- FT: Maskva pirmą kartą pajuto tikrąjį Putino karo skonį – „ašaros liejosi upeliais“
- Eksministras Kuleba išvardijo tris priežastis, dėl kurių Putinas niekada nepaspaus branduolinio mygtuko
- Galingas smūgis Rusijai: taikiniu tapo viena svarbiausių karinių gamyklų
- „Axios“: Trumpas gali atsisakyti „Ankoridžo susitarimų“ ir pradėti spausti Putiną
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos ekonomika sulaukė skaudaus smūgio, tačiau priežastis – ne Ukrainos dronai
17:51
Rusijos ekonomika patyrė stiprų smūgį, tačiau jį sudavė ne Ukrainos dronai, rašo „Deutsche Welle“ (DW).
Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms sukėlė problemų šalies degalų rinkoje, tačiau šiuo metu Kremliui kur kas didesnį smūgį suduoda po Hormuzo sąsiaurio atblokavimo kritusios pasaulinės naftos kainos. Būtent šis veiksnys labiausiai mažina Rusijos federalinio biudžeto pajamas iš naftos ir dujų sektoriaus.
Leidinio duomenimis, dėl intensyvių Ukrainos dronų atakų benzino gamyba Rusijoje smarkiai sumažėjo. Agentūros „Reuters“ šaltinių teigimu, birželį ji buvo 25 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai ir, palyginti su 2026 m. kovu. Dėl to kilo degalų kainos, kai kuriuose regionuose buvo apribotas jų pardavimas, o naftos bendrovės patyrė nuostolių.
Vis dėlto straipsnio autoriai pažymi, kad šių atakų poveikis Rusijos biudžetui kol kas išlieka ribotas. Taip yra dėl šalies mokesčių sistemos ypatumų – didžioji dalis pajamų gaunama iš naudingųjų iškasenų gavybos mokesčio, o ne iš naftos perdirbimo. Todėl net ir sumažėjus naftos perdirbimo gamyklų veiklai, naftos gavyba reikšmingai nesumažėjo, nes perteklinė žaliava buvo nukreipta eksportui.
Tačiau po Hormuzo sąsiaurio atblokavimo pasaulinės naftos kainos greitai grįžo į lygį, buvusį iki konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios. Pasak DW, būtent tada Rusija pradėjo patirti kur kas didesnius finansinius nuostolius. Be to, Jungtinės Valstijos užsiminė apie galimybę atnaujinti sankcijas rusiškai naftai, kurios buvo laikinai sušvelnintos dėl konflikto su Iranu.
Tokiomis aplinkybėmis analitinio centro „Brookings“ ekspertas Robinas Brooksas ragina Ukrainos sąjungininkes imtis ryžtingesnių veiksmų. Jo nuomone, siekiant apriboti Rusijos naftos eksportą, būtų tikslinga uždrausti Rusijos vadinamajam „šešėliniam laivynui“ plaukti per Danijos sąsiaurius – siaurą jūrų koridorių, jungiantį Baltijos jūrą su Atlanto vandenynu.
„Šešėlinio laivyno tanklaiviai kasdien praplaukia tiesiog Europos Sąjungai po nosimi“, – pabrėžė jis.
Kaip pažymi DW, visiška Rusijos „šešėlinio laivyno“ blokada kol kas atrodo mažai tikėtina dėl galimos konflikto eskalacijos. Vis dėlto net dažnesni laivų patikrinimai, jų sulaikymai ir griežtesnės baudos galėtų gerokai padidinti sankcijų apėjimo kainą ir sumažinti Kremliaus pajamas, kurios naudojamos karui prieš Ukrainą finansuoti.
Kaip gali baigtis Putino era? Įvardijo realiausią scenarijų
21:52
Vladimiras Putinas įžengė į pavojingiausią savo valdžios laikotarpį, o didžiausią grėsmę jam kelia ne opozicija ar Vakarai, bet pati Rusijos saugumo struktūrų sistema, kuri kadaise atvedė jį į valdžią. Tokią nuomonę angliškame leidinyje „Kyiv Post“ paskelbtame straipsnyje išsakė Rusijos politologas ir ekspertas Antonas Jeriominas.
Autorius pažymi, kad karinis pralaimėjimas tampa lemtingu išbandymu kiekvienai diktatūrai. Kaip pavyzdį jis pateikia Benito Mussolinį, kuris buvo nušalintas dar 1943 metais, o Vokietijoje analogiškas procesas užsitęsė ir pareikalavo milžiniškos kraujo kainos.
Pasak eksperto, Putinas nesukūrė dabartinio Rusijos saugumo tarnybų („čekistų“) režimo – jis tapo sėkmingiausiu jo produktu. Kilmė iš Leningrado kiemų, patirtis smulkių nusikalstamų grupuočių aplinkoje ir geras sovietinės visuomenės „tamsiosios pusės“ išmanymas pavertė jį patogiu įrankiu 10-ojo dešimtmečio elitui. Ilgą laiką Putino ir sistemos interesai sutapo, tačiau dabar padėtis pasikeitė.
Jo teigimu, sistemoje vis labiau ima dominuoti išlikimo logika. Atsiranda pasakojimas apie „išduotą pergalę“, kuris jau girdimas Rusijos Z kanalų retorikoje ir kai kurių įtakingų ideologų pasisakymuose. Rusijos kariniai tinklaraštininkai vis garsiau kritikuoja neįvardytų valdžios struktūrų „neryžtingumą ir bailumą“, o tokie žinomi veikėjai kaip Sergejus Karaganovas ir Vladimiras Solovjovas viešai ragina smogti Europai.
Autorius išskiria du galimus įvykių raidos scenarijus. Pirmasis – Putinas pasiduoda aplinkos spaudimui ir įsako surengti realius smūgius NATO objektams. Tačiau ekspertas mano, kad toks scenarijus mažai tikėtinas.
„Jis nėra kamikadzė. Jis nepaspaus to mygtuko“, – pabrėžia A.Jeriominas.
Kur kas realesnis, jo nuomone, yra antrasis scenarijus – valdžios „korporacija“ nusprendžia paaukoti lyderį, kad išsaugotų pačią sistemą. Tai nebūtų klasikinis perversmas, o veikiau Italijos 1943 metų scenarijus, kai elitas netikėtai pripažįsta, kad būtent V.Putinas yra kaltas dėl visų nesėkmių.
Straipsnyje pateikiamas ir galimos naujosios Rusijos vadovybės kalbos scenarijus. Naujasis lyderis pareikštų, kad vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ tikslai nesikeičia, tačiau dėl korupcijos ir sabotažo kariuomenėje būtina padaryti pauzę.
Naujuoju valstybės vadovu galėtų tapti technokratas, pavyzdžiui, dabartinis gynybos ministras Andrejus Belousovas, arba saugumo struktūrų atstovas, pavyzdžiui, buvęs Federalinės saugumo tarnybos vadovas ir ilgametis Rusijos saugumo tarybos sekretorius Dmitrijus Patruševas. Tokiu atveju sistema būtų išsaugota, pašalinus tik „pažeistą simbolį“ – V.Putiną. Ši pauzė, anot autoriaus, būtų skirta ne taikai, o karinių pajėgumų atkūrimui ir ginkluotės gamybos didinimui.
A.Jeriominas taip pat perspėja Vakarus nekartoti 2014 metų klaidų. Jei Europa ir Jungtinės Valstijos tokias galimas paliaubas palaikytų diplomatiniu proveržiu, režimas įgytų laiko pasirengti naujam agresijos etapui. Politologas ragina keisti diskusijos kryptį – vietoj klausimo „kaip kalbėtis su Putinu“ kelti kitą: „ką daryti, jei valdžią perims dar griežtesnis įpėdinis, kuris paliaubas panaudos pasirengimui naujam karui“.
Straipsnio pabaigoje A.Jeriominas primena, kad Rusijos valdžios sistema buvo sukurta taip, kad išgyventų savo lyderius. Todėl klausimai apie jos ateitį šiandien, anot jo, skirti ne Maskvai, o Vašingtonui, Berlynui ir Briuseliui.
„Axios“: Trumpas gali atsisakyti „Ankoridžo susitarimų“ ir pradėti spausti Putiną
20:17
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusivylė Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu ir gali atsisakyti vadinamųjų „Ankoridžo susitarimų“. Apie tai praneša „Axios“, remdamasis dviem pareigūnais, dalyvavusiais praėjusią savaitę vykusiame Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime.
Leidinio pašnekovų teigimu, G7 susitikimo metu D. Trumpas pripažino, kad Ukraina kare „laikosi visai neblogai“. Dabar JAV prezidentas jau nėra įsitikinęs, kad Rusija pajėgs nugalėti Ukrainą.
„Trumpas skeptiškai vertino viską, kas susiję su Putinu, ir kalbėjo apie spaudimą Rusijai, tačiau kiti lyderiai netiki, kad jis iš tikrųjų imsis konkrečių veiksmų“, – žurnalistams sakė vienas pareigūnų.
„Axios“ primena, kad pagal vadinamuosius „Ankoridžo susitarimus“ JAV buvo sutikusios su Rusijos reikalavimu, jog pagal bet kokį taikos susitarimą Donbasas liktų Rusijos kontroliuojamas. Tačiau sustiprėję Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje privertė D. Trumpą iš naujo įvertinti Maskvos karines galimybes.
Leidinys taip pat pažymi, kad dalis analitikų abejoja, ar intensyvesnės Ukrainos atakos prieš Rusiją paskatins taikos derybas. Jų vertinimu, kur kas labiau tikėtina, kad tai sustiprins Rusijoje įsitikinimą, jog karą su Ukraina būtina tęsti iki pergalės.
Rubio: Aliaskoje tarp Trumpo ir Putino nebuvo jokių susitarimų
Anksčiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad per JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimą Aliaskoje, įvykusį praėjusių metų rugpjūčio 15 dieną, nebuvo pasiekta jokių susitarimų dėl Ukrainos.
Pasak M. Rubio, Aliaskoje buvo pateiktas tam tikras pasiūlymas, tačiau apie jokius galutinius susitarimus kalbos nebuvo.
Ukrainoje sudužo naikintuvas „MiG-29“
14:28
Naktį į birželio 27-ąją Ukrainos gynybos pajėgos prarado ryšį su naikintuvu „MiG-29“, pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Skelbiama, kad pilotas vykdė kovinę užduotį virš Poltavos srities. Šiuo metu aiškinamasi, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių lėktuvas nukrito.
„Patvirtiname, kad lėktuvas prarastas, tačiau Ukrainos pilotas sėkmingai katapultavosi, susisiekė su paieškos ir gelbėjimo komanda ir buvo skubiai nugabentas į gydymo įstaigą apžiūrai bei būtinai medicininei pagalbai“, – teigiama Oro pajėgų pranešime.
Kas žinoma apie „MiG-29“?
„MiG-29“ – ketvirtosios kartos daugiafunkcis sovietų gamybos naikintuvas, iki šiol naudojamas Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.
Šie orlaiviai pasitelkiami atremiant masines Rusijos oro atakas, smūgiuojant sausumos taikiniams, vykdant užduotis fronto linijoje ir patruliuojant Ukrainos oro erdvėje.
Anksčiau sudužo ir „Su-24“
Birželio viduryje buvo pranešta apie kitą Ukrainos aviacijos netektį – Chmelnyckio srityje sudužo bombonešis „Su-24“. Tuomet skelbta, kad abu įgulos nariai žuvo.
Tuo pat metu Ukraina aktyviai stiprina savo karinės aviacijos pajėgumus Vakarų partnerių perduodamais naikintuvais. Prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra pareiškęs, kad Ukraina tikisi gauti didelę partiją švediškų „Gripen“ naikintuvų.
Vis dėlto aviacijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad sparčiai augant orlaivių parkui, Ukrainai ima trūkti parengtų karo pilotų.
Ukrainos dronai vėl atakavo „Vtorovo“ naftos perpumpavimo stotį
13:47
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) antrą kartą šį mėnesį smogė naftos perpumpavimo stočiai „Vtorovo“, iš kurios degalai tiekiami Maskvai.
Apie tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi SBU.
SBU specialiojo padalinio „Alfa“ pareigūnai, vykdydami prezidento Volodymyro Zelenskio nurodytą 40 dienų spaudimo Rusijai operaciją, surengė dronų ataką prieš „Vtorovo“ naftotiekio valdymo ir perpumpavimo stotį Vladimiro srityje.
Ši stotis yra vienas svarbiausių mazgų, per kurį dyzelinis kuras tiekiamas į Maskvos žiedinį naftos produktų vamzdyną, o iš jo – į didžiąsias degalų saugyklas aplink Rusijos sostinę. Per šį objektą naftos produktai taip pat gabenami eksportui per Baltijos jūros uostus.
Preliminariais duomenimis, SBU dronai pataikė į stoties techninius pastatus, po smūgio kilo sprogimas.
Tai jau antras smūgis šiai stočiai šį mėnesį – pirmą kartą ji buvo atakuota birželio 10 dieną. Tąkart kartu buvo smogta ir „Lobkovo“ naftos perpumpavimo stočiai. Abi jos naudojamos dyzeliniam kurui tiekti į Maskvą bei naftos produktams gabenti eksportui per Baltijos jūros uostus, įskaitant Primorsko uostą.
Naktinė Rusijos ataka Zaporižioje: iš griuvėsių ištraukti žmonės, sužeisti devyni
12:18
Per Rusijos aviacijos smūgius, surengtus naktį į birželio 27-ąją, sužeistųjų skaičius Zaporižioje išaugo iki devynių. Tarp nukentėjusiųjų – du vaikai.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
„Zaporižioje per naktinius Rusijos aviacijos smūgius buvo sužeisti devyni žmonės, tarp jų – du vaikai“, – teigiama pranešime.
Per ataką buvo iš dalies sugriautas daugiabutis gyvenamasis namas. Gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė du žmones.
Rusijos pajėgos taip pat smogė švietimo įstaigos teritorijai. Per išpuolį apgadinti netoliese esantys daugiabučiai, privatūs namai ir automobiliai.
Į įvykio vietą buvo išsiųstos visos miesto skubiosios tarnybos.
Anksčiau buvo pranešta, kad naktį Rusijos bepilotis orlaivis smogė degalinei Zaporižioje.
FT: Maskva pirmą kartą pajuto tikrąjį Putino karo skonį – „ašaros liejosi upeliais“
11:09
Pavasarį Ukraina suaktyvino smūgių kampaniją prieš Maskvą, todėl Rusijos sostinės gyventojai pirmą kartą tiesiogiai pajuto plataus masto karo, kurį pradėjo Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, padarinius. Kaip rašo „Financial Times“, maskviečiai slėpėsi rūsiuose, stebėjo parduotuves niokojančius gaisrus ir rado automobilius, aptaškytus toksišku „naftos lietumi“ – konflikto, kurį Kremlius ilgą laiką stengėsi laikyti kuo toliau nuo sostinės, ženklus.
Lenkijos analitinės grupės „Rochan Consulting“ vadovas Konradas Muzyka teigė, kad Maskva tapo gerokai pažeidžiamesnė bepiločių orlaivių atakoms, kurios nuo pavasario padažnėjo tiek savo dažniu, tiek efektyvumu.
„Jei dega Ukraina, degs ir jūsų Maskva“, – birželio 18 dieną pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kai buvo padegta pagrindinė Maskvos naftos perdirbimo gamykla.
Maskvos pietrytinio priemiesčio Kotelnikų gyventoja Amalija prisiminė atakos naktį: „Sapnavau, kad mus bombarduoja. Paskui pabudau pusę keturių ryto ir supratau, kad tai ne sapnas.“
Ji teigė negavusi jokio valdžios perspėjimo. Panašių skundų pasirodė ir Maskvos srities gubernatoriaus „Telegram“ kanale. Chimkų gyventoja Olga rašė: „Girdime artėjantį droną, bėgame į koridorių, o tik po valandos mero „Telegram“ kanale pasirodo perspėjimas.“
Be to, Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms dar labiau paaštrino degalų trūkumą ir sukėlė gyventojų pyktį dėl oficialių pareiškimų, kad tiekimas esą nesutriko.
„Kai kas sako, kad Rusijoje trūksta degalų. Visa tai – melas“, – ironiškai savo „Instagram“ vaizdo įraše kalbėjo Maskvos tinklaraštininkas Michailas Vitė. „Pažiūrėkite, pas mus buvo naftos lietus! Jos tiek daug, kad net nežinome, ką su ja daryti“, – pridūrė jis.
Gaisras naftos perdirbimo gamykloje persimetė ir į didžiausią Rusijos didmeninį turgų „Sadovod“, sunaikindamas parduotuvių eiles bei kelių mėnesių prekių atsargas. Prekybininkai nuostolius vertina milijonais rublių.
„Matėme, kaip tai, ką kūrėme, virto pelenais. Ašaros liejosi upeliais, kojos linko“, – socialiniame tinkle „Instagram“ rašė viena drabužių parduotuvės bendrasavininkių.
Tuo metu viena Rusijos Belgorodo srities, besiribojančios su Ukraina, gyventoja sakė: „Man negėda tai pripažinti, bet iš dalies džiaugiuosi, kad žmonės Maskvoje pagaliau galės pajusti gyvenimą, kuriuo mūsų regionai gyveno daugelį metų.“
Nepasitenkinimas Kremliaus nepaveikė
Politologas ir Maskvos gyventojas Andrejus Kolesnikovas mano, kad ignoruoti šias atakas „neįmanoma“. Vis dėlto daugeliui jos tapo tiesiog „nauja realybe“, jei tik žmonės nepatiria tiesioginio smūgio.
„Maskva milžiniška – vakarinė ir rytinė miesto dalys beveik kaip skirtingos šalys“, – sakė jis.
Tačiau kol kas nėra jokių ženklų, kad augantis nepasitenkinimas turėtų įtakos Vladimirui Putinui.
Pasak A. Kolesnikovo, bepiločių atakos tik sustiprino tiek karo priešininkų, tiek šalininkų, raginančių panaudoti branduolinį ginklą, pozicijas.
„Putinui toks spaudimas yra paskata tolesnei eskalacijai“, – mano politologas.
Smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai
Nuo metų pradžios Ukrainos bepiločiai mažiausiai 40 kartų smogė Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, sukeldami benzino trūkumo Maskvoje riziką.
Ukrainos dronų atakos, kaip skelbia žiniasklaida, išvedė iš rikiuotės Maskvos naftos perdirbimo gamyklą mažiausiai šešiems mėnesiams. Vien per šį mėnesį įmonei du kartus smogė Ukrainos bepiločiai, todėl gamykla buvo priversta sustabdyti veiklą.
Žiniasklaidos duomenimis, Rusijos vadinamieji „vanagai“ piktinasi Ukrainos smūgiais Maskvai ir tuo, kad JAV, jų nuomone, neįvykdė pažado priversti Ukrainą kapituliuoti. Jie ragina Kremlių galutinai atsisakyti diplomatinių pastangų ir dar labiau eskaluoti konfliktą.
Rusijos smūgiai Charkivo srityje: žuvo moteris, dar aštuoni žmonės sužeisti
10:34
Per Rusijos atakas Charkive ir visoje srityje žuvo moteris, dar aštuoni žmonės buvo sužeisti.
Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai feisbuke informavo Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.
Iziumo mieste žuvo 79 metų moteris. Ten pat sužeistos 72 ir 66 metų moterys bei 62 metų vyras.
Sužeistųjų buvo ir kituose gyvenvietėse. Hubarivkos kaime nukentėjo 44 ir 27 metų vyrai, Šestakovės kaime sužeistas 44 metų vyras, o Zalužnės kaime sužeistos 37 ir 57 metų moterys.
Medikai taip pat suteikė pagalbą 73 metų moteriai, kuri buvo sužeista per birželio 23 dieną įvykdytą Rusijos smūgį Novovasylivkos kaime.
Rusijos bepiločiai atakavo Charkivo Osnovianskio ir Ševčenkivskio rajonus. Per atakas Rusijos pajėgos naudojo raketas, įvairių tipų smogiamuosius bepiločius orlaivius ir FPV dronus.
Per apšaudymus apgadintos degalinės, gyvenamieji namai, automobiliai, autobusai, geležinkelio infrastruktūra, elektros tinklai ir kiti civilinės paskirties objektai.
Galingas smūgis Rusijai: taikiniu tapo viena svarbiausių karinių gamyklų
08:13
Ukrainos raketų smūgis, kaip pranešama, naktį į birželio 27-ąją buvo nukreiptas į Rusijos karinį objektą Volgogrado mieste, pranešė nepriklausomas Rusijos leidinys „Astra“.
Remdamasi vietos gyventojais, „Astra“ pranešė apie sprogimus ir gaisrą mieste tuo metu, kai Volgogrado srityje buvo paskelbtas raketų pavojaus signalas. Socialiniuose tinkluose išplatintuose vaizdo įrašuose buvo matyti virš miesto kylantys dūmai.
Pasak liudininkų nufilmuotos medžiagos, dūmai kilo iš karinės gamyklos „Titan-Barrikady“ – vienos svarbiausių Rusijos gynybos pramonės įmonių, gaminančios strateginių raketų sistemų paleidimo įrenginius.
„Astra“ tvirtina geolokavusi vaizdo įrašą, nufilmuotą Moskovskajos gatvėje, maždaug už 6,5 kilometro nuo gamyklos, ir padariusi išvadą, kad dūmai kilo būtent iš šio objekto.
Leidinys taip pat pranešė, kad smūgis buvo suduotas Ukrainoje pagamintomis tolimojo nuotolio sparnuotosiomis raketomis „Flamingo“, remdamasis stebėjimo kanalo „Exilenova+“ paskelbto vaizdo įrašo analize.
Vėliau Volgogrado srities gubernatorius Andrejus Bočiarovas patvirtino, kad Ukrainos „didelio greičio oro taikiniai“ naktį smogė miestui ir apgadino „vienos Volgogrado įmonės gamybos objektus Krasnooktiabrskio rajone“. Nors jis neįvardijo konkrečios įmonės, „Titan-Barrikady“ yra būtent šiame rajone.
Bočiarovas pranešė, kad per ataką buvo sužeista 10 žmonių, kuriems suteikiama medicininė pagalba. Jis pridūrė, kad kilę lokalūs gaisrai buvo greitai užgesinti, o gyvenamieji pastatai nenukentėjo.
Ukraina kol kas oficialiai nepakomentavo pranešimų apie šį smūgį.
Pasak „Astra“, „Titan-Barrikady“ yra viena svarbiausių Rusijos karinio-pramoninio komplekso įmonių ir priklauso valstybinei kosmoso korporacijai „Roscosmos“. Gamykla kuria, bando ir gamina paleidimo įrenginius Rusijos strateginėms raketinėms pajėgoms, įskaitant „Yars“, „Topol-M“ ir „Sarmat“ raketų sistemas, taip pat „Iskander-M“ taktinių balistinių raketų paleidimo įrenginius. Be to, joje gaminamos sunkiosios artilerijos sistemos, karinio jūrų laivyno artilerijos įrenginiai ir pakrančių priešlaivinės raketų sistemos.
Dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą gamyklai yra pritaikytos Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų, Kanados, Japonijos ir kitų valstybių sankcijos.
-
Rusijos okupuotame Kryme paskelbta nepaprastoji padėtis
-
Lavrovą šokiravo pareiškimas iš Baltųjų rūmų: „Skamba nelabai rafinuotai“
-
„Gyvename apgulties sąlygomis“: okupuoto Krymo gyventojai prakalbo apie naująją tikrovę
-
„Kažką planuoja prieš Baltijos valstybes“: Lenkija ir Latvija įspėjo dėl Putino desperacijos
