Karas Ukrainoje. „Fox News“: situacija keičiasi, karas atėjo prie Putino slenksčio

AFP/ „Scanpix“/Degalinė Maskvoje

Intensyvėjanti Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms kampanija daro vis didesnę įtaką Rusijos viduje, sukeldama degalų deficitą visoje šalies teritorijoje. Kaip rašo „Fox News“, buvęs Rusijos opozicijos politikas Maksimas Kacas pareiškė, kad dabar daugelis rusų pajuto karo pasekmes, ir tai gali tapti ypač aštria problema Valstybės Dūmos rinkimų išvakarėse.

„Tai pirmas kartas, kai rusai tikrai mato, kaip karas veikia jų kasdienį gyvenimą – ne tik degalų kainą, bet ir jų prieinamumą. Jų neįmanoma nusipirkti. Ir tai labai svarbu Rusijai“, – interviu „Fox News“ sakė M.Kacas.

M.Kaco nuomone, degalų krizė kelia grėsmę Vladimiro Putino bandymams kontroliuoti situaciją ir nuslėpti nuo paprastų rusų karo kainą.

„Putinas bandė visus įtikinti, kad Maskva toliau gyvens savo įprastą gyvenimą ir niekas nematys karo. Tai buvo jo karas, o ne paprastų rusų karas. Bet kai karas ateina į namus, tai visiškai kita istorija, ir ji keičia situaciją“, – pabrėžia jis.

M.Kacas įspėjo, kad Kremlius, tikėtina, ir toliau teiks pirmenybę kariniam aprūpinimui, net ir prastėjant situacijai dėl degalų trūkumo civiliams gyventojams: „Jis ras degalų tankams. Tai ne problema. Problema yra jo kontrolė Rusijoje.“

Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Philipas M.Breedlove'as pareiškė, kad pasekmės jau tampa reikšmingos.

„Be jokios abejonės, Ukrainos kampanija prieš Rusijos naftos ir energetikos infrastruktūrą daro realią ir augančią įtaką Rusijai. Pranešama apie reikšmingą degalų gamybos sumažėjimą – kai kuriais vertinimais, beveik trečdaliu“, – sakė jis.

Kartu, jo teigimu, šie smūgiai pradeda rimtai veikti ne tik ekonomiką, bet ir Kremliaus gebėjimą palaikyti savo karines pastangas bei operacijas: „Rusija negali efektyviai apsaugoti kiekvienos naftos perdirbimo gamyklos ir energetikos objekto savo didžiulėje teritorijoje, ir tai yra pagrindinė Maskvos problema. Visos priemonės, kurias jie pasitelkia savo infrastruktūrai apsaugoti, yra priemonės, neperkeltos į fronto liniją.“

Ši strategija turi ribas

Rusija toliau gauna milijardus dolerių pajamų iš energijos išteklių, kurie yra nepasiekiami Ukrainos bepiločiams orlaiviams.

Pavyzdžiui, Vokietijos organizacijos „Urgewald“ atlikta analizė parodė, kad Europos Sąjunga gavo 114 iš 118 krovinių, išgabentų iš Rusijos projekto „Jamal SPG“ laikotarpiu nuo 2026 metų sausio iki gegužės – tai sudaro apie 97 proc. šio projekto eksporto. Bendras tiekimo kiekis siekė 8,37 milijono metrinių tonų, o jų vertinamoji galia – maždaug 5,7 milijardo dolerių.

Dabartinės tendencijos rodo, kad ES mokėjimai už Rusijos „Jamal SPG“ vien per pirmąjį 2026 metų pusmetį gali pasiekti beveik 7 milijardus dolerių, pareiškė „Urgewald“ aktyvistas Alexanderis Kirkas.

Šiuo metu Ukrainos smūgiai nesustabdė Rusijos karinių operacijų ir nepriverstų V.Putino vesti derybų. Tačiau jie prasiskverbė giliai į Rusiją, perkrovė jos degalų sistemą ir sugriovė Kremliaus pastangas išlaikyti karą kuo toliau nuo gyventojų.

„Klausimas, kurį kelia analitikai, nebėra susijęs su tuo, ar Ukraina gali suduoti smūgį Rusijos ekonominiam varikliui, o su tuo, kokį spaudimą šis variklis – ir politinė V.Putino sistema – sugebės atlaikyti“, – rašo „Fox News“.

„Shutterstock“ nuotr./„Patriot“ sistema

JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadas leisti Ukrainai pačiai gaminti gynybos sistemas „Patriot“ pakurstė kalbas apie milijardinius pramonės pokyčius. Visgi už šio strateginio žingsnio slepiasi kietas derybų žaidimas – JAV netikėtai atšaukė įtakingų savo pasiuntinių vizitus į Maskvą, o Baltuosiuose rūmuose jau derinamas naujas griežtų ekonominių sankcijų paketas, rašo unian.net.

NATO susitikimo metu D.Trumpas pritarė planams leisti Ukrainai pačiai gaminti gynybines raketas „Patriot“ bei teigiamai įvertino Ukrainos smūgius Rusijos naftos ir energetikos infrastruktūrai.

JAV lyderio vertinimu, šie veiksmai destabilizuoja ekonominius išteklius ir gali pagreitinti konflikto pabaigą.

Po pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu JAV vadovas taip pat užsiminė, kad artimiausiu metu planuoja paskambinti ir Vladimirui Putinui.

Šis pareiškimas sulaukė greitos Maskvos reakcijos – Rusijos pusė iškart išreiškė pasirengimą tokiam kontaktui.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Kostiantynivka

Kai praėjusią savaitę Maskva pareiškė apie neva užimtą Kostiantynivką, Rusijos generolai šį mūšį pristatė kaip pasibaigusį. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aukštai įvertino operacijoje dalyvavusių pajėgų veiksmus ir miesto užėmimą pavadino svarbiu strateginiu pasiekimu. Apie tai rašo „The Washington Times“.

Pažymima, kad Kostiantynivkoje vis dar kovojantys Ukrainos kariai pateikė kitokį požiūrį.

„Kostiantynivka išlieka Ukrainos gynybos pajėgų kontrolėje“, – teigiama už šio rajono gynybą atsakingo Ukrainos 19-ojo armijos korpuso pareiškime.

Vėliau korpusas pranešė apie Ukrainos kariškių buvimą keliose miesto vietose. Nepriklausomų šaltinių duomenimis, kai kurios iš šių vietų buvo geolokuotos pačioje Kostiantynivkoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino V.Putiną melu ir sarkastiškai pakvietė Rusijos lyderį apsilankyti neva užimtame mieste, jei šis tiki savo vadais.

Svarbu tai, kad šiuo metu turimi duomenys nerodo, jog Rusijos pajėgos būtų įtvirtinusios visišką kontrolę.

„Priešingai, panašu, kad karo veiksmai perėjo į neaiškią stadiją, būdingą Ukrainos frontui. Rusijos šturmo grupės veikia kai kuriose miesto dalyse, tuo metu Ukrainos pėstininkai ir bepiločių orlaivių būriai toliau tęsia veiklą kitur. Kai kurios gatvės yra okupuotos, kitos nuolat stebimos dronų, o daugybe jų negali saugiai naudotis nė viena iš armijų“, – rašoma straipsnyje.

Žurnalistai rašo, kad trijų ar keturių asmenų rusų grupė gali prasmukti pro apgriautus pastatus, pasiekti daugiabutį ir užfiksuoti vėliavos iškėlimą prieš atsitraukdama arba sulaukdama puolimo.

Ukrainos kariai gali nebeturėti galimybės atvirai judėti tame pačiame kvartale, tačiau ir toliau jį stebi dronais bei smūgiuoja kiekvienam įžengusiam. Todėl padalinys gali būti tam tikrame rajone, visiškai jo nekontroliuodamas.

Svarbu pažymėti, kad norėdami išlaikyti pozicijas, kariai privalo ten pasilikti, palaikyti ryšį su vadais, gauti šaudmenų bei maisto, evakuoti sužeistuosius ir neleisti priešui sugrįžti.

Rusijos vaizdo medžiagoje matomas prasiskverbimas į Kostiantynivką, tačiau tai neįrodo, kad Maskva sugeba vykdyti šias užduotis visame mieste.

Ką sako analitikai

Karo studijų institutas (ISW) pareiškė, kad Rusijos pajėgos tęsė prasiskverbimo ir pozicijų įtvirtinimo operacijas net ir po to, kai Kremlius paskelbė apie miesto užėmimą.

Vašingtone įsikūrusi tyrimų grupė neaptiko įrodymų, kad Rusija būtų užėmusi visą Kostiantynivką, ir šį pareiškimą apibūdino kaip informacinės kampanijos, skirtos Rusijos pergalei pateikti kaip neišvengiamos, dalį.

Svarbu tai, kad net kai kurie Rusijos karo tinklaraštininkai suabejojo oficialia versija ir teigė, kad vėliavų iškėlimas buvo „atliktas prieš kamerą“, kol šalia vyko kovos.

Kremliui toks išankstinis pergalės paskelbimas turi politinę reikšmę.

Kostiantynivkos svarba

Žurnalistų vertinimu, šio miestų ruožo užėmimas išlieka esminiu V.Putino pastangų okupuoti visą Donbasą elementu. Rusija kontroliuoja didžiąją dalį Donecko srities, tačiau jau daug metų kovoja dėl tos dalies, kurią vis dar išlaiko Ukraina.

Pergalė Kostiantynivkoje leistų Maskvai pareikšti, kad pietiniai vartai į likusius Ukrainos kontroliuojamus miestus buvo pralaužti. Straipsnyje rašoma: „Rusijos pareiškimas taip pat sustiprina Kremliaus diplomatinį argumentą, kad laikas yra jo pusėje: pateikdama kiekvieną prasiskverbimą kaip visišką užkariavimą, Maskva gali duoti ženklą Vašingtonui bei Europos sostinėms, kad tolesnė parama Kyjivui tik atitolins neišvengiamą baigtį.“

Pažymima, kad Rusijos pajėgos link Kostiantynivkos judėjo kelis mėnesius – stūmėsi per aplinkines gyvenvietes ir atakavo kelius, jungiančius miestą su Ukrainos užnugariu. 19-ojo armijos korpuso duomenimis, birželio pradžioje miesto ribose jau veikė daugiau nei 100 Rusijos karių.

Kokia situacija Kostiantynivkoje

„Mūsų pėstininkai toliau veikia Kostiantynivkoje, tačiau logistinė situacija yra labai sudėtinga. Mes toliau kovojame“, – sakė šiame rajone esantis Ukrainos bepiločio orlaivio pilotas.

Rusijos vadams nebūtina užimti kiekvienos gatvės tiesioginiu šturmu. Greičiau jų pajėgos gali palaipsniui pasiekti, kad miesto aprūpinimas taptų per brangus.

„Žvalgybiniai bepiločiai orlaiviai stebi kelius, vedančius į miestą ir iš jo. Dronai tyko automobilių, šarvuočių ir greitosios pagalbos mašinų. Artilerija ir sklendžiančios bombos smūgiuoja į įtariamus štabus, ugnies pozicijas ir slėptuves. Pajėgų perkėlimai, kuriems anksčiau reikėdavo trumpos kelionės automobiliu, dabar gali būti vykdomi mažomis grupėmis, pėsčiomis arba esant blogam orui, kuris riboja bepiločių orlaivių matomumą“, – rašo leidinys.

Kelias žemėlapyje gali likti atviras, tačiau praktiškai tapti netinkamas naudoti.

Svarbu tai, kad šis spaudimas formuoja platesnį frontą. Aiški linija, skirianti dvi armijas, išsiplėtė iki kelių kilometrų naikinimo zonos, kurią sudaro atviri keliai, apleisti kaimai ir laukai, nuolat stebimi iš viršaus. Pėstininkų daliniai dažnai įsitvirtina atskiruose rūsiuose, miško juostose ir pramoniniuose pastatuose, o ne ištisiniuose apkasuose.

Tarp jų yra pilkosios zonos, į kurias abi pusės siunčia mažas grupes, tačiau nė viena negali laisvai judėti. Leidinys rašo: „Bepiločių orlaivių paplitimas žymiai apsunkino pozicijų įtvirtinimą. Ankstyvuoju karo etapu puolančios pajėgos, pasiekusios pastatą, galėdavo ten permesti techniką, šaudmenis ir pastiprinimą. Dabar šios iš paskos sekančios pajėgos gali būti pastebėtos už daugelio kilometrų.“

Užimti poziciją dažnai yra lengviau, nei užtikrinti jos aprūpinimą. Rusija prisitaikė, pakartotinai siųsdama į priekį mažas šturmo grupes. Nors daugelis jų sunaikinamos iškart, kitos randa silpnąsias vietas, lieka pasislėpusios ir laukia pastiprinimo. Ilgainiui šie prasiskverbimai verčia Ukrainos dalinius permesti žmones ir bepiločius orlaivius į rajonus už to, kas buvo laikoma fronto linija. Šis metodas neduoda reikšmingų proveržių.

Žurnalistų teigimu, įvykių vystymosi tempas padeda paaiškinti Maskvos siekį paskelbti apie pergales dar prieš jas užsitikrinant. Tai taip pat rodo, kodėl būtų klaida šią sėkmę laikyti reikšminga.

Teigiama, kad Rusija gali atlaikyti mėnesius trunkančius didelius nuostolius, palaikydama spaudimą keliuose fronto ruožuose. Ukraina turi kur kas mažiau pėstininkų ir privalo ginti plačias teritorijas, kartu saugodama tiekimo kelius nuo nuolatinių bepiločių orlaivių atakų. Kiekvienas prarastas kaimas priartina Rusijos dronų operatorius ir artileriją prie kito Ukrainos kelio.

Rusija nedemonstruoja visiškos miesto kontrolės, nepaisant ceremonijos, surengtos dėl tariamo jo užėmimo. Ukrainos pajėgos lieka viduje ir tęsia kovą.

„Jų gebėjimas ten išlikti priklausys ne tiek nuo to, kas iškels kitą vėliavą, kiek nuo to, ar Ukraina vis dar galės gabenti karius, šaudmenis ir sužeistuosius per už jų esantį siaurėjantį koridorių“, – priduriama straipsnyje.