- Vienas iš TOP 10 turtingiausių milijardierių: 5 Rusijos scenarijai pasibaigus karui
- Sankt Peterburge benzino taip paprastai nenusipirksi – reikės specialaus dalyko
- „Reuters“: Putinas ruošiasi kitam ėjimui – naujam karo Ukrainoje etapui
- Iš Maskvos nauji kaltinimai Baltijos šalims – ekspertas atrėžė: „Didžiausias rusofobas yra Putinas“
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Iš Maskvos nauji kaltinimai Baltijos šalims – ekspertas atrėžė: „Didžiausias rusofobas yra Putinas“
18:09
Rusijos propagandos taikilis vėl nusitaikė į Baltijos šalis. Šią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas prakalbo apie tariamai planuojamą „masinę rusakalbių deportaciją“ iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, ką informacinio karo ekspertas dr. Nerijus Maliukevičius įvertino kaip beviltiškoje padėtyje atsidūrusio Kremliaus kūrybišką manevrą perkelti įtampos lauką iš Rusijos labiau į Vakarus.
Kaip, pristatydamas ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį atskirose šalyse, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Daugiašalio bendradarbiavimo žmogaus teisių klausimais departamento vadovas Grigorijus Lukjancevas, Baltijos šalių valdžios institucijos neva rado būdą, kaip „galutinai išspręsti rusų klausimą“.
„Baltijos valstybės atvirai rengiasi masinei rusakalbių gyventojų deportacijai, matyt, tikėdamasi tokiu būdu galutinai išspręsti „rusų klausimą“, – pareiškė pareigūnas.
„Jokių masinių deportacijų“
Lietuvos užsienio reikalų ministerija komentare 15min pabrėžė, kad jokios „masinės deportacijos“ nėra planuojamos.
„Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas apie Baltijos valstybių tariamai planuojamą rusakalbių gyventojų masinę deportaciją į Rusiją – dar viena Rusijos informacinė ataka, nukreipta prieš Baltijos valstybes, kuria siekiama mus diskredituoti tarptautinės bendruomenės akyse ir kelti paniką mūsų visuomenėse“, – teigė ministerijos atstovai.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Der Spiegel“: Rusija ir Kinija sukūrė šešėlinį aljansą ir bendrai ruošiasi pasauliniam karui
00:08
Rusija ir Kinija gilina karinį bendradarbiavimą Ukrainos karo fone, pavyzdžiui, bendrai dirbdamos ties Amerikos palydovinio ryšio „Starlink“ neutralizavimu. Apie tai, remdamasis kelis mėnesius trukusio tyrimo, atlikto kartu su partneriais, rezultatais, rašo vokiečių leidinys „Der Spiegel“.
Autorių žinioje atsidūrė vidiniai dokumentai, prezentacijos, uždarų susitikimų dalyvių sąrašai ir medžiaga apie bendrus Maskvos bei Pekino gynbos projektus. Kaip teigiama publikacijoje, vienu iš pagrindinių epizodų tapo slaptas Rusijos ir Kinijos karinių technologijų forumo posėdis, kuris įvyko 2024 metų gruodžio 10 dieną Jekaterinburge. Į susitikimą atvyko apie 80 aukšto rango pareigūnų, kariškių ir abiejų šalių gynybos pramonės atstovų. Dalyviams netgi buvo įvestas specialus aprangos kodas, o visa forumo medžiaga buvo griežtai slapta.
Autoriai pažymi, kad būtent gauti dokumentai leido nustatyti daug gilesnį Maskvos ir Pekino sąveikos lygį, nei buvo žinoma anksčiau. Jų duomenimis, šalys ne tik aptarinėja dvigubos paskirties technologijų tiekimą, bet ir analizuoja galimus atsako prieš Vakarų karinę infrastruktūrą scenarijus.
Tyrimas taip pat verčia suabejoti oficialiais Pekino pareiškimais apie neutralumą Rusijos kare prieš Ukrainą. Kaip rašo leidinys, Europos specialiosios tarnybos disponuoja informacija apie Rusijos kariškių rengimą dirbti su kiniškais bepiločiais orlaiviais, o Kinija padeda Rusijai kurti technologinius sprendimus šiuolaikinio karo vedimui.
Ypatingą dėmesį, anot žurnalistų, forumo dalyviai skyrė palydovinio ryšio sistemai „Starlink“, kuri tapo kritiškai svarbi Ukrainos kariuomenei. Dokumentuose pažymima, kad Rusijos ir Kinijos ekspertai tyrinėjo galimybes apriboti šios sistemos veikimą.
Be to, dokumentai liudija apie planus kurti naujos kartos bendras priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos sistemas. „Der Spiegel“ informacija, atitinkamos derybos tarp dviejų valstybių gynybos struktūrų atstovų prasidėjo dar 2023 metais Maskvoje.
Tyrimo autorių nuomone, tarp Rusijos ir Kinijos formuojasi savotiškas vaidmenų pasiskirstymas: Maskva dalijasi kovine patirtimi, įgyta per karą prieš Ukrainą, o Pekinas aprūpina partnerę šiuolaikine elektronika, puslaidininkiais ir gamybiniais pajėgumais.
„Tarp Maskvos ir Pekino formuojasi karinė partnerystė su funkcijų pasiskirstymu, kurioje abi pusės užpildo viena kitos spragas“, – rašoma publikacijoje.
Žurnalistai pažymi, kad toks bendradarbiavimas keičia saugumo situaciją ne tik Ukrainai, bet ir NATO šalims, nes jis vis glaudžiau susieja Europos ir Azijos potencialių konfliktų teatrus.
Zelenskis: Putinas supranta, kad dabar neturi pranašumo
23:00
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas supranta, kad dabar neturi pranašumo. Tai žurnalistams komentavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atsakydamas į klausimą, ar susitikimas su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu pakeitė jo požiūrį į teisingos taikos pasiekimo perspektyvas artimiausiu metu.
„Mūsų komandos supranta, kad dabar tikrai turime galimybių langą. Ukraina tapo stipresnė ir mūšio lauke, ir ore. Ir visi mato atitinkamus rezultatus. Be abejo, pirmiausia dėl to esu labai dėkingas mūsų kariams. Jie suteikia man galimybę stiprinti savo pozicijas, todėl ir pasakiau, kad yra galimybių langas“, – pažymėjo Ukrainos lyderis.
Jis pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – nesvarbu, žino jis tai ar ne – tikrai gauna informaciją ir „supranta, kad dabar neturi pranašumo“.
„Yra balistika, yra tikrai tokie visiškai tragiški ir baisūs smūgiai mūsų valstybės civiliams gyventojams, tačiau tai yra vienintelis pranašumas, kurį jis dar turi. Daugiau nieko nėra. Ir tai mato visi“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Jis taip pat pažymėjo: „Mes kalbėjomės su prezidentu Trumpu, viršūnių susitikimo metu susitikau su daugeliu įvairių lyderių, net su lyderiais tų valstybių, su kuriomis anksčiau susitikimų neturėjau. Visi pažymi viena – Ukraina tapo stipresnė“.
Taip pat paklaustas, ar jam susidarė įspūdis, kad Ukrainos tema vėl yra D.Trumpo dėmesio centre, jis padėkojo Turkijai, JAV ir visiems kitiems partneriams už pakvietimą į NATO viršūnių susitikimą.
„Jis buvo geras ir labai rezultatyvus. Rezultatyvus buvo ir mūsų susitikimas su prezidentu Trumpu. Ačiū už teigiamą sprendimą dėl „Patriot“ gamybos licencijos. Mes išsamiai tai aptarėme su prezidentu ir jo delegacija“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad D.Trumpas ne kartą pabrėžė, jog šiuo metu tik 2–3 šalys pasaulyje gali gaminti „Patriot“, nes kitos technologiškai tam nėra pasirengusios.
„Ukraina Amerikos yra pripažinta šalimi, pasirengusia tai daryti. Ir dabar būtina, kad po mūsų susitarimo su prezidentu mūsų grupės, mūsų diplomatai, Užsienio reikalų ministerija ir Gynybos ministerija suderintų visus kitus techninius momentus. Kuo greičiau susitarsime, tuo greičiau galėsime gaminti „Patriot“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Zelenskis: NATO padaugėjo balsų, pritariančių Ukrainos narystei Aljanse
21:31
Per gana ilgą, metais matuojamą laikotarpį, kai visi lyderiai diskutuoja, bus Ukraina NATO ar ne, padaugėjo balsų, atvirai pasisakančių už Ukrainos įstojimą į NATO. Tai, atsakydamas į žurnalistų klausimus, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak V.Zelenskio, tam yra dvi priežastys. Pirmoji – aukštas Ukrainos gynybinio-pramoninio komplekso lygis. O antroji – kovingos armijos turėjimas.
„Visi pabrėžia, kad Ukrainos gynybinis-pramoninis kompleksas yra NATO lygio ir jau dabar yra vienas geriausių. Mūsų kariuomenę, šalį ir technologijų įmones visi gerbia ir norėtų sustiprinti savo pozicijas Ukrainos sąskaita“, – sakė jis.
Be to, prezidentas pridūrė, kad NATO pripažino, jog Aljanso gynybiniai pajėgumai su Ukraina tik sustiprės.
ESBO ekspertai: Rusijos elgesys su Ukrainos vaikais gali būti laikomas nusikaltimu žmoniškumui
21:24
Rusijos vykdoma sisteminė Ukrainos vaikų indoktrinacija ir militarizacija gali būti vertinama kaip nusikaltimas žmoniškumui.
Tokios išvados ketvirtadienį pristatytos Lietuvos ir kitų 40 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) valstybių aktyvuoto Maskvos mechanizmo ekspertų misijos ataskaitoje, skirtoje ištirti Rusijos vykdomą Ukrainos vaikų militarizavimą ir indoktrinavimą.
„Maskvos mechanizmo ekspertų misija patvirtina, kad ne tik Rusijos vykdoma Ukrainos vaikų deportacija, bet ir jų indoktrinacija bei militarizacija gali būti prilyginamos nusikaltimams žmoniškumui“, – išplatintame pranešime teigė paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Tarptautinė bendruomenė privalo sutelkti pastangas siekiant užtikrinti Rusijos atsakomybę už šiuos nusikaltimus ir padėti Ukrainai susigrąžinti kiekvieną pagrobtą vaiką“, – pabrėžė jis.
Ataskaitoje taip pat teigiama, jog šios praktikos yra dalis platesnio masto Rusijos vykdomų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų.
Savo ruožtu URM akcentuoja, jog Lietuva kartu su partnerėmis ir tarptautinėmis organizacijomis toliau aktyviai siekia deportuotų Ukrainos vaikų grąžinimo.
„Mūsų tikslas – užtikrinti, kad kiekvienas vaikas būtų sugrąžintas į savo šeimą ir bendruomenę bei apsaugotas nuo okupacinės valdžios vykdomų represijų. Taip pat remiame tarptautinius mechanizmus, skirtus Rusijos nusikaltimams dokumentuoti, kad būtų užtikrinta visapusiška Rusijos atsakomybė už agresijos karą prieš Ukrainą“, – teigiama pranešime.
Pasak ministerijos, Maskvos mechanizmas dėl Rusijos nusikaltimų, padarytų pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, aktyvuojamas jau šeštą kartą.
Palaikydamos Ukrainą, prie šios iniciatyvos prisijungė visos Europos Sąjungos valstybės narės, taip pat Albanija, Andora, Bosnija ir Hercegovina, Kanada, Islandija, Juodkalnija, Lichtenšteinas, Moldova, Monakas, Norvegija, San Marinas, Sakartvelas, Šiaurės Makedonija ir Jungtinė Karalystė.
BNS rašė, kad Lietuva įsipareigojo skirti 10 mln. eurų su pagrobtų Ukrainos vaikų grąžinimu susijusioms iniciatyvoms.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad šalis dokumentuoja tūkstančius atvejų, kai į Rusiją neteisėtai išvežami vaikai. Kyjivas šią praktiką vadina viena jautriausių humanitarinių krizių.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas 2023-iaisiais išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimų, argumentuodamas, kad jis yra atsakingas už neteisėtą ukrainiečių gyventojų, įskaitant vaikus, deportaciją ir neteisėtą jų perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją.
Praėjusių metų pabaigos duomenimis, oficialiai Rusija deportavo arba priverstinai perkėlė apie 20 tūkst. ukrainiečių vaikų.
„Reuters“: po dronų smūgio darbą sustabdė dar viena Rusijos naftos perdirbimo gamykla
20:51
Saratovo naftos perdirbimo gamykla Rusijoje sustabdė naftos perdirbimą po žalos, patirtos per trečiadienį įvykdytą bepiločio orlaivio ataką. Apie tai, remdamasi informuotais šaltiniais, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Leidinys pažymi, kad trečiadienį Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas pranešė, jog per dronų smūgį regione vienas žmogus žuvo, o keli kiti buvo sužeisti. Jis taip pat pareiškė apie padarytą žalą „civiliniams pramonės objektams“, tačiau nepatikslino, apie ką konkrečiai kalbama. Tuo pat metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė apie pataikymą į Saratovo naftos perdirbimo gamyklą.
„Reuters“ šaltiniai teigia, kad dronai pataikė į pirminio perdirbimo įrenginį „KDU-6“, kurio našumas siekia 20 000 metrinių tonų per parą. Tai yra vienintelis toks įrenginys šioje gamykloje.
Žurnalistai taip pat atkreipė dėmesį, kad Saratovo naftos perdirbimo gamykla sustabdė naftos produktų pardavimą Sankt Peterburgo tarptautinėje prekių ir žaliavų biržoje.
Kaip pažymi „Reuters“, gamykla jau buvo sustabdžiusi darbą po dronų atakų kovą ir gegužę.
Saratovo naftos perdirbimo gamyklos pajėgumas siekia apie 5,8 milijono tonų naftos, o tai sudaro 2,2 proc. viso naftos perdirbimo kiekio Rusijoje.
Lenkijoje už šnipinėjimą Rusijai nuteista sutuoktinių pora
20:29
Lenkijos teismui pripažinus Rusijos piliečių porą kaltais dėl šnipinėjimo Maskvai, sutuoktiniams skirtos laisvės atėmimo bausmės, ketvirtadienį pranešė „TVP World“.
Pora, pagal Lenkijos privatumo taisykles įvardijama kaip Igoris R. ir Irina R., nuteisti už šnipinėjimą ir bendradarbiavimą su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB). Vyras taip pat pripažintas kaltu dėl sąmokslo išsiųsti siuntinį su bomba.
Pietinio Sosnoveco miesto apygardos teismas ketvirtadienį vyrui skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, o jo žmonai – trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Tyrėjų teigimu, pora nuo 2022 metų vasario iki rugpjūčio rinko žvalgybinę informaciją apie Lenkijoje gyvenančius Rusijos opozicijos aktyvistus ir juos remiančias organizacijas.
Sausį prasidėjęs teismo procesas dėl nacionalinio saugumo sumetimų vyko už uždarų durų.
Rusijos žiniasklaidoje buvo nurodyta ir vyro pavardė – Rogovas.
Sutuoktinių pora Lenkijoje gyveno nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais.
Pasak Lenkijos žiniasklaidos, I.Rogovas – buvęs antikremliško judėjimo „Atviroji Rusija“ aktyvistas – teisme pasirodė laikydamas plakatą su šūkiais, nukreiptais prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdžią.
Prieš Maskvos įsiveržimą į Ukrainą I.Rogovas, gyvenęs Rusijos Saransko mieste, buvo opozicijos veikėjas ir nuo 2017 metų dirbo Kremliaus kritiko velionio Aleksejaus Navalno organizacijoje.
Vėliau jis prisijungė prie opozicinio judėjimo „Atviroji Rusija“, kurį rėmė tremtyje gyvenantis oligarchas Michailas Chodorkovskis.
ESBO ataskaita: Rusija stumia 1,6 mln. ukrainiečių vaikų į karinio indoktrinavimo sistemą
20:28
Rusija verčia apie 1,6 mln. jaunų ukrainiečių įsitraukti į karinio indoktrinavimo sistemą, o tai gali prilygti nusikaltimui žmoniškumui, pareiškė ESBO įgalioti nepriklausomi ekspertai.
Jų ataskaitoje, kuri ketvirtadienį buvo pristatyta Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) Vienoje, nustatyta, kad Rusija yra įdiegusi sistemingą programą, skirtą įtraukti jaunimą į kariuomenę Rusijos pajėgų iš Kyjivo atimtose teritorijose.
Prancūzų tyrėjas Herve Ascensio teigė, kad ir vaikai, ir tėvai, ir mokytojai tampa taikiniu, jei bando išsaugoti savo ukrainietišką tapatybę.
„Manome (...), kad ši indoktrinacijos ir militarizacijos sistema gali prilygti nusikaltimui žmoniškumui – persekiojimui“, – sakė jis.
Pasak Latvijos ekspertės Elinos Šteinertės, prokremliškos valdžios institucijos išsiuntė šaukimus okupuotose teritorijose gyvenantiems ukrainiečiams, kurie yra jaunesni nei pačioje Rusijoje į kariuomenę šaukiami jaunuoliai.
„Mes apklausėme jaunuolius, kurie paliko savo šeimas“, siekdami išvengti karo prievolės, sakė ji.
Ataskaitoje, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP, išsamiai aprašomos mokymo stovyklos ir ginklų bei dronų naudojimo užsiėmimai, kuriuose tenka dalyvauti ukrainiečių vaikams.
Ataskaitoje taip pat užfiksuoti keli atvejai, kai jaunuoliai buvo paimti į kariuomenę ir vėliau išsiųsti į frontą.
Ataskaitoje rekomenduojama bet kokiose derybose dėl konflikto užbaigimo aptarti ir vaikų klausimą bei raginama atidaryti humanitarinius koridorius, kad šeimos galėtų susijungti.
Nors Ukraina jau įdiegė keletą programų, skirtų iš Rusijos grąžintų vaikų reintegracijai, „dar laukia didelis darbas“, pažymėjo E.Šteinertė.
Ekspertai apskaičiavo, kad rizika kyla maždaug 1,6 mln. vaikų, gyvenančių 2014 metais Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje ir Rusijos iš dalies kontroliuojamose Rytų Ukrainos srityse.
Kyjivas mano, kad 20 610 vaikų buvo išvežti į Rusijos teritoriją.
Ši ataskaita parengta pagal vadinamąjį „Maskvos mechanizmą“ – procesą, kurį gegužės 14 dieną aktyvavo ESBO valstybės narės, siekdamos sudaryti sąlygas nepriklausomiems ekspertams ištirti sunkius žmogaus teisių pažeidimus konflikto metu.
Nuo 2022 metų, kai prasidėjo Rusijos invazija, tai buvo jau šeštoji tokio pobūdžio misija Ukrainoje.
Vykdydami savo darbą, ekspertai birželio 6–11 dienomis Ukrainoje surengė apklausas ir atliko tyrimus vietoje. Rusija su tyrėjais nebendradarbiavo.
Sankt Peterburge benzino taip paprastai nenusipirksi – reikės specialaus dalyko
18:13
Sankt Peterburgo ir Leningrado srities valdžia ketina apriboti benzino pardavimą naudodama QR kodus arba degalinių darbo grafiką pagal porines ir neporines dienas, portalui „47news“ pranešė Leningrado srities vicegubernatorius Denisas Sedovas.
Pasak jo, griežtos priemonės būtinos, kad „būtų užkirstas kelias spekuliacijoms ir užtikrintas normalus energetikos sektoriaus veikimas“ besitęsiančios degalų krizės sąlygomis.
„Svarstomi tiek QR kodai, tiek degalinių darbo grafikas pagal „lyginius–nelyginius“ skaičius. Čia nėra nieko baisaus. Reikia užtikrinti, kad žmonės būtų tikri, jog atvykę į degalinę gaus reikiamą degalų kiekį“, – sakė D.Sedovas.
QR kodų sistema jau įdiegta Sevastopolyje. Kodas, kurį išduoda specialus „botas“ valstybinėje žinučių programoje „Max“, leidžia kartą per savaitę įsigyti iki 20 litrų vienos rūšies degalų tam tikrose degalinėse.
Panaši sistema bandoma Žemutinio Naugardo srityje, kur taip pat įvesta degalų pildymo tvarka pagal lygines ir nelygines dienas, priklausomai nuo automobilio registracijos numerio pirmojo skaitmens.
Pačiame Sankt Peterburge šiuo metu galioja degalų pardavimo apribojimai: limitai svyruoja nuo 20 iki 100 litrų vienam automobiliui, priklausomai nuo degalinių tinklo. Remiantis RBK informacija, prie daugumos degalinių miesto ribose susidaro eilės. Kai kurios degalinės uždarytos.
Pabrango benzinas
Plačiau skaitykite ČIA.
Vienas iš TOP 10 turtingiausių milijardierių: 5 Rusijos scenarijai pasibaigus karui
17:52
Rusijos milijardierius Andrejus Melničenka, užimantis aštuntą vietą tarp turtingiausių rusų „Forbes“ sąraše su 20 mlrd. JAV dolerių turtu, mano, kad Rusijos ir Vakarų konfrontacija negali trukti amžinai, ir apibūdino penkis Rusijos ateities scenarijus: valstybės žlugimas, šalies pavertimas apgulta tvirtove, sugrįžimas į Vakarų sistemos periferiją, priklausomybė nuo Kinijos ir suvereni Rusija.
Apie tai jis parašė savo straipsnyje žurnale „The Economist“.
Vieną iš pavojingiausių scenarijų, pasak A.Melničenkos, sudaro vidaus konfliktas ir šalies žlugimas. Jo nuomone, Rusija gali pasinerti į įvairių jėgų kovą dėl išteklių, įtakos ir kontrolės virš branduolinės valstybės teritorijų.
„Sugriuvusi Rusija gali būti patrauklus vaizdinys politinėse kalbose, tačiau rizikos valdymo požiūriu tai yra kur kas mažiau patrauklu“, – rašo milijardierius.
Branduolinio ginklo panaudojimo rizika
Dar vienas griežtas scenarijus – Rusijos pavertimas apgultąja valstybe, uždara, militarizuota šalimi pagal Šiaurės Korėjos pavyzdį. Jo teigimu, pagal šį scenarijų šalyje įsivyraus izoliacija, represijos, plėtros galimybių apribojimai ir nuolatinė mobilizacija.
„Rusija, įstrigusi amžinos tvirtovės mentalitete, pavers išorinę konfrontaciją nuolatiniu vidaus politikos įrankiu“, – rašo verslininkas.
A.Melničenka taip pat mano, kad didėja tikimybė, jog karas Ukrainoje gali išplisti į kitas šalis. Be to, savo straipsnyje jis įspėja apie tolesnio konflikto eskalavimo riziką, įskaitant branduolinio ginklo panaudojimą.
Jis mano, kad Rusija gali sugrįžti į Vakarų pasaulį. Jei šis scenarijus išsipildytų, šalis išbristų iš izoliacijos ir vėl integruotųsi į Vakarų ekonominę sistemą, tačiau liktų jos periferijoje. Tokiu atveju Rusija gali atsidurti išorinių galios centrų įtakoje ir patirti savarankiškumo praradimo jausmą, o tai ateityje gali išprovokuoti naują revanšizmą.
Ketvirtasis scenarijus susijęs su Rusijos perėjimu į Kinijos įtakos sferą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkija žada padėti: „Patriot“ gamyba Ukrainoje gali prasidėti jau po kelių savaičių
16:53
Antibalistinės raketos, skirtos „Patriot“ oro gynybos sistemoms, gali būti pradėtos gaminti Ukrainoje jau po kelių savaičių. Apie tai pareiškė Lenkijos gynybos ministras Wladislawas Kosiniakas-Kamyszas, praneša agentūra PAP.
Atsakydamas į klausimą apie Lenkijos vaidmenį planuojamoje „PAC-3“ raketų gamyboje Ukrainoje, ministras pažymėjo, kad be Lenkijos valstybės dalyvavimo technikos perdavimas Ukrainos kariams yra neįmanomas.
„Mūsų šalis yra viena iš keturių NATO valstybių – be Lenkijos, tai Vokietija, Švedija ir Nyderlandai – kurioms Ankaroje suteiktas statusas šalių, į kurias gali būti perduodamos technologijos, susijusios su „Patriot“ raketų gamyba ir technine priežiūra“, – pridūrė jis.
Ministras pabrėžė, kad Lenkija bendradarbiaus su Ukraina gaminant „Patriot“ raketas, o pasirengimas tam gali užtrukti keletą savaičių.
Jis paaiškino, kad gamybos procesas nėra paprastas, turint omenyje, kad net JAV trūksta tokių raketų.
„Todėl tai reikia daryti labai greitai. Esame tvirtai pasiryžę. Lenkija pasirengusi nedelsiant imtis aptarnavimo ir tolesnių veiksmų“, – pabrėžė Lenkijos gynybos ministras.
„Patriot“ gamybos licencija
15min primena, kad liepos 8 d., susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo šalis suteikia ukrainiečiams „Patriot“ gamybos licenciją.
Kaip pažymėjo ekspertai „RBK-Ukrainai“, gamybos aikštelės statyba gali užtrukti mažiausiai metus.
Be to, jų teigimu, vienos raketos pagaminimui reikės dar dvejų metų.
