Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Čekijos prezidentas rėžė griežtai: Ukraina turi 2 mėnesius karui nutraukti
09:51
Ukraina turi du mėnesius tam, kad nutrauktų karą ir atnaujintų taikos derybas, kitaip kyla pavojus, kad Rusija sustiprins savo karinius veiksmus, interviu laikraščiui „The Telegraph“ pareiškė Čekijos prezidentas Petras Pavelas.
Pasak jo, Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas gali paskelbti visuotinę mobilizaciją po rinkimų, kurie Rusijoje turėtų įvykti rugsėjo 20 d.
„Manau, kad turime palankią progą toliau daryti spaudimą ir duoti Rusijai aiškų signalą, kad esame pasirengę pradėti derybas. Rugsėjį Rusijoje vyks parlamento rinkimai. Prezidentas Putinas vargu ar paskelbs mobilizaciją iki to laiko, bet vos tik rinkimai baigsis, galimybių langas susiaurės“, – pažymėjo Čekijos vadovas.
P.Pavelas pridūrė, kad sąjungininkai turi pasinaudoti dabartiniu spaudimu Rusijai, jog priverstų ją pradėti taikos derybas artimiausiomis savaitėmis.
„Šiuo metu Rusija susiduria su nemažai vidaus problemų ir iššūkių. Rusijos visuomenė vis labiau pasisako prieš karą. Prezidentui Putinui bus sunku išlaikyti ramybę šalyje, o, jei šis spaudimas tęsis, jei Ukraina ir toliau sėkmingai smūgiuos taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, tai sudarys sąlygas, kuriomis Rusija bus labiau linkusi į derybas“, – dėstė prezidentas.
Jis pabrėžė, kad NATO turi remti Ukrainą ir toliau daryti spaudimą Rusijai, kad ši prisijungtų prie taikos derybų.
„Todėl manau, kad turime iš tiesų toliau daryti stiprų spaudimą, suteikti Ukrainai viską, kas būtina sėkmingai gynybai, ir kartu panaudoti visus diplomatinius įgūdžius, kad įtikintume Rusiją, jog ji neturi kito pasirinkimo, kaip tik derėtis… kad derybų rezultatu ji gali tik kažką laimėti, o ne patirti pralaimėjimą, tęsdama karą“, – aiškino šalies lyderis.
P.Pavelo vertinimu, taip pat reikia dėti daugiau pastangų, siekiant padidinti priešlėktuvinės gynybos raketų gamybą.
„Šiuo metu NATO apibendrina visų valstybių narių poreikius, kad šiuos skaičius pateiktų gynybos pramonei ir turėtų bent jau bendrą supratimą apie gamybos apimtis bei poreikius laikui bėgant. Šiuo metu akivaizdu, kad paklausa gerokai viršija gamybos pajėgumus“, – pastebėjo jis.
Politikas siūlo NATO „gynybos strategiją 3.0“, kuri atsižvelgtų į Aljanso poreikius ateityje. Ši koncepcija numato sukurti 30 dienų atsargas pigesnių ginklų, kurių saugojimo laikas ilgas.
NATO viršūnių susitikime dalyvavęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad V.Putinas sušvelnino savo sąlygas dėl karo su Ukraina pabaigos. Pasak jo, Kremliaus vadovas nori užbaigti karą, be to, kuo greičiau.
„Mes darome didelį spaudimą Putinui. Nemanau, kad jam patinka tai, kas vyksta. Nemanau, kad jis džiaugiasi tuo, kas vyksta. Putinui daromas didelis spaudimas, kad jis tai padarytų. Visi spaudžia jį, norėdami tai pasiekti“, – kalbėjo D.Trumpas.
NATO vadovas kreipėsi į Kremlių: lai tai būna pamoka Putinui
08:51
Generalinis sekretorius Markas Rutte, pasibaigus NATO viršūnių susitikimui Ankaroje, paskelbė apie Aljanso susivienijimą po kivirčų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir kreipėsi į Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną.
Išskirtiniame interviu naujienų agentūrai „Reuters“ Aljanso vadovas sakė, kad nesutarimai tarp Amerikos lyderio ir kitų NATO vadovų tik pademonstravo demokratijos stiprybę ir pažymėjo, jog tai turėtų tapti pamoka V.Putinui.
Paklaustas, kokį signalą vidiniai nesutarimai nusiuntė Rusijos vadovui ir, ar jie pakenkė NATO žiniai dėl atgrasymo, M.Rutte atsakė: „Aš pasakyčiau Putinui: jums pačiam vertėtų dažniau diskutuoti atvirai.“
„Dabar jis (Putinas – red.past.) stebi, kaip sąjungininkai kartais šiek tiek nesutaria, šiek tiek ginčijasi, o paskui susivienija ir vėl susiburia“, – kalbėjo NATO vadovas.
Anot jo, gebėjimas atvirai diskutuoti, o vėliau susitarti dėl bendro tikslo yra tai „kas išskiria demokratijas nuo tokių šalių kaip Rusija, Kinija ir Iranas“.
Jis taip pat pridūrė nematąs būtinybės keisti savo požiūrio į D.Trumpą, nepaisant kaltinimų, kad jis dosniai giria JAV prezidentą ir nereaguoja į jo kritiką sąjungininkų atžvilgiu.
„Jie žinojo, ko gali tikėtis, kai mane pasamdė, ir aš esu toks, koks esu. Jei žmonės daro kažką gero, aš tai pasakysiu. Jei nesutinku, taip pat tai pasakysiu, bet, tikriausiai, ne viešai, ir stengsiuosi išsaugoti Aljanso vienybę“, – paaiškino M.Rutte.
Po NATO viršūnių susitikimo – Rusijos grasinimai
08:11
Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad Rusija griežtai sukritikavo NATO sprendimus, priimtus trečiadienį Turkijoje vykusiame Aljanso viršūnių susitikime. Maskva įspėjo, kad jie gali turėti katastrofiškų pasekmių, o NATO generalinis sekretorius Markas Rutte atsakė žinute Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad NATO prioritetai nesikeičia – esą Aljansas toliau militarizuoja Europą, stiprina gynybinius pajėgumus, ruošiasi ginkluotam konfliktui su Rusija ir teikia karinę pagalbą Ukrainai.
„Gaila, nes, jei NATO strategai būtų bent akimirkai sustoję ir pagalvoję, galbūt nebūtų priėmę tokių neatsakingų sprendimų, kurie gali sukelti katastrofą ne tik Aljansui, bet ir visam pasauliui“, – ministerijos interneto svetainėje cituojama M.Zacharova.
NATO viršūnių susitikime sąjungininkės įsipareigojo 2026 metais skirti Ukrainai 70 mlrd. eurų karinę paramą.
Viršūnių susitikimo deklaracijoje taip pat dar kartą patvirtintas „geležinis įsipareigojimas“ kolektyvinei gynybai pagal NATO 5-ąjį straipsnį, o papildomai paskelbta apie mažiausiai 50 mlrd. JAV dolerių vertės ginkluotės sandorius.
M.Zacharova taip pat teigė, kad nesutarimai tarp Jungtinių Valstijų ir kitų NATO narių niekur nedingo.
„Šiame kontekste amerikiečiai neslepia nusivylimo Šiaurės Atlanto aljansu. Grenlandijos klausimas nėra sprendžiamas pagal JAV scenarijų. Taip pat juntamas nepasitenkinimas, kad, Vašingtono vertinimu, sąjungininkai neparėmė Jungtinių Valstijų tada, kai joms to reikėjo“, – sakė ji.
Tuo metu NATO generalinis sekretorius M.Rutte interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė, kad vieši nesutarimai tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir kitų NATO lyderių yra demokratinės sistemos stiprybės ženklas ir turėtų būti pamoka V.Putinui.
„Putinui pasakyčiau: jums patiems reikėtų daugiau diskutuoti viešai“, – sakė M.Rutte.
Naktinė Ukrainos ataka Rusijoje: liepsnoja „Lukoil“ naftos bazė, pranešama ir apie smūgį Tverėje
06:14
Ukrainos ginkluotosios pajėgos naktį į liepos 9-ąją tęsė atakas prieš Rusijos naftos infrastruktūrą, taikydamasi į naftos bazes keliuose šalies regionuose, pranešė Rusijos „Telegram“ kanalai.
Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti liepsnos bei tiršti juodi dūmai, kylantys iš bendrovei „Lukoil“ priklausančios naftos bazės netoli Michailovsko miesto Stavropolio krašte. Taip pat pranešta, kad link objekto skrido dronai, skelbia „The Kyiv Indepdendent“.
Stavropolio krašto gubernatorius Vladimiras Vladimirovas savo „Telegram“ kanale patvirtino smūgį neįvardytam „pramonės objektui“, tuo metu regione buvo paskelbtas oro pavojaus signalas.
Po kelių minučių nepriklausomi „Telegram“ kanalai, remdamiesi vietos gyventojų liudijimais, pranešė apie dar vieną gaisrą naftos bazėje Tverės mieste, esančiame maždaug už 300 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Maskvos. Teigiama, kad gaisras kilo po Ukrainos smūgio.
Kol kas neaišku, kokio masto žala padaryta.
Kyjivas energetikos infrastruktūrą laiko teisėtu kariniu taikiniu, nes tokie objektai aprūpina Rusijos kariuomenę degalais ir generuoja pajamas Kremliaus karo veiksmams finansuoti.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis sėkmingiau vykdo giluminius smūgius Rusijos naftos infrastruktūrai, trikdydama didelių įmonių veiklą, o kai kuriais atvejais priversdama jas visiškai sustabdyti gamybą.
Šios atakos didina spaudimą Kremliui, nes dar labiau gilina vidaus degalų tiekimo krizę, dėl kurios Rusija jau buvo priversta riboti degalų eksportą, didinti kainas ir taikyti kitus prekybos apribojimus.
Liepos 8 dieną Rusijos vyriausybė paskelbė, kad bent iki mėnesio pabaigos draudžia dyzelino eksportą. Toks sprendimas priimtas po kelių savaičių intensyvių Ukrainos smūgių Rusijos energetikos infrastruktūrai.
