Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kilo tikra audra: kodėl Zelenskis nusprendė keisti Ukrainos premjerą
12:30 Atnaujinta 13:43
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį Kyjive sukėlė audrą, paskelbęs, kad šalies ministrė pirmininkė atsistatydins iš pareigų – tai yra dalis platesnio masto vyriausybės pertvarkos, kuria siekiama iš esmės pakeisti tiek vidaus, tiek užsienio politikos prioritetus.
Julija Svyrydenko Ukrainos vyriausybės vadovės pareigas ėjo mažiau nei metus, o jos, kaip V.Zelenskio šalininkės, reputacija – ir paties Ukrainos prezidento tylėjimas šiuo klausimu – privertė daugelį susimąstyti, kodėl ji buvo atleista.
V.Zelenskis tepasakė, kad šis žingsnis yra jo kabineto „atnaujinimo“ dalis, siekiant įgyvendinti „atnaujintą politinę strategiją“ esant nuolatinėms kasdienėms Rusijos atakoms prieš Ukrainą.
Spaudimas dėl priverstinės mobilizacijos
Olena Lennon, Naujojo Heiveno universiteto Nacionalinio saugumo katedros kviestinė profesorė, sekmadienį televizijos kanalui „TVP World“ sakė, kad šie pertvarkymai Kyjive yra pagrindinė diskusijų tema, ir užsiminė, kad tai susiję su vidaus kontroversijomis ir tarptautine dinamika.
„Atrodo, kad tai yra reakcija į keletą skandalų, į kuriuos buvo įtraukta Ukraina, ypač susijusių su priverstine mobilizacija, kai vyriausybei daromas vis didesnis spaudimas pakeisti šaukimo į karinę tarnybą tvarką“, – sakė O.Lennon.
Konfliktui įžengus į penktuosius metus ir visuomenei vis labiau pavargstant nuo karo, daugelis ukrainiečių viešai reiškia vis didesnį nepasitenkinimą privaloma karine tarnyba ir tuo, kaip vyriausybė organizuoją šaukimą į kariuomenę.
Nepaisant neseniai pasiektų Ukrainos laimėjimų ginantis nuo Rusijos, O.Lennon taip pat pažymėjo, kad dėl karo realijų Kyjivas susiduria su ginklų trūkumu – ypač raketų perėmėjų – ir vis labiau pasikliauja savo pačios gamyba, o ne Vakarų tiekimais.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę pranešė V.Zelenskiui, kad Ukraina netrukus gaus licenciją savo šalyje gaminti labai geidžiamas raketas, skirtas „Patriot“ oro gynybos sistemai.
Naujas požiūris dėl santykių su partneriais
Analitikė spėjo, kad prezidento vykdomas kabineto pertvarkymas galėtų būti dalis pastangų išbandyti naują požiūrį sudarant susitarimus su sąjungininkais dėl didesnės karinės pagalbos, skelbia „TVP Word“.
„Atrodo, kad Zelenskis linksta prie labiau verslui orientuoto požiūrio… į savo administraciją priimdamas žmones, kurie sugeba sudaryti verslo sandorius… su Vakarų partneriais“, – sakė ji.
V.Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad po vyriausybės pertvarkos prioritetinės užsienio politikos sritys bus patikėtos konkretiems asmenims, turintiems „didelę patirtį“, o pranešimai rodo, kad J.Svyrydenko galėtų būti paskirta Kyjivo ambasadore Vašingtone.
„Keista situacija“
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusai nešė kudašių iš Azovo jūros: kur paslėpė daugiau kaip 50 laivų
15:23
Panašu, kad po 8 dienas trukusios Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų kampanijos prieš Rusijos laivus Azovo jūroje, buvo nuspręsta juos perkelti kitur. Pažymima, kad vos daugiau nei per savaitę ukrainiečiai atakavo 105 Rusijos laivus.
Kaip rašo naujienų portalas „Defense Express“, Ukraina išstūmė didžiąją dalį Rusijos tanklaivių ir krovininių laivų iš Azovo jūros.
Palydovinės nuotraukos ir naujausių smūgių ataskaita rodo, kad Rusija davė įsakymą sprukti iš Azovo jūros ir šiuo metu daugiau nei 50 tanklaivių ir kitų laivų sutelkė Juodojoje jūroje, netoli Tamanės pusiasalio. Spėjama, kad ši lokacija pasirinkta, tikintis perkelti likusius laivus už labiausiai bombarduojamų vandenų ribos.
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis tradiciškai paskelbė, kad praėjusią naktį Ukrainos dronai vėl atakavo vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną ir apgadino 7 tanklaivius, 5 krovininius laivus, 2 laivus-buksyrus ir vieną keltą.
R.Brovdžio pareiškimas pagerino intensyvios Ukrainos smūgių kampanijos Rusijos logistikai statistiką - per 8 dienas smogta maždaug 105 laivams.
Kaip pastebi analitikai, per paskutinę puolimą atakuotų Rusijos tanklaivių skaičius (7) yra mažesnis negu per pirmąjį didelį naktinį reidą (8) liepos 7 d. Tačiau tai aiškinama ne suprastėjusiu taiklumu ar atakų veiksmingumu, o taikinių trūkumu Azovo jūroje.
Viešai prieinamos Europos kosmoso agentūros palydovinės nuotraukos, darytos liepos 11 ir 12 d., rodo, jog už Taganrogo įlankos ribų didžiojoje Azovo jūros dalyje beveik nebuvo didelių laivų.
Sekmadienį užfiksuotais duomenimis, pietinėje Azovo jūros dalyje netoli Tamanės pusiasalio buvo apie 25 laivus. Palydovinėse nuotraukose taip pat matomos ryškios juostos, priskiriamos Rusijos elektroninės kovos sistemų sukeliamiems trukdžiams.
Kur kas didesnė laivų sankaupa matoma priešingoje pusiasalio pusėje Juodojoje jūroje, kur daugiau nei 50 laivų buvo suburti kelias grupes maždaug 14,4–30 km atstumu nuo kranto.
Kai kurie laivai buvo išrikiuoti vienas šalia kito, o tai leidžia manyti, kad jūroje galėjo būti įvykdytas krovinių perkrovimas. Netoliese taip pat buvo matomi mažesni laivai – galbūt vilkikai arba Rusijos pajėgų valdomi apsaugos laivai.
Dar dvi grupės, esančios toliau į pietus, galimai laukė savo eilės perkrauti krovinius.
Pasak naujienų portalo „Defense Express“, vaizdai rodo, kad Rusija pertvarko jūrinę logistiką po to, kai dėl pakartotinių Ukrainos dronų smūgių Azovo jūra tapo ypač pavojinga tanklaiviams, keltams, krovininiams ir pagalbiniams laivams.
Europa siunčia aiškią žinią: darys tai net ir kraujo kaina
14:44 Atnaujinta 15:27
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį sakydamas kalbą šalies ginkluotosioms pajėgoms pareiškė, kad Europa yra pasirengusi ginti laisvę ir teisinę valstybę net „kraujo kaina“.
„Pasauliui siunčiame tokią žinią: taip, taika yra mūsų tikslas. Taip, mes branginame laisvę ir teisinę valstybę. Ir taip, mes esame pasirengę kovoti, kad jas apgintume. Visada, o jei reikės – ir kraujo kaina“, – sakė E.Macronas likus kelioms valandoms iki Ukrainą kare su Rusija remiančių sąjungininkų susitikimo.
E.Macronas taip pat paragino kurti daugiau Europos gynybos pramonės partnerysčių po to, kai Prancūzija ir Vokietija praėjusį mėnesį atsisakė bendros naikintuvų programos dėl dalyvaujančių įmonių nesutarimų.
„Nepaisant Ateities kovinės aviacijos sistemos (FCAS) nesėkmės, dėl kurios labai apgailestauju, būtų klaida ties tuo sustoti“, – sakė jis savo kalboje.
„Eikime į priekį su daugybe projektų, leisiančių mums paversti Europą pramonine realybe“, – ragino jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nauja drama Kyjive: sulaikytas brigados vadas, kaltinamas civilių grobimu ir nužudymu
14:24
Buvęs Ukrainos 155-osios mechanizuotosios brigados vadas Stanislavas Lučanovas, kuris buvo ieškomas dėl įtarimų dviejų civilių pagrobimu ir tyčiniu nužudymu, buvo sulaikytas Kyjivas, pranešė Generalinio prokuroro biuras leidiniui „Censor.net“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino informaciją apie vado sulaikymą.
„Deja, tai kariai ir buvęs 155-osios brigados vadas. Viskas, ką jie darė, bus išsamiai ištirta. Tai byla, susijusi ne su viena bendruomene ir ne tik su Kyjivo sritimi. Nustatyti visą tiesą ir patraukti atsakomybėn visus kaltuosius – tai visos šalies poreikis. Taip ir bus“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Kaip šalies vadovui pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka, šioje byloje sulaikyta jau 10 asmenų.
„Žmonės, kurie padaro nusikaltimą, turi suprasti, kad bausmė neišvengiamai laukia visų su tuo susijusių asmenų“, – pabrėžė ministras.
Pasak I.Klymenkos, Kyjivo srities policijos pareigūnai peržiūrėjo dešimtis vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, išanalizavo automobilių judėjimo maršrutus, nustatė naudotas transporto priemones ir surinko įrodymus, kurie leido etapais atkurti nusikaltimo chronologinę seką.
Prezidentas nurodė, kad pirmadienį kartu su srities policijos viršininku susitikimo su Kalinivkos bendruomene, kur gyveno nužudyti broliai.
„Svarbu, kad žmonės padeda ginti teisingumą Moseičukų šeimos atžvilgiu. Viskas, kas žmonėms buvo pažadėta šio susitikimo metu, turi būti pilnai įgyvendinta. Dėkoju visiems, kurie padeda“, – rašė V.Zelenskis.
Anksčiau skelbta, kad S.Lučanovo paieška paskelbta po to, kai jo kariai buvo sulaikyti dėl įtarimų dviejų civilių vyrų iš Kyjivo srities pagrobimu ir nužudymu.
Pasak pranešimų, naktį iš birželio 27 į 28 d. septyni asmenys įsiveržė į dviejų brolių kiemą Kyjivo srityje ir išvežė juos nežinoma kryptimi.
Remiantis „Zerkalo nedelia“ šaltiniais, tyrimo versija yra tokia: nežinomi asmenys įžeidė S.Lučanovo žmoną, o po to brigados vadas davė įsakymą 8 savo pavaldiniams nubausti kaltininkus.
„Jie pagrobė du vyrus – Maksymą M. ir Romaną M., Kalinivkos kaimo, esančio Bilocerkivskio rajone, gyventojus, – išvežė į Dnipropetrovsko sritį ir su jais susidorojo“, – nurodė leidinys.
Liepos 11 d. dabar jau buvusiam vadui S.Lučanovui buvo pranešta apie įtarimus dėl neteisėto pagrobimo ir dviejų civilių piliečių nužudymo Kyjivo srityje, pranešė Karinė viešosios tvarkos tarnyba.
S.Lučanovas 2026 m. vasario mėn. tapo 155-osios atskiriosios mechanizuotosios brigados vadu. Prieš paskyrimą jis buvo 425-ojo atskirojo šturmo pulko „Skelia“ štabo viršininkas.
Liepos 11 d. paaiškėjo, kad 155-osios atskirios mechanizuotos brigados vadas savavališkai paliko tarnybos vietą.
Operatyvinė vadavietė „Šiaurė“ patvirtino šią informaciją. Pranešta, kad buvęs brigados vadas paskelbtas ieškomu, o dėl brigados karių vyksta ikiteisminis tyrimas.
Sureagavo skandalų apipintas „Skelia“ pulkas
425-aasis atskirasis šturmo pulkas „Skelia“ pareiškė, kad jis „jokiu būdu nesusijęs“ su buvusio 155-osios mechanizuotosios brigados vado S.Lučanovo byla.
Oficialiame pulko „Skelia“ pareiškime teigiama, kad įvykiai, susiję su S.Lučanovu ir jo pavaldiniais, kuriuos tiria teisėsaugos institucijos, įvyko jau jam einant 155-osios atskiriosios mechanizuotosios brigados, pavadintos Anos Kijivietės vardu, vado pareigas.
„425-asis atskirasis šturmo pulkas „Skelia“ neturi jokio ryšio nei su šios baudžiamosios bylos aplinkybėmis, nei su sprendimais, kurie galėjo būti priimti kitame kariniame dalinyje“, – teigiama pareiškime.
Pulke taip pat pareiškiama, kad S.Lučanovas „mažiau nei metus“ ėjo 425-ojo atskiro šturmo pulko „Skelia“ štabo viršininko pareigas, o po to 2026 m. vasario mėn. tapo 155-osios atskirios mechanizuotos brigados vadu.
„Baudžiamoji atsakomybė visada yra asmeninio pobūdžio ir negali būti taikoma kariniams daliniams, kuriuose asmuo tarnavo įvairiais savo karjeros laikotarpiais“, – pažymėjo „Skelia“ atstovai.
Be to, „Skelia“ pabrėžė, kad šiuo metu pulkas išgyvena „giluminių pertvarkymų“ laikotarpį, pripažįsta pokyčių būtinybę ir pradeda sistemingai atnaujinti vidinius procesus, valdymo metodus bei tarnybos standartus.
„Be to, „Skelia“ ryžtingai smerkia nusikaltimus prieš civilius asmenis ir atsiriboja nuo bet kokių nusikalstamų veiksmų bei juos vykdančių asmenų, nepriklausomai nuo to, kur jie anksčiau tarnavo ar kokias pareigas ėjo… Smurtas, savavališkas teisingumas, piktnaudžiavimas valdžia ir nebaudžiamumas nesuderinami su karine garbe, Ukrainos teisės aktais ir principais, kuriais grindžiamas mūsų pulkas“, – apibendrino 425-asis atskirasis šturmo pulkas.
ES ir Jungtinė Karalystė įvedė bendras sankcijas Rusijai
13:50
Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinė Karalystė (JK) pirmadienį įvedė bendras sankcijas Rusijai dėl kibernetinių atakų Europoje, kaltindamos rusų Federalinę saugumo tarnybą (FSB) vykdžius kenkėjišką veiklą Senajame žemyne.
Briuselis pranešė taikantis sankcijas devyniems asmenims ir keturiems subjektams, o Londonas nurodė į savo „juodąjį sąrašą“ įtraukiantis dar 24 pavardes.
Įvardijo, kas realiai gali tapti Ukrainos premjeru
13:38
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su aukštais pareigūnais, svarstydamas, kas turėtų vadovauti kitos karo laikų vyriausybės sudėčiai po ministrės pirmininkės Julijos Svyrydenko atsistatydinimo.
J.Svyrydenko sekmadienį patvirtino, kad atsistatydina, praėjus mažiau nei metams nuo jos paskyrimo, o V.Zelenskis paskelbė apie didelius vyriausybės pertvarkymus, kuriuos jis apibūdino kaip savo vadovaujančios komandos „atnaujinimą“, siekiant ją suderinti su „atnaujinta politine strategija“.
Oficialiai įpėdinis dar nėra paskirtas, tačiau sekmadienį V.Zelenskis surengė atskirus susitikimus su energetikos ministru Denysu Šmyhaliu, gynybos ministru Mychaila Fedorovu, vidaus reikalų ministru Ihoriu Klymenka, Charkivo meru Ihoru Terechovu ir Ukrainos valstybinės naftos ir dujų bendrovės „Naftogaz“ generaliniu direktoriumi Serhijumi Koreckiu.
Koreckis – šiuo metu aktualiausias energetikos srities veikėjas
S.Koreckis nuo 2025 m. vadovauja svarbiai valstybinei įmonei „Naftogaz“, o anksčiau vadovavo „Ukrnafta“ – didžiausiai Ukrainos naftos gamintojai. Kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad jis yra pagrindinis kandidatas į ministro pirmininko postą, skelbia „TVP World“.
48-metis vyras daugiau nei du dešimtmečius dirbo energetikos sektoriuje ir turi patirties naftos gavybos, perdirbimo, mažmeninės prekybos bei įmonių valdymo srityse. Skirtingai nuo kitų minėtų pretendentų, jis turi mažai patirties nacionalinėje politikoje.
Jo žinomumas išaugo, kai Rusija sustiprino išpuolius prieš energetikos objektus. „Naftogaz“ gegužę pranešė, kad nuo 2026 m. pradžios jos objektai buvo užpulti 96 kartus.
Sekmadienį susitikęs su juo, V.Zelenskis pagyrė S.Koreckio „efektyvų vadovavimą“ „Naftogaz“ ir „Ukrnafta“ įmonėms, sakydamas, kad abi bendrovės „pasiekė numatytus nacionalinius veiklos rodiklius“, tuo pačiu gindamos Ukrainos nacionalinius interesus „itin sudėtingame sektoriuje, kuriame susikerta daugybė interesų“.
Fedorovas – technologijomis besidomintis vidinis žmogus
Gynybos ministras Mychaila Fedorovas yra vienas iš ilgiausiai su V.Zelenskiu bendradarbiaujančių politinių sąjungininkų, kuris išgarsėjo skaitmeninės valdžios, dronų ir karinių technologijų srityse, pastebi „TVP World“.
M.Fedorovas į vyriausybę atėjo 2019 m. kaip skaitmeninės transformacijos ministras. Po Rusijos plataus masto įsiveržimo jis vis aktyviau įsitraukė į dronų pirkimus, kovos lauko technologijas ir bendradarbiavimą tarp kariuomenės bei augančio Ukrainos gynybos technologijų sektoriaus.
V.Zelenskis sakė, kad M.Fedorovas papasakojo, kokios užduotys gynybos sektoriuje jau buvo įvykdytos ir kokių tolesnių organizacinių pokyčių bei susitarimų su užsienio partneriais reikia.
Šmyhalis – pažįstamas veidas
Energetikos ministras Denysas Šmyhalis yra J.Svyrydenko tiesioginis pirmtakas ir daugiau nei penkerius metus ėjo ministro pirmininko pareigas, todėl jis yra ilgiausiai šias pareigas ėjęs Ukrainos vyriausybės vadovas nuo nepriklausomybės paskelbimo.
50-metis politikas tapo ministru pirmininku 2020 m. kovo mėnesį ir išliko šiame poste per COVID-19 pandemiją bei pirmuosius trejus metus po Rusijos plataus masto invazijos.
2025 m. liepos mėn. jis pateikė atsistatydinimo pareiškimą, vykdant V.Zelenskio inicijuotą plataus masto vyriausybės pertvarką, ir jam buvo patikėtos kitos aukštos pareigos ministrų kabinete. Tuo metu V.Zelenskis teigė, kad pertvarkos tikslas – sustiprinti Ukrainos ekonominį ir karinį valdymą karo metu.
Terechovas – meras prie fronto linijos
59-metis Ihoris Terechovas nuo 2021 m. eina Ukrainos antrojo pagal dydį miesto Charkivo mero pareigas ir vadovavo miestui per vienus iš ilgiausių Rusijos bombardavimų per visą karą.
Charkivas yra netoli Rusijos sienos ir ne kartą tapo raketų, dronų bei valdomųjų bombų taikiniu. I.Terechovas vadovavo avarinėms gelbėjimo operacijoms, sugadintų pastatų remontui bei pastangoms užtikrinti elektros, šildymo ir viešojo transporto paslaugų teikimą.
Skirtingai nei kai kurie kiti potencialūs kandidatai, jis nėra ėjęs aukštų pareigų nacionalinėje vyriausybėje. Jo patirtį labiau formavo didelio fronto miesto, kasdien patiriančio karinį spaudimą, valdymas.
Po susitikimo V.Zelenskis sakė, kad Charkivo laukiantys iššūkiai yra „itin rimti“, ir pagyrė miesto tarnybas už greitą reagavimą, teigdamas, kad „Charkivo gyventojai gauna jiems reikalingą pagalbą“.
Klymenka – Ukrainos policijos vadas
53-ejų Ihoris Klymenka, prieš įžengdamas į politiką, padarė įspūdingą karjerą teisėsaugos srityje ir tapo aukščiausiu Ukrainos policijos generolu, skelbia „TVP World“.
2023 m. jis buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos vadovu ir dabar vadovauja Ukrainos nacionalinei policijai, Nacionalinei gvardijai, Valstybinei sienos apsaugos tarnybai bei Valstybinei gelbėjimo tarnybai.
Šios tarnybos atlieka pagrindinį vaidmenį reaguojant į Rusijos išpuolius, gelbėjant civilius, saugant kritinę infrastruktūrą ir užtikrinant saugumą visoje šalyje.
Sekmadienio susitikime V.Zelenskis padėkojo I.Klymenkai ir Vidaus reikalų ministerijos darbuotojams, kurie „išties dirba visą parą“, siekdami apsaugoti Ukrainą ir jos žmones.
Kas toliau laukia Svyrydenko?
39-metė J.Svyrydenko buvo paskirta ministrė pirmininke 2025 m. liepos mėn., anksčiau ėjusi pirmosios ministro pirmininko pavaduotojos ir ekonomikos ministrės pareigas.
Laikoma viena iš patikimiausių V.Zelenskio ekonomikos pareigūnų, ji atliko pagrindinį vaidmenį derybose dėl istorinės reikšmės susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis dėl naudingųjų iškasenų, kuris padėjo atkurti santykius su Vašingtonu po viešo V.Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo ginčo.
Ji taip pat vadovavo vyriausybei per žiemą, kurią pažymėjo intensyvūs Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos elektros, šildymo ir dujų infrastruktūrą.
V.Zelenskis pagyrė jos „aiškų, nuoseklų ir veiksmingą darbą premjerės poste“ ir sakė, kad jai pasiūlė „galimybę vadovauti naujai ir svarbiai santykių su pagrindiniu partneriu sričiai“.
Jis nenurodė, kokia tai pareigybė, tačiau pranešimai rodo, kad J.Svyrydenko greičiausiai taps Ukrainos ambasadore Jungtinėse Valstijose.
Paskutiniai Lindsey Grahamo žodžiai: „Aš negaliu dabar mirti“
12:56
Likus kelioms valandoms iki mirties, JAV senatorius Lindsay Graham skundėsi bloga savijauta, tačiau juokavo apie sankcijas Rusijai. Apie tai portalui „Axios“ papasakojo šaltinis, kuris bendravo su respublikonu prieš jo mirtį.
„Aš dabar negaliu mirti. Man dar reikia įvesti sankcijas Rusijai, susitvarkyti su Iranu ir sutvarkyti santykius tarp Izraelio ir Saudo Arabijos“, – juokavo L.Grahamas.
Pasak šaltinio, senatorius skundėsi bloga savijauta, o kai pašnekovas primygtinai reikalavo, kad jis nedelsiant kreiptųsi medicininės pagalbos, L.Grahamas atsakė, kad tai padarys sekmadienio rytą [jis mirė šeštadienio vakarą, liepos 11 d.] po dalyvavimo NBC laidoje „Meet the Press“.
Kaip rašo „Axios“, prieš mirtį senatorius telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir papasakojo apie savo neseną kelionę į Ukrainą, taip pat apie sankcijų Rusijai įstatymo projektą, kurį jis norėjo artimiausiu metu pateikti balsavimui Senate.
Savo ruožtu D.Trumpas pranešė L.Grahamui, kad ruošiasi surengti naujus smūgius Iranui po dar vienos atakos prieš prekybinius laivus Ormuzo sąsiauryje.
Gali žlugti naujos JAV sankcijos Rusijai
Plačiau skaitykite ČIA.
Moldovoje sprogo Rusijos paleistas dronas „Shahed“
12:34
Į Moldovos teritoriją pirmadienio naktį įskrido ir netoli kaimo, esančio beveik 30 km nuo šalies sienos su Ukraina, sprogo vienas iš Rusijos paleistų „Shahed“ tipo dronų, pranešė Ukrainos leidinys „Evropejska pravda“.
Policija pranešė, kad 1 val. 3 min. vietos (ir Lietuvos) laiku skubios pagalbos tarnybų numeriu buvo gautas pranešimas apie objektą, panašų į droną, rastą Kopankos kaimo pakraštyje Keušenio rajone. Nukritęs objektas sprogo.
„Pirminiais duomenimis, niekas nenukentėjo. Teritorija buvo aptverta, o teisėsaugos pareigūnai atlieka tyrimą visoms aplinkybėms nustatyti“, – teigė policija.
Vėliau Moldovos gynybos ministerija patvirtino, kad tai buvo Rusijos „Shahed“ („Geran-2“) dronas kamikadzė, įskridęs į Moldovos oro erdvę per Rusijos ataką prieš taikinius Odesos srityje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Sužinojo, ar Zelenskio valdžios supurtymas užkabins Zalužną
12:04
Ukrainiečių portalas „New Voice“ (NV) pasidomėjo, ar šalies prezidento Volodymyro Zelenskio inicijuoti personaliniai pokyčiai palies Ukrainos ambasadorių Jungtinėje Karalystėje ir buvusį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą Valerijų Zalužną.
„Valerijus Zalužnas toliau eina Ukrainos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje pareigas, gindamas mūsų valstybės interesus. Šiuo metu jokių pokyčių nėra“, – NV komentarą pateikė V.Zalužno žiniasklaidos patarėja Oksana Torop.
Liepos 12 d. Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad vyriausybėje įvyks pokyčiai, o ministrei pirmininkei Julijai Svyrydenko pasiūlė kitą pareigybę. Pati J.Svyrydenko patvirtino, kad paliks vyriausybės vadovės postą.
Vakarinėje kalboje valstybės vadovas pareiškė, kad rengia pokyčius diplomatijos srityje.
„Reikia naujos kokybės bendradarbiavimo su Ukrainos partneriais, kad būtų įgyvendinti susitarimai dėl ginklų tiekimo. Susitarimai, pasiekti vadovų lygmeniu, turi būti įgyvendinami žymiai greičiau ir išsamiau. Jungtinės Amerikos Valstijos ir susitarimas dėl „Patriot“ gamybos licencijų. Europa ir mūsų bendradarbiavimas su partneriais – visų pirma dėl savų Europos priešraketinės gynybos sistemų gamybos, taip pat kiti būtent tokio gynybinio bendradarbiavimo projektai. Taip pat Ukrainai skirti paramos paketai, apie kuriuos buvo paskelbta, tačiau iki šiol jie nėra visiškai įgyvendinti“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Kas yra pagrindinis kandidatas pakeisti premjerę Svyrydenko
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikas įvardijo neišsprendžiamą Kremliaus problemą: „Tai – auglys“
12:02
Rusijos invazija, kuria siekiama aneksuoti Ukrainą, sukėlė problemą, dėl kurios Kremliui labai sunku užbaigti karą, leidinio „Postimees“ komentare sakė saugumo ekspertas Erkkis Koortas. Pasak jo, apie susiklosčiusią situaciją pareigūnai Maskvoje žino, tačiau neturi galimybių išspręsti problemos, kurią sukurė pati Rusija.
Prieš prasidedant plataus masto invazijai, Rusijos kariuomenė buvo laikoma antra pagal galią kariuomene pasaulyje.
Tačiau iš tiesų šios kariuomenės viduje visada veikė ir kita „kariuomenė“.
Tai – organizuotas nusikalstamumas, kurį buvo bandoma ignoruoti arba sąmoningai skatinti.
Labiausiai matoma to dalis buvo „dedovščina“, kitaip tariant, „senolių valdžia“ – vyresnių karių psichologinis ir fizinis smurtas prieš jaunesniuosius.
Rusijos kariuomenėje visada egzistavo stabilus ir struktūrizuotas organizuotas nusikalstamumas.
Kariuomenės sandėlių išpardavinėjimas, narkotikų ir kitų neteisėtų prekių gamyba ir platinimas kariniuose daliniuose, prekių kontrabanda Rusijoje arba iš užsienio karinių bazių. Klestėjo „apsaugos“ pirkimas iš karinio personalo ar net „privačių kareivių“ samdymas – tai tik keli pavyzdžiai iš gausaus šios nusikalstamos struktūros veiklų sąrašo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Prigožino sūnus griebėsi naujo ginklo – „vargšų kokaino“
11:34
Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR) likę privačios karinės kompanijos „Wagner“ samdiniai ėmėsi kontrabandos ir opioidinio analgetiko tramadolio pardavimo, siekdami finansuoti savo veiklą ir išlaikyti aukso kasyklų kontrolę, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). Leidinio duomenimis, po grupuotės įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino mirties šis „verslas“ tapo vienu iš pagrindinių jos pajamų šaltinių.
„Vargšų kokainas“
Tramadolis – tai skausmą malšinantis vaistas, kuris didelėmis dozėmis veikia kaip stimuliatorius, dėl ko jį praminė „vargšų kokainu“. Šis vaistas gaminamas Indijoje, o vėliau per Kongo Demokratinę Respubliką gabenamas į Centrinės Afrikos Respubliką, kur jo platinimu užsiima „Wagner“ grupės nariai.
Dažniausiai narkotikas parduodamas vietiniams kalnakasiams, prorusiškų mitingų dalyviams, kovotojams, taip pat prezidento gvardijos nariams ir jiems pavaldiems „Sharks“ sukarintos grupuotės nariams.
Remiantis Upsalos universiteto duomenimis, tramadolio vartojimo augimas Centrinės Afrikos Respublikoje sutapo su beveik 20 proc. padidėjusiu žuvusiųjų skaičiumi kovose dėl šalies regionų kontrolės.
Be to, šis narkotikas padeda privačiai karinei grupuotei „Wagner“ išlaikyti aukso gavybos kontrolę – tai jai atneša apie 180 mln. JAV dolerių per metus, o jo kontrabanda į kaimynines šalis, įskaitant Sudaną, užtikrina papildomas pajamas.
Vadovavimą perėmė Prigožino sūnus Pavelas
Remiantis WSJ skaičiavimais, Centrinės Afrikos Respublikoje tebėra apie 500 samdinių, kuriems vadovauja J.Prigožino sūnus Pavelas. Remiantis „Africa Center for Strategic Studies“ duomenimis, privati karinė kompanija „Wagner“ faktiškai pavergė respubliką, giliai integruodamasi į vietinę politinę ir karinę sistemą.
Po maišto ir Jevgenijaus Prigožino žūties 2023 m. Rusijos valdžia pareiškė, kad grupuotė bus išformuota, o jos veikla Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose pereis į Rusijos gynybos ministerijos kontrolę. Tačiau, kaip pranešė BBC, Centrinės Afrikos Respublikoje „Wagner“ iš esmės tęsė veiklą ankstesniu formatu.
-
Ukrainai – leidimas pačiai gaminti „Patriot“: kokią žinią tai siunčia Kremliui?
-
Rusijos pogrindžio menininkai: Maskvoje bijoma ištarti vieną žodį
-
Ukrainos kariuomenė smogė Rusijos naftos perdirbimo gamyklai ir 10 tanklaivių
-
Karas sugrąžino grynųjų erą: Ukraina į apyvartą paleidžia didžiausio nominalo banknotą
