Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Trumpas užsiminė apie Putino siaubą: „Netrukus galėsime tai padaryti“
16:05 Atnaujinta 16:24
JAV „netrukus galės“ vėl įvesti sankcijas Rusijos naftai, teigia šalies prezidentas Donaldas Trumpas. Prancūzijoje vykstančiame pasaulio galingųjų G7 susitikime jis leido suprasti, kad Amerika galėtų vėl įvesti tam tikras sankcijas Rusijos naftai.
G7 lyderiai šiame susitikime siekia padidinti spaudimą Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.
Paklaustas apie galimybę sugriežtinti sankcijas Rusijai, D.Trumpas atsakė:
„Na, netrukus galėsime tai padaryti, nes nafta dabar teka. Taigi mes panaikinome sankcijas, nes akivaizdu, kad nesiekiame trukdyti naftos tiekimui, todėl netrukus galėsime tai padaryti… tam tikru momentu.“
Vašingtonas buvo įvedęs ir vėliau pratęsęs sankcijų išimtį jūroje jau esantiems Rusijos naftos kroviniams, o tai kėlė nerimą JAV sąjungininkėms Europoje.
Pajudėjo Irano tanklaiviai su nafta
Irano valstybinė televizija antradienį pranešė, kad šalies naftos tanklaiviai ir kiti laivai atnaujino plaukiojimą po pasiekto susitarimo su Vašingtonu, ir tai rodytų, kad JAV karinio jūrų laivyno vykdoma blokada buvo sušvelninta.
„Trys Irano naftos tanklaiviai šiuo metu plaukia šiaurine Indijos vandenyno dalimi, o kiti du, gabenantys būtiniausias prekes ir pašarus gyvuliams, yra pakeliui į pietinius uostus“, – pranešė valstybinės televizijos žurnalistas iš vietovės prie Hormuzo sąsiaurio.
Jis pridūrė, kad „operacija nutraukti karinio jūrų laivyno blokadą buvo įgyvendinta“, turėdamas omenyje nuo balandžio 13 dienos galiojusias JAV priemones.
Griežtos normos dalyje Rusijos degalinių: 30 litrų benzino vienam žmogui
Tuo tarpu Rusijos naftos kompanija „Tatneft“ šimtuose savo degalinių visoje Rusijoje pradėjo normuoti degalus, intensyvėjančioms Ukrainos atakoms darant neigiamą poveikį Rusijos naftos perdirbimo pajėgumams.
Kyjivas dronais vis stipriau atakuoja Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Ukraina vadina smūgius energetikos objektams „tolimojo nuotolio sankcijomis“ ir teigia, kad jų tikslas – sumažinti pajamas, kurias Rusija naudoja karui finansuoti.
„Taip, nustatytas 30 litrų benzino ir 60 litrų dyzelino limitas vienam asmeniui“, – agentūrai AFP sakė penktos pagal dydį Rusijos naftos bendrovės klientų aptarnavimo specialistė ir pridūrė, kad šie apribojimai įvesti maždaug 800-uose „Tatneft“ degalinių ir neaišku, kiek laiko jie bus taikomi.
Bendrovė taip pat patarė klientams atsiskaityti grynaisiais pinigais dėl problemų su elektroninėmis mokėjimo sistemomis.
Zelenskis atskleidė, kada vėl susitiks su Trumpu
22:27
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užsiminė, kad birželio 17 d. gali įvykti dar vienas jo susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Apie tai jis žurnalistams sakė G7 viršūnių susitikimo kuluaruose, pranešė „Suspilne“ korespondentė.
„Manau, kad rytoj dar susitiksime su prezidentu“, – sakė V.Zelenskis. – „Mūsų komandos visą parą susitikinės įvairiais lygiais. Numatyta daug techninių ir svarbių susitikimų.“
Anksčiau V.Zelenskis pranešė, kad G7 susitikimo metu atskirai kalbėjosi su D.Trumpu ir paviešino jų susitikimo nuotrauką.
Zelenskis: Trumpas teigiamai sureagavo į Ukrainos prašymą
Birželio 15–17 dienomis Prancūzijos kurortiniame mieste Évian-les-Bains vyksta G7 lyderių susitikimas. Tarp pagrindinių temų – taikos derybos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos, taip pat situacija aplink Iraną, įskaitant galimą susitarimą su JAV ir Hormuzo sąsiauris.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis birželio 16 d. dalyvavo G7 darbo sesijoje. Antradienio rytą jis atvyko į viršūnių susitikimą, kur jį pasitiko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Ukraina patikslino: sudužo ne MiG-29, o bombonešis Su-24M
21:16
Chmelnyckio srityje (Ukraina) įvyko aviakatastrofa. Žuvo visa Ukrainos oro pajėgų frontinio bombonešio „Su-24M“ įgula, pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Anksčiau buvo pranešta, kad galėjo sudužti naikintuvas MiG-29. Kiek vėliau Ukrainos oro pajėgos patikslino informaciją ir pranešė, kad birželio 16 d. Chmelnyckio srityje sudužo fronto bombonešis Su-24M.
Katastrofos metu žuvo abu įgulos nariai – pilotas ir šturmanas.
Nurodoma, kad katastrofa įvyko birželio 16 d. apie 19 val. Sudužo Ukrainos oro pajėgų 7-osios taktinės aviacijos brigados, pavadintos Petro Franko vardu, frontinis bombonešis „Su-24M“.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad pilotas ir šturmanas vykdė kovinę užduotį Chmelnyckio srityje.
Oro pajėgos pažymėjo, kad nelaimės vietoje dirba gelbėtojai ir teisėsaugos pareigūnai. Pirminiais duomenimis, tarp civilių gyventojų nukentėjusiųjų nėra.
„Katastrofos priežastys ir aplinkybės šiuo metu nustatinėjamos“, – pridūrė Ukrainos oro pajėgos.
Po Ukrainos smūgio Maskvoje sustabdyta didžiausia naftos perdirbimo gamykla
21:04
Didžiausia Maskvos naftos perdirbimo gamykla sustabdė veiklą po birželio 16 d. įvykdytos Ukrainos dronų atakos.
Apie tai praneša „Reuters“, remdamasi pramonės šaltiniais.
Šaltinių teigimu, smūgis pietrytinėje Maskvos dalyje esančiai bendrovės „Gazprom Neft“ gamyklai apgadino pirminio naftos perdirbimo įrenginį, kuris sudaro 53 proc. visų gamyklos pajėgumų. Dėl padarytos žalos įmonė laikinai sustabdė veiklą, nors tikimasi, kad antrasis perdirbimo įrenginys artimiausiu metu galės atnaujinti darbą.
Liudininko nufilmuotoje ir „Reuters“ patvirtintoje vaizdo medžiagoje matyti didelis gaisras bei tiršti juodi dūmai, kylantys virš gamyklos po atakos.
Vietos gelbėjimo tarnybos vėliau paskelbė, kad gaisras buvo užgesintas ir gamyklos veikla nebuvo sutrikdyta, tačiau ši informacija prieštarauja anonimiškai kalbėjusių šaltinių pateiktiems duomenims.
Lukašenka pripažino liūdną tiesą dėl Rusijos
18:40
Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusija „nesugebėtų“ apginti Baltarusijos teritorijos, jei Minskas stotų į karą su Ukraina.
Pirmadienį Saudo Arabijos valstybinio transliuotojo „Al Arabiya“ paskelbtame interviu A.Lukašenka atmetė galimybę, kad Kremliaus sąjungininkas Minskas galėtų prisijungti prie konflikto prieš Ukrainą, pavadindamas tokį žingsnį „nepriimtinu“ ir sakydamas, kad Baltarusija būtų pernelyg „pažeidžiama“.
Nors Baltarusija nesiuntė savo karių į Ukrainą, ji parėmė Kremliaus karą, veikdama kaip tramplinas, nuo kurio Rusija pradėjo 2022 m. invaziją. Minskas ir toliau teikia diplomatinę paramą Maskvai.
A.Lukašenka sakė: „(Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas ir aš aptarėme šį klausimą“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusį mėnesį perspėjo, kad Maskva bando įtraukti Baltarusiją „dar giliau į karą“.
Sako, kad Baltarusija labai pažeidžiama ir kalba apie kompromisą
A.Lukašenka sakė: „Baltarusija yra labai pažeidžiama kariniu požiūriu, jei Ukraina pradėtų pulti Baltarusiją taip pat, kaip ji puola Rusiją“.
Jei Rusija pultų Kyjivą iš Baltarusijos teritorijos, pasak A.Lukašenkos, fronto linija nusidriektų šimtus kilometrų palei Baltarusijos ir Ukrainos sieną: „Mes ir rusai nepajėgtume apginti šio sektoriaus“.
A.Lukašenka taip pat sakė, kad Maskva ir Kyjivas turės rasti kompromisą karui užbaigti, teigdamas, kad abiem pusėms „trūksta žmonių“, su kuriais būtų galima kovoti, ir kad tęsiant daugiau nei ketverius metus trunkantį konfliktą gali kilti jo eskalacijos pavojus.
Lukašenka: Putinas tyčia atitraukė savo karius
A.Lukašenka taip pat pateikė savo paaiškinimą, kodėl Rusijos pajėgos pirmosiomis karo dienomis nesugebėjo sėkmingai užimti Kyjivo, teigdamas, kad V.Putinas neva tyčia atitraukė savo karius „siekdamas atkurti taiką tarp abiejų konflikto pusių“.
„Jei rusai nebūtų atitraukę savo pajėgų... Jei jie būtų tęsę puolimą į Kyjivą, nebūtų likę nei Zelenskio, nei ko nors kito“, – tikino autoritaras.
Tačiau Baltarusijos vadovo pateikta įvykių versija neatitinka tikrovės, nes karo analitikai sutinka, kad į Kyjivą besiveržiančios Rusijos pajėgos buvo priverstos atsitraukti netrukus po 2022 m. invazijos, susidūrusios su logistikos problemomis ir įnirtingu ukrainiečių pasipriešinimu, skelbia „TVP World“.
Atsiprašė Zelenskio
15min primena, kad A.Lukašenka taip pat atsiprašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dėl ankstesnių griežtų pasisakymų.
A.Lukašenka sakė, kad jo komentarai buvo atsakas į tai, ką jis apibūdino kaip Ukrainos grasinimus, įskaitant pareiškimus, jog Kyjivas yra nustatęs šimtus galimų taikinių Baltarusijoje ir žino jo buvimo vietą.
„Jei Volodymyras Oleksandrovyčius įsižeidė dėl šių žodžių, atsiprašau jo“, – sakė A.Lukašenka ir pridūrė, kad galėjo kalbėti pernelyg griežtai, atsižvelgdamas į vykstantį Ukrainos karą su Rusija.
Turkija susirūpino laivybos saugumu Juodojoje jūroje
18:18
Turkija yra susirūpinusi dėl pastaruoju metu išaugusio išpuolių prieš civilius skaičiaus kare prieš Ukrainą, antradienį lankydamasis Maskvoje pareiškė užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas.
Turkija vaizduoja save potencialia taikdare tarp Maskvos ir Kyjivo, bandydama užbaigti jau daugiau kaip ketverius metus trunkantį karą, nusinešusį šimtus tūkstančių gyvybių.
„Pastaroji karo Ukrainoje eskalacija ir jo geografinio išsiplėtimo pavojus kelia rimtą susirūpinimą“, – per spaudos konferenciją kartu su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu sakė H. Fidanas.
„Visų pirma, išaugęs išpuolių skaičius prieš taikinius už fronto linijos bei atakos, keliančios grėsmę laivybos saugumui Juodojoje jūroje, daro poveikį, kuris kenkia trečiųjų šalių interesams. Todėl būtinos tam tikros deeskalacijos priemonės“, – tvirtino jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Atsirado „kortų“: Zelenskis papasakojo, kaip Ukraina perima iniciatyvą kare
18:11
Ukraina dabar atrodo geriau už Rusiją tiek mūšio lauke, tiek pažangios ginkluotės gamybos srityje. Agresorė prarado iniciatyvą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė aukščiausiojo lygio susitikime „Reuters Next“.
Padėtis fronte
Ukrainos prezidento teigimu, Rusijos kariai bandė veržtis į priekį 12 krypčių, tačiau beveik visur prarado iniciatyvą.
Lėta priešo pažanga fiksuojama tik dviejuose ar trijuose rajonuose, kuriuose Rusija sutelkė didžiulį kiekį gyvosios jėgos ir technikos.
„Kitomis kryptimis jie tikrai prarado iniciatyvą, o mes ją perėmėme. Be to, dabar mums labiau sekasi dviem ar trimis kryptimis“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Ukrainos gynybos pajėgoms sekasi ir Pokrovsko kryptimi.
Visgi kovos nenutrūko, nes nė viena pusė neketina nutraukti judėjimo mūšio lauke.
Milijonai dronų ir tarptautinė pagalba
Plačiau skaitykite ČIA.
Ar Romanas Abramovičius taps tarpininku: ką sako Zelenskis
17:51
Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius gali imtis tarpininko vaidmens Rusijos derybose su Ukraina, tačiau viskas priklauso nuo Kremliaus vadovo Vladimiro Putino sprendimo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė aukščiausiojo lygio susitikime „Reuters Next“.
Atsakydamas į klausimą apie galimą R.Abramovičiaus tarpininkavimą V.Zelenskis pažymėjo, kad V.Putinas „savo galvoje jau turi savo sprendimus“.
Abramovičius specialiai atvyko į Kyjivą
Pasak Ukrainos prezidento, kai R.Abramovičius atvyko į Kyjivą, su juo vyko „labai konkretus ir dalykiškas dialogas“. Ir, tikėtina, Rusijos oligarchas „100 proc.“ suprato V.Zelenskio poziciją.
Po susitikimo R.Abramovičius pažadėjo, kad nuvyks į Maskvą ir pateiks Kremliui savo nuomonę.
„Jis gali būti toks žmogus, bet tai priklauso nuo Putino, nes kiekviena šalis turi pati nuspręsti, kas jai atstovaus techniniu lygmeniu arba patarėjų nacionalinio saugumo klausimais lygmeniu“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.
Norėjo, kad susitikimas „vyktų tyliai“
„RBK Ukraina“ primena, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, reaguodamas į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio laišką, neseniai pareiškė, kad Ukraina „pakvietė Rusijos verslo sluoksnių atstovą į Kyjivą deryboms“.
Vėliau paaiškėjo, kad kalbėta apie Rusijos oligarchą Romaną Abramovičių.
Kaip vėliau sakė V.Zelenskis, R.Abramovičius atvyko į Kyjivą su žinia iš Maskvos ir taip pat prašė, kad toks susitikimas „vyktų tyliai“.
„RBK Ukrainos“ šaltiniai teigė, kad R. bramovičiaus vizitą į Kyjivą iš tikrųjų inicijavo Rusijos pusė.
„Psichologiškai sėkmingas žingsnis“: Zelenskis parodė Trumpui rusų atakuotos Pečorų lauros nuotrauką
17:18
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per derybas G7 aukščiausiojo lygio susitikime Prancūzijos Eviano mieste JAV prezidentui Donaldui Trumpui parodė Kyjivo Pečorų lauros išpuolio nuotraukas. Garsųjį UNESCO saugomą vienuolyną atakavo Rusija.
Apie tai antradienį praneša „Reuters“ su nuoroda į Europos diplomatus, žinančius lyderių susitikimo detales.
Agentūros šaltinių teigimu, apgriautos šventovės vaizdai Amerikos vadovui padarė stiprų įspūdį. Vienas iš Europos diplomatų pažymėjo, kad Donaldas Trumpas atvirai išreiškė aštrų nepasitenkinimą Rusijos veiksmais, sudavusiais smūgį istoriniam kompleksui.
Kitas aukšto rango pareigūnas aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose pabrėžė, kad tai buvo itin tikslus Ukrainos prezidento strateginis apskaičiavimas.
„Psichologiniu požiūriu tai buvo labai sėkmingas Zelenskio žingsnis parodyti šiuos vaizdus“, – agentūra citavo savo pašnekovą.
Be to, Kremliaus išpuolis prieš tūkstantmetį skaičiuojantį objektą, kuris yra Ukrainos dvasinio ir kultūrinio paveldo simbolis, sukėlė kitų aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvių pasipiktinimo bangą. Prancūzijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad šis Rusijos smūgis savo esme ir įžūlumu prilygsta teoriniam Paryžiaus Notre Dame katedros bombardavimui.
G7 lyderiai spaudžia Rusiją užbaigti karą Ukrainoje
17:00
Didžiojo septyneto (G7) šalių lyderiai antradienį sutarė didinti spaudimą Rusijai, kad ši užbaigtų daugiau nei ketverius metus trunkantį karą prieš Ukrainą, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Maskva turėtų „sudaryti susitarimą“.
„Lyderiai šiandien nusprendė didinti spaudimą Rusijai taikydami sankcijas dujoms ir naftai“, – po derybų pranešė prancūzų diplomatinis šaltinis.
Šaltinis, pageidavęs likti anonimu, pridūrė, kad lyderiai taip pat sutarė, jog „padėtis vystosi Ukrainos naudai“.
D.Trumpas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos netrukus galės atnaujinti sankcijas Rusijos naftai, „nes nafta dabar teka“ per Hormuzo sąsiaurį susitarus su Iranu užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.
Susitikimo šeimininkas, prezidentas Emmanuelis Macronas, pakvietė V.Zelenskį pasilikti iki trijų dienų trukmės susitikimo pabaigos trečiadienį, kad jis galėtų susitikti su D.Trumpu ir kitais G7 lyderiais.
„Rusija nelaimi“
Plačiau skaitykite ČIA.
Europos lyderiai ragina Trumpą surengti Zelenskio ir Putino derybas Amerikoje
16:48
Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaujantys Europos lyderiai paragino Donaldą Trumpą pabandyti rasti išėjimą iš aklavietės, kurioje atsidūrė karas Ukrainoje, ir priimti pasiūlymą surengti Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino derybas JAV, skelbia „The Guardian“.
JAV prezidentas apgailestavo dėl „didelės antipatijos“ tarp Ukrainos ir Rusijos vadovų, dėl kurios sunku pasiekti susitarimą, ir pažadėjo padaryti viską, ką gali. Jis sakė, kad Maskva „turėtų sudaryti susitarimą“, pažymėdamas, kad ji „prarado labai daug žmonių, kaip ir Ukraina“.
V.Zelenskis, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kvietimu dalyvaujantis aukščiausiojo lygio susitikime kurortiniame Evian le Beno mieste, bando iš naujo užmegzti ryšį su D.Trumpu, tikėdamasis, kad dabar, kai JAV administracija susitarė dėl 60 dienų paliaubų Irane, jis bus labiau susikoncentravęs.
JAV – ne pasiuntinys tarp abiejų pusių, o Ukrainą remiantis tarpininkas
E.Macronas aukščiausiojo lygio susitikime buvo užkluptas sakantis V.Zelenskiui, kad pirmadienį turėjo sudėtingų diskusijų su D.Trumpu dėl Ukrainos.
V.Zelenskis, kuris iš pradžių nebuvo numatęs dvišalio susitikimo su D.Trumpu, galiausiai susitiko su JAV prezidentu kartu su E.Macronu pirmojo per keturis mėnesius tiesioginio susitikimo, pastebi „The Guardian“.
Ukrainos vadovas bandė įtikinti D.Trumpą, kad Ukraina mūšio lauke nebepralaimi, o JAV vaidmuo turėtų būti ne pasiuntinio tarp abiejų pusių, o Ukrainą remiančio tarpininko.
V.Zelenskis ir jo pagrindiniai partneriai Europosje – JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir E.Macronas – supranta, kad artimiausiu metu derybos su Rusija gali būti mažai tikėtinos, tačiau tikisi, kad D. rumpo įsitraukimas gali padėti jas surengti rudenį.
E3 – Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija – taip pat nori, kad joms būtų tiesiogiai atstovaujama derybose, nes jos teikia beveik visą finansinę ir karinę paramą Ukrainai.
