Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Eksministras Kuleba išvardijo tris priežastis, dėl kurių Putinas niekada nepaspaus branduolinio mygtuko
23:58
Yra trys priežastys, kodėl Rusijos lyderis Vladimiras Putinas nepanaudos branduolinio ginklo prieš Ukrainą. Tam įtakos turi Ukrainos ištvermė, taip pat Kinijos ir JAV pozicija.
Tokia nuomone savo „YouTube“ kanalo laidoje pasidalijo buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Jis mano, kad Kremliui nebus leista sulaužyti ilgamečio tabu.
1 priežastis. Pasak buvusio UR ministro, V.Putinas nepanaudos branduolinio ginklo prieš Ukrainą, nes nėra garantijos, kad po tokio smūgio Kyjivas pasiduos. Tokiu atveju Rusijoje visi supras, kad Rusija, kaip valstybė, nesugeba nieko, ir dėl visko apkaltins V.Putiną.
2 priežastis. Kinija neleis panaudoti branduolinio ginklo. Mat valstybė, kuri pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų panaudos jį kovos sąlygomis, panaikins tokių veiksmų tabu.
„Nes jeigu Rusija gali suduoti branduolinį smūgį Ukrainai, tada Izraelis gali suduoti branduolinį smūgį Iranui, Pakistanas – Indijai, Indija – Pakistanui. O Kinijai to nereikia. Kinijai nereikia pasaulio, pasinėrusio į šį branduolinį chaosą, į branduolinį karą“, – paaiškino D.Kuleba.
Jis teigia, kad jei tabu naudoti branduolinį ginklą bus panaikintas, tuomet Amerika gali „smogti“ Kinijai. Pekinui, kuris turi įtakos svertų Maskvai, nors to ir nepripažįsta, reikia valdomo pasaulio.
3 priežastis. JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nors ir nėra didelis Ukrainos gerbėjas, nepaliks be reakcijos branduolinės supervalstybės branduolinio ginklo panaudojimo.
„Juk tada Putinas atsiduria stipresnėje pozicijoje Europos ir Amerikos atžvilgiu. Todėl amerikiečiai taip pat griežtai pasisakys prieš tokį scenarijų ir dirbs tam, kad jis nebūtų įgyvendintas“, – reziumavo eksministras.
Putinas ir Lukašenka susitiko Valdajuje: viešų pareiškimų nebuvo
00:15
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka birželio 26 dieną atvyko į Rusijos valdovo Vladimiro Putino rezidenciją Valdajuje.
Šis vizitas įvyko praėjus vos dienai po A.Lukašenkos pareiškimo, kad jis Baltarusijoje susitiko su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovais. Kad susitikimas buvo netikėtas, rodo ir vieta – V.Putinas į savo Valdajaus rezidenciją užsienio lyderių paprastai nekviečia.
Kremliaus pranešime teigiama, kad vadovai akis į akį aptarė prekybinį bei ekonominį bendradarbiavimą, bendrų ekonomikos projektų įgyvendinimą ir regioninio saugumo klausimus. V.Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad jokių viešų pareiškimų žiniasklaidai po šio susitikimo nenumatyta.
Rusai jau už 5 km nuo Slovjansko gynybos „rakto“
23:44
Rusų okupantai pastebėti už 5 kilometrų nuo Mykolajivkos – Slovjansko gynybai esminės gyvenvietės. Apie tai agentūrai UNIAN pranešė Ukrainos gynybos pajėgų šaltinis, susipažinęs su situacija šia kryptimi.
Pašnekovas pažymėjo, kad šiais metais priešas turi strateginį tikslą – užimti Slovjanską. Esminį vaidmenį miesto gynyboje turi Mykolajivkos gyvenvietė, o už 5 kilometrų nuo jos jau pastebimos priešo pajėgos.
„Žemėlapyje „DeepState“ raudonoji zona yra už 10 kilometrų nuo Mykolajivkos. Realybė šiek tiek kitokia. Priešas tęsia aktyvią infiltraciją ir jau fiksuojamas Rai Oleksandrivkoje bei kitose vietose, esančiose už 5 kilometrų nuo miesto. Toje pačioje Rai Oleksandrivkoje jau vyko susirėmimai. Jei priešas užims Mykolajivką – vartai į Slovjanską bus atverti“, – pabrėžė UNIAN pašnekovas.
Šaltinio teigimu, priešas kasdien ant Mykolajivkos numeta iki 40 kasetinių bombų. Tarp jo taikinių – civilinė infrastruktūra.
„Toks Rusijos aviacijos dėmesio sutelkimas – vienas iš ženklų, kad ši kryptis rusams yra labai svarbi“, – pabrėžė pašneкоvas.
„The Telegraph“: Krymas veda Putiną į pralaimėjimą kare
22:44
Be Krymo kontrolės Rusija negalės laimėti karo prieš Ukrainą, todėl pastarieji įvykiai pusiasalyje daro Vladimiro Putino padėtį vis labiau netvirtą. Tokią nuomonę savo skiltyje leidiniui „The Telegraph“ išsakė karo ekspertas Hamishas de Brettonas-Gordonas.
Publikacijos autorius primena, kad Krymas daugelį metų išliko pagrindiniu Putino užsienio politikos ambicijų simboliu. Būtent Ukrainos pusiasalio aneksiją diktatorius pristatydavo kaip didžiausią savo valdymo pasiekimą. Tačiau dabar, rašo ekspertas, situacija keičiasi, o Kremliaus pozicijos silpnėja ne tik fronte, bet ir pačioje Rusijoje.
H.de Brettonas-Gordonas pažymi, kad Ukrainos bepiločių orlaivių ir raketų smūgiai vis dažniau pasiekia tikslus Kryme bei pačios Rusijos teritorijos gilumoje, demonstruodami jos oro gynybos silpnumą. Šiame fone vietos gyventojai ir turistai vis aktyviau bando palikti pusiasalį, kuris anksčiau buvo laikomas saugiu kurortu.
„Nepaprastosios padėties paskelbimas Kryme tapo reikšminga politine ir karine nesėkme Putinui“, – pabrėžia autorius.
Straipsnyje teigiama, kad Rusijos valdžia pirmą kartą faktiškai viešai pripažino situacijos pusiasalyje rimtumą. Pranešama apie degalų trūkumą, elektros tiekimo sutrikimus ir augantį civilių gyventojų nerimą. Be to, anksčiau, po Ukrainos smūgių serijos, Rusijos Juodosios jūros laivynas buvo priverstas patraukti savo laivus iš Sevastopolio.
Ekspertas taip pat primena, kad po pilno masto invazijos 2022 metais būtent Krymas tapo vienu iš pagrindinių logistikos centrų, aprūpinančių Rusijos karius Ukrainos pietuose. Todėl, jei Ukraina ir toliau atims iš Rusijos galimybę saugiai naudoti pusiasalį kaip karinę bazę, tai gali turėti rimtų pasekmių visai Kremliaus karinei kampanijai.
„Strateginė padėtis Putinui blogėja. Atrodo, kad jis nesugeba visiškai apsaugoti nei Maskvos, nei Krymo – dviejų vietų, turinčių didžiulę politinę ir simbolinę reikšmę. Jo pozicija dabar gali būti labiau pažeidžiama nei bet kada nuo „Vagner“ grupuotės maišto laikų. Ar šis pažeidžiamumas sukels reikšmingų politinių pokyčių, lieka nežinoma, tačiau tai neabejotinai didina spaudimą Kremliui ieškoti išeities iš vis brangiau kainuojančio konflikto“, – rašo H.de Brettonas-Gordonas.
Autorius pripažįsta, kad Vakaruose baiminamasi, jog V.Putino įpėdinis potencialiai gali būti dar blogesnis. Tačiau H.de Brettonas-Gordonas mano, kad vargu ar Rusijoje atsiras kas nors labiau suinteresuotas karo tęsimu nei žmogus, kuris jį pradėjo.
„Bet kokia būsima vadovybė paveldės susilpnėjusią armiją, išvargintą ekonomiką ir gyventojus, kurie vis labiau kenčia nuo užsitęsusio konflikto pasekmių. Todėl strateginė aplinka, su kuria susidurs Putino įpėdinis, tikriausiai labai skirsis nuo tos, kurią jis paveldėjo. Krymas kažkada buvo Putino iškilimo simbolis. Jis vis dar gali tapti jo žlugimo simboliu“, – įsitikinęs apžvalgininkas.
„Gali įvykti lūžis“: Syrskis įvardijo keturias dabartines Ukrainos ginkluotųjų pajėgų užduotis kare
20:51
Ukrainos vadovybė siekia ištęsti karą iki momento, kai Rusijos karinis potencialas pasieks piką ir pradės mažėti. Apie tai interviu laikraščiui „The Times“ papasakojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Kaip pažymima publikacijoje, pokalbio metu Ukrainos generolas akivaizdžiai vengė apibūdinti dabartinę karo situaciją kaip lūžio tašką.
„Negaliu tiesiai pasakyti, kad karas artėja prie lūžio taško. Mes tikimės, kad ateis momentas, kai priešas mobilizuos visas savo jėgas, išteklius bei veiksmus, po to prasidės išsekimas, ir tuomet, galbūt, įvyks lūžis“, – sakė vyriausiasis vadas.
Apibūdindamas Ukrainos armijos uždavinius dabartiniame etape, O.Syrskis įvardijo šiuos:
- Išlaikyti teritoriją;
- Sunaikinti daugiau rusų, nei Rusija spėja jų mobilizuoti;
- Paralyžiuoti Rusijos logistiką bepiločių orlaivių smūgiais;
- Sekinti Rusijos ekonomiką tolimojo nuotolio smūgiais į naftos bei dujų ir karinės pramonės kompleksą.
Pasak Ukrainos kariuomenės vyriausiojo vado, dabartinis Ukrainos pranašumo langas kare gali būti trumpas. Bet koks staigus inovacijų proveržis gali kardinaliai pakeisti karo eigą.
„Karas yra nuolatinės varžybos – lenktynės tarp technologijų, ekonomikų ir išteklių, taip pat ir kariuomenių priešprieša. Šios varžybos vyksta lenktynių forma, siekiant neatsilikti nuo naujų ginkluotės rūšių, kurioms vėliau kuriamos atsakomosios priemonės. Gyvybiškai svarbu neprarasti savo pranašumo nė vienoje iš šių sričių“, – pabrėžė generolas.
Kartu O.Syrskis konstatavo, kad Rusijos vadovybė neatsisakė savo planų užgrobti Ukrainos teritorijas. Rusai tiesiog koreguoja šių tikslų įgyvendinimo terminus.
„Rusija turi didžiulį potencialą“: Syrskis įvardijo Rusijos armijos dydį Ukrainoje
20:43
Ukrainos teritorijoje yra 721 300 Rusijos karių, interviu laikraščiui „The Times“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Pažymima, kad nors Ukraina turi iniciatyvą dronų naudojimo kampanijoje, ji kenčia nuo chroniško karių trūkumo. Rusija turi pranašumą balistinių raketų, artilerijos atsargų ir karių skaičiaus atžvilgiu.
„Manoma, kad Ukrainos teritorijoje yra 721 300 Rusijos karių“, – pareiškė O.Syrskis.
Straipsnyje nurodoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išlieka nepalenkiamas dėl siūlymų rengti taikos derybas.
Neatmetama galimybė, kad, nepaisant ribotų savo galimybių, Rusijos prezidentas vis dėlto gali teikti pirmenybę konflikto eskalacijai, o ne deryboms.
„Negalima nuvertinti priešo. Rusija turi didžiulį potencialą, pirmiausia kalbant apie savo ginkluotės sistemas“, – perspėjo O.Syrskis.
Leidinys pažymi, kad tuo pat metu aukų skaičius auga. Šių metų Strateginių ir tarptautinių studijų centro ataskaitoje teigiama, kad nuo 2022 metų vasario iki 2025 metų gruodžio Rusijos pajėgos tikriausiai patyrė apie 1,2 milijono nuostolių, įskaitant iki 325 000 žuvusiųjų.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad jokia didžioji valstybė nebuvo patyrusi net panašaus dydžio nuostolių jokiame kare nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Kartu dokumente pažymima, kad per tą patį laikotarpį Ukraina tikriausiai patyrė nuo 500 000 iki 600 000 nuostolių, iš kurių, manoma, nuo 100 000 iki 140 000 žuvo mūšiuose.
„Tendencijos rodo, kad iki šių metų vidurio bendras žuvusiųjų, sužeistųjų ir dingusiųjų be žinios skaičius viršys du milijonus žmonių“, – rašoma straipsnyje.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas papasakojo, kokias pamokas išmoko iš karo, jei Vakarų vadams kada nors tektų stoti į mūšį prieš tą patį priešą.
Syrskis operatyvinį kūrybiškumą, puolamąją dvasią ir technologijų naudojimą įvardijo kaip būtinas sąlygas pergalėms būsimuose mūšiuose.
„Būkite sąžiningi, net ir tada, kai sėkmė nėra garantuota. Mūšio lauke pasitaiko problemų ir nesėkmių. Privalote patys teisingai apie viską pranešti ir reikalauti tiesos iš savo pavaldinių“, – patarė jis.
Tačiau pirmojoje O.Syrskio pamokymų sąrašo vietoje buvo reikalavimas, reikalaujantis dar didesnio ryžto – atkaklumas.
„Niekada nepasiduokite, net ir pačiose kritiškiausiose situacijose“, – pridūrė jis.
Rusijos „vanagai“ ragina Putiną: laikas panaudoti branduolinį ginklą
18:23
Rusijos „vanagai“ piktinasi Ukrainos smūgiais Rusijai ir tuo, kad JAV taip ir neištesėjo savo pažado priversti Ukrainą kapituliuoti. Jie ragina Kremlių galutinai atsisakyti diplomatijos ir griebtis konflikto eskalacijos. Apie tai, analizuodama Rusijos informacinę erdvę, rašo agentūra „Reuters“.
Pažymima, kad raginimai eskaluoti karą Rusijoje nėra naujiena. Ultranacionalistai jau seniai reikalauja visiškos mobilizacijos, vyriausybinio kvartalo Kyjive sunaikinimo, prezidento Volodymyro Zelenskio nužudymo ir smūgių Europos gamykloms, dirbančioms Ukrainos gynybai. Kai kurios karštos galvos ragina netgi pradėti branduolinį karą.
Tačiau Rusiją žeminantys masiniai Ukrainos smūgiai Maskvai ir Sankt Peterburgui šių radikalų balsus padarė dar garsesnius.
„Kas dar turi nutikti, kad pradėtume kovoti iš tikrųjų? Karas reiškia pergalę bet kokia kaina. Ukrainiečiai kariauja, todėl jie kovoja viskuo, ką turi“, – neseniai sakė Rusijos oligarchas Konstantinas Malofejevas, žinomas dėl savo nacionalistinių pažiūrų.
Savo laiku būtent jis finansavo Igorio Girkino-Strelkovo grupės įsiveržimą į Donbasą 2014 metų pavasarį.
„Kodėl mes nenaudojame branduolinio ginklo, kurį mūsų protėviai sukūrė ir sukaupė visa tautos galia būtent šiam tikslui?“ – retoriškai klausė jis.
„Reuters“ taip pat cituoja mažiau įtakingų Rusijos nacionalistų, ypač vadinamųjų „Z tinklaraštininkų“, pareiškimus. Jie ragina Kremlių naikinti didžiuosius Ukrainos miestus, paverčiant juos netinkamais gyventi. Kiti teigia, kad atėjo laikas galutinai atsisakyti taikos derybų, tarpininkaujant JAV, ir siekti visiško Ukrainos valstybės sunaikinimo.
Kremliui artimi šaltiniai teigia, kad Vladimiras Putinas toleruoja šią retoriką, tačiau kol kas yra linkęs laikytis savo įpročio ignoruoti ultranacionalistus. Tokios radikalios pozicijos gali apsunkinti sprendimų priėmimą, o Maskva vis dar nori palikti atviras duris galimam diplomatiniam sureguliavimui.
Kaip rašo „Reuters“, šiuo metu V.Putinas atrodo užtikrintas dabartine lėto, bet nepaliaujamo stūmimosi pirmyn Ukrainoje strategija. Pavyzdžiui, šią savaitę jis gyrėsi, kad Rusija yra arti Kostiantynivkos užėmimo. Kovos dėl šio miesto tęsiasi jau apie metus.
„Kažką planuoja prieš Baltijos valstybes“: Lenkija ir Latvija įspėjo dėl Putino desperacijos
16:41
Dvi šalys, esančios NATO rytiniame flange, įspėjo, kad Rusija rengia galimą provokaciją prieš Baltijos valstybes arba Lenkiją, siekdama išbandyti Šiaurės Atlanto karinio aljanso vienybę, rašo leidinys „The Guardian“, remdamasis šaltiniais.
Pašnekovai išreiškė baimę, kad gali kilti pavojus, nes Kremlius toliau patiria Ukrainos atakų spaudimą prieš taikinius netoli Maskvos ir Sankt Peterburgo.
Pirmadienį Latvijos žvalgyba pareiškė, kad mato požymių, jog „Rusija rengia karines provokacijas prieš Baltijos valstybes arba Lenkiją.“ Tačiau, kaip pažymima straipsnyje, tai būtų toli gražu ne plataus masto puolimo veiksmai.
Aukšto rango politinis šaltinis iš kitos NATO valstybės-narės praėjusią savaitę padarė panašų pareiškimą. Jis teigė, kad „gauname žvalgybos informacijos“, jog Vladimiras Putinas „kažką planuoja prieš Baltijos valstybes“.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Kremliaus šeimininkas, susidurdamas su sunkumais dėl savo pradėtos invazijos į Ukrainą, gali būti pasiryžęs išbandyti JAV paramą kai kurioms mažiausioms NATO valstybėms narėms – Estijai, Latvijai ir Lietuvai – taip desperatiškai bandydamas „išmesti kauliukus“.
Ketvirtadienio vakarą savo susirūpinimą atvirai išreiškė ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Mes taip pat be išimties pritariame nuomonei, kad situacija yra labai nestabili ir artimiausiomis savaitėmis bei mėnesiais galima tikėtis įvairių eskalavimo formų, – kalbėjo premjeras po Ukrainos atstatymo konferencijos susitikimo Gdanske. – Mes, kaip šalių grupė, kurioms kyla tiesioginis šis pavojus, norėsime pasiruošti.“
Latvijos žvalgyba nurodė, kad Rusija nėra pajėgi atverti antrojo fronto, tačiau svarsto „hibridinius išpuolius“, pavyzdžiui, raketų, dronų ar kitus veiksmus, skirtus signalui perduoti: „Nustokite remti Ukrainą, kitaip turėsite savų problemų“.
Nors šie įspėjimai atrodo susiję, juos pagrindžiančių detalių buvo nedaug, skirtingai nuo išsamių įspėjimų, kuriuos Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) ir britų žvalgyba MI6 paskelbė dar prieš plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą.
Tačiau tiek Lenkijos, tiek Latvijos pareiškimai pasirodė tuo metu, kai Rusijos proveržis Ukrainoje yra įstrigęs, o tai kelia klausimų, ar Kremlius imsis alternatyvių strategijų, kad išeitų iš aklavietės arba pakeistų situacijos dinamiką savo naudai, rašo „The Guardian“.
Keiras Gilesas, Rusijos ekspertas iš „Chatham House“ analitinio centro, mano, kad Maskva ieškos būdų, kaip sutrikdyti dabartinę tendenciją, pasitelkdama horizontalią eskalaciją (konflikto išplėtimą į kitas šalis – red.past.) arba imdamasi veiksmų kitur.
„Neturėtume tikėtis, kad Rusija pasyviai pralaimės“, – pareiškė jis.
Nuo invazijos į Ukrainą pradžios buvo surengta mažiausiai keletas Rusijos diversijų ir provokacijų bangų, įskaitant bombų įdėjimą į „DHL“ siuntinius Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje ir Vokietijoje 2024 m. vasarą.
Praėjusį rugsėjį 19 Rusijos muliažinių dronų įskrido į Lenkijos oro erdvę, dėl ko NATO buvo priversta skubiai pakelti naikintuvus, siekdama juos numušti, o trijų rytinių provincijų gyventojams buvo liepta pasislėpti.
Ukraina palaipsniui išplėtojo savo giluminių smūgių pajėgumus, galinčius pasiekti taikinius, esančius net 2000 km atstumu Rusijos teritorijos gilumoje. Praėjusią savaitę beveik 200 dronų smogė kelioms vietoms Maskvoje, o Kapotnios naftos perdirbimo gamykla buvo išvesta iš rikiuotės.
Vienas Vakarų karinis šaltinis teigė, kad kyla susirūpinimas, jog Rusija gali smogti atgal, jei V.Putinas pajustų spaudimą, karui persikėlus į Maskvos ir Sankt Peterburgo dangų: „Negaliu meluoti, tai yra pavojingas laikotarpis“.
Mirė Sergejus Ivanovas: vienas seniausių Putino bendražygių
15:43
Sergejus Ivanovas, vienas įtakingiausių Rusijos pareigūnų ir seniausių Vladimiro Putino bičiulių, mirė sulaukęs 73 metų.
Apie jo mirtį pranešė VTB Vieningosios lygos, kurioje jis buvo garbės prezidentas, taip pat krepšinio klubo CSKA direktorių tarybos pirmininkas, spaudos tarnybos.
S.Ivanovas gimė 1953 m. sausio 31 d. Leningrade. Baigė Leningrado universiteto Vertimo fakultetą ir prie jo veikiantį karinį fakultetą.
Jis laikomas vienu įtakingiausių pastarųjų dešimtmečių Rusijos pareigūnų. Įvairiais laikotarpiais jis ėjo ministro pirmininko pavaduotojo ir pirmojo vicepremjero, gynybos ministro, Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus ir prezidento administracijos vadovo pareigas.
1975 m. buvo užverbuotas į Valstybės saugumo komitetą (KGB), o po metų baigė KGB aukštuosius kursus Minske (dabar – Nacionalinio saugumo akademija).
Taip pat septintajame dešimtmetyje buvo išsiųstas į Londoną studijuoti anglų kalbos Ealingo koledžo laisvųjų menų mokykloje Londone.
1976-1977 m. buvo KGB Leningrado ir Leningrado srities valdybos 1-ojo skyriaus darbuotojas, dirbo tame pačiame skyriuje kaip ir Vladimiras Putinas. Iki 1985 m. dirbo rezidencijose Suomijoje, vėliau Kenijoje (kur, pasak jo paties, buvo perkeltas dėl Olego Gordijevskio poveikio Europoje).
Nuo 1991 m. iki 1998 m. tęsė darbą Rusijos užsienio žvalgybos tarnyboje. Vyras taip pat ėjo Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktoriaus pavaduotojo, Saugumo tarybos sekretoriaus pareigas.
Nuo 2001 m. iki 2007 m. buvo Rusijos gynybos ministras. 2007-2008 m. jis buvo Rusijos ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas, o 2011-2016 m. vadovavo Rusijos prezidento administracijai.
Paskutinės jo pareigos – Rusijos prezidento specialusis atstovas aplinkosaugos veiklos, ekologijos ir transporto klausimais (2016-2026 m.). Jis taip pat liko Rusijos saugumo tarybos nariu.
2007 m. S.Ivanovas buvo laikomas vienu iš labiausiai tikėtinų kandidatų į Vladimiro Putino įpėdinius, tačiau vidinę kovą dėl valdžios pralaimėjo Dmitrijui Medvedevui.
Rusija ir Ukraina apsikeitė po 160 karo belaisvių
15:19
Rusija ir Ukraina penktadienį apsikeitė po 160 paimtų į nelaisvę karių.
Tai naujausias apsikeitimas karo belaisviais daugiau kaip ketverius metus trunkančiame kare.
Rusijos gynybos ministerija socialiniuose tinkluose pranešė, kad „grąžinta 160 Rusijos kariškių“, o mainais „perduota 160 Ukrainos karo belaisvių“.
„Toliau grąžiname ukrainiečius iš Rusijos nelaisvės. Šiandien iš nelaisvės paleista 160 karių. Visi jie nelaisvėje buvo laikomi nuo 2022 m.“, – platformoje „Telegram“ džiaugėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak jo, tarp paleistų asmenų yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Valstybinės specialiosios transporto tarnybos, Nacionalinės gvardijos ir pasieniečių nariai. Prezidentas nurodė, kad jie gynė Ukrainą Mariupolyje ir prie „Azovstal“ gamyklos, Donecko, Luhansko, Charkivo, Zaporižios, Kyjivo, Černihivo ir Sumų srityse.
„Esu dėkingas visai mūsų komandai, kuri kasdien dirba, kad sugrąžintų mūsų žmones. Ypač dėkoju visiems mūsų padaliniams, kurie yra fronto linijoje ir papildo mainų fondą Ukrainai bei savo drąsa leidžia mums susigrąžinti žmones. Prisimename visus, kurie yra nelaisvėje. Tikriname kiekvieną pavardę. Turime grąžinti visus – ir kariškius, ir civilius“, – rašė V.Zelenskis
Lavrovą įžeidė pareiškimas iš Baltųjų rūmų: „Skamba nelabai rafinuotai“
15:15
JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio teiginiai, kad per Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimą Aliaskoje nebuvo pasiekta jokių susitarimų, reikalauja paaiškinimo, penktadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kurį cituoja propagandinė naujienų agentūra TASS.
Pasak S.Lavrovo, Ankoridže, kur JAV ir Rusijos prezidentai susitiko akis į akį pirmą kartą nuo karo pradžios, JAV pateikė savo pasiūlymus dėl konflikto sprendimo, o V.Putinas su jais „sutiko“.
„Putinas, žiūrėdamas į (Steve'ą) Witkoffą, kuris taip pat ten buvo, pradėjo vardyti amerikiečių pasiūlymus punktas po punkto. Po kiekvieno punkto jis, dalyvaujant JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir valstybės sekretoriui Marco Rubio, klausė Witkoffo, ar jis teisingai įvardijo idėjas, kurias jis atvežė į Maskvą Ankoridžo išvakarėse. Į kiekvieną jo klausimą Witkoffas atsakė teigiamai“, – pasakojo S.Lavrovas.
„Taigi, kai mano kolega Marco Rubio sako, kad dėl Aliaskos buvo tik pasiūlymai, bet ne susitarimas, man kyla klausimas, ką mes turime omenyje kalbėdami apie susitarimą. Jei viena pusė, šiuo atveju JAV, pateikė savo pasiūlymus dėl susitarimo, o kita pusė su šiais pasiūlymais sutiko, kažkaip nelabai rafinuota sakyti, kad susitarimo nebuvo“, – dėstė Rusijos diplomatijos vadovas.
Taip S.Lavrovas sureagavo į JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ketvirtadienį padarytą pareiškimą, kad per D.Trumpo ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino susitikimą Ankoridže nebuvo sudarytas joks susitarimas su Rusija.
„Aliaskoje buvo pateiktas pasiūlymas. Tačiau tai niekada nebuvo susitarimas“, – pabrėžė M.Rubio.
Trečiadienį naujienų agentūra „Reuters“ atkreipė dėmesį į viešus trijų aukšto rango Rusijos pareigūnų pareiškimus, kurie kiekvienas kaltino Jungtines Valstijas pažeidus „susitarimus“, neva pasiektus 2025 m. rugpjūtį Aliaskoje.
Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministras taip pat skundėsi, kad susitarimas Aliaskoje, po kurio Kremlius ne kartą tvirtino, kad egzistuoja tam tikra „Ankoridžo dvasia“, buvo panaudotas siekiant „laimėti laiko Kyjivo režimui perginkluoti“, o gegužės pradžioje jis aiškino, kad „Ankoridžo dvasia“ pradėjo „garuoti“.
Agentūra priminė, kad po praėjusių metų aukščiausiojo lygio susitikimo Aliaskoje Maskva dažnai prabildavo apie vadinamąją „Ankoridžo dvasią“ – šia fraze Rusija trumpai apibūdino mintį, kad D.Trumpas neva palaikė pagrindinį Kremliaus reikalavimą atiduoti visą Donbasą, įskaitant neokupuotas teritorijas, mainais į fronto linijos įšaldymą likusiose teritorijose.
Tuo pat metu Jungtinės Valstijos niekada nepatvirtino jokių susitarimų po aukščiausiojo lygio susitikimo ir apie juos nebuvo viešai paskelbta.
Pagrindinė Baltųjų rūmų vadovo ir V.Putino pokalbio tema buvo karas, kurį Rusija pradėjo prieš Ukrainą – tuo tarpu nė viena pusė nepranešė apie jokius konkrečius susitarimus po susitikimo.
Tačiau netrukus Rusijos diplomatai ir propagandininkai ėmė tvirtinti, kad „šalys pasiekė tam tikrą abipusį susitarimą dėl karo užbaigimo parametrų“, ir savo kalbose ėmė nuolat minėti frazę „Ankoridžo dvasia“.
Savo ruožtu Karo studijų instituto (ISW) ekspertai, išanalizavę daugybę naujų Rusijos pareigūnų pareiškimų, pažymėjo, kad Kremlius manipuliuoja Aliaskos aukščiausiojo lygio susitikimu, siekdamas priversti D.Trumpą nusileisti Rusijos reikalavimams dėl Ukrainos.
Taip pat sausį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad neturi oficialios informacijos apie „susitarimus“ Ankoridže, tačiau gali daryti prielaidą, kad jie buvo aptarti. Pasak jo, susitikime Aliaskoje buvo kalbama apie Donbasą, laikinai okupuotas teritorijas ir įšaldytą Rusijos turtą.
