Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Nauja drama Kyjive: sulaikytas brigados vadas, kaltinamas civilių grobimu ir nužudymu
14:24
Buvęs Ukrainos 155-osios mechanizuotosios brigados vadas Stanislavas Lučanovas, kuris buvo ieškomas dėl įtarimų dviejų civilių pagrobimu ir tyčiniu nužudymu, buvo sulaikytas Kyjivas, pranešė Generalinio prokuroro biuras leidiniui „Censor.net“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino informaciją apie vado sulaikymą.
„Deja, tai kariai ir buvęs 155-osios brigados vadas. Viskas, ką jie darė, bus išsamiai ištirta. Tai byla, susijusi ne su viena bendruomene ir ne tik su Kyjivo sritimi. Nustatyti visą tiesą ir patraukti atsakomybėn visus kaltuosius – tai visos šalies poreikis. Taip ir bus“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Kaip šalies vadovui pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka, šioje byloje sulaikyta jau 10 asmenų.
„Žmonės, kurie padaro nusikaltimą, turi suprasti, kad bausmė neišvengiamai laukia visų su tuo susijusių asmenų“, – pabrėžė ministras.
Pasak I.Klymenkos, Kyjivo srities policijos pareigūnai peržiūrėjo dešimtis vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, išanalizavo automobilių judėjimo maršrutus, nustatė naudotas transporto priemones ir surinko įrodymus, kurie leido etapais atkurti nusikaltimo chronologinę seką.
Prezidentas nurodė, kad pirmadienį kartu su srities policijos viršininku susitikimo su Kalinivkos bendruomene, kur gyveno nužudyti broliai.
„Svarbu, kad žmonės padeda ginti teisingumą Moseičukų šeimos atžvilgiu. Viskas, kas žmonėms buvo pažadėta šio susitikimo metu, turi būti pilnai įgyvendinta. Dėkoju visiems, kurie padeda“, – rašė V.Zelenskis.
Anksčiau skelbta, kad S.Lučanovo paieška paskelbta po to, kai jo kariai buvo sulaikyti dėl įtarimų dviejų civilių vyrų iš Kyjivo srities pagrobimu ir nužudymu.
Pasak pranešimų, naktį iš birželio 27 į 28 d. septyni asmenys įsiveržė į dviejų brolių kiemą Kyjivo srityje ir išvežė juos nežinoma kryptimi.
Remiantis „Zerkalo nedelia“ šaltiniais, tyrimo versija yra tokia: nežinomi asmenys įžeidė S.Lučanovo žmoną, o po to brigados vadas davė įsakymą 8 savo pavaldiniams nubausti kaltininkus.
„Jie pagrobė du vyrus – Maksymą M. ir Romaną M., Kalinivkos kaimo, esančio Bilocerkivskio rajone, gyventojus, – išvežė į Dnipropetrovsko sritį ir su jais susidorojo“, – nurodė leidinys.
Liepos 11 d. dabar jau buvusiam vadui S.Lučanovui buvo pranešta apie įtarimus dėl neteisėto pagrobimo ir dviejų civilių piliečių nužudymo Kyjivo srityje, pranešė Karinė viešosios tvarkos tarnyba.
S.Lučanovas 2026 m. vasario mėn. tapo 155-osios atskiriosios mechanizuotosios brigados vadu. Prieš paskyrimą jis buvo 425-ojo atskirojo šturmo pulko „Skelia“ štabo viršininkas.
Liepos 11 d. paaiškėjo, kad 155-osios atskirios mechanizuotos brigados vadas savavališkai paliko tarnybos vietą.
Operatyvinė vadavietė „Šiaurė“ patvirtino šią informaciją. Pranešta, kad buvęs brigados vadas paskelbtas ieškomu, o dėl brigados karių vyksta ikiteisminis tyrimas.
Sureagavo skandalų apipintas „Skelia“ pulkas
425-aasis atskirasis šturmo pulkas „Skelia“ pareiškė, kad jis „jokiu būdu nesusijęs“ su buvusio 155-osios mechanizuotosios brigados vado S.Lučanovo byla.
Oficialiame pulko „Skelia“ pareiškime teigiama, kad įvykiai, susiję su S.Lučanovu ir jo pavaldiniais, kuriuos tiria teisėsaugos institucijos, įvyko jau jam einant 155-osios atskiriosios mechanizuotosios brigados, pavadintos Anos Kijivietės vardu, vado pareigas.
„425-asis atskirasis šturmo pulkas „Skelia“ neturi jokio ryšio nei su šios baudžiamosios bylos aplinkybėmis, nei su sprendimais, kurie galėjo būti priimti kitame kariniame dalinyje“, – teigiama pareiškime.
Pulke taip pat pareiškiama, kad S.Lučanovas „mažiau nei metus“ ėjo 425-ojo atskiro šturmo pulko „Skelia“ štabo viršininko pareigas, o po to 2026 m. vasario mėn. tapo 155-osios atskirios mechanizuotos brigados vadu.
„Baudžiamoji atsakomybė visada yra asmeninio pobūdžio ir negali būti taikoma kariniams daliniams, kuriuose asmuo tarnavo įvairiais savo karjeros laikotarpiais“, – pažymėjo „Skelia“ atstovai.
Be to, „Skelia“ pabrėžė, kad šiuo metu pulkas išgyvena „giluminių pertvarkymų“ laikotarpį, pripažįsta pokyčių būtinybę ir pradeda sistemingai atnaujinti vidinius procesus, valdymo metodus bei tarnybos standartus.
„Be to, „Skelia“ ryžtingai smerkia nusikaltimus prieš civilius asmenis ir atsiriboja nuo bet kokių nusikalstamų veiksmų bei juos vykdančių asmenų, nepriklausomai nuo to, kur jie anksčiau tarnavo ar kokias pareigas ėjo… Smurtas, savavališkas teisingumas, piktnaudžiavimas valdžia ir nebaudžiamumas nesuderinami su karine garbe, Ukrainos teisės aktais ir principais, kuriais grindžiamas mūsų pulkas“, – apibendrino 425-asis atskirasis šturmo pulkas.
Žiniasklaida: paaiškėjo, kam Zelenskis siūlo tapti Ukrainos premjeru
17:09
Prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Ukrainos valstybinės naftos ir dujų bendrovės „Naftogaz“ generaliniu direktoriumi Serhijumi Koreckiu ir pasiūlė jam ministro pirmininko postą, o S.Koreckis pareiškė esąs pasirengęs užimti šias pareigas, pranešė portalas „Ukrajinska pravda“.
Pasak portalo šaltinių, susitikimo metu V. Zelenskis išdėstė pagrindinius būsimos vyriausybės prioritetus, tarp kurių – šalies paruošimas sunkiausiai žiemai, energetikos ir kuro infrastruktūros apsauga, ekonomikos stabilizavimas ir veiksmingo tarptautinės pagalbos valdymo užtikrinimas.
Portalo teigimu, „Naftogaz“ vadovas šiuo metu yra V.Zelenskio pageidaujamas kandidatas į ministro pirmininko postą.
VISI GALIMI kandidatai skelbiami ČIA.
Ukrainos prezidentui paskelbus apie vyriausybės pertvarką, iš pareigų sekmadienį pasitraukė šalies ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko. Šių pokyčių priežasties V. Zelenskis plačiau nekomentavo.
J.Svyrydenko, kuri 2025 metų liepą pakeitė tuometinį premjerą Denysą Šmyhalį, dabar imsis naujo vaidmens – vadovaus bendradarbiavimui su pagrindiniais Ukrainos partneriais, socialiniuose tinkluose paskelbė V. Zelenskis.
Suomija pastatė slėptuvių tinklą, kuriose gali tilpti visi Helsinkio gyventojai
17:06
Suomija sukūrė vieną iš didžiausių Europoje bombų slėptuvių sistemų, rašo „The Times“. Ji leidžia suteikti prieglobstį Helsinkio gyventojams ir mieste esantiems žmonėms kilus kariniam konfliktui ar susidarius ekstremalioms situacijoms.
Helsinkyje veikia 5 500 apsauginių slėptuvių tinklas, kurio talpa vertinama 900 tūkst. žmonių. Pačiame mieste gyvena apie 675 tūkst. gyventojų.
Suomija pradėjo plėtoti šią sistemą 1930-ųjų pabaigoje ir toliau ją plečia. Pagal įstatymą, statant naujus tam tikro dydžio pastatus, privaloma įrengti bombų slėptuvę.
„Slėptuvės statomos nepaprastųjų situacijų atvejams, bet vėliau išnuomojamos. Jos nuolat naudojamos – žinome, kad viskas veikia“, – pasakojo miesto gelbėjimo tarnybų departamento atstovas Jukka-Pekka Schröderusas.
Viena iš didžiausių slėptuvių Helsinkyje skirta 11 500 žmonių. Taikos metu šios patalpos naudojamos kaip baseinai, SPA centrai, automobilių stovėjimo aikštelės, sporto ir kultūros erdvės.
Kiekviena slėptuvė įrengta hermetiškomis, smūgiams atspariomis durimis, autonominiu elektros tiekimu, vandens tiekimo sistemomis, oro filtrais ir cheminės, biologinės bei radiacinės apsaugos priemonėmis.
Viename iš didžiausių kompleksų po Hakaniemi aikšte veikia vaikų žaidimų centras, sporto salės, automobilių stovėjimo aikštelė ir mini futbolo aikštelės. Prireikus 15 tūkst. kv. m ploto patalpa, esanti 20 metrų gylyje, gali būti greitai pertvarkyta į prieglobstį, talpinantį kelis tūkstančius žmonių.
Sistema reikalauja piliečių sąmoningumo. Pavyzdžiui, komplekse saugoma 2000 sulankstomų lovų, tačiau pilnas miegamųjų vietų komplektas nenumatytas, nes sistema skirta laikinam apgyvendinimui.
„Tai ne viešbutis. Tai saugi vieta. Mes organizuoti kaip povandeninis laivas: trečdalis žmonių ilsisi, trečdalis dirba, trečdalis rūpinasi prieglobsčio priežiūra“, – paaiškino J.-P. Schröderusas.
Maistą gyventojai turi kaupti patys. Suomijos valdžia rekomenduoja gyventojams namuose turėti specialų 72 valandų atsargų rinkinį. Jį sudaro maisto produktai, vaistai, žibintuvėlis ir baterijos.
Išvystytas slėptuvių tinklas yra Suomijos „Comprehensive Security“ („Visapusiškas saugumas“) sistemos dalis. Ji apima visuotinę vyrų karinę prievolę, reguliarius civilinės gynybos kursus įmonių vadovams ir pareigūnams, moterų mokymą, kaip elgtis sudėtingose situacijose, taip pat statybos sektoriaus įtraukimą į užduočių vykdymą krizės sąlygomis.
Po Rusijos ir Ukrainos karo pradžios susidomėjimas Suomijos modeliu išaugo. Remiantis „The Times“ duomenimis, Helsinkio patirtį nagrinėja Jungtinės Karalystės, Ukrainos, Persijos įlankos šalių ir Izraelio atstovai.
„Daugelis šalių prašo mūsų pasidalinti patirtimi. Esame pasirengę tai daryti, nors patys nuolat atnaujiname savo žinias, studijuodami Ukrainos, Šveicarijos ir Artimųjų Rytų patirtį“, – pažymėjo pašnekovas.
Tokių skaičių nematė daugiau kaip 20 metų: kas vyksta su Rusijos nafta
16:33
Remiantis „EA Analytics“ duomenimis, liepos mėnesį Rusijos naftos perdirbimo gamyklos vidutiniškai perdirbo 3,91 mln. barelių žalios naftos per parą – tai mažiausias rodiklis nuo 2005 m. kovo mėnesio.
Palyginti su praėjusių metų vidurkiu, perdirbimo apimtys sumažėjo daugiau nei 1,4 mln. barelių per parą.
Gegužę, remiantis „Bloomberg“ duomenimis, Rusijos naftos perdirbimo gamyklos vidutiniškai perdirbdavo 4,58 mln. barelių per parą, o tai buvo mažiausias rodiklis nuo 2009 m. spalio.
Birželį naftos perdirbimas Rusijoje, remiantis „Kpler“ duomenimis, siekė 4,1 mln. barelių per parą.
Per pastarąsias 100 dienų Ukraina surengė apie 50 atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir, kaip rodo „Bloomberg“ skaičiavimai, smogė bent 24 iš 34 didžiausių naftos perdirbimo įmonių.
Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, nuo gegužės pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos paveikė daugiau nei pusę Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų, rašo portalas „Agentstvo“.
Pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad nėra likusios nė vienos naftos perdirbimo gamyklos Rusijoje, kuri nebūtų atakuota.
Šie smūgiai sukėlė didžiulę degalų krizę Rusijoje, dėl kurios regionuose pradėta riboti benzino pardavimą. Penktadienį degalų trūkumą, atsiradusį dėl dronų „atakų“ prieš naftos perdirbimo gamyklas, pripažino ir Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas.
Kremlius deda antrankius Rusijos politikams: sulaikytas buvęs Putino konkurentas
16:22
Rusijos saugumo pajėgos sulaikė politiką Borisą Nadeždiną, kuris anksčiau paskelbė apie savo ketinimus dalyvauti rinkimuose į Valstybės Dūmą. Politiko advokatas naujienų portalui „Agentstvo“ teigė, kad kol kas oficiali sulaikymo priežastis yra neaiški.
Naujieną buvęs kandidatas į Rusijos prezidento postą pirmadienį pranešė savo „Telegram“ kanale. B.Nadeždinas praeitą penktadienį buvo įtrauktas į vadinamąjį Rusijos „užsienio agentų“ sąrašą.
Pasak jo, pas jį „atėjo policija“. Pareigūnai 63 metų vyrą išvežė į policijos skyrių Dolgoprudne, netoli Maskvos.
Birželio mėnesį B.Nadeždinas pareiškė ketinantis iškelti savo kandidatūrą į Valstybės Dūmų deputatus. Rinkimai Rusijoje numatyti rugsėjo 20 d. Po to jis pradėjo aktyviai rinkti parašus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kas toks yra Nadeždinas ir kaip jis konkuravo su Putinu, skaitykite ČIA.
Rusai nešė kudašių iš Azovo jūros: kur paslėpė daugiau kaip 50 laivų
15:23
Panašu, kad po 8 dienas trukusios Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų kampanijos prieš Rusijos laivus Azovo jūroje, buvo nuspręsta juos perkelti kitur. Pažymima, kad vos daugiau nei per savaitę ukrainiečiai atakavo 105 Rusijos laivus.
Kaip rašo naujienų portalas „Defense Express“, Ukraina išstūmė didžiąją dalį Rusijos tanklaivių ir krovininių laivų iš Azovo jūros.
Palydovinės nuotraukos ir naujausių smūgių ataskaita rodo, kad Rusija davė įsakymą sprukti iš Azovo jūros ir šiuo metu daugiau nei 50 tanklaivių ir kitų laivų sutelkė Juodojoje jūroje, netoli Tamanės pusiasalio. Spėjama, kad ši lokacija pasirinkta, tikintis perkelti likusius laivus už labiausiai bombarduojamų vandenų ribos.
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis tradiciškai paskelbė, kad praėjusią naktį Ukrainos dronai vėl atakavo vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną ir apgadino 7 tanklaivius, 5 krovininius laivus, 2 laivus-buksyrus ir vieną keltą.
R.Brovdžio pareiškimas pagerino intensyvios Ukrainos smūgių kampanijos Rusijos logistikai statistiką - per 8 dienas smogta maždaug 105 laivams.
Kaip pastebi analitikai, per paskutinę puolimą atakuotų Rusijos tanklaivių skaičius (7) yra mažesnis negu per pirmąjį didelį naktinį reidą (8) liepos 7 d. Tačiau tai aiškinama ne suprastėjusiu taiklumu ar atakų veiksmingumu, o taikinių trūkumu Azovo jūroje.
Viešai prieinamos Europos kosmoso agentūros palydovinės nuotraukos, darytos liepos 11 ir 12 d., rodo, jog už Taganrogo įlankos ribų didžiojoje Azovo jūros dalyje beveik nebuvo didelių laivų.
Sekmadienį užfiksuotais duomenimis, pietinėje Azovo jūros dalyje netoli Tamanės pusiasalio buvo apie 25 laivus. Palydovinėse nuotraukose taip pat matomos ryškios juostos, priskiriamos Rusijos elektroninės kovos sistemų sukeliamiems trukdžiams.
Kur kas didesnė laivų sankaupa matoma priešingoje pusiasalio pusėje Juodojoje jūroje, kur daugiau nei 50 laivų buvo suburti kelias grupes maždaug 14,4–30 km atstumu nuo kranto.
Kai kurie laivai buvo išrikiuoti vienas šalia kito, o tai leidžia manyti, kad jūroje galėjo būti įvykdytas krovinių perkrovimas. Netoliese taip pat buvo matomi mažesni laivai – galbūt vilkikai arba Rusijos pajėgų valdomi apsaugos laivai.
Dar dvi grupės, esančios toliau į pietus, galimai laukė savo eilės perkrauti krovinius.
Pasak naujienų portalo „Defense Express“, vaizdai rodo, kad Rusija pertvarko jūrinę logistiką po to, kai dėl pakartotinių Ukrainos dronų smūgių Azovo jūra tapo ypač pavojinga tanklaiviams, keltams, krovininiams ir pagalbiniams laivams.
Europa siunčia aiškią žinią: darys tai net ir kraujo kaina
14:44 Atnaujinta 15:27
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį sakydamas kalbą šalies ginkluotosioms pajėgoms pareiškė, kad Europa yra pasirengusi ginti laisvę ir teisinę valstybę net „kraujo kaina“.
„Pasauliui siunčiame tokią žinią: taip, taika yra mūsų tikslas. Taip, mes branginame laisvę ir teisinę valstybę. Ir taip, mes esame pasirengę kovoti, kad jas apgintume. Visada, o jei reikės – ir kraujo kaina“, – sakė E.Macronas likus kelioms valandoms iki Ukrainą kare su Rusija remiančių sąjungininkų susitikimo.
E.Macronas taip pat paragino kurti daugiau Europos gynybos pramonės partnerysčių po to, kai Prancūzija ir Vokietija praėjusį mėnesį atsisakė bendros naikintuvų programos dėl dalyvaujančių įmonių nesutarimų.
„Nepaisant Ateities kovinės aviacijos sistemos (FCAS) nesėkmės, dėl kurios labai apgailestauju, būtų klaida ties tuo sustoti“, – sakė jis savo kalboje.
„Eikime į priekį su daugybe projektų, leisiančių mums paversti Europą pramonine realybe“, – ragino jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
ES ir Jungtinė Karalystė įvedė bendras sankcijas Rusijai
13:50
Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinė Karalystė (JK) pirmadienį įvedė bendras sankcijas Rusijai dėl kibernetinių atakų Europoje, kaltindamos rusų Federalinę saugumo tarnybą (FSB) vykdžius kenkėjišką veiklą Senajame žemyne.
Briuselis pranešė taikantis sankcijas devyniems asmenims ir keturiems subjektams, o Londonas nurodė į savo „juodąjį sąrašą“ įtraukiantis dar 24 pavardes.
Įvardijo, kas realiai gali tapti Ukrainos premjeru
13:38
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su aukštais pareigūnais, svarstydamas, kas turėtų vadovauti kitos karo laikų vyriausybės sudėčiai po ministrės pirmininkės Julijos Svyrydenko atsistatydinimo.
J.Svyrydenko sekmadienį patvirtino, kad atsistatydina, praėjus mažiau nei metams nuo jos paskyrimo, o V.Zelenskis paskelbė apie didelius vyriausybės pertvarkymus, kuriuos jis apibūdino kaip savo vadovaujančios komandos „atnaujinimą“, siekiant ją suderinti su „atnaujinta politine strategija“.
Oficialiai įpėdinis dar nėra paskirtas, tačiau sekmadienį V.Zelenskis surengė atskirus susitikimus su energetikos ministru Denysu Šmyhaliu, gynybos ministru Mychaila Fedorovu, vidaus reikalų ministru Ihoriu Klymenka, Charkivo meru Ihoru Terechovu ir Ukrainos valstybinės naftos ir dujų bendrovės „Naftogaz“ generaliniu direktoriumi Serhijumi Koreckiu.
Koreckis – šiuo metu aktualiausias energetikos srities veikėjas
S.Koreckis nuo 2025 m. vadovauja svarbiai valstybinei įmonei „Naftogaz“, o anksčiau vadovavo „Ukrnafta“ – didžiausiai Ukrainos naftos gamintojai. Kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad jis yra pagrindinis kandidatas į ministro pirmininko postą, skelbia „TVP World“.
48-metis vyras daugiau nei du dešimtmečius dirbo energetikos sektoriuje ir turi patirties naftos gavybos, perdirbimo, mažmeninės prekybos bei įmonių valdymo srityse. Skirtingai nuo kitų minėtų pretendentų, jis turi mažai patirties nacionalinėje politikoje.
Jo žinomumas išaugo, kai Rusija sustiprino išpuolius prieš energetikos objektus. „Naftogaz“ gegužę pranešė, kad nuo 2026 m. pradžios jos objektai buvo užpulti 96 kartus.
Sekmadienį susitikęs su juo, V.Zelenskis pagyrė S.Koreckio „efektyvų vadovavimą“ „Naftogaz“ ir „Ukrnafta“ įmonėms, sakydamas, kad abi bendrovės „pasiekė numatytus nacionalinius veiklos rodiklius“, tuo pačiu gindamos Ukrainos nacionalinius interesus „itin sudėtingame sektoriuje, kuriame susikerta daugybė interesų“.
Fedorovas – technologijomis besidomintis vidinis žmogus
Gynybos ministras Mychaila Fedorovas yra vienas iš ilgiausiai su V.Zelenskiu bendradarbiaujančių politinių sąjungininkų, kuris išgarsėjo skaitmeninės valdžios, dronų ir karinių technologijų srityse, pastebi „TVP World“.
M.Fedorovas į vyriausybę atėjo 2019 m. kaip skaitmeninės transformacijos ministras. Po Rusijos plataus masto įsiveržimo jis vis aktyviau įsitraukė į dronų pirkimus, kovos lauko technologijas ir bendradarbiavimą tarp kariuomenės bei augančio Ukrainos gynybos technologijų sektoriaus.
V.Zelenskis sakė, kad M.Fedorovas papasakojo, kokios užduotys gynybos sektoriuje jau buvo įvykdytos ir kokių tolesnių organizacinių pokyčių bei susitarimų su užsienio partneriais reikia.
Šmyhalis – pažįstamas veidas
Energetikos ministras Denysas Šmyhalis yra J.Svyrydenko tiesioginis pirmtakas ir daugiau nei penkerius metus ėjo ministro pirmininko pareigas, todėl jis yra ilgiausiai šias pareigas ėjęs Ukrainos vyriausybės vadovas nuo nepriklausomybės paskelbimo.
50-metis politikas tapo ministru pirmininku 2020 m. kovo mėnesį ir išliko šiame poste per COVID-19 pandemiją bei pirmuosius trejus metus po Rusijos plataus masto invazijos.
2025 m. liepos mėn. jis pateikė atsistatydinimo pareiškimą, vykdant V.Zelenskio inicijuotą plataus masto vyriausybės pertvarką, ir jam buvo patikėtos kitos aukštos pareigos ministrų kabinete. Tuo metu V.Zelenskis teigė, kad pertvarkos tikslas – sustiprinti Ukrainos ekonominį ir karinį valdymą karo metu.
Terechovas – meras prie fronto linijos
59-metis Ihoris Terechovas nuo 2021 m. eina Ukrainos antrojo pagal dydį miesto Charkivo mero pareigas ir vadovavo miestui per vienus iš ilgiausių Rusijos bombardavimų per visą karą.
Charkivas yra netoli Rusijos sienos ir ne kartą tapo raketų, dronų bei valdomųjų bombų taikiniu. I.Terechovas vadovavo avarinėms gelbėjimo operacijoms, sugadintų pastatų remontui bei pastangoms užtikrinti elektros, šildymo ir viešojo transporto paslaugų teikimą.
Skirtingai nei kai kurie kiti potencialūs kandidatai, jis nėra ėjęs aukštų pareigų nacionalinėje vyriausybėje. Jo patirtį labiau formavo didelio fronto miesto, kasdien patiriančio karinį spaudimą, valdymas.
Po susitikimo V.Zelenskis sakė, kad Charkivo laukiantys iššūkiai yra „itin rimti“, ir pagyrė miesto tarnybas už greitą reagavimą, teigdamas, kad „Charkivo gyventojai gauna jiems reikalingą pagalbą“.
Klymenka – Ukrainos policijos vadas
53-ejų Ihoris Klymenka, prieš įžengdamas į politiką, padarė įspūdingą karjerą teisėsaugos srityje ir tapo aukščiausiu Ukrainos policijos generolu, skelbia „TVP World“.
2023 m. jis buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos vadovu ir dabar vadovauja Ukrainos nacionalinei policijai, Nacionalinei gvardijai, Valstybinei sienos apsaugos tarnybai bei Valstybinei gelbėjimo tarnybai.
Šios tarnybos atlieka pagrindinį vaidmenį reaguojant į Rusijos išpuolius, gelbėjant civilius, saugant kritinę infrastruktūrą ir užtikrinant saugumą visoje šalyje.
Sekmadienio susitikime V.Zelenskis padėkojo I.Klymenkai ir Vidaus reikalų ministerijos darbuotojams, kurie „išties dirba visą parą“, siekdami apsaugoti Ukrainą ir jos žmones.
Kas toliau laukia Svyrydenko?
39-metė J.Svyrydenko buvo paskirta ministrė pirmininke 2025 m. liepos mėn., anksčiau ėjusi pirmosios ministro pirmininko pavaduotojos ir ekonomikos ministrės pareigas.
Laikoma viena iš patikimiausių V.Zelenskio ekonomikos pareigūnų, ji atliko pagrindinį vaidmenį derybose dėl istorinės reikšmės susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis dėl naudingųjų iškasenų, kuris padėjo atkurti santykius su Vašingtonu po viešo V.Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo ginčo.
Ji taip pat vadovavo vyriausybei per žiemą, kurią pažymėjo intensyvūs Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos elektros, šildymo ir dujų infrastruktūrą.
V.Zelenskis pagyrė jos „aiškų, nuoseklų ir veiksmingą darbą premjerės poste“ ir sakė, kad jai pasiūlė „galimybę vadovauti naujai ir svarbiai santykių su pagrindiniu partneriu sričiai“.
Jis nenurodė, kokia tai pareigybė, tačiau pranešimai rodo, kad J.Svyrydenko greičiausiai taps Ukrainos ambasadore Jungtinėse Valstijose.
Paskutiniai Lindsey Grahamo žodžiai: „Aš negaliu dabar mirti“
12:56
Likus kelioms valandoms iki mirties, JAV senatorius Lindsay Graham skundėsi bloga savijauta, tačiau juokavo apie sankcijas Rusijai. Apie tai portalui „Axios“ papasakojo šaltinis, kuris bendravo su respublikonu prieš jo mirtį.
„Aš dabar negaliu mirti. Man dar reikia įvesti sankcijas Rusijai, susitvarkyti su Iranu ir sutvarkyti santykius tarp Izraelio ir Saudo Arabijos“, – juokavo L.Grahamas.
Pasak šaltinio, senatorius skundėsi bloga savijauta, o kai pašnekovas primygtinai reikalavo, kad jis nedelsiant kreiptųsi medicininės pagalbos, L.Grahamas atsakė, kad tai padarys sekmadienio rytą [jis mirė šeštadienio vakarą, liepos 11 d.] po dalyvavimo NBC laidoje „Meet the Press“.
Kaip rašo „Axios“, prieš mirtį senatorius telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir papasakojo apie savo neseną kelionę į Ukrainą, taip pat apie sankcijų Rusijai įstatymo projektą, kurį jis norėjo artimiausiu metu pateikti balsavimui Senate.
Savo ruožtu D.Trumpas pranešė L.Grahamui, kad ruošiasi surengti naujus smūgius Iranui po dar vienos atakos prieš prekybinius laivus Ormuzo sąsiauryje.
Gali žlugti naujos JAV sankcijos Rusijai
Plačiau skaitykite ČIA.
Moldovoje sprogo Rusijos paleistas dronas „Shahed“
12:34
Į Moldovos teritoriją pirmadienio naktį įskrido ir netoli kaimo, esančio beveik 30 km nuo šalies sienos su Ukraina, sprogo vienas iš Rusijos paleistų „Shahed“ tipo dronų, pranešė Ukrainos leidinys „Evropejska pravda“.
Policija pranešė, kad 1 val. 3 min. vietos (ir Lietuvos) laiku skubios pagalbos tarnybų numeriu buvo gautas pranešimas apie objektą, panašų į droną, rastą Kopankos kaimo pakraštyje Keušenio rajone. Nukritęs objektas sprogo.
„Pirminiais duomenimis, niekas nenukentėjo. Teritorija buvo aptverta, o teisėsaugos pareigūnai atlieka tyrimą visoms aplinkybėms nustatyti“, – teigė policija.
Vėliau Moldovos gynybos ministerija patvirtino, kad tai buvo Rusijos „Shahed“ („Geran-2“) dronas kamikadzė, įskridęs į Moldovos oro erdvę per Rusijos ataką prieš taikinius Odesos srityje.
Plačiau skaitykite ČIA.
-
Ukrainai – leidimas pačiai gaminti „Patriot“: kokią žinią tai siunčia Kremliui?
-
Rusijos pogrindžio menininkai: Maskvoje bijoma ištarti vieną žodį
-
Ukrainos kariuomenė smogė Rusijos naftos perdirbimo gamyklai ir 10 tanklaivių
-
Karas sugrąžino grynųjų erą: Ukraina į apyvartą paleidžia didžiausio nominalo banknotą
