Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Budanovas netikėtai kreipėsi į Krymo gyventojus: turi vieną prašymą
11:54
Šiandien Rusijos okupuotas Krymas beveik kasdien minimas naujienose. Po sėkmingų Ukrainos „tolimojo nuotolio sankcijų“ pusiasalyje pradėjo trūkti benzino, o kartu su juo – ir kolaborantų. Skelbiama, kad jie skuba palikti pusiasalį.
Žurnalistai Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovui Kyrylai Budanovui uždavė klausimą apie tai, koks yra Ukrainos diplomatinių smūgių Kryme tikslas, taip pat ką galima būtų galima perduoti krymiečiams, kurie laukia ir tiki, kad Ukraina sugrįš.
„Norėčiau pasinaudoti proga ir pasakyti tiems žmonėms, kurie iš tikrųjų supranta, kad Krymas – tai Ukraina ir tai yra vientisa visuma, ir niekam niekada nepavyks nutraukti šio ryšio, – kad jie turi supratingai pažiūrėti į tai, kas vyksta“, – interviu „RBC-Ukraina“ kalbėjo jis.
K.Budanovas pažymėjo, kad supranta, jog sėkmingi Ukrainos gynybos pajėgų smūgiai tokiems žmonėms sukelia rimtų problemų.
„Nėra benzino, tai tiesiog faktas. Elektros tiekimo sutrikimai yra didžiuliai, dažnai kyla problemų ir su vandens tiekimu, o tai daugiausia susiję su elektros energijos tiekimo sutrikimais. Tačiau visi šie nepatogumai – vardan didžiojo tikslo, o didysis tikslas – sugrįžimas namo“, – pabrėžė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas.
Jis paaiškino, kad pagrindinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tikslas – nutraukti visą logistiką pietuose, nes per Krymo teritoriją aprūpinama Rusijos „Dniepro“ karinė grupuotė.
Anksčiau Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi paskelbė, kad per dvi dienas Krymo teritorijoje buvo smogta 16 energetikos mazgų. Jo teigimu, tokie smūgiai yra strategijos, skirtos sumažinti priešo logistinio aprūpinimo galimybes ir sutrikdyti jo kritinės infrastruktūros veikimą, dalis.
Pirmadienį visuose okupuoto Krymo miestuose ir rajonuose užfiksuotas masinis elektros tiekimo nutraukimas. Taip pat buvo pranešta, kad visoje okupuoto pusiasalio teritorijoje įvesti apribojimai degalų pardavimui gyventojams, o vaikų vasaros stovyklų veikla sustabdyta.
Pasak naujausios informacijos, liepos 7 d. okupuotame Kryme užfiksuoti gaisrai dviejose elektros pastotėse. Apie tai rašo „Telegram“ stebėjimo kanalai, o šiuos duomenis patvirtina NASA FIRMS palydovinė gaisrų stebėjimo sistema.
Pažymima, kad Sakuose dega 110 kV galios elektros pastotė, taip pat pranešama, kad po atakos dega „Vakarų Krymo“ (330 kV) elektros pastotė, esanti netoli Karjernės kaimo Sakų rajone. Tai – pagrindinis elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemos mazgas. Jis užtikrina elektros tiekimą pusiasalio centrinei ir vakarinei dalims, kur sutelkta nemažai Rusijos karinių objektų.
Be to, NASA palydovai užfiksavo gaisrus vietovėje, kurioje, tikėtina, yra priešlėktuvinės gynybos pozicija – priešlėktuvinis raketų kompleksas „S-400“. Taip pat palydovai pastebėjo gaisrą jūroje, į šiaurę nuo Krymo.
Zelenskis kreipėsi į NATO sąjungininkus: „Visa kita esame pajėgūs padaryti patys“
15:03
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Ankaroje vykstančiame Aljanso viršūnių susitikime paragino NATO sustiprinti paramą jo šalies oro gynybai.
„Visa kita esame pajėgūs padaryti patys, tačiau kalbant apie oro gynybą, mums reikia mūsų partnerių ryžto. Prašau, tegul didesnis ryžtas ir daugiau sprendimų dėl oro gynybos būna vienas iš pagrindinių šio NATO viršūnių susitikimo rezultatų“, – Turkijos sostinėje sakė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas antradienį taip pat pareiškė, kad mūšiuose užgrūdintos jo šalies pajėgos sustiprintų NATO gynybą.
„Ukraina NATO yra nepaprastų gynybinių pajėgumų šaltinis“, – viršūnių susitikimo paraštėse sakydamas kalbą teigė V.Zelenskis.
Dronai užkūrė pirtį Azovo jūroje: išvedė iš rikiuotės 8 Rusijos tanklaivius
13:59
Praėjusią naktį Ukrainos dronai atakavo 8 vadinamojo Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivius su kuru, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, pareiškė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi, pasidalinęs laivų medžioklės vaizdo įrašu.
„Šešėlinis laivynas“ pavyko pokalbį. Aštuoni Rusijos Federacijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviai per vieną naktį buvo sumedžioti ir sunaikinti „Kairos“ pilotų iš 414-osios brigados, pramintos „Magyaro paukščiais“. Kova dėl benzino Krymui Azovo jūroje tęsiasi“, – pabrėžė jis.
Pasak R.Brovdi, liepos 7-osios naktį vykęs oro ir jūrų mūšis pasiekė „pramoninį lygį“: atakuota 8 tanklaivių su degalais kolona, sausakrūvis laivas ir keltas.
Bepiločių sistemų vadas pažymėjo, kad laivai buvo smarkiai apgadinti, o juose užfiksuoti gaisrai.
Visi tanklaiviai buvo identifikuoti – jiems taikomos tarptautinės sankcijos, jų maksimali krova siekia po 7000 tonų, ilgis – po 140 metrų. Jie pastatyti 2006–2012 metais: „Venera-3“, „Sanar-1“, „Sanar-17“, „Klymena“, „Teti“, „Aleksejus Savrasovas“, „Penelopa“.
Be to, per naktį okupuotoje Ukrainos teritorijoje ukrainiečių dronams taip pat pavyko sėkmingai sunaikinti 58 karinius taikinius, pridūrė R.Brovdi. Pasak jo, Kryme taip pat buvo smogta energetikos mazgams, kurie „degė kartu su logistikos objektais“.
Nyderlandai nukirto: dėl karinės pagalbos Ukrainai – pasiekė galimybių ribą
13:43
Nyderlandų gynybos ministrė Dilan Yeşilgöz-Zegerius pareiškė, kad jos šalis jau išnaudojo galimybes teikti Ukrainai papildomą tiesioginę karinę pagalbą ir ragins kitus sąjungininkus aktyviau remti Kyjivą, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Bendraudama su žurnalistais NATO viršūnių susitikimo metu ji pažymėjo, kad ragins kitas valstybes aktyviau remti Ukrainą, tačiau, jos teigimu, patys Nyderlandai jau pasiekė savo galimybių ribą.
„Mes, Nyderlandai, nebeturime daugiau galimybių, nes jau padarėme labai daug“, – pareiškė gynybos ministrė.
Komentuodama Kyjivo prašymą dėl papildomų „Patriot“ priešlėktuvinių raketų kompleksų, ministrė pakartojo, kad šalis „pasiekė savo galimybių ribą“.
„Bloomberg“ įvertino, kad iš viso Nyderlandai skyrė karinei pagalbai Ukrainai 9,1 mlrd. eurų, taip pat numatė dar 11,6 mlrd. eurų tolesnei paramai.
Be to, šalis pažadėjo skirti 1 mlrd. eurų pagal PURL programą, kuri numato finansavimą JAV ginkluotės pirkimui Ukrainai už Europos partnerių lėšas.
Birželio 17 d. buvo pranešta, kad Nyderlandai paskelbė apie naują 500 mln. eurų vertės gynybinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio pusė bus skirta Ukrainos dronų plėtrai. Dar 250 mln. eurų bus skirta per PURL programą JAV ginkluotės pirkimui, ypač raketoms, skirtoms Rusijos balistinėms raketoms atremti.
NATO viršūnių susitikime – ginklų sandoriai ir siekiai įtikti įsižeidusiam Donaldui Trumpui
13:18
NATO sąjungininkės viršūnių susitikime Turkijoje pristatys milijardų vertės naujus ginkluotės kontraktus – taip siekiama nuraminti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, įsižeidusį dėl Europos reakcijos į karą su Iranu.
Dvi dienas trunkantis renginys Ankaros prezidentūroje vyksta praėjus metams po to, kai NATO narės, spaudžiamos JAV lyderio, įsipareigojo padidinti su saugumu susijusias išlaidas iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
NATO vadovas Markas Rutte pabrėžė, kad Europos šalys vykdo įsipareigojimus: didina karinius biudžetus ir prisiima daugiau atsakomybės už savo žemyno gynybą akistatoje su Rusija.
Siekiant padaryti įspūdį D. Trumpui dar prieš jam atvykstant į Ankarą, NATO žada gausybę pranešimų apie ginkluotę gynybos pramonės forume.
„Sąjungininkės ir pramonės atstovai iš abiejų Atlanto pusių atskleis naujus stambius projektus ir pasirašys milijardų dolerių vertės sutartis“, – sakė M. Rutte.
„Tai milijardai, kurie investuojami į mūsų saugumą, skatinant ekonomiką ir sukuriant šimtus tūkstančių naujų darbo vietų“, – teigė jis.
Tarp pirmųjų paskelbtų sandorių – sutartys dėl naujų dronų, degalų papildymo ir žvalgybos orlaivių, skirtų stiprinti Europos gebėjimą gintis.
Tačiau D. Trumpas, vis dar jaučiantis nuoskaudą dėl to, kad Europos šalys apribojo JAV pajėgų galimybes naudotis sąjungininkų bazėmis atakoms prieš Iraną, prieš susitikimą kritikavo sąjungininkes dėl nepakankamai spartaus veikimo.
„JAV absurdiška tęsti šį vienpusį kelią, kai santykiai nėra abipusiai. Jų nebuvo šalia mūsų!!!“ – praėjusią savaitę „Truth Social“ tinkle rašė D. Trumpas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Netikėta: ES šalis uždarė duris Rusijos piliečiams
13:07
Slovakija paskelbė, kad sustabdo beveik visų rūšių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Apie tai pranešė šalies vizų centras, informavo Rusijos turizmo operatorių asociacija (ATOR). Pranešime teigiama, kad šių metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais bus galima teikti paraiškas tik Šengeno vizai, skirtą apsilankymui sporto renginiuose, taip pat nacionalinėms vizoms (bet kokiais tikslais).
Pažymima, kad visiems vizos prašytojams, kurie užsiregistravo dokumentams pateikti kitais turistiniais, verslo ar svečių tikslais, registracija bus panaikinta, rašo „The Moscow Times“.
Paslaugų mokestis, sumokėtas už paraiškos pateikimą, bus grąžintas visiškai per 7–15 dienų, pažymėjo vizų centras.
Rusijos piliečiams rekomenduota sekti naujienas ir pažymėta, kad vizų išdavimas dėl kitų kelionės tikslų turėtų būti atnaujintas po rugpjūčio. 2025 m. Slovakija Rusijos piliečiams išdavė 1 149 vizas (46 proc. iš jų buvo daugkartinės), tuo tarpu Italija išdavė daugiau nei 161 tūkst. Šengeno vizų, Prancūzija – daugiau kaip 156 tūkst., o Graikija – 59 tūkst.
Jau sugriežtino tvarką 4 ES valstybės
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija skelbia: Chersono srityje – nepaprastoji padėtis
12:21
Okupuotoje Chersono srityje paskelbtas technogeninės nepaprastosios padėties režimas, siekiant sparčiau išspręsti klausimus, susijusius su gyvybiškai svarbių objektų, infrastruktūros ir ekonomikos veikla. Apie tai pranešė Maskvos priskirtas „gubernatorius“ Vladimiras Saldo.
Atitinkamą dekretą pasirašė okupuotos Chersono srities vadovas. Nepaprastosios padėties režimas „sumažins nereikalingas procedūras“, kad būtų galima operatyviau įsigyti techniką, medžiagas ir įrangą, taip pat atlikti būtinus darbus, – rašė jis „Max“ platformoje, cituoja agentūra TASS.
V.Saldo pabrėžė, kad regiono gyventojams neva niekas nepasikeis. Nepaprastosios padėties režimas neturi įtakos įprastam gyvenimo būdui ir nenustato jokių apribojimų, sakė jis.
Buvęs JAV gynybos sekretorius: tai yra tas momentas dėl Putino
11:24
Buvęs JAV gynybos sekretorius ir buvęs Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius pareiškė, kad Rusijos ekonominės problemos ir degalų trūkumas reiškia, jog „dabar yra tinkamas momentas“ daryti spaudimą Maskvai, kad ji sutiktų derėtis dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Leonas Panetta, kuris 2011–2013 m. ėjo JAV gynybos ministro pareigas, pirmadienį televizijos kanalui „TVP World“ sakė, kad šią savaitę Ankaroje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas galėtų suteikti Kyjivo sąjungininkams progą paskatinti Kremlių siekti taikos.
L.Panetta teigė: „Čia yra proga. Rusija už šį karą sumokėjo labai didelę kainą. Rusijos žmonės sumokėjo didelę kainą ekonomikos ir energijos trūkumo atžvilgiu. Atrodo, kad V.Putinas yra kur kas silpnesnėje padėtyje nei anksčiau.“
„Tai būtų proga iš esmės daryti spaudimą Rusijai, kad ji derėtųsi dėl karo pabaigos. Tai yra tas momentas, ir tikiuosi, kad jie pasinaudos šia proga, kurią turime dabar, kad pagaliau, pagaliau užbaigtų šį karą“, – pridūrė jis.
Dėl dažnų Ukrainos smūgių Rusijos energetikos infrastruktūrai visoje šalyje susidarė degalų trūkumas, dėl kurio vairuotojams taikomi degalų pirkimo apribojimai, o prie degalinių susidaro milžiniškos automobilių eilės.
„Putinas imsis provokacijų“
Plačiau skaitykite ČIA.
Monako trileryje – dramatiškas posūkis: Ukrainos oligarchą bandžiusi susprogdinti moteris rasta negyva
11:10
Pirmadienį netoli Kyjivo rastas moters kūnas, kuri buvo įtariama pasikėsinimu Monake nužudyti Ukrainos oligarchą Vadymą Jermolajevą, kuriam taikomos sankcijos, skelbia naujienų portalas „Ukrajinska pravda“, remdamasi informuotais šaltiniais.
Pasak leidinio pašnekovo, moters kūnas buvo rastas pirmadienį apie 23 val. Jis buvo užkastas. Šaltinių teigimu, moteris buvo nušauta.
Žinoma, kad ji buvo išvykusi iš Ukrainos nuo 2025 m. kovo 22 d. iki 2026 m. liepos 1 d.
Kitas šaltinis teisėsaugos institucijose pranešė, kad šioje byloje jau sulaikyti du įtariamieji. Vienas iš jų yra dabartinis žvalgybos valdybos pareigūnas, kitas – buvęs teisėsaugos institucijų darbuotojas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Jie kažką ruošia“: Varšuva įspėjo apie galimą Rusijos provokaciją prieš NATO
10:38
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis įspėjo, kad Rusija gali surengti provokaciją prieš NATO, net jei jai trūksta karinės galios plataus masto puolimui.
Kalbėdamas NATO viršūnių susitikimo Turkijos sostinėje Ankaroje išvakarėse, R.Sikorskis CNN pareiškė: „Rusija negali jėga pulti NATO. Kol Ukraina drąsiai priešinasi, Putinas negali įsiveržti net į Baltijos valstybes“.
„Tačiau jie gali surengti kokią nors provokaciją, pasinaudodami „netikros vėliavos“ operacijomis ir dronais... ir tada apsimesti, kad reaguoja į mūsų sugalvotą, neegzistuojančią ataką“, – kalbėjo Lenkijos diplomatijos vadovas.
Šie jo komentarai pasirodė po to, kai Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Varšuva „labai intensyviai“ ruošiasi įvairiems saugumo scenarijams, gavus JAV įspėjimą apie ginkluotos Rusijos provokacijos pavojų NATO rytiniame flange.
R.Sikorskis teigė, kad Rusija anksčiau jau bandė sukurti pretekstą karui, ir tvirtino, kad vieši įspėjimai galėtų padėti atgrasyti nuo tokių veiksmų
„Turime būti pasirengę, turime jiems pasakyti... kad žinome, jog jie ruošia kažką blogo, – pažymėjo jis. – Tikiuosi, kad šie įspėjimai reiškia, jog Putinas nespaudžia mygtuko, kad pradėtų provokaciją.“
R.Sikorskis taip pat teigė, kad JAV kariuomenės mažinimas Europoje „aiškiai artėja“, tačiau užsiminė, kad Rusijai būtų kvaila išbandyti Aljansą, kuris, jo teigimu, įžengia į naują etapą.
Jis sakė, kad Vašingtonas prašo Europos sąjungininkų stiprinti konvencines pajėgas, o JAV pereina prie strateginių pajėgumų, tokių kaip branduolinis skydas, logistika ir žvalgyba, teikimo.
„Manau, kad iki šio dešimtmečio pabaigos turėsime Europos sąjungininkų konvencines pajėgas ir JAV vaidmenį, panašų į „NATO 3.0“, kurį Putinui būtų labai neatsakinga išbandyti“, – pabrėžė R.Sikorskis.
Jis mano, kad NATO tapo stipresnė po Rusijos invazijos į Ukrainą, nurodydamas Suomijos ir Švedijos įstojimą į Aljansą bei smarkiai padidėjusias Europos išlaidas gynybai.
Lenkija dabar gynybai skiria 4,8 proc. BVP, ir, nepaisant diskusijų dėl JAV įsipareigojimų, R.Sikorskis teigė, kad Varšuva vis dar pasitiki Vašingtonu.
„Taip, pasitikime, mūsų teritorijoje yra JAV karių, ir prašome jų atsiųsti dar daugiau“, – pridūrė jis.
Analitikai: Putinas tyčia talžo Ukrainą – tai žinutė Donaldui Trumpui
10:00
Rusija sąmoningai surengė masinę ataką prieš Kyjivą, likus dienai iki NATO viršūnių susitikimą, kuris liepos 7–8 d. vyksta Turkijoje. Taip Maskva bando pasiekti „informacinį efektą“, naujausioje ataskaitoje teigia Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Pasak jų analizės, Kremlius siekia įtikinti Vakarus nepriimti sprendimų dėl paramos Ukrainai pratęsimo ar padidinimo, baiminantis, kad Rusija eskaluos karą ir sustiprins savo smūgius.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Maskva „nepaliks be dėmesio“ Vakarų tiekiamų dronų, raketų ir šaudmenų atsargų Ukrainai ir, kaip teigiama, atsakydama padidins savo atakų prieš Ukrainą skaičių ir intensyvumą.
Kaip pažymėjo analitikai, Rusija dažnai ir anksčiau surengdavo didelio masto smūgius Ukrainai prieš esminius tarptautinius renginius, pavyzdžiui, 2025 m. rugpjūčio mėn. Aliaskoje vyksiantį JAV ir Rusijos viršūnių susitikimą bei daugybę dvišalių derybų tarp JAV ir Ukrainos, JAV ir Rusijos, taip pat tarp Europos ir Ukrainos 2025 ir 2026 metais.
Karo tyrimų institutas atkreipė dėmesį, kad prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimus su Ukrainos ir Europos atstovais NATO viršūnių susitikime Rusijos pareigūnai stengiasi pavaizduoti Maskvą kaip deryboms pasirengusią pusę, o Kyjivą – kaip kliūtį kelyje į taiką.
D.Trumpas pareiškė, kad susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitikimo kuluaruose. Vienas aukšto rango amerikiečių atstovas naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad JAV prezidentas su V.Zelenskiu aptars karo nutraukimo būdus, o vėliau, tikėtina, derėsis su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.
Dar birželio 25 d. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad viršūnių susitikime Aliaskoje Rusijai buvo pateiktas tik „pasiūlymas“, tačiau D.Trumpas ir V.Putinas dėl nieko nesusitarė, o birželio 17 d. G-7 paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame patvirtino savo vieningą paramą Ukrainai.
Kaip dėsto analitikai, D.Trumpo administracija vis dažniau viešai mini Ukrainos laimėjimus mūšio lauke, ypač Ukrainos vidutinio ir tolimojo nuotolio smūgius prieš Rusijos karinius objektus ir energetikos infrastruktūrą, taip pat Ukrainos kariuomenės taktinius žygius keliuose fronto sektoriuose 2026 m. žiemą ir pavasarį.
Kremlius, tikėtina, taip bando paveikti D.Trumpo administracijos požiūrį į dabartinę karo eigą, artėjant galimai atsinaujinusiam JAV ir Europos šalių susidomėjimui derybomis bei naujiems bandymams priversti V.Putiną sėsti prie derybų stalo, apibendrino ekspertai.
Dabartinė situacija Rusijos kare prieš Ukrainą yra viena iš pagrindinių NATO lyderių susitikimo Turkijoje temų.
Prieš pat viršūnių susitikimą Rusija surengė „balistinį teroro aktą“ prieš Kyjivą, suduodama seriją masinių smūgių Ukrainos sostinei ir tam panaudodama dešimtis balistinių ir sparnuotųjų raketų bei šimtus dronų.
