- WSJ: karas Ukrainoje klostosi ne Putino naudai
- Rusijos propagandininkai nustėro: Ukraina į fronto liniją pasiuntė robotus
- Kremlius staiga pakeitė plokštelę: tai ženklas – jau pats laikas palikti Rusiją
- „The Telegraph“: pragaras Kryme tik prasideda
- „Die Welt“ įvardijo Ukrainos laukiančius iššūkius dėl „Patriot“ raketų
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Independent“: Vakarai ruošiasi pokario Rusijai, kurios niekada nebus
18:56
Nepriklausomai nuo to, kada ir kokiomis sąlygomis baigsis karas prieš Ukrainą, Rusija išliks pavojinga kitoms valstybėms. Tačiau Vakaruose, panašu, gausu iluzijų dėl pokario sugyvenimo su Rusijos Federacija, „Independent“ puslapiuose rašo tarptautinės žurnalistikos specialistas Danielis Sleatas.
Kaip pažymima publikacijoje, Vakaruose vis dar paplitusi prielaida, kad nuolatinis ekonominis ir karinis spaudimas galiausiai privers Maskvą pakeisti kursą arba sužlugdys dabartinę politinę sistemą. Tuo pat metu autorius teigia, kad abu scenarijai neįvertina tikrojo procesų, kurie jau daug metų vystosi Rusijos viduje, pobūdžio.
Kalbama, be kita ko, apie darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimą, produktyvumo augimo lėtėjimą, investicijų koncentraciją valstybiniame sektoriuje ir laipsnišką pajamų iš energijos išteklių eksporto dalies mažėjimą federaliniame biudžete. Paraleliai, rašo leidinys, politinė valdžia vis labiau centralizavosi, o ekonominės galimybės tapo glaudžiai susijusios su lojalumu centrinei valdžiai.
Pilno masto invazija į Ukrainą šias problemas tik sustiprino. Mobilizacija ir emigracija paaštrino darbo jėgos deficitą, gynybos išlaidos pradėjo išstumti civilines investicijas bei socialines išlaidas, o jėgos struktūros yra priverstos konkuruoti tarpusavyje dėl vis mažesnio potencialių naujokų skaičiaus. Papildoma našta, pažymi autorius, tapo okupuotos teritorijos, kurios reikalauja didelių administracinių ir finansinių išteklių, neužtikrindamos apčiuopiamos ekonominės grąžos.
„Šie veiksniai neveikia atskirai vienas nuo kito. Jie kaupiasi ir vienas kitą sustiprina“, – pabrėžia autorius.
Jis taip pat paaiškina, kodėl, jo nuomone, Rusija nereaguoja į išorinį spaudimą taip, kaip daugelis kitų valstybių. Jei demokratinėse sistemose problemų paaštrėjimas dažnai skatina reformas arba kompromisų paiešką, tai Rusijos valdžios modelis yra pagrįstas priešprieša su išoriniu pasauliu.
„Spaudimas nėra įrodymas, kad dabartinis kursas yra neteisingas. Tai įrodymas, kad grėsmė yra reali“, – rusų logiką aiškina jis.
Autoriaus nuomone, vidutinės trukmės perspektyvoje Kremlius, labiausia tikėtina, imsis ne stambių karinių kampanijų, bet pigesnių ir mažiau išteklių reikalaujančų įtakos priemonių – kibernetinių atakų, diversijų, informacinių operacijų, energetinių svertų naudojimo ir veiklos per tarpininkus.
Apibendrindamas ekspertas ragina Vakarų šalių vyriausybes, verslą ir visuomenę nesitikėti sugrįžimo prie ikikarinės realybės. Būtent todėl, kaip pažymima publikacijoje, kritinės infrastruktūros, demokratinių institucijų stiprinimas ir ilgalaikių rizikų, susijusių su Rusija, įvertinimas turi tapti nuolatiniu Vakarų politikos elementu, o ne tik reakcija į dabartinį karą.
CNN: po Grahamo mirties Ukraina neteko vieno iš pagrindinių rėmėjų JAV
23:06
Po amerikiečių senatoriaus Lindsey Grahamo mirties Ukraina neteko vieno iš aktyviausių savo rėmėjų Vašingtone. Nuo pilno masto Rusijos invazijos pradžios jis Ukrainoje lankėsi 10 kartų ir buvo vienas iš įstatymo projekto dėl griežtų sankcijų įvedimo Maskvai autorių.
CNN karinis apžvalgininkas ir žurnalistas Timas Listeris straipsnyje priminė, ką L.Grahamas kalbėjo apie Ukrainą. Jis pabrėžė, kad velionio senatoriaus parama Ukrainai buvo nulemta jo ilgametės patirties nacionalinio saugumo klausimų srityje ir tvirto tikėjimo aktyviu JAV vaidmeniu pasaulyje.
T.Listeris pažymėjo, kad L.Grahamas buvo įsitikinęs transatlantinio aljanso šalininkas. Prieš sugriūvant Berlyno sienai, jis ketverius metus tarnavo JAV ginkluotosiose pajėgose Vokietijoje.
„Aš esu respublikonas Ronaldo Reagano dvasia. Aš noriu daryti įtaką pasaulio įvykiams, o ne stebėti, kaip pasaulis griūva. O tai reiškia, kad reikia aktyviai dalyvauti“, – viename 2011 metų interviu kalbėjo L.Grahamas.
Taip pat T.Listeris priminė, kad 2014 metais, po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, L.Grahamas vienas pirmųjų pasisakė už gynybinės ginkluotės tiekimą Ukrainai. Maža to, pirmosiomis dienomis po pilno masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios jis pasiūlė žmonėms iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos jį nužudyti, kad „padarytų milžinišką paslaugą savo šaliai ir visam pasauliui“.
L.Grahamas vadino V.Putiną „bandituku ir chuliganu“, kuris „nebaudžiamas darys viską, ką gali, kol kas nors jo nesustabdys“. Jis ne kartą ragino JAV administraciją ir sąjungininkus veikti ryžtingiau, kad padėtų Ukrainai.
Be to, T.Listeris pridūrė, kad L.Grahamas palaikė įstatymo projektą, kuris neleistų JAV pripažinti jokių Rusijos pretenzijų į suverenitetą bet kurioje Ukrainos dalyje. Jis taip pat parėmė siūlymą, kad Amerikos kariai vykdytų Ukrainos padalinių mokymus Ukrainos teritorijoje, nors tai taip ir nebuvo įgyvendinta.
T.Listeris pažymėjo, kad velionis senatorius buvo vienas iš įstatymo „Stand With Ukraine Act“, numatančio gynybinės produkcijos tiekimo plėtrą ir bendradarbiavimą saugumo srityje, autorių. Tačiau šis įstatymo projektas taip ir nebuvo priimtas.
Donaldui Trumpui atėjus į valdžią, L.Grahamas pareiškė norintis „realistiškai“ vertinti karo nutraukimo būdų paiešką ir leisti Rusijai pasilikti dalį užgrobtos teritorijos. Jis taip pat palaikė D.Trumpo spaudimą NATO sąjungininkėms, reikalaujant padidinti išlaidas gynybai.
T.Listerio nuomone, L.Grahamas laikė NATO Amerikos saugumo pagrindu. Jis priminė senatoriaus žodžius, kad Aljanso gynybinė pozicija verčia agresorius „du kartus pagalvoti prieš pradedant karus“.
Be to, L.Grahamas ragino D.Trumpą suteikti Ukrainai raketas „Tomahawk“ ir dalyvavo rengiant griežtų sankcijų paketą, skirtą suduoti triuškinamą smūgį bet kuriai šaliai, importuojančiai rusišką naftą. Likus kelioms dienoms iki mirties, jis vėl lankėsi Kyjive, kur apžiūrėjo Ukrainos dronų gamyklą ir dar kartą patvirtino paramą Ukrainai.
T.Listeris priminė, kad likus kelioms valandoms iki išvykimo iš Ukrainos, L.Grahamas paskelbė, jog abiejų partijų senatorių grupė pasiekė susitarimą su Baltaisiais rūmais dėl naujo sankcijų paketo Rusijai įvedimo.
Patriarchas Kirilas ir „Lukoil“ įkūrėjas išbraukti iš ES 21-ojo sankcijų Rusijai paketo
21:59
Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarcho Kirilo ir Rusijos naftos kompanijos „Lukoil“ įkūrėjo Vagito Alekperovo pavardės buvo išbrauktos iš Europos Sąjungos naujo, 21-ojo sankcijų paketo prieš Rusiją projekto.
Apie tai „Evropeiska pravda“ korespondentei Briuselyje tapo žinoma iš diplomatinių šaltinių, informuotų apie diskusijų eigą.
Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchas Kirilas ir „Lukoil“ įkūrėjas V.Alekperovas iš ES 21-ojo sankcijų paketo projekto išbraukti Bulgarijos reikalavimu, pranešė kelių ES valstybių diplomatai.
Taip pat tapo žinoma, kad problemiškiausi sankcijų paketo klausimai jau išspręsti – deja, daugiausia sušvelninimo kryptimi.
Draudimo įvažiuoti į ES Rusijos kovotojams taikymo spektras bus žymiai sumažintas; pasiūlymas drausti į ES importuoti menkes, aliaskines menkes ir kai kurias kitas žuvų rūšis iš paketo projekto bus išbrauktas apskritai; taip pat bus atsisakyta planų griežtai riboti rusiškų suskystintų dujų importą ir joms skirtų tanklaivių judėjimą.
Teigiama naujiena tapo principinis ES šalių narių susitarimas dėl būtinybės laikinai įšaldyti Rusijos naftos kainų viršutinę ribą ties 44,1 dolerio už barelį žyma.
Tačiau paaiškėjo, kad Austrija vėl reikalauja panaikinti sankcijas bei atšaukti Rusijos investicijų bendrovės „Rasperia“ turto įšaldymą. Ši su oligarchu Olegu Deripaska siejama įmonė yra iškėlusi milijardinių teisinių pretenzijų vieno iš Austrijos bankų „Raiffeisen“ dukterinei bendrovei.
ES ambasadoriai iki šiol nesugebėjo pasiekti susitarimo dėl naujojo, 21-ojo ES sankcijų Rusijai paketo turinio. Bulgarija nepalaikė sankcijų paketo prieš Rusiją būtent dėl patriarcho Kirilo. Vėliau prie jos prisijungė Italija.
Sankcijų panaikinimo klausimas turtui, susijusiam su Rusijos oligarchu O.Deripaska, paskutinį kartą viešai buvo keliamas 2025 metų spalį, aptariant 19-ąjį ES sankcijų paketą prieš Rusiją.
„Raiffeisen“ išlaikė didžiausią tarp Vakarų bankų veiklą Rusijoje po 2022 metų pilno masto Rusijos invazijos į Ukrainą, nors ir bandė parduoti savo Rusijos padalinį.
Sikorskis: Rusija neturi išteklių pulti Lenkiją, tačiau kažką rengia
18:45
Rusija kol kas neturi pakankamai priemonių pulti Lenkiją, tačiau Maskva gali griebtis provokacijų prieš šalį. Apie tai pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, rašo „Il Messaggero“.
Lenkijos URM vadovas pabrėžė, kad šalis nepanikuoja dėl Rusijos, tačiau rimtai vertina Maskvos keliamas grėsmes.
„Taip, nerimo esama, kadangi Putinas užpuolė Ukrainą remdamasis optimistiškais ir visiškai klaidingais vertinimais. Priėmęs šį beprotišką ir nusikalstamą sprendimą įsiveržti į Ukrainą, jis atnešė milžiniškas žmonių kančias ir padarė didelę ekonominę žalą visai Europai. Todėl negalime atmesti galimybės, kad, net jei jis ir negalės laimėti, jis vis tiek gali priimti dar vieną panašų sprendimą“, – pažymėjo R.Sikorskis.
Jis taip pat pakomentavo britų laikraščio „The Telegraph“ informaciją apie tai, kad JAV neva perdavė Varšuvai įspėjimą dėl galimos ginkluotos Rusijos provokacijos prieš Lenkiją, siekiant „patikrinti NATO ryžtą“.
„Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti šios informacijos, tačiau ji gauta iš autoritetingo leidinio, todėl, tikėtina, tai yra tiesa“, – sakė Lenkijos URM vadovas.
R.Sikorskis išreiškė viltį, kad Rusijos ketinimų atskleidimas privers ją atsisakyti šių planų.
„Būtent todėl siunčiame rusams signalą: mes žinome, kad jie kažką rengia, lygiai taip pat, kaip buvo prieš įsiveržimą į Ukrainą. Ir, iš anksto atskleisdamas jų ketinimus, tikiuosi, kad mums pavyks įtikinti juos atsisakyti savo agresyvios pozicijos“, – pažymėjo pareigūnas.
Kartu R.Sikorskis išreiškė įsitikinimą, kad Maskva neturi pakankamai išteklių pulti Lenkiją.
„Kai rusai mums grasina, mes šiuos grasinimus vertiname rimtai. Tačiau šiandien Putinas neturi priemonių mus užpulti: daugiausia jis gali bandyti surengti kokią nors provokaciją. Jam iki šiol nepavyko užkariauti Donbaso po beveik trylikos metų bandymų“, – pabrėžė Lenkijos užsienio reikalų ministras.
Karas sugrąžino grynųjų erą: Ukraina į apyvartą paleidžia didžiausio nominalo banknotą
17:26
Ukrainos centrinis bankas paskelbė apie planus į apyvartą paleisti naują stambiausią – 2000 grivinų (apie 40 eurų) – banknotą. Nors šalis didžiuojasi itin pažangia bekontakčių mokėjimų sistema, nuolatiniai elektros pertrūkiai ir karo sąlygos sugrąžino grynųjų pinigų svarbą, skelbia tvpworld.com.
Nors taikos metu didžioji dalis komercinių sandorių Ukrainoje vykdavo skaitmeniniu būdu, karo sąlygos drastiškai padidino grynųjų pinigų paklausą.
Kad šalyje būtinas didesnio nominalo banknotas, rodo ir statistiniai duomenys. Grynųjų pinigų kiekis apyvartoje Ukrainoje išaugo drastiškai:
2019 metais, kai buvo įvestas iki šiol stambiausias 1000 grivinų (apie 20 eurų) banknotas, apyvartoje buvo apie 390 mlrd. grivinų (apie 7,8 mlrd. eurų).
2026 m. liepos pradžioje šis skaičius pasiekė net 970 mlrd. grivinų (apie 19,4 mlrd. eurų).
Centrinio banko teigimu, šiuo metu 1000 grivinų banknotai sudaro daugiau nei 55 proc. visos apyvartoje esančios grynųjų pinigų vertės.
Naujojo, stambesnio banknoto įvedimas leis optimizuoti banknotų gamybos bei logistikos sąnaudas. Skelbiama, kad mėlynos spalvos banknotas apyvartoje pasirodys jau rugsėjo 4 dieną.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Operacija „Pragaras“: „Azov“ parodė, kaip sunaikino slaptą okupantų logistikos centrą Donecko srityje
17:10
Ukrainos nacionalinės gvardijos 1-ojo korpuso „Azov“ kariai atskleidė operacijos „Pragaras“ (ukr. Peklo), kurios metu sunaikino pagrindinį rusų logistikos mazgą okupuotoje Donecko srities dalyje, detales. Apie tai, paviešinusi atitinkamą vaizdo įrašą, praneša „Azov“ spaudos tarnyba.
Kariškiai pabrėžė, kad degalai užtikrina technikos judėjimą, šaudmenų atvežimą, evakuaciją ir visos okupacinių pajėgų karinės logistikos veikimą.
Ukrainos kariškių duomenimis, rusai okupuotoje Donbaso teritorijoje daugybę metų kūrė degalų bazių tinklą, laikydami jį nepasiekiamu Ukrainos smūgiams.
Vienu iš pagrindinių šios sistemos elementų tapo Novoamvrosijivskėje, cemento gamyklos teritorijoje, įrengta saugykla. Ten geležinkeliu buvo gabenami degalai, laikomi antžeminiuose rezervuaruose bei požeminėse talpyklose, o vėliau benzovežiais, užmaskuotais kaip civilinis transportas, išvežiojami į Rusijos pajėgų padalinių sandėlius.
Po ilgos žvalgybos Ukrainos nacionalinės gvardijos 1-ojo korpuso „Azov“ bepiločių orlaivių operatoriai sudavė seriją tikslių smūgių dronais „Hornet“, faktiškai paralyžiuodami šio logistikos mazgo darbą.
Pirmiausia jie sunaikino geležinkelio kraną, kuris galėjo būti naudojamas kelių valymui. Toliau šilumvežiui buvo smogta tokioje vietoje, kad būtų užblokuotas susisiekimas geležinkeliu su baze. Kitu taikiniu tapo elektros pastotė, užtikrinusi viso objekto maitinimą. Galutiniais smūgiais buvo sunaikintos degalų cisternos ir kita saugyklos infrastruktūra.
Korpusas pažymi, kad ši operacija jau dabar žymiai apsunkino Rusijos pajėgų logistiką. Be to, okupantai yra priversti stabdyti šio mazgo veiklą ir dalį logistikos maršrutų perkelti iš laikinai okupuoto Donbaso į Rusijos teritoriją.
Rusijos GRU šnipai jau dvejus metus tiekia savo kariuomenei mikroschemas iš Japonijos
16:20
Rusijos karinė žvalgyba per statytinius asmenis Japonijoje aktyviai perka ginkluotės komponentus, įskaitant mikroschemas, siųstuvus ir stakles. Tuo pat metu iki 90 procentų Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių turi japoniškų komponentų. Tiksliau, japoniškų komponentų buvo rasta raketos, kuri sugriovė daugiabučio laiptinę Kyjive, kai žuvo 24 žmonės, liekanose. Apie tai rašoma „New York Times“ tyrime.
Leidinys rašo, kad Rusijos specialiosios tarnybos naudojasi silpnais Japonijos šnipinėjimo įstatymais, perkeldamos pastangas šia kryptimi po to, kai prasidėjus Rusijos pilno masto invazijai į Ukrainą jų šnipai iš Vakarų šalių buvo masiškai išsiųsti. Leidinio šaltiniai mano, kad tokia prieiga prie technologijų prisideda prie Rusijai galimybių tęsti karą.
Žurnalistai atskleidė, kad Tokijuje veikia slaptas Rusijos karinės žvalgybos padalinys, žinomas kaip 20-oji valdyba. Jo karininkai, apsimesdami diplomatais arba verslininkais, užsiima karinės technikos pirkimu arba vagystėmis ir jos kontrabanda į Rusiją.
Tokijuje veikia Rusijos „Aeroflot“ biuras. Leidinio duomenimis, nuo 2024 metų tarp jo darbuotojų nurodomas Maksimas Filčenkovas – ir tai yra patyręs Rusijos karinės žvalgybos, GRU, karininkas. Jo užduotis, rašo žurnalistai, yra rasti Japonijoje reikalingą įrangą bei komponentus, o tada parinkti kelius jos pristatymui į Rusiją.
Vienas iš tokių kelių yra prekių pristatymas per Vietnamą. Transportuojant krovinius dalyvauja tarpininkai iš Japonijos ir Rusijos kompanija, kuri formaliai užsiima farmacine veikla. Tuo pat metu kompanijos įkūrėjas ne kartą pasirodė nuotraukose šalia Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir pasisakė palaikantis karą prieš Ukrainą.
Zelenskiui prakalbus apie vyriausybės pertvarką, traukiasi premjerė
15:15
Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paskelbus apie vyriausybės pertvarką, iš pareigų sekmadienį pasitraukė šalies ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko, skelbia vietos žiniasklaida.
J.Svyrydenko, kuri 2025 metų liepą pakeitė tuometinį premjerą Denysą Šmyhalį, dabar imsis naujo vaidmens – vadovaus bendradarbiavimui su pagrindiniais Ukrainos partneriais, socialiniuose tinkluose paskelbė V.Zelenskis.
„Ukraina keičia savo politinę strategiją. Kiekvieną prioritetinę užsienio politikos kryptį kuruos konkretus didelę patirtį turintis asmuo, gebantis įgyvendinti vadovų lygiu pasiektus susitarimus ir pateisinti Ukrainos žmonių lūkesčius“, – rašė V.Zelenskis.
„Išsamiai tai aptariau su Ukrainos ministre pirmininke Svyrydenko. Sutarėme, kad šiems pokyčiams įgyvendinti reikalingas Ministrų Kabineto atnaujinimas“, – nurodė jis.
J.Svyrydenko sprendimui dar turi pritarti parlamentas.
V.Zelenskis taip pat paskelbė, kad bus keičiami Ukrainos teisėsaugos institucijų vadovai, nors konkrečiai nenurodė, kurie.
Didelę vyriausybės pertvarką Ukrainos lyderis pastarąjį kartą atliko šį sausį, po to, kai kilo didelis korupcijos skandalas, į kurį buvo įsivėlę jo artimos aplinkos nariai, įskaitant buvusį prezidento biuro vadovą Andrijų Jermaką.
Ukrainos pareigūnai: per Rusijos smūgius žuvo keturi žmonės
14:15
Rusija naktį į Ukrainą paleido dronų ir raketų bangą, o per šias atakas žuvo mažiausiai keturi žmonės, sekmadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Smūgiai suduoti likus dienai iki Ukrainos sąjungininkų susitikimo Paryžiuje, kuriame bus tariamasi, kaip daryti spaudimą Rusijai, kad ši užbaigtų jau daugiau nei ketverius metus trunkantį karą.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos oro gynyba patiria didelį spaudimą dėl pasikartojančių Rusijos balistinių raketų smūgių.
JAV šią savaitę suteikė Ukrainai leidimą gaminti JAV suprojektuotas oro gynybos sistemas „Patriot“, galinčias numušti Rusijos balistines raketas, tačiau iki jų gamybos pradžios gali praeiti keli mėnesiai.
Per Rusijos atakas centriniame Ukrainos Dnipropetrovsko regione naktį žuvo trys žmonės, iš jų du – per smūgį pramonės įmonei Kryvyj Riho mieste, pranešė regiono pareigūnai.
Per atskirą drono ataką pietiniame Chersono mieste žuvo 48 metų vyras, pranešė meras Jaroslavas Šanko.
Galimybių langas – iki rugsėjo: 3 požymiai, kad Putinas rengia smūgį Europai
13:42
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali manyti, kad artimiausi du mėnesiai – tai paskutinis jo šansas perlaužti karo eigą. Todėl Kremlius vis atviriau plečia karinį aktyvumą už Ukrainos ribų. Apie tai rašo „The Independent“ karo apžvalgininkas Robertas Foxas.
Kaip pažymėjo autorius, dabar, nepaisant žiaurių Rusijos oro atakų, sausumos kare Ukraina daugiau ar mažiau išlaiko savo pozicijas. Tuo pat metu V.Putinas skelbia garsius pareiškimus apie neva neišvengiamą Donecko srities užėmimą po to, kai kris miestas-tvirtovė Kostiantynivka. Tikrovėje, kaip pastebėjo R.Foxas, jie neatitinka realybės, ir tai nurodo netgi Rusijos karo tinklaraštininkai. Autorius įžvelgia tris požymius, kad V.Putinas netrukus gali „užpulti Europą“.
Pirmiausia, jo nuomone, Rusijos lyderis, panašu, tiki, kad jo pergalė Ukrainoje jau čia pat, ir iki rugsėjo mato tam tikrą „galimybių langą“. Jo optimizmą, prielaidą daro R.Foxas, maitina ginčai NATO viduje, nenuoseklūs JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai, aklavietė Artimuosiuose Rytuose bei Persijos įlankoje, o svarbiausia – Ukrainos oro gynybos sistemos išsekimas.
Antra, kaip teigiama straipsnyje, Maskva dabar vykdo dezinformacijos ir destabilizacijos kampaniją Europoje. Ji, be kita ko, kelia melagingus kaltinimus Baltijos šalims, tvirtindama, kad jos neva priglaudžia Ukrainos bepiločių orlaivių bazes ir padeda nukreipti Ukrainos tolimojo nuotolio dronus į Rusijos teritoriją. Per pastarąją savaitę oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova ir Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas apkaltino Latviją tiesioginiu dalyvavimu kare Ukrainos pusėje.
Be to, neseniai Rusijos žvalgybinis lėktuvas Tu-95 praskrido netoli NATO operatyvinės grupės, vykdžiusios pratybas Norvegijos jūroje, priminė autorius. Jis priartėjo pavojingu atstumu prie britų lėktuvnešio „HMS Prince of Wales“ ir numetė apie dvi dešimtis priešpovandeninių hidroakustinių sonarų, po to du britų naikintuvai F-35 jį perėmė ir nuvijo.
Autoriaus teigimu, šis manevras buvo demonstratyvus ir netgi šiek tiek vaikiškas, tačiau juo buvo siekiama konkretaus tikslo: „Net jei sonarai būtų veikę vos kelias minutes, jie galėjo padėti nustatyti, kokie konkrečiai NATO palydos povandeniniai laivai yra šiame rajone.“
R.Foxas taip pat pabrėžė, kad pastaruoju metu Rusijos povandeniniai laivai – tiek valdomi įgulos, tiek bepiločiai – vis aktyviau veikia Šiaurės ir Airijos jūrose, taip pat Lamanšo sąsiauryje, sekdami degalų dujotiekius bei povandeninius ryšių kabelius. Jo žodžiais, „jausmas, kad karas palaipsniui išeina už Ukrainos ribų ir plinta visame regione, tik stiprėja“.
Jei Putinas nelaimės, karas vis tiek nesibaigs
Trečiasis tikėtino puolimo prieš Europą požymis, autoriaus nuomone, – reikšmingas situacijos prastėjimas pačioje Rusijoje, kur, kaip žinoma, ekonomika išgyvena toli gražu ne geriausius laikus. Kalbama apie eiles prie degalų, interneto ir mobiliojo ryšio sutrikimus. Be to, Rusijos okupuotas Krymas išgyvena aštrų degalų ir vandens deficitą.
Tačiau, rašo apžvalgininkas, jei bandymas pasiekti bent kokią nors pergalę V.Putinui žlugs, tai nereiškia karo pabaigos: „Rusija jau funkcionuoja kaip karo ekonomika, o Putinas tapo jos karo lyderiu. Taika neįeina į jo supratimą apie nuosavą politinį išlikimą.“
Autoriaus nuomone, jei karas užsitęs žiemą, Rusijos lyderiui teks griebtis dar rizikingesnių žingsnių. Labiausia tikėtina, kad jis paskelbs dalinę arba visišką mobilizaciją, kad surinktų ne mažiau kaip 500 tūkstančių naujų karių. Beveik neabejotinai tai lydės visiškos karinės padėties įvedimas.
„Tokiu atveju apie nuosavą oro gynybą teks rimtai susimąstyti ne tik Kyjivui ir jo kaimynėms Baltijos šalims. Tai palies visas Europos sąjungininkes iš NATO, įskaitant Didžiąją Britaniją“, – sakoma straipsnyje.
Pasak autoriaus, šalims teks peržiūrėti savo teritorijos ir jūros sienų apsaugos sistemą.
Ukrainiečiai smogė pagrindinei naftos perdirbimo įmonei Pavolgyje
12:50
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos patvirtino sudavusios smūgį Syzranės naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Samaros srityje.
Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgos pranešė savo „Telegram“ kanale. Pažymima, kad sekmadienio naktį 1-ojo atskirojo centro ir 414-osios brigados „Madjaro paukščiai“ operatoriai, bendradarbiaudami su Gynybos ministerijos Vyriausiąja žvalgybos valdyba ir Valstybine pasienio apsaugos tarnyba, sudavė smūgį naftos perdirbimo gamyklai Samaros srityje.
Kalba eina apie Syzranės naftos perdirbimo gamyklą – vieną didžiausių „Rosneft“ naftos perdirbimo gamyklų ir pagrindinę pietų Pavolgio įmonę.
Jos metinis pajėgumas siekia apie 8,5 mln. tonų naftos, o tai sudaro maždaug 3 proc. viso Rusijos perdirbamos naftos tūrio. Ši gamykla gamina benziną, dyzelinį kurą, aviacinį žibalą, mazutą ir bitumą.
Dėl patirto smūgio įmonės teritorijoje kilo didelis gaisras. Išsamesnė informacija apie smūgio padarinius tikslinama.
Kartu Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis, žinomas kaip Madjaras, taip pat pranešė: „14 laivų naktį į liepos 12 d.: 10 tanklaivių ir 4 keltai. Iš viso per savaitę nuo liepos 6 iki 12 d. Bepiločių sistemų pajėgos „Paukščiai“ numušė 90 Rusijos Federacijos šešėlinio laivyno vienetų.“
