- Vienas iš TOP 10 turtingiausių milijardierių: 5 Rusijos scenarijai pasibaigus karui
- Sankt Peterburge benzino taip paprastai nenusipirksi – reikės specialaus dalyko
- „Reuters“: Putinas ruošiasi kitam ėjimui – naujam karo Ukrainoje etapui
- Iš Maskvos nauji kaltinimai Baltijos šalims – ekspertas atrėžė: „Didžiausias rusofobas yra Putinas“
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Čekijos prezidentas rėžė griežtai: Ukraina turi 2 mėnesius karui nutraukti
09:51
Ukraina turi du mėnesius tam, kad nutrauktų karą ir atnaujintų taikos derybas, kitaip kyla pavojus, kad Rusija sustiprins savo karinius veiksmus, interviu laikraščiui „The Telegraph“ pareiškė Čekijos prezidentas Petras Pavelas.
Pasak jo, Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas gali paskelbti visuotinę mobilizaciją po rinkimų, kurie Rusijoje turėtų įvykti rugsėjo 20 d.
„Manau, kad turime palankią progą toliau daryti spaudimą ir duoti Rusijai aiškų signalą, kad esame pasirengę pradėti derybas. Rugsėjį Rusijoje vyks parlamento rinkimai. Prezidentas Putinas vargu ar paskelbs mobilizaciją iki to laiko, bet vos tik rinkimai baigsis, galimybių langas susiaurės“, – pažymėjo Čekijos vadovas.
P.Pavelas pridūrė, kad sąjungininkai turi pasinaudoti dabartiniu spaudimu Rusijai, jog priverstų ją pradėti taikos derybas artimiausiomis savaitėmis.
„Šiuo metu Rusija susiduria su nemažai vidaus problemų ir iššūkių. Rusijos visuomenė vis labiau pasisako prieš karą. Prezidentui Putinui bus sunku išlaikyti ramybę šalyje, o, jei šis spaudimas tęsis, jei Ukraina ir toliau sėkmingai smūgiuos taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, tai sudarys sąlygas, kuriomis Rusija bus labiau linkusi į derybas“, – dėstė prezidentas.
Jis pabrėžė, kad NATO turi remti Ukrainą ir toliau daryti spaudimą Rusijai, kad ši prisijungtų prie taikos derybų.
„Todėl manau, kad turime iš tiesų toliau daryti stiprų spaudimą, suteikti Ukrainai viską, kas būtina sėkmingai gynybai, ir kartu panaudoti visus diplomatinius įgūdžius, kad įtikintume Rusiją, jog ji neturi kito pasirinkimo, kaip tik derėtis… kad derybų rezultatu ji gali tik kažką laimėti, o ne patirti pralaimėjimą, tęsdama karą“, – aiškino šalies lyderis.
P.Pavelo vertinimu, taip pat reikia dėti daugiau pastangų, siekiant padidinti priešlėktuvinės gynybos raketų gamybą.
„Šiuo metu NATO apibendrina visų valstybių narių poreikius, kad šiuos skaičius pateiktų gynybos pramonei ir turėtų bent jau bendrą supratimą apie gamybos apimtis bei poreikius laikui bėgant. Šiuo metu akivaizdu, kad paklausa gerokai viršija gamybos pajėgumus“, – pastebėjo jis.
Politikas siūlo NATO „gynybos strategiją 3.0“, kuri atsižvelgtų į Aljanso poreikius ateityje. Ši koncepcija numato sukurti 30 dienų atsargas pigesnių ginklų, kurių saugojimo laikas ilgas.
NATO viršūnių susitikime dalyvavęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad V.Putinas sušvelnino savo sąlygas dėl karo su Ukraina pabaigos. Pasak jo, Kremliaus vadovas nori užbaigti karą, be to, kuo greičiau.
„Mes darome didelį spaudimą Putinui. Nemanau, kad jam patinka tai, kas vyksta. Nemanau, kad jis džiaugiasi tuo, kas vyksta. Putinui daromas didelis spaudimas, kad jis tai padarytų. Visi spaudžia jį, norėdami tai pasiekti“, – kalbėjo D.Trumpas.
Zelenskis: NATO padaugėjo balsų, pritariančių Ukrainos narystei Aljanse
21:31
Per gana ilgą, metais matuojamą laikotarpį, kai visi lyderiai diskutuoja, bus Ukraina NATO ar ne, padaugėjo balsų, atvirai pasisakančių už Ukrainos įstojimą į NATO. Tai, atsakydamas į žurnalistų klausimus, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak V.Zelenskio, tam yra dvi priežastys. Pirmoji – aukštas Ukrainos gynybinio-pramoninio komplekso lygis. O antroji – kovingos armijos turėjimas.
„Visi pabrėžia, kad Ukrainos gynybinis-pramoninis kompleksas yra NATO lygio ir jau dabar yra vienas geriausių. Mūsų kariuomenę, šalį ir technologijų įmones visi gerbia ir norėtų sustiprinti savo pozicijas Ukrainos sąskaita“, – sakė jis.
Be to, prezidentas pridūrė, kad NATO pripažino, jog Aljanso gynybiniai pajėgumai su Ukraina tik sustiprės.
ESBO ekspertai: Rusijos elgesys su Ukrainos vaikais gali būti laikomas nusikaltimu žmoniškumui
21:24
Rusijos vykdoma sisteminė Ukrainos vaikų indoktrinacija ir militarizacija gali būti vertinama kaip nusikaltimas žmoniškumui.
Tokios išvados ketvirtadienį pristatytos Lietuvos ir kitų 40 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) valstybių aktyvuoto Maskvos mechanizmo ekspertų misijos ataskaitoje, skirtoje ištirti Rusijos vykdomą Ukrainos vaikų militarizavimą ir indoktrinavimą.
„Maskvos mechanizmo ekspertų misija patvirtina, kad ne tik Rusijos vykdoma Ukrainos vaikų deportacija, bet ir jų indoktrinacija bei militarizacija gali būti prilyginamos nusikaltimams žmoniškumui“, – išplatintame pranešime teigė paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Tarptautinė bendruomenė privalo sutelkti pastangas siekiant užtikrinti Rusijos atsakomybę už šiuos nusikaltimus ir padėti Ukrainai susigrąžinti kiekvieną pagrobtą vaiką“, – pabrėžė jis.
Ataskaitoje taip pat teigiama, jog šios praktikos yra dalis platesnio masto Rusijos vykdomų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų.
Savo ruožtu URM akcentuoja, jog Lietuva kartu su partnerėmis ir tarptautinėmis organizacijomis toliau aktyviai siekia deportuotų Ukrainos vaikų grąžinimo.
„Mūsų tikslas – užtikrinti, kad kiekvienas vaikas būtų sugrąžintas į savo šeimą ir bendruomenę bei apsaugotas nuo okupacinės valdžios vykdomų represijų. Taip pat remiame tarptautinius mechanizmus, skirtus Rusijos nusikaltimams dokumentuoti, kad būtų užtikrinta visapusiška Rusijos atsakomybė už agresijos karą prieš Ukrainą“, – teigiama pranešime.
Pasak ministerijos, Maskvos mechanizmas dėl Rusijos nusikaltimų, padarytų pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, aktyvuojamas jau šeštą kartą.
Palaikydamos Ukrainą, prie šios iniciatyvos prisijungė visos Europos Sąjungos valstybės narės, taip pat Albanija, Andora, Bosnija ir Hercegovina, Kanada, Islandija, Juodkalnija, Lichtenšteinas, Moldova, Monakas, Norvegija, San Marinas, Sakartvelas, Šiaurės Makedonija ir Jungtinė Karalystė.
BNS rašė, kad Lietuva įsipareigojo skirti 10 mln. eurų su pagrobtų Ukrainos vaikų grąžinimu susijusioms iniciatyvoms.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad šalis dokumentuoja tūkstančius atvejų, kai į Rusiją neteisėtai išvežami vaikai. Kyjivas šią praktiką vadina viena jautriausių humanitarinių krizių.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas 2023-iaisiais išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimų, argumentuodamas, kad jis yra atsakingas už neteisėtą ukrainiečių gyventojų, įskaitant vaikus, deportaciją ir neteisėtą jų perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją.
Praėjusių metų pabaigos duomenimis, oficialiai Rusija deportavo arba priverstinai perkėlė apie 20 tūkst. ukrainiečių vaikų.
„Reuters“: po dronų smūgio darbą sustabdė dar viena Rusijos naftos perdirbimo gamykla
20:51
Saratovo naftos perdirbimo gamykla Rusijoje sustabdė naftos perdirbimą po žalos, patirtos per trečiadienį įvykdytą bepiločio orlaivio ataką. Apie tai, remdamasi informuotais šaltiniais, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Leidinys pažymi, kad trečiadienį Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas pranešė, jog per dronų smūgį regione vienas žmogus žuvo, o keli kiti buvo sužeisti. Jis taip pat pareiškė apie padarytą žalą „civiliniams pramonės objektams“, tačiau nepatikslino, apie ką konkrečiai kalbama. Tuo pat metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė apie pataikymą į Saratovo naftos perdirbimo gamyklą.
„Reuters“ šaltiniai teigia, kad dronai pataikė į pirminio perdirbimo įrenginį „KDU-6“, kurio našumas siekia 20 000 metrinių tonų per parą. Tai yra vienintelis toks įrenginys šioje gamykloje.
Žurnalistai taip pat atkreipė dėmesį, kad Saratovo naftos perdirbimo gamykla sustabdė naftos produktų pardavimą Sankt Peterburgo tarptautinėje prekių ir žaliavų biržoje.
Kaip pažymi „Reuters“, gamykla jau buvo sustabdžiusi darbą po dronų atakų kovą ir gegužę.
Saratovo naftos perdirbimo gamyklos pajėgumas siekia apie 5,8 milijono tonų naftos, o tai sudaro 2,2 proc. viso naftos perdirbimo kiekio Rusijoje.
Lenkijoje už šnipinėjimą Rusijai nuteista sutuoktinių pora
20:29
Lenkijos teismui pripažinus Rusijos piliečių porą kaltais dėl šnipinėjimo Maskvai, sutuoktiniams skirtos laisvės atėmimo bausmės, ketvirtadienį pranešė „TVP World“.
Pora, pagal Lenkijos privatumo taisykles įvardijama kaip Igoris R. ir Irina R., nuteisti už šnipinėjimą ir bendradarbiavimą su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB). Vyras taip pat pripažintas kaltu dėl sąmokslo išsiųsti siuntinį su bomba.
Pietinio Sosnoveco miesto apygardos teismas ketvirtadienį vyrui skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, o jo žmonai – trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Tyrėjų teigimu, pora nuo 2022 metų vasario iki rugpjūčio rinko žvalgybinę informaciją apie Lenkijoje gyvenančius Rusijos opozicijos aktyvistus ir juos remiančias organizacijas.
Sausį prasidėjęs teismo procesas dėl nacionalinio saugumo sumetimų vyko už uždarų durų.
Rusijos žiniasklaidoje buvo nurodyta ir vyro pavardė – Rogovas.
Sutuoktinių pora Lenkijoje gyveno nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais.
Pasak Lenkijos žiniasklaidos, I.Rogovas – buvęs antikremliško judėjimo „Atviroji Rusija“ aktyvistas – teisme pasirodė laikydamas plakatą su šūkiais, nukreiptais prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdžią.
Prieš Maskvos įsiveržimą į Ukrainą I.Rogovas, gyvenęs Rusijos Saransko mieste, buvo opozicijos veikėjas ir nuo 2017 metų dirbo Kremliaus kritiko velionio Aleksejaus Navalno organizacijoje.
Vėliau jis prisijungė prie opozicinio judėjimo „Atviroji Rusija“, kurį rėmė tremtyje gyvenantis oligarchas Michailas Chodorkovskis.
ESBO ataskaita: Rusija stumia 1,6 mln. ukrainiečių vaikų į karinio indoktrinavimo sistemą
20:28
Rusija verčia apie 1,6 mln. jaunų ukrainiečių įsitraukti į karinio indoktrinavimo sistemą, o tai gali prilygti nusikaltimui žmoniškumui, pareiškė ESBO įgalioti nepriklausomi ekspertai.
Jų ataskaitoje, kuri ketvirtadienį buvo pristatyta Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) Vienoje, nustatyta, kad Rusija yra įdiegusi sistemingą programą, skirtą įtraukti jaunimą į kariuomenę Rusijos pajėgų iš Kyjivo atimtose teritorijose.
Prancūzų tyrėjas Herve Ascensio teigė, kad ir vaikai, ir tėvai, ir mokytojai tampa taikiniu, jei bando išsaugoti savo ukrainietišką tapatybę.
„Manome (...), kad ši indoktrinacijos ir militarizacijos sistema gali prilygti nusikaltimui žmoniškumui – persekiojimui“, – sakė jis.
Pasak Latvijos ekspertės Elinos Šteinertės, prokremliškos valdžios institucijos išsiuntė šaukimus okupuotose teritorijose gyvenantiems ukrainiečiams, kurie yra jaunesni nei pačioje Rusijoje į kariuomenę šaukiami jaunuoliai.
„Mes apklausėme jaunuolius, kurie paliko savo šeimas“, siekdami išvengti karo prievolės, sakė ji.
Ataskaitoje, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP, išsamiai aprašomos mokymo stovyklos ir ginklų bei dronų naudojimo užsiėmimai, kuriuose tenka dalyvauti ukrainiečių vaikams.
Ataskaitoje taip pat užfiksuoti keli atvejai, kai jaunuoliai buvo paimti į kariuomenę ir vėliau išsiųsti į frontą.
Ataskaitoje rekomenduojama bet kokiose derybose dėl konflikto užbaigimo aptarti ir vaikų klausimą bei raginama atidaryti humanitarinius koridorius, kad šeimos galėtų susijungti.
Nors Ukraina jau įdiegė keletą programų, skirtų iš Rusijos grąžintų vaikų reintegracijai, „dar laukia didelis darbas“, pažymėjo E.Šteinertė.
Ekspertai apskaičiavo, kad rizika kyla maždaug 1,6 mln. vaikų, gyvenančių 2014 metais Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje ir Rusijos iš dalies kontroliuojamose Rytų Ukrainos srityse.
Kyjivas mano, kad 20 610 vaikų buvo išvežti į Rusijos teritoriją.
Ši ataskaita parengta pagal vadinamąjį „Maskvos mechanizmą“ – procesą, kurį gegužės 14 dieną aktyvavo ESBO valstybės narės, siekdamos sudaryti sąlygas nepriklausomiems ekspertams ištirti sunkius žmogaus teisių pažeidimus konflikto metu.
Nuo 2022 metų, kai prasidėjo Rusijos invazija, tai buvo jau šeštoji tokio pobūdžio misija Ukrainoje.
Vykdydami savo darbą, ekspertai birželio 6–11 dienomis Ukrainoje surengė apklausas ir atliko tyrimus vietoje. Rusija su tyrėjais nebendradarbiavo.
Sankt Peterburge benzino taip paprastai nenusipirksi – reikės specialaus dalyko
18:13
Sankt Peterburgo ir Leningrado srities valdžia ketina apriboti benzino pardavimą naudodama QR kodus arba degalinių darbo grafiką pagal porines ir neporines dienas, portalui „47news“ pranešė Leningrado srities vicegubernatorius Denisas Sedovas.
Pasak jo, griežtos priemonės būtinos, kad „būtų užkirstas kelias spekuliacijoms ir užtikrintas normalus energetikos sektoriaus veikimas“ besitęsiančios degalų krizės sąlygomis.
„Svarstomi tiek QR kodai, tiek degalinių darbo grafikas pagal „lyginius–nelyginius“ skaičius. Čia nėra nieko baisaus. Reikia užtikrinti, kad žmonės būtų tikri, jog atvykę į degalinę gaus reikiamą degalų kiekį“, – sakė D.Sedovas.
QR kodų sistema jau įdiegta Sevastopolyje. Kodas, kurį išduoda specialus „botas“ valstybinėje žinučių programoje „Max“, leidžia kartą per savaitę įsigyti iki 20 litrų vienos rūšies degalų tam tikrose degalinėse.
Panaši sistema bandoma Žemutinio Naugardo srityje, kur taip pat įvesta degalų pildymo tvarka pagal lygines ir nelygines dienas, priklausomai nuo automobilio registracijos numerio pirmojo skaitmens.
Pačiame Sankt Peterburge šiuo metu galioja degalų pardavimo apribojimai: limitai svyruoja nuo 20 iki 100 litrų vienam automobiliui, priklausomai nuo degalinių tinklo. Remiantis RBK informacija, prie daugumos degalinių miesto ribose susidaro eilės. Kai kurios degalinės uždarytos.
Pabrango benzinas
Plačiau skaitykite ČIA.
Iš Maskvos nauji kaltinimai Baltijos šalims – ekspertas atrėžė: „Didžiausias rusofobas yra Putinas“
18:09
Rusijos propagandos taikilis vėl nusitaikė į Baltijos šalis. Šią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas prakalbo apie tariamai planuojamą „masinę rusakalbių deportaciją“ iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, ką informacinio karo ekspertas dr. Nerijus Maliukevičius įvertino kaip beviltiškoje padėtyje atsidūrusio Kremliaus kūrybišką manevrą perkelti įtampos lauką iš Rusijos labiau į Vakarus.
Kaip, pristatydamas ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį atskirose šalyse, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Daugiašalio bendradarbiavimo žmogaus teisių klausimais departamento vadovas Grigorijus Lukjancevas, Baltijos šalių valdžios institucijos neva rado būdą, kaip „galutinai išspręsti rusų klausimą“.
„Baltijos valstybės atvirai rengiasi masinei rusakalbių gyventojų deportacijai, matyt, tikėdamasi tokiu būdu galutinai išspręsti „rusų klausimą“, – pareiškė pareigūnas.
„Jokių masinių deportacijų“
Lietuvos užsienio reikalų ministerija komentare 15min pabrėžė, kad jokios „masinės deportacijos“ nėra planuojamos.
„Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas apie Baltijos valstybių tariamai planuojamą rusakalbių gyventojų masinę deportaciją į Rusiją – dar viena Rusijos informacinė ataka, nukreipta prieš Baltijos valstybes, kuria siekiama mus diskredituoti tarptautinės bendruomenės akyse ir kelti paniką mūsų visuomenėse“, – teigė ministerijos atstovai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vienas iš TOP 10 turtingiausių milijardierių: 5 Rusijos scenarijai pasibaigus karui
17:52
Rusijos milijardierius Andrejus Melničenka, užimantis aštuntą vietą tarp turtingiausių rusų „Forbes“ sąraše su 20 mlrd. JAV dolerių turtu, mano, kad Rusijos ir Vakarų konfrontacija negali trukti amžinai, ir apibūdino penkis Rusijos ateities scenarijus: valstybės žlugimas, šalies pavertimas apgulta tvirtove, sugrįžimas į Vakarų sistemos periferiją, priklausomybė nuo Kinijos ir suvereni Rusija.
Apie tai jis parašė savo straipsnyje žurnale „The Economist“.
Vieną iš pavojingiausių scenarijų, pasak A.Melničenkos, sudaro vidaus konfliktas ir šalies žlugimas. Jo nuomone, Rusija gali pasinerti į įvairių jėgų kovą dėl išteklių, įtakos ir kontrolės virš branduolinės valstybės teritorijų.
„Sugriuvusi Rusija gali būti patrauklus vaizdinys politinėse kalbose, tačiau rizikos valdymo požiūriu tai yra kur kas mažiau patrauklu“, – rašo milijardierius.
Branduolinio ginklo panaudojimo rizika
Dar vienas griežtas scenarijus – Rusijos pavertimas apgultąja valstybe, uždara, militarizuota šalimi pagal Šiaurės Korėjos pavyzdį. Jo teigimu, pagal šį scenarijų šalyje įsivyraus izoliacija, represijos, plėtros galimybių apribojimai ir nuolatinė mobilizacija.
„Rusija, įstrigusi amžinos tvirtovės mentalitete, pavers išorinę konfrontaciją nuolatiniu vidaus politikos įrankiu“, – rašo verslininkas.
A.Melničenka taip pat mano, kad didėja tikimybė, jog karas Ukrainoje gali išplisti į kitas šalis. Be to, savo straipsnyje jis įspėja apie tolesnio konflikto eskalavimo riziką, įskaitant branduolinio ginklo panaudojimą.
Jis mano, kad Rusija gali sugrįžti į Vakarų pasaulį. Jei šis scenarijus išsipildytų, šalis išbristų iš izoliacijos ir vėl integruotųsi į Vakarų ekonominę sistemą, tačiau liktų jos periferijoje. Tokiu atveju Rusija gali atsidurti išorinių galios centrų įtakoje ir patirti savarankiškumo praradimo jausmą, o tai ateityje gali išprovokuoti naują revanšizmą.
Ketvirtasis scenarijus susijęs su Rusijos perėjimu į Kinijos įtakos sferą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkija žada padėti: „Patriot“ gamyba Ukrainoje gali prasidėti jau po kelių savaičių
16:53
Antibalistinės raketos, skirtos „Patriot“ oro gynybos sistemoms, gali būti pradėtos gaminti Ukrainoje jau po kelių savaičių. Apie tai pareiškė Lenkijos gynybos ministras Wladislawas Kosiniakas-Kamyszas, praneša agentūra PAP.
Atsakydamas į klausimą apie Lenkijos vaidmenį planuojamoje „PAC-3“ raketų gamyboje Ukrainoje, ministras pažymėjo, kad be Lenkijos valstybės dalyvavimo technikos perdavimas Ukrainos kariams yra neįmanomas.
„Mūsų šalis yra viena iš keturių NATO valstybių – be Lenkijos, tai Vokietija, Švedija ir Nyderlandai – kurioms Ankaroje suteiktas statusas šalių, į kurias gali būti perduodamos technologijos, susijusios su „Patriot“ raketų gamyba ir technine priežiūra“, – pridūrė jis.
Ministras pabrėžė, kad Lenkija bendradarbiaus su Ukraina gaminant „Patriot“ raketas, o pasirengimas tam gali užtrukti keletą savaičių.
Jis paaiškino, kad gamybos procesas nėra paprastas, turint omenyje, kad net JAV trūksta tokių raketų.
„Todėl tai reikia daryti labai greitai. Esame tvirtai pasiryžę. Lenkija pasirengusi nedelsiant imtis aptarnavimo ir tolesnių veiksmų“, – pabrėžė Lenkijos gynybos ministras.
„Patriot“ gamybos licencija
15min primena, kad liepos 8 d., susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo šalis suteikia ukrainiečiams „Patriot“ gamybos licenciją.
Kaip pažymėjo ekspertai „RBK-Ukrainai“, gamybos aikštelės statyba gali užtrukti mažiausiai metus.
Be to, jų teigimu, vienos raketos pagaminimui reikės dar dvejų metų.
„Reuters“: Putinas ruošiasi kitam ėjimui – naujam karo Ukrainoje etapui
15:08
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas, greičiausiai, imsis karo veiksmų eskalacijos, nepaisydamas Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo raginimų siekti taikos ir patarėjų rekomendacijų sustabdyti karą palei fronto liniją, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi trimis Kremliui artimais šaltiniais.
Vieno iš jų teigimu, Rusijos vadovas nepamiršo savo troškimo iki galo okupuoti Donbasą, nepaisant to, kad Rusijos puolimo tempai smarkiai sulėtėjo, o 2026 m. Rusija net prarado užkariautą teritoriją.
Tolimojo nuotolio smūgiai, kuriuos suduoda Ukrainos dronai, jau pasiekia taikinius už Uralo ir sukėlė didžiausią istorijoje degalų krizę Rusijoje. Tačiau, kaip pažymima straipsnyje, net tai nepakeitė V.Putino užmojų.
„Principo klausimas“
Donbaso užėmimą jis laiko „principo klausimu“, nurodė vienas iš „Reuters“ šaltinių, reguliariai susitinkantis su V.Putinu. Kito šaltinio teigimu, eskalacija tikėtina artimiausiais mėnesiais.
Pasak „Reuters“ pašnekovų, V.Putino patarėjų grupė siūlė sustabdyti karą palei fronto liniją. Anksčiau Rusijos prezidentas buvo įspėtas apie sunkumus, susijusius su biudžetu, ekonomika ir bankų sistema: valstybės ižde susidarė 6 trilijonų rublių deficitas, bendrasis vidaus produktas (BVP) metus pradėjo smukimu pirmą kartą nuo 2023 m., o kredito įstaigos susiduria su nemokumo banga, įskaitant paskolas, išduotas karinei gamybai.
Tačiau V.Putinas atmetė raginimus siekti teritorinių kompromisų su Kyjivu, teigė „Reuters“ šaltinis. Kitas agentūros pašnekovas pabrėžė, kad Kremliaus šeimininkas vis dar tiki, jog jo armija netrukus užims Donbasą.
Vakarų karinių analitikų nuomone, karo veiksmų eskalavimas gali pareikalauti iš Kremliaus naujos masinės mobilizacijos, pridūrė „Reuters“.
Liepos mėnesį vadinamuosiuose karinių tinklaraštininkų kanaluose ėmė sklisti gandai apie galimą priverstinę 1,2 milijono žmonių mobilizaciją. Jų teigimu, tariamai mobilizacija gali įvykti spalio mėnesį, po rinkimų į Valstybės Dūmą, ir, pasak jų, sprendimą palydės išvykimo į kaimynines šalis apribojimai.
Birželio pradžioje pranešimas apie „iš esmės priimtą“ sprendimą dėl mobilizacijos pasirodė Valstybės Dūmos deputato Andrejaus Guruliovo „Telegram“ kanale. Vėliau jis pareiškė, kad kanalas buvo nulaužtas, o pranešimą paskelbė „priešai“.
Panašu, kad D.Trumpo raginimai siekti taikos V.Putino neveikia: šios savaitės pradžioje JAV prezidentas pareiškė, kad V.Putinas nori taikos, o konflikto Ukrainoje sprendimas „artimesnis, nei atrodo“. Tačiau liepos 4 d. per pokalbį telefonu su JAV prezidentu V.Putinas tvirtino, kad Rusija užims likusius 20 proc. Donbaso teritorijos, kurios armija, jau penktus karo metus, vis dar nekontroliuoja.
Taikinys – 30 didžiausių Ukrainos centrų
Galimas Rusijos veiksmų eskalavimas gali apimti 30 didžiausių Ukrainos pramonės centrų, įskaitant plieno liejimo kombinatą ir uostą Odesoje, sunaikinimą, birželio 29 d. savo straipsnyje propagandiniame laikraštyje „Kommersant“ rašė buvęs Rusijos gynybos ministerijos pareigūnas Andrejus Ilnickis.
Kitas etapas, A.Ilnickio nuomone, galėtų būti ataka prieš NATO bazes Baltijos šalyse ir Rumunijoje, taip pat smūgiai Europos gamykloms, gaminančias tolimųjų nuotolių dronus ir raketas Ukrainai.
Rusija gali bandyti sukelti įtampą su NATO vykdydama pavienius išpuolius – tokius kaip neseniai įvykęs drono smūgis Rumunijoje, mano Jackas Watlingas, Didžiosios Britanijos Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) ekspertas.
„Rusai nesieks karo su NATO. Tačiau toks žingsnis gali būti panaudotas siekiant suskaldyti NATO dėl to, kaip reaguoti“, – pažymėjo jis. Be to, padidėjusi įtampa su Aljansu gali tapti politiniu pateisinimu V.Putinui mobilizuoti kariuomenę, išskyrė ekspertas.
