti įtraukta 32 valstybių narių aviacija. Tačiau jis pripažino, kad Rusijos oro ir kosmoso pajėgų nereikėtų nuvertinti.
Be to, kalbėdamas su žurnalistais H.Neumannas pažymėjo, kad rusai ir toliau eksploatuoja modernius kovinius lėktuvus Su-35 ir Su-57, taip pat naikintuvus perėmėjus MiG-31, kurie kelia rimtą grėsmę. Jis taip pat paminėjo, kad Rusija turi sparnuotųjų, balistinių ir hipergarsinių raketų.
NATO rengia „planą B“, kaip apginti Europą nuo Rusijos
Anksčiau „Fortune“ rašė, kad NATO jungtinių pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Alexusas Grynkewichas svarsto alternatyvius planus, kaip ginti Europą Rusijos puolimo atveju, po to, kai JAV paskelbė mažinančios karinės technikos kiekį, kurį yra pasirengusios skirti Aljanso operacijoms regione.
Pagal standartinį NATO planą 32 šalys narės taikos metu turi skirti pajėgas krizės ar karo atveju. Jame nurodomi kariniai ištekliai, kuriuos vadai gali dislokuoti etapais per pirmuosius šešis bet kokio konflikto mėnesius. Tačiau Pentagonas gegužės mėn. perspėjo sąjungininkus, kad sumažins savo įsipareigojimus, siekdamas sutelkti dėmesį į potencialias grėsmes kituose regionuose.
Donaldas Trumpas po pokalbių su Ukrainos ir Rusijos lyderiais: galbūt galime kažką padaryti
20:38
JAV prezidentas Donaldas Trumpas po sekmadienio pokalbių telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pirmadienį pareiškė, kad „galbūt galime kažką padaryti“ Ukrainos klausimu.
„Jie abu yra tam atviri“, – sakė jis atvykęs į Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimą Prancūzijoje ir pridūrė, kad „vakar turėjau du labai gerus pokalbius“, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
Ukrainos prezidentūra anksčiau pranešė, kad V. Zelenskis sekmadienį su JAV vadovu aptarė karą, taiką ir diplomatiją. Ji tai pavadino dalykišku pokalbiu per D. Trumpo 80-ąjį gimtadienį.
Lenkija skėlė tiesiai šviesiai: „senas KGB pulkininkas“ nėra krikščionybės gynėjas
18:48
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Rusijos įvykdytas pasipiktinimą keliantis smūgis į UNESCO sąrašą įtrauktam XI a. Ukrainos vienuolynui turėtų nutraukti absurdišką idėją, kad Vladimiras Putinas yra krikščionių tikėjimo gynėjas.
Naktinės atakos metu, per kurią visoje šalyje žuvo mažiausiai 11 žmonių ir 53 buvo sužeisti, Rusija į didžiausius Ukrainos miestus paleido šimtus bepiločių orlaivių ir dešimtis raketų, pranešė pareigūnai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad du Rusijos dronai tyčia taikėsi į Kyjivo vienuolynų kvartalą per masinę naktinę ataką.
Per šį išpuolį užsiliepsnojo UNESCO saugomas Kyjivo Pečorų lauros kompleksas, o visoje šalyje žuvo 11 žmonių.
„Patvirtinta, kad du Rusijos dronai tyčia taikėsi į tą miesto dalį, kurioje yra laura ir „Meno arsenalas“, – socialiniuose tinkluose nurodė V.Zelenskis, pasidalijęs vaizdo įrašu iš apsilankymo apgadintoje vietoje.
„Maskva vis dar tebebuvo miškas“
Pirmadienį R.Sikorskis prisijungė prie Vakarų lyderių, pasmerkusių šį išpuolį.
„Galbūt Putinas smogė Pečorų laurai, nes stačiatikių vienuolynas Kyjive jau buvo garsus, o Maskva tebebuvo miškas“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.
„Tikiuosi, kad šis pasipiktinimą keliantis išpuolis išblaivins viso pasaulio krikščionis nuo absurdiškos minties, kad senas KGB pulkininkas yra tikėjimo gynėjas“, – pridūrė R.Sikorskis, kurį cituoja „TVP World“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Estija nusprendė: „karantinuos“ elektroninius laiškus iš Rusijos
17:12
Estijos vyriausybės institucijos apribos iš adresų su galūne „.ru“ siunčiamų elektroninių laiškų priėmimą ir saugumo sumetimais juos „karantinuos“, pranešė teisingumo ir skaitmeninių reikalų ministrė Liisa Pakosta, kurią cituoja ERR portalas.
„Aš nusprendžiau, kad nuo šių metų rugpjūčio 31 d. – Rusijos kariuomenės pasitraukimo iš Estijos metinių – iš Rusijos serverių, t.y. iš adresų su galūne „.ru“, siunčiami elektroniniai laiškai nebepasieks viešojo sektoriaus institucijų be papildomų saugumo patikrinimų“, – sekmadienį pareiškė ministrė.
„Priežastis yra tai, kad nuo 2022 metų padaugėjo iš šių adresų siunčiamų elektroninių laiškų, kuriuose yra realių kibernetinių grėsmių. El. pašto adresai su galūne „.ru“ kelia didelę kibernetinę grėsmę. Yra rimtas pavojus, kad jie naudojami įsilaužimui į asmenines duomenų bazes“, – pridūrė ministrė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijoje sudužo strateginis bombonešis Tu-22M3
16:44 Atnaujinta 17:19
Pirmadienį, birželio 15 d., Rusijos Irkutsko srityje sudužo strateginis bombonešis-raketų nešėjas Tu-22M3.
Apie tai pranešė keli Rusijos „Telegram“ kanalai, tarp jų „Mash“, „Ostorožno, Novosti“ ir opozicinis „Astra“.
Vėliau orlaivio katastrofos faktą oficialiai patvirtino Rusijos gynybos ministerija. Jie teigia, kad bombonešis nukrito leisdamasis vykdant neva „planuotą mokomąjį skrydį“. Pagal Maskvos versiją, orlaivis skrido be amunicijos.
Rusijos šalies karinis orlaivis sudužo netoli Svirsko miesto Irkutsko srityje.
Įvykio liudininkai teigia, kad danguje pastebėjo parašiutų kupolus – orlaivio įgula spėjo katapultuotis prieš nukrisdama.
Įgulai katapultavusis, nevaldomas bombonešis nukrito ant Angaros upės kranto. Lėktuvo kritimo vietoje kilo gaisras, virš katastrofos vietos kyla juodų dūmų stulpas.
Kur skrido bombonešis?
Bombonešis Tu-22M3 galėjo skristi iš „Belajos“ karinio aerodromo, kuris praėjusių metų birželį buvo vienas iš specialiosios operacijos „Voratinklis“ taikinių.
„Belajos“ karinis aerodromas yra maždaug už 30 kilometrų nuo katastrofos vietos (Kamenkos kaimas), išsiaiškino kanalas „Astra“. Aerodrome, be kita ko, bazuojasi tolimojo nuotolio bombonešiai Tu-22M3.
2025 m. birželį „Belajos“ strateginė aviacijos bazė Irkutsko srityje tapo vienu iš atakų taikinių vykdant Ukrainos specialiąją operaciją „Voratinklis“.
Anksčiau Rusijos gynybos ministerija teigė, kad naikintuvas sudužo per įprastą skrydį.
Kas žinoma apie TU-22M3
Tu-22M3 – sovietinis, o vėliau Rusijos tolimojo nuotolio viršgarsinis raketas nešantis bombonešis su keičiamo pokrypio sparnu. Rusija šiuos orlaivius aktyviai naudoja plataus masto kare prieš Ukrainą, siekdama smogti civilinei ir ypatingos svarbos infrastruktūrai sparnuotosiomis raketomis Ch-22 ir Ch-32.
Įsižiebė naujas Lenkijos ir Ukrainos konfliktas dėl naikintuvų MiG-29 bei dronų
16:20
Lenkija dar neperdavė Ukrainai likusių naikintuvų MiG-29, nes susitarimas dėl ukrainietiškų bepiločių orlaivių technologijų perdavimo dar nebaigtas, pirmadienį pareiškė Lenkijos gynybos ministro pavaduotojas.
Šie komentarai atskleidžia, kodėl pernai paskelbtas planuotas sovietinių lėktuvų perdavimas vis dar neįvyko, nors Lenkijos pareigūnai ne kartą pareiškė, kad susitarimas artėja prie pabaigos.
„Mes neperdavėme MiG'ų Ukrainai, – „Radio Zet“ sakė Lenkijos gynybos ministro pavaduotojas Cezary Tomczykas. – Tarp Lenkijos ir Ukrainos vyksta dialogas.“
C.Tomczykas sakė, kad Lenkija aiškiai nurodė, jog kurdama savo dronų pajėgumus nori pasinaudoti Ukrainos patirtimi, įgyta per daugiau nei ketverius metus trunkantį karą su Rusija.
Lenkija perduos naikintuvus, „jei šis klausimas bus užbaigtas“
Plačiau skaitykite ČIA.
Putinas giriasi klestinčia ekonomika: ar tikrai viskas taip gerai?
16:02
Sankt Peterburgo tarptautinis ekonomikos forumas kasmet deklaruoja suburiantis verslo lyderius ir vyriausybių atstovus iš įvairių pasaulio šalių. Šių metų renginyje kalbėjęs Vladimiras Putinas tikino, esą Rusijos ekonomikai sekasi „gerokai geriau nei kitoms išsivysčiusioms pramoninėms valstybėms“.
Tačiau toks vertinimas neatitinka platesnio ekonominio vaizdo: į karą įklimpusios šalies ekonomika lėtėja, o verslo atstovai vis atviriau skundžiasi didėjančia mokesčių našta.
Vladimiras Putinas Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo (SPTEF) plenarinėje sesijoje daug dėmesio skyrė Rusijos ekonomikos rezultatams ir juos lygino su, jo teigimu, ekonominį nuosmukį patiriančiais Vakarais.
„Su kolegomis reguliariai aptariame ekonominės darbotvarkės klausimus. Norėčiau pažymėti, kad pramonės gamybos, bendrojo vidaus produkto ir vartojimo aktyvumo rodikliai Rusijoje išlieka teigiami. Nepaisant visų problemų, balandį pramonės gamyba Rusijoje augo“, – sakė V.Putinas.
„Žinoma, iš visų pusių girdime kritiką, kad pas mus viskas smunka. Taip, tačiau mes nusileidome iki to lygio, kuriame euro zonos šalys gyvena jau daugelį metų, ir dabar jaučiame augimą“, – teigė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Netikėtas Zelenskio pasiūlymas Putinui: dabar gera proga
15:41 Atnaujinta 15:53
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pasiūlė Rusijos vadovui Vladimirui Putinui susitikti per G7 aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris vyksta birželio 15-17 d. Prancūzijoje, Evian le Beno mieste, pranešė „The Guardian“.
Pasak prezidento, Ukraina nusiuntė prašymą susitikti su V.Putinu per G7 aukščiausiojo lygio susitikimą ir pasikalbėti dalyvaujant JAV ir ES vadovams.
„Ten bus [JAV prezidentas Donaldas] Trumpas ir [Prancūzijos prezidentas Emmanuelis] Macronas, t. y. europiečiai ir Amerika. Tai gera proga visiems kartu susitikti. Europa ir Jungtinės Valstijos susitarė, o Rusija dar kartą pademonstravo, kad... nėra pasirengusi kalbėtis“, – sakė V.Zelenskis.
15min primena, kad pirmadienį Kyjive nuskambėjo galingi sprogimai, kai rusai bepiločiais ir raketomis atakavo Ukrainos sostinę. Žinomi penki žuvusieji ir daugiau kaip 20 sužeistųjų.
Birželio 4 d. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis paskelbė atvirą laišką Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, kuriame paragino užbaigti karą „jūsų ir mūsų formatu“ ir pasiūlė asmeninį susitikimą. Laiške jis taip pat priminė, kad Rusija patiria didelių nuostolių fronte (63 proc. žuvusiųjų ir 37 proc. sužeistųjų santykis), nuolat atidėlioja Donecko srities užėmimą, o rusai vis labiau nepatenkinti ukrainiečių dronų atakomis ir benzino trūkumu.
Ukrainos prezidentas taip pat pažymėjo, kad Kyjivas yra pasirengęs visiškam ugnies nutraukimui dėl derybų ir apsikeitimo karo belaisviais pagal principą „visi už visus“.
Putinas buvo nustebęs
ES ir JAV tuomet teigiamai įvertino Ukrainos prezidento žingsnį. Pats V.Putinas, atsakydamas į laišką, pareiškė, kad kol kas „nemato prasmės“ susitikti su V.Zelenskiu.
Rusijos vadovas teigė, kad laiškas parašytas „su chamizmo elementais“, ir neva buvo nustebęs, kodėl Ukraina siūlo susitikimą ir derybas, „nors pati smogia“ (jis turėjo omenyje gegužės 22 d. Ukrainos smūgį okupuotam Starobilskui Luhansko srityje).
Karinio laivyno parado Sankt Peterburge nebus: „Dabar ne laikas“
15:21 Atnaujinta 15:33
Manoma, kad šiemet Rusija atsisakys rengti kasmetinį karinio jūrų laivyno paradą Sankt Peterburge – renginys atšaukiamas jau antrus metus iš eilės, rašo portalas „Fontanka“.
Remdamasis šaltiniais Rusijos gynybos ministerijoje ir karinio jūrų laivyno vadovybėje, portalas pranešė, kad iki birželio vidurio nebuvo išleistas joks prezidento dekretas, duodantis leidimą tokį renginį organizuoti, o pasirengimas renginiui, kuris paprastai jau būtų prasidėjęs, dar neprasidėjo.
Pažymima, kad Rusijos karinio laivyno daliniai taip pat negavo jokių nurodymų siųsti laivus ar personalą paradui į Sankt Peterburgą. Pasak „Fontankos“, kariuomenės pareigūnai teigė, kad jokių nurodymų dėl renginio iš aukštesniųjų vadovų nebuvo gauta.
Vienas šaltinis, kurį citavo portalas, komentavo: „Patys suprantate, kad dabar ne laikas“.
Pagrindinis karinio jūrų laivyno paradas tradiciškai rengiamas Sankt Peterburge ir netoliese esančioje Kronštato karinėje bazėje paskutinį liepos sekmadienį, nes tuomet Rusija mini karinio jūrų laivyno dieną.
Nuo pat pirmojo renginio 2017 m. jame dalyvauja kelių laivynų karo laivai, vyksta karinės aviacijos pasirodymai ir į susirinkusiuosius kreipiasi Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas.
2025 m. buvo pradėta rengtis paradui, tačiau galiausiai renginys buvo atšauktas. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vėliau pareiškė, kad sprendimas priimtas saugumo sumetimais. 2024 m. valdžios institucijos taip pat sumažino iškilmių mastą ir atšaukė parado dalį Kronštate.
Šiemet paradas greičiausiai bus atšauktas dėl to, kad prieš kelias savaites Ukrainos pajėgos atakavo karinius objektus Sankt Peterburge ir jo apylinkėse.
Birželio 3 d. Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos ir Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad smogė Rusijos karinių jūrų pajėgų Kronštato karinei bazei ir apgadino projekto 20380 korvetę „Boikij“ – raketomis ginkluotą karo laivą, kuris priklauso Rusijos Baltijos jūros laivynui.
Vengrija pagrasino Ukrainai sustabdyti jos derybas dėl ES: iškėlė sąlygą
15:09
Vengrijoje buvo įvardyta sąlyga, kurios neįgyvendinus derybos dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą gali būti automatiškai sustabdytos, apie tai pranešė Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministrė Anita Orban.
Pasak ministrės, Kyjivas ir Budapeštas po kelių savaičių derybų pasiekė dvišalį susitarimą dėl Transkarpatijos vengrų teisių. Šie susitarimai susiję su švietimo, valstybės valdymo, kultūros ir nacionalinės simbolikos panaudojimo sritimis.
„Didžiulis praėjusios savaitės pasiekimas buvo tai, kad šis susitarimas buvo įtrauktas į Ukrainos ir Europos Sąjungos veiksmų planą dėl tautinių mažumų“, – pažymėjo ministrė.
Dokumente numatytas vadinamasis bendras orientyras: jei Ukraina nepilnai vykdys susitarimus, stojimo procesas į Europos Sąjungą automatiškai sustos.
A.Orban pabrėžė, kad Vengrijai susitarimų dėl mažumų teisių vykdymas ir įgyvendinimas yra „pagrindinė sąlyga“ Ukrainos integracijai į ES.
Budapešto pozicija
Vengrijos ministrė taip pat pabrėžė, kad Budapeštas nebeblokuoja derybų dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą pradžios.
A.Orban teigė, kad Vengrija remia tik standartinį ES plėtros procesą, pagrįstą realiomis reformomis ir rezultatais. Vengrijos pusė nepalaiko jokių alternatyvių Ukrainos narystės formatų.
Savo ruožtu Kyjivas tęsia pasirengimą galimam Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Vengrijos ministro pirmininko Peterio Magyaro susitikimui.
Rusija ciniškai rėžė dėl atakos Kyjivo šventovei: „Tai buvo „Patriot“ raketa“
14:56
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad į Kyjivo Pečorų lauros vienuolyno kompleksą esą pataikė pasenusi amerikiečių priešlėktuvinės oro gynybos sistemos „Patriot“ raketa.
„Viena iš priežasčių, dėl kurių šis kompleksas veikė netinkamai, galėjo būti tai, kad Vakarų šalys perdavė Kyjivo režimui raketas, kurių galiojimo laikas buvo pasibaigęs“, – pažymėjo ministerija.
Rusijos pusė tradiciškai užtikrino, kad neva Rusijos kariai „neplanuoja ir nevykdo“ smūgių prieš civilinius objektus.
Tačiau Ukrainos kariuomenė dar pirmadienio rytą nustatė, kad į Kyjivo Pečorų lauros vienuolyną ir muziejaus „Meno arsenalas" teritoriją tikslingai atakavo du Rusijos dronai.
Vienuolyno generalinis vadovas Maksymas Ostapenka taip pat papasakojo, kad iš Rusijos pusės buvo du tiksliniai smūgiai, nukreipti į Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedros pusę.
Parodė nuolaužas
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad smūgio vietoje buvo rasti Rusijos drono-kamikadzės „Geran-2“, kuris yra rusiška „Shahed“ versija, korpuso ir variklio fragmentai.
Specialioji tarnyba paskelbė nuotraukas su žymėmis, pagal kurias matyti, kad atskiri drono komponentai buvo pagaminti Rusijos teritorijoje, specialiojoje Alabugos ekonominėje zonoje.
Apvertė aukštyn kojom
Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas spaudai Jurijus Ihnatas laidoje „Ranok.Live“ pabrėžė, kad Rusija paskleidė melagingą informaciją, bandydama apkaltinti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą dėl smūgio į krikščionių šventovę Kyjive.
Pasak jo, Oro pajėgos fiksuoja taikinius radaro monitoriuose, o norėdami nustatyti tikslią drono trajektoriją prieš pat smūgį, specialistai turi atidžiai išnagrinėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus.
„Tai, ką rodo jų žiniasklaida ir „Telegram“ kanalai: dar netgi nėra nieko tiksliai žinomo, netgi mūsų informacinėje erdvėje, o jie jau paėmė „Patriot“ raketą, kuri, matyt, šiandien numušė „Cirkon“, ir savo propagandinėse priemonėse parodė, kad būtent mes „Patriot“ smogėme į laurą. Dar vienas melas Rusijos klausytojams. Na, ir, matyt, skirtas Europos partneriams“, – pastebėjo jis.
