Karas Ukrainoje. Prigožino sūnus griebėsi naujo ginklo – „vargšų kokaino“

Vida Press / „Viorstkos“ nuotr./Jevgenijus Prigožinas, Pavelas Prigožinas

Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR) likę privačios karinės kompanijos „Wagner“ samdiniai ėmėsi kontrabandos ir opioidinio analgetiko tramadolio pardavimo, siekdami finansuoti savo veiklą ir išlaikyti aukso kasyklų kontrolę, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). Leidinio duomenimis, po grupuotės įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino mirties šis „verslas“ tapo vienu iš pagrindinių jos pajamų šaltinių.

„Vargšų kokainas“

Tramadolis – tai skausmą malšinantis vaistas, kuris didelėmis dozėmis veikia kaip stimuliatorius, dėl ko jį praminė „vargšų kokainu“. Šis vaistas gaminamas Indijoje, o vėliau per Kongo Demokratinę Respubliką gabenamas į Centrinės Afrikos Respubliką, kur jo platinimu užsiima „Wagner“ grupės nariai.

Dažniausiai narkotikas parduodamas vietiniams kalnakasiams, prorusiškų mitingų dalyviams, kovotojams, taip pat prezidento gvardijos nariams ir jiems pavaldiems „Sharks“ sukarintos grupuotės nariams.

Remiantis Upsalos universiteto duomenimis, tramadolio vartojimo augimas Centrinės Afrikos Respublikoje sutapo su beveik 20 proc. padidėjusiu žuvusiųjų skaičiumi kovose dėl šalies regionų kontrolės.

Be to, šis narkotikas padeda privačiai karinei grupuotei „Wagner“ išlaikyti aukso gavybos kontrolę – tai jai atneša apie 180 mln. JAV dolerių per metus, o jo kontrabanda į kaimynines šalis, įskaitant Sudaną, užtikrina papildomas pajamas.

Vadovavimą perėmė Prigožino sūnus Pavelas

„Viorstkos“ nuotr./Pavelas Prigožinas

Remiantis WSJ skaičiavimais, Centrinės Afrikos Respublikoje tebėra apie 500 samdinių, kuriems vadovauja J.Prigožino sūnus Pavelas. Remiantis „Africa Center for Strategic Studies“ duomenimis, privati karinė kompanija „Wagner“ faktiškai pavergė respubliką, giliai integruodamasi į vietinę politinę ir karinę sistemą.

Po maišto ir Jevgenijaus Prigožino žūties 2023 m. Rusijos valdžia pareiškė, kad grupuotė bus išformuota, o jos veikla Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose pereis į Rusijos gynybos ministerijos kontrolę. Tačiau, kaip pranešė BBC, Centrinės Afrikos Respublikoje „Wagner“ iš esmės tęsė veiklą ankstesniu formatu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lindsay Grahamas

Pasakodami apie JAV respublikonų senatoriaus Lindsay Grahamo mirtį, Rusijos valdžiai palankūs žiniasklaidos ir „Telegram“ kanalai sukėlė neapykantos, pašaipų ir sąmokslo teorijų bangą. Savo publikacijose „ekspertai“ jo mirtį „aiškino“ Rusijos smūgiais Ukrainos karinei pramonei, Ukrainos prezidento „juoduoju ženklu“ ir ironiškai teigė, kad politikas mirė su „organu rankose“.

Siaubinga retorika

Rusijos televizijos laidų vedėjas propagandininkas Vladimiras Solovjovas pradėjo laidą „Voskrestnyj večer“ žodžiais apie JAV senatoriaus mirtį: „Šiandien nudvėsė Lindsey Grahamas“. Per pusantros minutės jis šešis kartus pakartojo žodį „nudvėsė“.

„Padvėsė netikėtai. Dar vakar Kyjive jis džiaugsmingai grasino mirtimi visiems rusams, ragino įvesti baisias sankcijas prieš mus. Atskrido į Ameriką ir padvėsė. Netikėtai.“

Po to propagandininkas pažymėjo, kad L.Grahamas „nudvėsė“ grįžęs iš Kyjivo. „Nežinau, kodėl jis padvėsė. Esą dėl širdies smūgio. Gal jam nebeužteko pinigų, ir jis užsiminė Zelenskiui, kad už jo paslaugas reikia mokėti daugiau?.. Arba žinojo per daug? Nes jis, žinoma, buvo giliai įsitraukęs į visas korupcines schemas. Bet jis padvėsė“, – propagandos tiradą varė V.Solovjovas.

Savo kalbą apie L.Grahamą jis užbaigė fraze: „Gaila, kad jis vienas“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos tanklaivis Azovo jūroje

Nuo liepos 6 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos Azovo jūroje atakavo 90 Rusijos „šešėlinio laivyno“ naftos tanklaivių, aršiai vykdydamos kampaniją, skirtą okupuotam Krymui izoliuoti.

Ukrainos Generalinis štabas ir Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas majoras Robertas Brovdi sekmadienį pranešė, kad tą naktį ukrainiečių dronai smogė 14 laivų Azovo jūroje, tarp jų – 4 keltams ir 10 tanklaivių, kuriuos Rusija naudoja naftos ir naftos produktų gabenimui bei sankcijų apėjimui.

Nuo praeito pirmadienio Ukrainos pajėgos liepos 6 d. pradėjo intensyvinti smūgius prieš laivus Azovo jūroje, taip siekdamos užkirsti kelią Rusijai prisitaikyti prie Ukrainos smūgių prieš sausumos logistikos maršrutus tarp Rusijos ir okupuoto Krymo, dėl kurių susidarė didelis benzino trūkumas.

VIDEO: Ukraina „šienauja“ Rusijos laivus: per naktį smogė 14-ai naujų

Ukraina „šienauja“ Rusijos laivus: per naktį smogė 14-ai naujų

Robertas Brovdis / „Telegram“

Per praėjusią savaitę vykdyti Ukrainos smūgiai prieš Rusijos jūrininius kelius benzino transportui žymi naują etapą Ukrainos pastangose izoliuoti okupuotą Krymą nuo Rusijos logistikos tinklo ir sutrikdyti Rusijos jūrinius laivybos maršrutus, ypač skirtus naftos produktams ir grūdams.

Kyjivas teigia, kad šie laivai padeda generuoti pajamas Rusijos kariniams veiksmams, gabendami naftą ir naftos produktus, apeinant tarptautines sankcijas. 

Pasak R.Brovdi, per pastarąją savaitę Ukrainos pajėgos Azovo jūroje maždaug kas 112 minučių atakavo po vieną Rusijos laivą: tanklaivį, vilkiką, keltą ar krovininį laivą.

Krymo pavertimas „sala“

Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos ginkluotosios pajėgos sustiprino išpuolius prieš Rusijos logistikos ir energetikos infrastruktūrą Kryme ir jo apylinkėse, prisidėdamos prie degalų trūkumo ir paskatindamos valdžios institucijas paskelbti nepaprastąją padėtį pusiasalyje, kuris yra kritiškai svarbus Rusijos karo pastangų centras.  

Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas, dabar laikomas galimu kandidatu į ministro pirmininko postą po to, kai sekmadienį atsistatydino Julija Svyrydenko, praėjusį mėnesį pareiškė, kad Kyjivas siekia paversti Krymą „sala“, nutraukdamas Rusijos tiekimo linijas ir atskirdamas pusiasalį nuo žemyninės Rusijos.

Propagandininkai įniršę

Kaip naujausioje ataskaitoje atkreipė dėmesį Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, smūgiai Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviams Azovo jūroje siutina Rusijos propagadininkus, vadinamus kariniais tinklaraštininkais.

Vienas iš jų įvertino, kad Rusijos karinis jūrų laivynas negali patikimai apginti Rusijos laivų Azovo jūroje dėl biurokratinės inercijos. Jis pastebėjo, kad dėl tos pačios priežasties Rusija negali greitai atstatyti naftos perdirbimo gamyklų ar elektros pastočių, kurios pakeistų sugadintas.

Kitas Kremliui artimas Rusijos karinis tinklaraštininkas sekmadienį taip pat skundėsi, kad Rusijai sunku apsaugoti savo tanklaivius Azovo jūroje nuo Ukrainos dronų, daugiausia dėl to, kad trūksta vieningos laivybos apsaugos sistemos.

Jis paragino Rusiją sukurti tokią sistemą – o ne tokią, kuri veiktų per atskiras agentūras – kuri prižiūrėtų mobilias ugnies grupes uostuose ir tanklaiviuose, užtikrintų nuolatinę maršrutų stebėseną ir Rusijos tanklaivių konvojų išskirstymą.

Odesa / OLEKSANDR GIMANOV / AFP

Černihive ir aplinkiniame regione dėl Rusijos atakų be elektros liko beveik 70 tūkst. vartotojų.

Apie tai feisbuke pranešė bendrovė „Chernihivoblenergo“, skelbia „Ukrinform“.

„Dėl priešo atakos daugiau nei 69 tūkst. vartotojų Černihivo ir Koriukivkos rajonuose liko be elektros“, – teigiama pranešime.

Anksčiau buvo skelbta, kad dėl priešo atakos be elektros Černihive liko daugiau nei 61 tūkst. vartotojų.

Tuo metu Odesos srityje Rusijos pajėgos surengė ataką smogiamaisiais dronais. Odesos rajone vienas dronas smogė į daugiabučio gyvenamojo namo viršutinius aukštus, o kitas apgadino statybinių ir namų apyvokos prekių parduotuvės stogą.

Apie tai „Telegram“ pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.

„Priešas smogiamaisiais dronais atakuoja Odesos sritį. Pirminiais duomenimis, vienas dronas pataikė į daugiabučio gyvenamojo namo viršutinius aukštus Odesos rajone. Kitas priešo dronas apgadino statybinių ir namų apyvokos prekių parduotuvės stogą“, – teigiama pranešime.

Po smūgių kilo gaisrai, tačiau jie jau užgesinti. Informacija apie galimus nukentėjusiuosius tikslinama.

Praėjusią naktį Rusijos pajėgos taip pat atakavo Odesos sritį smogiamaisiais dronais. Per išpuolį buvo apgadinti infrastruktūros objekto pastatai ir įranga.

„Exilenova Plus“ / „Telegram“/Sprogimas per Ukrainos dronų ataką naftos bazėje Stavropolio krašte

Ukrainos ginkluotosios pajėgos praėjusią naktį smogė naftos bazei pietiniame Rusijos Stavropolio krašte. Taip pat link Maskvos skriejo dronai, pranešė situaciją stebintys kanalai.

Po smūgio į „Lukoil-Jugnefteprodukt“ naftos bazę objekte kilo gaisras, stebėsenos kanalas „Exilenova Plus“.

Tuo metu su Rusija siejamas kanalas „Astra“, remdamasis vietos gyventojais, pranešė, kad smūgiai buvo surengti netoliese esančiame Viaznikų kaime.

Stavropolio priemiestis Michailovskas yra maždaug už 365 kilometrų nuo Ukrainos, netoli okupuoto Mariupolio miesto, ir maždaug už 620 kilometrų nuo Ukrainos kontroliuojamos teritorijos Zaporižios srityje.

Prieš kelias dienas Viaznikų kaime esančioje Stavropolskajos naftos bazėje kilo didelio masto gaisras, kuris toliau plito, pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).

Pasak SBU, Ukrainos smogiamieji dronai taip pat atakavo Tverės srityje esantį objektą „Krasnaja Zvezda“, kur po smūgio kilo gaisras.

350 dronų netoli Maskvos

Kaip rašo „Ukrajinska pravda“, tą pačią naktį dronai atakavo ir Maskvos Maždaug nuo 22 val. sekmadienį Maskva ir Maskvos sritis buvo atakuojamos dronais.

Naujausiais duomenimis, Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas pareiškė, kad per tą laiką Maskvos srities link skrido daugiau nei 350 dronų. Jo teigimu, didžioji jų dalis buvo „neutralizuota oro gynybos pajėgų tolimose prieigose“.

Tuo pačiu metu apie 50 dronų buvo sunaikinta „artėjant prie Maskvos“, nurodė S.Sobianinas.

Savo ruožtu Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas pranešė, kad regione per dronų atakas žuvo trys žmonės, o dar penki buvo sužeisti.

„Istros rajono Pionerskio gyvenvietėje dėl nukritusio drono žuvo trys žmonės, dar trys buvo sužeisti“, – platformoje „Telegram“ paskelbė srities vadovas, pridūręs, kad kitoje regiono dalyje buvo sužeisti dar du asmenys.

Dėl dronų atakos Domodedovo oro uoste skrydžiai buvo aptarnaujami tik gavus specialų suderinimą, o Žukovskio oro uoste įvesti skrydžių apribojimai.