Karas Ukrainoje. „The Washington Post“: Ukrainos tolimieji smūgiai sukėlė Rusijoje paniką

„Reuters“/„Scanpix“/Ukraina atakavo Maskvą, 2026 m. birželio 18 d.

Ukraina smarkiai suintensyvino smūgius giliai Rusijos teritorijoje. Degalų krizės ir akcijų rinkos žlugimo fone Rusijos elite auga panika – apie tai, remdamasis su anonimiškumo sąlyga kalbėjusiais Rusijos pareigūnais ir analitikais, rašo „The Washington Post“.

Pranešama, kad vos per vieną savaitę Ukrainos dronai atakavo naftos objektus visoje Rusijoje, mikroelektronikos gamyklą „VZPP-S“ Voroneže (kuri gamina komponentus balistinėms raketoms) bei chemijos pramonės įmonę Tuloje, atliekančią pagrindinį vaidmenį šaudmenų gamyboje. Kryme po smūgių visame pusiasalyje buvo atjungta elektra, sustabdytas degalų pardavimas ir paskelbta nepaprastoji padėtis.

Žinoma, kad benzino gamyba Rusijoje per savaitę nuo birželio 15 iki 21 dienos smuko 25 proc., o dešimtys regionų įvedė talonus. Vladimiras Putinas dėl degalų krizės sušaukė skubų posėdį. Pagrindinis Maskvos naftos perdirbimo aktyvas – naftos perdirbimo gamykla sostinėje – po praėjusios savaitės smūgio gali neveikti iki kitų metų.

„Visiškos nežinomybės būsena, – leidinys cituoja buvusį Rusijos finansų pareigūną. – Jausmas, kad išeities nėra.“

Rusijos akcijų rinka nuo birželio pradžios smuko daugiau nei 13 proc. – pažymima, kad tai didžiausias kritimas nuo 2022 m. rugsėjo, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos atkovojo didelę dalį Charkivo srities.

Preliminariais duomenimis, rusiškos naftos kaina nukrito iki tokio lygio, kokio nebuvo prieš JAV ir Izraelio smūgį Iranui, – iki maždaug 50 dolerių už barelį. Federalinio biudžeto deficitas gegužės pabaigoje pasiekė 6 trilijonus rublių – tai dvigubai daugiau nei prieš metus, ir jau viršijo visiems 2026 metams numatytą ribą.

„Biudžetas plyšta per siūles. Deficitas milžiniškas, o Nacionalinės gerovės fondas beveik išsemtas“, – leidiniui sakė vienas iš Rusijos pareigūnų.

Šiame fone Rusijos komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas viešai paragino „mobilizuoti“ 130 trilijonų rublių iš piliečių bei verslo banko sąskaitų.

„Ši problema išsprendžiama greitai. Jei būčiau prezidentas – išspręsčiau vienu dekretu“, – pareiškė jis parlamente.

Taip pat paaiškėjo, kad Finansų ministerija rengia įstatymo projektą dėl galimos prieigos prie 40 milijardų dolerių vertės pensijų santaupų, esančių privačiuose fonduose.

„Vyriausybė gali bandyti paimti pinigus bet kokiu būdu. Visi galvoja, kaip išsigryninti lėšas ir išvažiuoti“, – pasakojo Maskvos verslininkas.

Analitikų nuomone, nepaisant viso spaudimo, V.Putinas vargu ar eis į nuolaidas – vietoj to, kaip teigiama medžiagoje, jis, greičiausiai, atsakys nauja eskalacijos banga.

„Atrodo, mūsų laukia naujas eskalacijos ciklas“, – reziumuoja Rusijos akademikas, artimas diplomatiniams sluoksniams.

IMAGO/Boris Morozov / IMAGO/SNA

Pietų Rusijoje per „masinį“ Ukrainos dronų smūgį žuvo vienas žmogus, o dar vienas buvo sužeistas, taip pat kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje, sekmadienį pranešė srities gubernatorius.

Krasnodaro srities gubernatorius Veniaminas Kondratjevas teigė, kad dėl krentančių nuolaužų taip pat buvo apgadinti keli namai.

„Krasnodaro sritis patyrė masinį priešo dronų smūgį (...) Deja, žuvo vienas žmogus“, – parašė V.Kondratjevas platformoje „Telegram“ ir pridūrė, kad „vienas žmogus buvo sužeistas ir jam vietoje buvo suteikta reikalinga pagalba“.

Jis teigė, kad „taip pat kilo gaisras mieste esančioje naftos perdirbimo gamykloje, apgadinta elektros linija bei dujotiekis“.

Slaviansko prie Kubano naftos perdirbimo gamykla – viena didžiausių Pietų Rusijoje ir priklausanti grupei „Slaviansk EKO“ – yra įsikūrusi netoli Krymo pusiasalio, kurį yra okupavusi Rusija. Ukraina jau kelis kartus yra atakavusi šią gamyklą.

Gynybos ministerija pranešė, kad daugiau nei dešimtyje Rusijos sričių, įskaitant Maskvą, buvo perimta iš viso 213 Ukrainos dronų.

Pastaraisiais mėnesiais Ukraina suintensyvino tolimojo nuotolio dronų smūgių kampaniją prieš Rusiją, ypač nusitaikydama į energetikos infrastruktūrą, siekdama atimti iš Kremliaus gyvybiškai svarbų pajamų šaltinį karo veiksmams finansuoti.

STATE EMERGENCY SERVICE OF UKRAI / via REUTERS

Per Rusijos smūgį Kyjive sekmadienį buvo sužeisti mažiausiai du žmonės, pranešė miesto karinė administracija netrukus po to, kai įspėjo, kad sostinė tapo balistinių raketų taikiniu.

Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo savo invaziją, virtusią kruviniausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, Rusija kone kasdien smogia Ukrainai.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai mieste girdėjo sprogimus ir matė blyksnius danguje.

„Šiuo metu turimais duomenimis, sužeistųjų per naktį įvykusį smūgį skaičius išaugo iki dviejų“, – platformoje „Telegram“ pranešė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.

T.Tkačenka anksčiau teigė, kad dėl šio išpuolio Darnyckio rajone kilo keli gaisrai.

„Kilo gaisras šalia gyvenamojo namo, kitu adresu dega automobilių servisas. Taip pat dega negyvenamasis pastatas“, – sakė jis. Neaišku, ar gaisrai jau užgesinti.

Ukraina pastaraisiais mėnesiais taip pat suintensyvino savo smūgius Rusijai ir Maskvos okupuotoms teritorijoms, kuriuos ji vadina atsakomaisiais.

„Shutterstock“ nuotr./„Shahed“ drono nuolaužos Ukrainoje

Ukrainoje pradėjo veikti unikali platforma „TrophyLab“, kuri atveria prieigą prie duomenų apie perimtą Rusijos karinę techniką. Naujuoju resursu jau susidomėjo Ukrainos kariai, ginklų gamintojai, tyrimų centrai ir užsienio valstybių vyriausybės, rašo „Business Insider“.

Ukrainos gynybos ministerijos generalinio inspektoriaus Jurijaus Myronenkos teigimu, tik per pirmąją savaitę nuo platformos veiklos pradžios joje užsiregistravo 150 vartotojų, be to, apie 30 proc. paraiškų gauta iš kitų šalių.

„TrophyLab“ sukaupta techninė informacija apie Rusijos raketas, bepiločius orlaivius (dronus), priešlėktuvinės gynybos sistemas, šarvuotąją techniką, artileriją, šaulių ginklus ir elektroninę įrangą, kurią užgrobė Ukrainos kariai.

Be rusiškų pavyzdžių, platformoje taip pat yra informacijos apie Šiaurės Korėjos balistinę raketą KN-23, kurią Rusija naudoja kare prieš Ukrainą.

Pasak J.Myronenkos, projekto tikslas – padėti Ukrainai ir jos sąjungininkams geriau suprasti priešininko technologijas ir greičiau sukurti efektyvias atsako priemones.

„Kuo geriau suprantame priešininko techniką ir ginklus, tuo greičiau galime sukurti veiksmingas kontrpriemones“, – pažymėjo jis.

Duomenys prieinami ne tik Ukrainos kariškiams

Ukraina sukūrė šią platformą kaip vieningą duomenų bazę kariniams daliniams, gynybos pramonės įmonėms, mokslo įstaigoms ir valstybės institucijoms. Kartu, atlikus patikrą, prieigą gali gauti ir valstybių partnerių vyriausybės, užsienio ginklų gamintojai bei specializuotos laboratorijos, įskaitant NATO šalis.

J.Myronenkos teigimu, tai naudinga visoms pusėms. Ukraina gauna aukštųjų technologijų užsienio laboratorijose atliktų tyrimų rezultatus, o partneriai – prieigą prie šiuolaikinių Rusijos ginklų pavyzdžių, paimtų tiesiai iš mūšio lauko.

Platformoje – jau daugiau nei 150 technikos pavyzdžių

Šiuo metu „TrophyLab“ kataloge yra daugiau nei 150 perimtų ginklų vienetų iš beveik 80 kategorijų, taip pat daugiau nei 225 atlikti tyrimai. Tikimasi, kad duomenų bazė bus nuolat pildoma naujais pavyzdžiais.

Patvirtinus registraciją, vartotojai gauna visą parą veikiančią prieigą prie medžiagos. Be to, jie gali teikti užklausas gauti fizinius užgrobtos technikos pavyzdžius, kad galėtų atlikti papildomus tyrimus, įskaitant dalinį ar visišką jos išardymą.

Oficialiai „TrophyLab“ pradėjo veikti birželio 19 d. Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mychaila Fedorovas pareiškė, kad platforma skirta perimtas Rusijos raketas, bepiločius orlaivius ir kitą techniką paversti žinių šaltiniu Ukrainos sąjungininkams.

„Mes atveriame prieigą prie užgrobtų Rusijos ginklų technologijų savo pasauliniams partneriams. Kiekviena raketa, bepilotis orlaivis ir transporto priemonė, perimta mūšio lauke, dabar yra žinių šaltinis laisvajam pasauliui“, – pabrėžė jis.

Pasak J.Myronenkos, „TrophyLab“ taps dar viena priemone keistis kovine patirtimi tarp Ukrainos ir jos partnerių, o tai padės greičiau rasti būdų, kaip pasipriešinti šiuolaikinei Rusijos ginkluotei.