Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Pusė Krymo – be elektros: prie Kerčės tilto dūmų stulpas
10:31
Po antradienį suduotų Ukrainos smūgių didelė dalis Rusijos okupuoto Krymo liko be elektros. Ukrainos kanalai aiškina, kad taip įvyko dėl to, jog ukrainiečių dronai pataikė į Kerčėje esančią kogeneracinę jėgainę ir tai sukėlė didelį gaisrą.
Rusijos bendrovė „Krymenergo“ pranešė, kad elektros energijos tiekimas nutrūko Jevpatorijoje, Krasnoperekopske, Sakuose ir Džankojuje. Ryte dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų Jevpatorijoje nevažiavo tramvajai.
Marionetinė Rusijos vadovybė regione tikina, kad elektros tiekimas bus atstatytas per dieną.
Stebėsenos grupė „Krymskij veter“ patvirtino, kad šiluminėje elektrinėje kilo gaisras. Turimais duomenimis, nukentėjo rezervuaras. Taip pat iš visų pusių Kryme matomas didelis juodų dūmų stulpas.
Rusijos paskirti regiono vadovai nepripažino Ukrainos smūgių Rusijos logistikos ir energetikos pramonės objektams, o dėl visko kaltino „technologinius trikdžius“.
Naujienų portalo „New Voice" šaltinių teigimu, per naktį Ukrainos gynėjų surengtą ataką netoli okupuoto Kerčės sąsiaurio Kryme nukentėjo Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos, radiolokacinė stotis ir keli brangūs bepiločiai orlaiviai.
Pasak portalo pašnekovų, Ukrainos dronai sunaikino priešlėktuvinės gynybos sistemą „Pancyr“, radarą „Nebo" ir bepiločius orlaivius „Orion“.
Nurodoma, kad „Orion“ yra tolimojo nuotolio daugiafunkcinis žvalgybinis ir smogiamasis dronas, galintis ne tik rinkti žvalgybinę informaciją, bet ir naudoti aviacinę amuniciją. Apskaičiuota, kad vienas toks dronas kainuoja apie 5 mln. dolerių.
Kaip nurodė šaltiniai, taikinius greičiausiai atakavo Ukrainos pajėgų bepiločiai orlaiviai.
Smaugia degalų trūkumas: keli Rusijos regionai įveda apribojimus
17:04
Rusijos Irkutsko, Omsko ir Novosibirsko regionai įvedė benzino pardavimo apribojimus, skelbia naujienų portalas „Meduza“.
Omsko srities gubernatorius Viktoras Chocenka birželio 22-osios vakarą pranešė, kad bus uždrausta parduoti kurą kanistruose, o vienam automobiliui bus galima įsigyti ne daugiau kaip 40 litrų degalų. Pasak jo, tokių priemonių prireikė siekiant užkirsti kelią „dirbtinai kuriamai panikai degalinėse“. Taip pat apribotas dyzelino pardavimas: įprastose degalinėse vienu kartu bus galima įsipilti iki 80 litrų, o greitkeliuose – iki 200 litrų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Prabilo Putinas: Maskva artėja prie pergalės
16:34
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas, antradienį, kreipdamasis į karinių universitetų absolventus, tradiciškai pareiškė, kad Rusija „iš tikrųjų kariauja prieš visus Vakarus“.
Tačiau, pasak jo, Maskva esą vis dar artėja prie pergalės. Rusijos vadovas patikino, kad Rusijos kariai esą „spaudžia priešą visoje fronto linijoje“. Jo teigimu, Rusijos pajėgos netrukus užims Kostiantynivką Donecko srityje.
Tuo tarpu, kaip pažymėjo V.Putinas, visi Vakarai dirba Ukrainai, aprūpindami Kyjivą bepiločiais lėktuvais ir kitais ginklais.
Kremliaus šeimininkas pagrasino atsakomaisiais smūgiais Europos šalims, jei iš jų teritorijos į Rusijos objektus pradės skristi dronai.
„Jie supranta, kad bus atsakomasis smūgis. Manau, kad tai visi supranta arba turėtų suprasti. Todėl visais įmanomais būdais stengiasi nuo to atsiriboti“, – dėstė Rusijos vadovas.
„Nerodo pirštu į Maskvą“
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalys nenori eskaluoti situacijos su Maskva dėl į Estijos, Latvijos ir Lietuvos oro erdvę įskrendančių dronų.
„Jie vis dėlto nerodo pirštu į Maskvą. Jie sako, kad tai Ukrainos dronai. Tai klaida, ten – elektroninės kovos sistemos gedimas, dar kažkas“, – kalbėjo V.Putinas.
„Bando sukrėsti Rusijos visuomenę“
Jis pasinaudojo proga dar kartą ciniškai apkaltinti Ukrainą dėl tariamų smūgių civilinei infrastruktūrai. Kremliaus vadovas pridūrė, kad tokiu būdu Ukraina nori „sukrėsti Rusijos visuomenę“.
„Esant tokiam masiniam spaudimui, kai visas Vakarų pasaulis dirba su jais, šie dronai plūsta milžiniškais srautais, [jie siekia] sukelti tam tikrą nepasitikėjimą Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmais“, – kalbėjo V.Putinas.
Tuo pačiu jis pabrėžė, kad šioje situacijoje tai, kas vyksta fronte, „paliekama nuošalyje“.
V.Putinas taip pat prakalbo apie viešą laišką, kurį jam parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, šis laiškas nesudaro prielaidų asmeniniams susitikimams, bet juo siekiama sukurti konflikto potencialą.
„Jie vis kartoja, kad nori asmeninio susitikimo, o po trijų dienų smogia Starobilske. Kaip jūs tai suprantate? Nėra jokių prielaidų asmeniniams susitikimams ir deryboms“, – aiškino Kremliaus vadovas.
Lavrovas davė pažadą Lukašenkai: ką darys, jei Ukraina neva užpultų Baltarusiją
16:12
Maskva gins Baltarusiją, jei Ukraina bandytų ją užpulti, antradienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Tokia buvo jo reakcija į Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio praeitą penktadienį paskelbtą ultimatumą Baltarusijai dėl retransliatorių, padedančių Rusijos karinių pajėgų navigacijai, pašalinimo nuo pasienio su Ukraina.
„Akivaizdu, kad tuo siekiama tiesiogiai įtraukti Baltarusiją į konfliktą ir išplėsti karo veiksmų geografiją, taip apsunkinant galimybes išspręsti konfliktą politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis“, – pareiškė S.Lavrovas per 12-ąjį ambasadorių apskritojo stalo susitikimą Rusijos užsienio reikalų ministerijoje.
„Jei prireiks, esame pasirengę imtis visų priemonių, numatytų sutartyje [tarp Rusijos Federacijos ir Baltarusijos], kad užtikrintume mūsų sąjungininkės saugumą“, – pabrėžė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kyjivas: dėl pykčių su Varšuva Zelenskis atsisakė vykti į konferenciją Lenkijoje
15:06
Ukraina antradienį paskelbė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis praleis Ukrainos atstatymo konferenciją, šią savaitę vyksiančią Lenkijoje.
Sprendimas priimtas aštrėjant diplomatiniam ginčui tarp sąjungininkių ir kaimynių dėl Antrojo pasaulinio karo atminties.
„Aš vadovauju Ukrainos delegacijai ir bendram mūsų darbui 2026 metų Ukrainos atstatymo konferencijoje“, – socialiniuose tinkluose pranešė ukrainiečių ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko, taip patvirtindama, kad V.Zelenskis renginyje nedalyvaus.
Ukrainos atstatymo konferencija trečiadienį vyks Gdanske.
Ukraina sunaikino Rusijos geležinkelio tiltą į Krymą
14:39 Atnaujinta 16:20
Antradienį buvo visiškai sunaikintas geležinkelio tiltas per Šiaurės Krymo kanalą, objektą, kuris apibūdinamas kaip pagrindinis Rusijos kariuomenės logistikos mazgas. Apie tai pranešė Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos.
„Atsiprašau, bet turime oficialią avarinę situaciją: geležinkelio tilto per Šiaurės Krymo kanalą nebėra – SSO! Pirmojo nebeliko. Ar reikia parodyti?“ – rašė Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos.
Šios pajėgos jau anksčiau skelbė apie geležinkelio tilto per Šiaurės Krymo kanalą sugadinimą.
„Birželio 18 d. naktį vidutinio nuotolio skrydžių padalinys išjungė geležinkelio tiltą per Šiaurės Krymo kanalą netoli Razdolnojės kaimo“, – nurodyta praeitą savaitę paskelbtame pranešime.
Kaip teigia Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos, per anksčiau įvykdytus smūgius buvo sunaikinti tiek geležinkelio bėgiai, tiek sugriauta viena iš tilto atramų. Tačiau praėjusią naktį įgyvendintas antrasis misijos etapas – Specialiųjų operacijų pajėgų dronai smogė remonto technikai ir dar kartą – tilto likučiams.
Sunaikintas tiltas buvo krovinių, išteklių ir karinės įrangos gabenimo koridoriaus dalis dviem pagrindinėmis kryptimis: iš Rusijos teritorijos per Krymą, siekiant užtikrinti kariuomenės sutelkimą pietų kryptimi, taip pat pačioje pusiasalio teritorijoje, bandant užtikrinti Krymo karinės infrastruktūros veikimą.
„Specialiųjų operacijų pajėgos toliau griauna priešo karinę logistiką, mažindamos jo puolamąjį ir gynybinį potencialą“, – pabrėžiama pranešime.
„Tiltas sunaikintas“
Šią informaciją antradienį patvirtino Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka, taip pat Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos (SSO).
„Geležinkelio tiltas per Šiaurės Krymo kanalą sunaikintas. Dėkojame kovotojams ir visiems Ukrainos gynybos pajėgų kariams“, – socialiniuose tinkluose rašė A.Kovalenka.
Ši geležinkelio linija laikoma strategiškai svarbia Rusijos pajėgoms pietiniame fronte, nes ja gabenami sunkieji šarvuočiai, šaudmenys ir degalai.
Logistikos spąstai
Krymo totorių išteklių centro vadovas ir Krymo totorių tautos Mežliso narys Eskenderis Barijevas mano, kad okupuotas Krymas vis labiau tampa logistikos spąstais Rusijos pajėgoms, o galimas visiškas tiekimo maršrutų žlugimas kelia grėsmę, kad Maskvos karinėms pajėgoms pusiasalyje pritrūks degalų, šaudmenų ar elektros.
„Krymas jau natūraliai tapo „katilu“. Jei logistika bus visiškai nutraukta, tuomet šios pajėgos, kurių skaičius Krymo teritorijoje buvo padidintas, atsidurs tame „katile“. O be degalų ir elektros tiekimo jos negalės vykdyti savo karinių užduočių“, – kalbėjo E.Barijevas.
Krymo totorių Mežliso vadovas Refatas Čubarovas anksčiau paragino rusus palikti Krymą, „kol tiltas dar stovi“.
„Jie baiminasi, kad tiltas netrukus gali būti sugriautas. Tai sutampa su tuo, ką anksčiau sakė Ukrainos gynybos ministras Fedorovas“, – pažymėjo jis.
Lavrovas prakalbo apie derybas su Ukraina
13:14
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi atnaujinti derybas su Ukraina „bet kuriuo metu ir toje vietoje, kurioje jos buvo nutrauktos“, skelbia Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
Suintensyvėjusių Ukrainos smūgių Rusijos teritorijoje ir okupuotame Kryme fone šalies diplomatijos vadovas kalbėjo, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas „kiekvieną kartą, kai kalba Ukrainos klausimu, pabrėžia, kad mes aiškiai teikiame pirmenybę politiniam ir diplomatiniam sprendimui“.
Pasak S.Lavrovo, šio sureguliavimo parametrai buvo „aptarti ir suderinti“ Aliaskoje beveik prieš metus. Reikėtų suprasti, kad jis, ko gero, referuoja į tariamą susitarimą su prezidentu Donaldu Trumpu, kurį V.Putinas supranta kaip visišką Donbaso perdavimą Rusijai.
Rusija nebevertina JAV kaip objektyvaus tarpininko derybose su Ukraina, mano, kad D.Trumpo administracija nukrypsta nuo Ankoridže pasiektų susitarimų, ir ketina siekti savo tikslų tęsdama karą.
„Šiuo metu mes sutelkiame dėmesį į specialiosios karinės operacijos tikslų pasiekimą, remdamiesi tuo, kad visos Vakarų pastangos ir visos viltys, jog Vakarai bus sąžiningais tarpininkais, jau seniai žlugo“, – dėstė Rusijos diplomatijos vadovas.
„Štai vakar JAV nuolatinio atstovo prie JT pavaduotojas pareikalavo nedelsiant nutraukti ugnį. Nieko daugiau, apie jokį ilgalaikį konflikto sprendimą jis nekalbėjo“, – skundėsi S.Lavrovas.
Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį jis pavadino „fiureriu“, o ES lyderių pareiškimus dėl konflikto sprendimo – „reikalavimais Rusijai pasiduoti“.
„Dabartiniai Europos elito atstovai neslepia, kad artimiausioje ateityje ruošiasi karui su mumis. Nurodomi terminai – ne vėliau kaip 2030 m.“, – rėžė jis.
Pasirengusi derėtis su Europa
Savo ruožtu V.Putino patarėjas Jurijus Ušakovas per XII tarptautinį mokslo ir ekspertų forumą „Primakovo skaitymai“ pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi dialogui su Europos Sąjunga.
Pasak jo, ES jau padarė „keletą bandymų“ užmegzti ryšius su Rusija.
Paklaustas, ar Rusija pasirengusi deryboms su Briuseliu, J.Ušakovas atsakė teigiamai.
Praeitą savaitę naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais, pranešė, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa užmezgė ryšį su Kremliaus pareigūnais, siekdamas įtraukti Kremliaus šeimininką V.Putiną į diskusijas dėl galimų būdų užbaigti karą Ukrainoje.
Buvo pranešta, kad A. Costa vyriausiasis patarėjas du kartus telefonu kalbėjosi su aukšto rango Rusijos pareigūnu, artimu V.Putinui.
Anksčiau antradienį paskelbta, kad Ukrainos atstovas Jungtinėms Tautoms per Saugumo tarybos posėdį užsiminė, jog Kyjivas gali pakeisti anksčiau pateiktas sąlygas Rusijai dėl karo užbaigimo.
Žiniasklaida: Trumpas paragino Zelenskį drąsiau atakuoti Rusiją
12:49
Ukraina dabar mano užsitikrinusi Baltųjų rūmų paramą siekiant priversti Rusiją pradėti prasmingas derybas, portalui „Kyiv Independent“ sakė ukrainiečių pareigūnas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas privačiai paragino ukrainiečių prezidentą Volodymyrą Zelenskį veikti drąsiau, sakė aukšto rango Ukrainos pareigūnas, supažindintas su neseniai įvykusiu D.Trumpo ir V.Zelenskio susitikimu.
„Trumpas sako nelabai tikintis, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas ką nors darys be spaudimo“, – pridūrė pareigūnas.
Rusija: JAV atsisako objektyvaus tarpininko vaidmens kare Ukrainoje
12:47
Rusija pareiškė, kad JAV nebesiekia būti objektyviu tarpininku siekiant užbaigti karą Ukrainoje, kurį Maskva pradėjo 2022 metų vasarį.
„Kalbant apie JAV, sprendžiant iš jų veiksmų, atrodo, kad jos atsisako bet kokių pretenzijų į objektyvaus tarpininko vaidmenį ir vietoj to vykdo sankcijų spaudimo Rusijai didinimo kursą“, – užsienio šalių pasiuntiniams Maskvoje sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Jis taip pat pareiškė, kad teikdama karinę paramą Ukrainai, „Europa vėl tampa didele grėsme tarptautinei taikai ir saugumui“.
Maskvos srityje ir kituose Rusijos regionuose paskelbtas raketų pavojus
12:26 Atnaujinta 12:33
Rusijos sostinės Maskvos srities teritorijoje antradienį paskelbtas raketų pavojus, rašo „RBC“ ir kiti Rusijos žiniasklaidos šaltiniai.
„Likite namuose ir nepriartėkite prie langų arba eikite į slėptuvę. Jei esate gatvėje ar transporto priemonėje, pasislėpkite pastate, požeminiame perėjime ar automobilių stovėjimo aikštelėje“, – teigiama pranešime, kurį cituoja BBC portalas rusų kalba.
Anksčiau apie raketų pavojų Samaros srityje paskelbė regiono gubernatorius Viačeslavas Fedoriščevas. Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas apie raketų pavojų kol kas nepranešė.
Raketų pavojus taip pat paskelbtas Vladimiro ir Astrachanės srityse, skelbia Rusijos valstybinė naujienų tarnyba TASS. Kitos žiniasklaidos priemonės jau rašo apie 17 regionų, kuriuose paskelbtas raketų pavojus.
Tiesa, maždaug po valandos raketų pavojus Maskvos srityje atšauktas.
Rusija raketomis apšaudė Kryvyj Rihą: mažiausiai 3 žuvusieji
12:22
Antradienį, birželio 23 d., Rusijos kariai apšaudė Kryvyj Riho miestą raketomis. Mieste pasigirdo sprogimai, pranešė miesto gynybos tarybos pirmininkas Oleksandras Vilkulas.
O.Vilkulas pranešė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki trijų. Sužeista daugiau nei 10 žmonių.
„Yra sunkiai sužeistų, visi jau nugabenti į ligonines, šiuo metu operuojami. Gydytojai daro viską, kas įmanoma, ir kovoja už jų gyvybes“, – sakė O.Vilkulas.
