- Tokios bėdos Maskvoje dar nebuvo: prie degalinių – eilės, kai kurios jau uždarytos
- „Sergantis žmogus su ginklu“: Lenkija perspėja, kad Putinas gali imtis desperatiškų veiksmų
- Į Maskvą vėl atlėkė dronai: rusai atsimušinėja kaip gali
- Putinas lyg vandens į burną prisisėmęs: paaiškino, kodėl jis tyli
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Tokios bėdos Maskvoje dar nebuvo: prie degalinių – eilės, kai kurios jau uždarytos
17:09
Kelių Maskvos srities rajonų gyventojai pranešė apie benzino trūkumą, eiles degalinėse ir degalų apribojimus po dronų atakų serijos prieš Kapotnios naftos perdirbimo gamyklą, rašo žurnalistas Aleksandras Pliuščevas savo „Telegram“ kanale.
Serpuchovo gyventojas žurnalistui pasakojo, kad ketvirtadienio vakarą miesto „Teboil“ degalinėse buvo galima įsigyti tik dyzelino, o „Gazpromnefti“ degalinėse liko tik AI-100 benzinas ir dyzelinas.
Jo teigimu, mažose nepriklausomose degalinėse benzino buvo, tačiau kainavo maždaug ketvirtadaliu brangiau nei įprastai. Tuo tarpu bendrovės „Rosneft“ degalinėse kuras buvo parduodamas įprastomis kainomis, todėl ten susidarė eilės.
Dar vienas Maskvos srities gyventojas, anot žurnalisto, kalbėjo apie tai, kad kai kuriose srities degalinėse benzino iš viso nebuvo arba kainos staigiai šoktelėjo.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad jau pirmosiomis valandomis po pranešimų apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronų ataką prieš Kapotnios naftos perdirbimo gamyklą prie degalinių susidarė eilės.
Višniakovo gyventojas teigė, kad ketvirtadienį vakare artimiausios degalinės buvo likusios be benzino arba iš viso buvo uždarytos, nepaisant to, kad turėtų dirbti visą parą.
Tikėtina, kad antrą kartą per savaitę suduotas sėkmingas ukrainiečių smūgis prie Maskvos esančiai Kapotnios naftos perdirbimo gamyklai, nuo kurios priklauso maždaug 40 proc. degalų tiekimas Rusijos sostinei ir jos sričiai gali būti viena iš deficito priežasčių.
Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuo metų pradžiaus ne mažiau kaip 40 kartų atakavo Rusijos naftos perdirbimo gamykloms įvairiuose šalies regionuose. Pasak „The Moscow Times“, visi šie žingsniai bendrai sukėlė anksčiau neįsivaizduojamą grėsmę – benzino trūkumą Maskvoje.
„Priartėjo prie ribos“
Pasak „Carnegie“ analitinio centro tarptautinei taikai vyresniojo mokslinio bendradarbio, buvusio „Gazprom Neft“ padalinio vadovo Sergejaus Vakulenkos, naftos perdirbimo pajėgumų sumažėjimas šiuo metu yra sutelktas aplink sostinę.
Jo teigimu, buvo užpultos visos Maskvai kurą tiekiančios naftos perdirbimo gamyklos – Jaroslavlio, Riazanės ir Kstovo.
Nuo birželio 16 d. Maskvos „Gazprom Neft“ naftos perdirbimo gamykla, kuri, įvairiais skaičiavimais, tiekė iki 40 proc. sostinėje sunaudojamų degalų, buvo uždaryta. Per antradienį suduotą Ukrainos smūgį Kapotnios naftos perdirbimo gamykloje sustojo pirmasis pirminio perdirbimo įrenginys, o ketvirtadienį – antrasis, kuriuo planuota naudotis, kol bus atliekami remonto darbai.
Tuo pat metu Maskvoje ir regione registruojama 14 proc. visų Rusijos lengvųjų automobilių, regionui tenka 19 proc. visų Rusijos krovinių vežimo keliais ir 40 proc. keleivių vežimo oro transportu, nurodė S.Vakulenka.
Jis apskaičiavo, kad dėl smūgių Kapotnios naftos perdirbimo gamyklai, taip pat bendrovės „Tatneft“ gamyklai „Taneko“ Nižnekamske šalies naftos perdirbimo pajėgumai sumažėjo 600 tūkst. barelių per parą.
„Jei ir kitos anksčiau nukentėjusios naftos perdirbimo gamyklos nesugebės greitai atkurti perdirbimo apimčių, pajėgumų sumažėjimas sudarys 28 proc., palyginti su įprastu šiam metų laikui lygiu“, – įvertino analitikas.
„2024 ir 2025 m. Ukrainos atakų žala buvo nemaloni, bet ne kritinė Rusijos naftos perdirbimo pajėgumams. Tačiau jau tada buvo aišku, kad išaugus smūgių skaičiui naftos perdirbimo gamykloms, kils visai kitokio masto bėdų ir nepatogumų. Sprendžiant iš dabartinės dinamikos, padėtis priartėjo prie šios ribos“, – pabrėžė jis.
Stiprėja 2 pozicijos: Vašingtono požiūris į karą Ukrainoje pasikeitė
18:50
JAV keičiasi požiūris į karą Ukrainoje. Po birželio 18 d. įvykusių rekordinių Ukrainos pajėgų smūgių Maskvai Vašingtone stiprėja dvi pozicijos, rašoma „The Economist“ straipsnyje.
Pirmoji pozicija yra ta, kad Rusija negalima pasitikėti. Antroji – kad Ukraina yra karo nugalėtoja, o ne pralaimėtoja, sakoma straipsnyje.
Didelio masto Ukrainos dronų smūgis Maskvos naftos perdirbimo gamyklai, po kurio Rusijos sostinę apgaubė dūmai, neliko nepastebėtas JAV.
Anksčiau kariuomenės sekretorius Danas Driscollas pripažino, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų integracijos lygis mūšio lauke pranoko JAV karių integracijos lygį. Vėliau Pentagono vadovas Pete‘as Hegsethas sakė, kad Amerika „daug ko išmoko“ iš Ukrainos bepiločių orlaivių operacijų.
Baltiesiems rūmams artimi šaltiniai pastebėjo, kad pasikeitė JAV prezidento Donaldo Trampo požiūris į karą – esą konfliktas jam įgavo „žmogiškesnį“ matmenį.
„D.Trumpas nudegė dėl savo patirties su Iranu ir dabar supranta, kad be spaudimo V.Putinui jis negaus to, ko nori“, – sakė buvęs Ukrainos pareigūnas.
Birželio 18 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad D.Trumpas iš pradžių buvo įsitikinęs Ukrainos pralaimėjimu kare su Rusija, bet vėliau pakeitė nuomonę, pamatęs ukrainiečių atsparumą ir gebėjimą toliau kovoti.
Pats D.Trumpas tvirtino, kad Ukraina „gana gerai laikosi“ kare prieš Rusiją, nepaisant didelės Maskvos karinių išteklių persvaros.
Linas Kojala: Kremlius nekariauja nemokamo karo
18:24
Efektyvūs ukrainiečių smūgiai prieš agresoriaus energetikos ir karinę infrastruktūrą generuoja vis didesnius kaštus. Tai jau matyti ne tik fronte, bet ir Rusijos biudžeto eilutėse, sako Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala savo komentare.
Janio Kluge vertinimu, Rusijos karinės išlaidos šių metų pirmąjį ketvirtį buvo maždaug trečdaliu didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Beveik kas antras federalinio biudžeto išlaidų rublis buvo nukreiptas karui. Dar svarbiau – karinės išlaidos buvo lygios maždaug 2/3 visų federalinio biudžeto pajamų per pirmąjį 2026 m. ketvirtį.
„Tokios išlaidos nėra tvarios. Bet ar jos gali sustabdyti karo mašiną? Juk autoritarinis režimas gali išteklius kreipti ten, kur jam reikia. Nei visuomenė, nei elitas kontrolės mechanizmų tam neturi.
Visgi net ir V.Putino sistema veikia tam tikrose ribose. Jai reikia ne gražaus BVP rodiklio, o grynųjų pinigų srauto. Jį geriausiai užtikrina žaliavų eksportas. Būtent iš jo apmokamos karo sąskaitos – rekrutų premijos ir algos, kompensacijos žuvusiųjų šeimoms, kariniai užsakymai, pramonės pajėgumų plėtra“, – sako L.Kojala.
Ukraina smogia ten, kur skauda. Nuo metų pradžios ukrainiečių smūgiai naftos infrastruktūrai padvigubėjo. IEA vertinimu, Rusijos naftos gavyba gegužę buvo apie 10 proc. mažesnė, nei planuota. Rusija jau susiduria ir su degalų tiekimo sutrikimais – ir net kalba apie importo poreikį.
Be to, V.Putinas vengia visuotinės mobilizacijos, nes supranta jos politinę kainą. Vietoje to „perka“ rekrutus. J.Kluge, remdamasis Rusijos biudžeto duomenimis, skaičiuoja, kad pirmąjį ketvirtį federalinės išmokos buvo sumokėtos maždaug 71 tūkst. naujų kontraktininkų – mažiausias tokio laikotarpio skaičius per trejus metus. Vėliau srautas, panašu, grįžo prie maždaug 30 tūkst. per mėnesį, bet tam reikia vis didesnių premijų. Tad grįžtame prie pinigų srauto svarbos.
Todėl Kremliui kyla vis sudėtingesni praktiniai klausimai.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Sergantis žmogus su ginklu“: Lenkija perspėja, kad Putinas gali imtis desperatiškų veiksmų
18:07
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis įspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „gali imtis kokių nors desperatiškų veiksmų“, nes jo karas prieš Ukrainą patyrė nesėkmę, todėl Vakarai turi išlikti budrūs.
R.Sikorskis taip pat sakė, kad Kyjivo stojimas į ES turėtų būti paspartintas, nors Ukraina turi atitikti „visus kriterijus“, kad galėtų prisijungti prie bloko.
Kelionės į Londoną metu nufilmuotoje tinklalaidėje R.Sikorskis sakė, kad V.Putino Rusija kelia grėsmę likusiai Europai, tačiau savo pasipriešinimu Maskvos agresijai Ukraina suteikė likusiai žemyno daliai daugiau laiko pasirengti.
„Putinas gali mūsų nelaukti su laiko planu, – R.Sikorskis sakė aktualijų tinklalaidei „The News Agents“. – Reikia laiko naujiems pajėgumams sukurti, įrangai ir amunicijai pagaminti...“
„Mes jaučiame, kad reikia skubėti, – sakė jis. – Ukraina davė mums laiko iki dešimtmečio pabaigos persiginkluoti. Kol V.Putinas yra įstrigęs Donbase (jis ten kariauja jau 13 metų), jis negali pradėti kito karo.“
Tačiau, perspėjo R. Sikorskis, Rusijos lyderis „gali padaryti kažką neapgalvoto“, skelbia „TVP World“.
„Sergantis žmogus su ginklu vis tiek yra žmogus su ginklu, – sakė jis. – Kadangi atrodo, kad jis galbūt net praranda Ukrainą, jis gali padaryti ką nors beviltiško, todėl turime išlikti budrūs.“
„Putiną privertė viską įvertinti iš naujo“
Plačiau skaitykite ČIA.
„Reuters“ žurnalistė tiesiai paklausė, kodėl Nabiullina buvo dingusi iš viešumos
16:43
Per spaudos konferenciją dėl bazinių palūkanų normos Rusijoje „Reuters“ žurnalistė paprašė Centrinio banko vadovės Elviros Nabiullinos pakomentuoti savo ilgalaikį nebuvimą darbe, kuris sukėlė daugybę gandų apie personalo pokyčius ir galimą pasitraukimą. Atsakydama E.Nabiullina pasakė, kad buvo peršalusi, ir padėkojo tiems, kurie rūpinasi jos sveikata.
Ji nekomentavo gandų apie galimą atsistatydinimą, rašo portalas „Agentstvo“.
„Mes labai džiaugiamės matydami, kad esate geros sveikatos. Negaliu nepaklausti, štai jūsų ilgas nebuvimas sukėlė daugybę gandų apie personalo pokyčius, kad norite pasitraukti. Ar galite juos paneigti? Ačiū“, – kalbėjo „Reuters“ žurnalistė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Putinas lyg vandens į burną prisisėmęs: paaiškino, kodėl jis tyli
15:49
Ukrainos smūgį Maskvai pakomentavo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, Valstybės Dūmos deputatai ir trumpai apie tai užsiminė Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino patarėjas Jurijus Ušakovas. Tačiau pats Rusijos vadovas vis dar tyli.
Nuo ukrainiečių surengto išpuolio, kurio metu virš Maskvos pakibo tirštų juodų dūmų stulpai, o specialiosios tarnybos skubėjo gesinti gaisrų, kilusių dėl Ukrainos smūgių ir Rusijos oro gynybos sistemos darbo, praėjo jau daugiau kaip 24 valandos.
Kaip pastebėjo, naujienų portalas „Agentstvo“, V.Putinas apskritai neužsiminė apie karą Ukrainoje ar drakonišką smūgį Maskvai.
Ketvirtadienį, kai socialiniai tinklai buvo tiesiog užgrūsti vaizdo įrašais iš Rusijos sostinės, o iš dangaus pradėjo kristi kažkas panašaus į „naftos lietų“, V.Putinas leido laiką Kazanėje, kur dalyvavo ASEAN aukščiausiojo lygio susitikime.
Savo kalboje jis dėstė apie „daugiapolio pasaulio“ kūrimą ir prekybą nacionalinėmis valiutomis. Kremliaus vadovas, be kita ko, kalbėjo apie tradicinę totorių ir baškirų vasaros šventę Sabantujų, taip pat apie Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimą.
Jis taip pat susitiko su Brunėjaus sultonu, Rytų Timoro, Singapūro, Malaizijos, Tailando, Laoso, Kambodžos premjerais ir Filipinų vadovu.
V.Putinas juos patikino, kad „Rusija ir toliau visapusiškai padės ASEAN valstybėms jų pastangose palaikyti taiką ir stabilumą Pietryčių Azijoje ir, platesne prasme, formuojant patikimą, atvirą ir visapusišką saugumo ir įvairiapusės sąveikos sistemą visame Eurazijos regione“.
Kodėl tyli Putinas?
Politologas Abbasas Galliamovas naujienų portalui „The Moscow Times“ sakė, kad, ignoruodamas vakarykštį išpuolį prieš Maskvą, V.Putinas nori pademonstruoti tariamą ramybę.
Jo teigimu, tokiu būdu Kremliaus šeimininkas bando paveikti visuomenės požiūrį į masinę Ukrainos ataką. Tačiau, kaip pastebi politologas, žmonės Rusijos vadovo tylą suprato „kaip įrodymą, kad jis yra arba neadekvatus, arba abejingas žmonių kančioms“.
„Norint atlikti tokį triuką, reikia labai didelio elementaraus pasitikėjimo. Žmonės turi tikrai tikėti, kad prezidentas viską teisingai supranta ir visada sako tiesą. O po ketverių metų, kai buvo sakoma, kad „viskas vyksta pagal planą“, būtent šio bazinio pasitikėjimo ir trūksta“, – paaiškino A.Galliamovas.
Pažymėtina, kad Rusijos valstybinė televizija, pagrindinis dešimčių milijonų Rusijos pensininkų informacijos šaltinis, taip pat ignoravo bepiločių orlaivių ataką prieš Rusijos sostinę.
Pirmasis televizijos kanalas tam skyrė 20 sekundžių laiko ryto naujienų laidoje, o „Rossija-1“ – 36 sekundes. Ši tema visiškai dingo iš vakarinių žinių laidų, pastebima straipsnyje.
Ukrainos diplomatijos vadovas: Putinas padarė istorinę klaidą
15:17
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiga pabrėžė, kad Ukraina vykdo tolimojo nuotolio smūgius Rusijai savo pačios gamintais ginklais, ir dar kartą paragino Kremliaus šeimininką užbaigti karą.
„Putinas ne tik suklydo, kai užpuolė Ukrainą. Jis padarė istorinę klaidą. Su kiekvienu mėnesiu, kai jis atsisako tai pripažinti ir nutraukti šį karą, situacija jam ir jo režimui tik blogės. Bet kuriuo metu Putinas turi išeitį iš šios situacijos. Jam tiesiog reikia įsakyti savo okupacinėms pajėgoms nutraukti ugnį ir užbaigti karą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Ukrainos diplomatijos vadovas.
A.Sybiha atkreipė dėmesį, kad, nors Ukraina atakuoja su ukrainietiškais ginklais, Vladimiro Putino propaganda vis dar įtikinėja Rusijos žmones, kad jis kariauja prieš visus „kolektyvinius Vakarus“, o ne tik prieš Ukrainą.
„Tai buvo daroma siekiant nuslėpti Putino pažeminimą ir paaiškinti, kodėl šis karas trunka ilgiau nei Pirmasis pasaulinis karas. Karas prieš šalį, kuri, jo žodžiais tariant, neegzistavo ir turėjo žlugti dar prieš daugelį metų. Tačiau dabar ypač akivaizdu, kad visi – 100 proc. – tolimojo nuotolio smūgių į Maskvą ir kitus Rusijos regionus yra suduodami būtent… Ukrainoje pagamintais ginklais“, – aiškino ministras.
Po gėdingo pažeminimo – stebinantys pirmieji Kremliaus žodžiai
14:32
Rusijos vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas per spaudos konferenciją Kremliuje sureagavo į paskelbtus vaizdo įrašus po ketvirtadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įvykdytos atakos prieš Maskvą.
Savo ruožtu jis parekomendavo pasižiūrėti „įspūdingą vaizdo medžiagą“ apie Rusijos armijos smūgių padarinius objektams Ukrainoje.
„Ieškokite daugiau vaizdo medžiagos iš įvairių Ukrainos miestų. Vaizdo įrašai, kuriuose matomi mūsų ginkluotųjų pajėgų smūgių rezultatai, yra įspūdingi“, – pareiškė jis.
„Oro gynybos sistemos veikia puikiai“
Pasak jo, Rusijos valstybės oro gynybos pajėgos susidorojo su dieną prieš tai Ukrainos karių įvykdyta ataka prieš Maskvą ir pridūrė, kad rusų kariuomenė imasi papildomų priemonių nuo išpuolių prieš regionus ir sostinę.
„Iš tiesų, dronų atakos tęsiasi, tačiau imamasi atitinkamų priemonių jų padariniams pašalinti. Oro gynybos sistemos veikia puikiai, kad ir kas bebūtų. Kalbant apie prezidentą, jis reguliariai gauna ataskaitas – keletą kartų per dieną, o prireikus – bet kuriuo paros metu“, – nurodė jis.
„Šie apsišaudymai vyksta po mūsų ginkluotųjų pajėgų smūgių. Šie smūgiai tęsis“, – pridūrė D.Peskovas.
Be to, jis tikino, kad situacija fronte netrukus „taps katastrofiška Ukrainos pusei“. Kremliaus atstovo spaudai teigimu, Ukraina tariamai nėra suinteresuota derybomis, o Rusija, atvirkščiai, „yra pasirengusi derėtis“.
Į Maskvą vėl atlėkė dronai: rusai atsimušinėja kaip gali
14:02 Atnaujinta 14:48
Maskvos meras Sergejus Sobianinas penktadienį socialiniuose tinkluose reguliai skelbia apie Rusijos prielėktuvinės oro gynybos neva nukautą Ukrainos dronų skaičių virš Rusijos sostinės.
Pirmasis jo pranešimas pasirodė 12.11 val. Maskvos laiku. (12.11 val. Lietuvos laiku). Iš pradžių jis pareiškė, kad oro gynybos pajėgos tariamai numušė 15 dronų, skridusių į Maskvą. Po kiek laiko S.Sobianinas paskelbė apie dar keturių dronų sunaikinimą, paskui dar apie trijų bepiločių orlaivių likvidavimą.
Jo teigimu, Rusijos priešlėktuvinė gynyba esą per parą „nukovė“ iš viso apie 35 dronus, skridusius.
Meras taip pat informavo apie dronų nuolaužų kritimą ir nurodė, kad šiuo metu avarinių tarnybų specialistai dirba nuolaužų kritimo vietose.
Dėl oro pavojaus Domodedovo ir Žukovskio oro uostai antrą dieną iš eilės įvedė laikinus apribojimus: jie neišleidžia ir nepriima lėktuvų. Rusijos aviacijos tarnyba pabrėžė, kad šios priemonės yra būtinos skrydžių saugumui užtikrinti.
Kol kas Ukrainos pusė nepateikė oficialių komentarų dėl naujos atakos prieš Maskvą.
Ukrainos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka platformoje „Telegram“ sureagavo į naujausią dronų ataką prieš Maskvą.
„Maskvos stabilumas dabar priklauso nuo to, ar danguje skraido dronai, nes rusai ir maskviečiai pasirinko Putiną, kuris atnešė karą į jų namus“, – rėžė jis.
Tuo tarpu Ukrainos gynybos ministerijos patarėjas Serhijus Sternenka platformoje „Telegram“ pasidalijo atakos vaizdo įrašais ir pridūrė: „Maskva vėl patiria ataką. Dronai iš įvairių pusių artėja prie Rusijos sostinės, prasideda masinė ataka.“
Ketvirtadienio naktį Ukrainos gynėjai surengė smūgių kampaniją prieš Rusijos sostinę ir jos apylinkes.
Pasak Maskvos mero, apšaudymo metu Rusijos oro gynybos pajėgos esą numušė per 190 dronų. Ukrainiečių taikiniais tapo Kapotnios naftos perdirbimo gamykla prie Maskvos.
Pagal Rusijos gynybos ministerijos ataskaitą, praėjusią naktį Rusijos kariai sunaikino 133 Ukrainos bepiločius orlaivius. Atakos užfiksuotos virš Belgorodo, Briansko, Kalugos, Kursko, Voronežo, Orelio, Smolensko, Tulos, Rostovo, Riazanės sričių, Maskvos srities, Krymo ir virš Juodosios jūros akvatorijos.
Sučiuptas Sankt Peterburgo kriminalinio pasaulio autoritetas įsitikinęs, kad mirs kalėjime
13:25
Nusikalstamo pasaulio autoritetas Ilja Traberis žinojo apie būsimą sulaikymą, sako portalo „Fontanka“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Jevgenijus Vyšenkovas. Pasak jo, Sankt Peterburgo verslininkas I.Traberis buvo įsitikinęs, kad „sprendimas dėl jo priimtas“ ir kad jis mirs kalėjime.
Ketvirtadienį paskelbtoje skiltyje J.Vyšenkovas aprašė I.Traberio sulaikymo momentą, apie kurį jam tapo žinoma iš sulaikomajam artimų asmenų.
„Ilja žinojo, kad 2026 m. birželio 17 d. ankstų rytą pas jį į užmiesčio namą ateis. Kai specialiosios paskirties būrys, peršokęs tvoras, tik palietė jo duris, jos iškart atsidarė, o angoje stovėjo du advokatai. Ištiestose rankose jie laikė advokato pažymėjimus. – „Bičiuliai, tik be rankų“, – rašo J.Vyšenkovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Politico“: Marconas ir Merzas užsispuolė Europos Sąjungą dėl pokalbių su Putinu
13:23
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sukritikavo Europos Sąjungos vadovybę už tai, kad ji užmezgė ryšius su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu. Dėl to dviejų didžiausių Europos šalių vadovai įsivėlė į konfliktą su didžiąja dalimi likusių bloko narių.
Per neplanuotą vėlyvą naktį Briuselyje vykusį viršūnių susitikimą Prancūzijos prezidentas ir Vokietijos kancleris sukritikavo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Antonio Costa, veikiančio visų 27 vyriausybių vardu, pastangas užmegzti ryšius su Kremliumi, leidiniui „Politico“ atskleidė penki ES diplomatai ir pareigūnai, susipažinę su už uždarų durų vykusio pokalbio turiniu.
Trijų šaltinių teigimu, dalies prieš Rusiją nusiteikusių šalių, taip pat Danijos ir Nyderlandų, lyderiai susivienijo palaikydami E.Macroną ir F.Merzą. Kai kurie iš jų net pademonstravo beprecedentį pyktį A.Costos atžvilgiu.
Tačiau kiti lyderiai palaikė A.Costą. Šie naujausi nesutarimai išduoda Bendrijos viduje kunkuliuojančią įtampą dėl požiūrio į Rusiją ir to, kas turėtų tartis su Kremliumi Europos vardu.
Plačiau skaitykite ČIA.
