Karas Ukrainoje. Zelenskis suskaičiavo, kiek „Patriot“ raketų Ukrainai reikia žiemai

Kyjivas / EUGENE KOTENKO / AFP

Ukrainos kariuomenė praktiškai neturi priešraketinių sistemų „Patriot“, skirtų perimti balistines raketas, kurias Rusijos armija paleidžia į miestus, straipsnyje leidiniui „Bild“ rašo karo korespondentas Paulis Ronzheimeris.

Jis pažymėjo, kad pastarosiomis dienomis beveik visos raketos pasiekė tikslą, Kyjive ir kituose miestuose visoje šalyje žuvo dešimtys žmonių.

„Aš dar nė karto nesu susidūręs su kažkuo panašaus eidamas Kyjivo mero pareigas nuo karo pradžios: Rusijos balistinių raketų atakos tapo baisesnės nei bet kada anksčiau! Putinas patiria tokį spaudimą dėl Ukrainos jėgos, kad, sprendžiant iš visko, dabar nori subombarduoti Kyjivą iki ateinant žiemai“, – pareiškė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

P.Ronzheimeris pridūrė, kad nors ši situacija ir yra siaubinga žmonėms, ji tuo pat metu liudija apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino neviltį.

Straipsnyje pasakojama, kad rytų fronte Rusijos armija faktiškai nejuda į priekį, o ukrainiečiams vis dažniau pavyksta suduoti smūgius dronais pačios Rusijos teritorijoje.

„Todėl raketų teroras – tai kol kas paskutinis dalykas, kuris liko Putinui. Ir vis dėlto daugelis ekspertų yra tikri, kad Putinas ir toliau nebus pasirengęs rimtoms deryboms, o statys ant konflikto eskalacijos“, – daro prielaidą straipsnio autorius.

Ukrainos pareigūno teigimu, žmonės žino, kad už savo sėkmę – Rusijos armijos sustabdymą fronte ir smūgius degalų sandėliams Rusijoje – jiems teks sumokėti didelę kainą: žiauriais raketų smūgiais į jų civilinę infrastruktūrą ir nuolatinėmis aukomis tarp civilių gyventojų.

„Rudenį ir žiemą Rusija bandys palikti milijonus žmonių be elektros energijos ir šildymo – dar baisiau nei praėjusią žiemą“, – prognozuoja jis.

Karinė ekspertė Claudia Major taip pat mato situacijos pokyčius. Pasak C.Major, Ukraina „tolimojo nuotolio smūgiais giliai į Rusijos užnugarį (...) sukūrė reikšmingą impulsą – būtent tokį, kad Putinas nebegali neigti karo egzistavimo“.

Ji pridūrė, kad didžiojoje Rusijos regionų dalyje tvyro degalų deficitas, ir pirmą kartą susidaro įspūdis, kad laikas žaidžia Ukrainos naudai.

„Ir klausimas yra tas, ar Zelenskis sugebės įtikinti Trumpą, kad Ukraina dabar yra naudingoje pozicijoje – ir kad Trumpas, kaip visada, nori būti nugalėtojų pusėje, o todėl jam geriau stoti į Ukrainos pusę“, – pažymėjo C.Major.

Autorius pažymėjo, kad agentūra „Reuters“ citavo du asmenis iš V.Putino aplinkos, kurie papasakojo, kad pastarosios Ukrainos dronų atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir uostus dar labiau sustiprino V.Putino ryžtą tęsti karą. Jų nuomone, Rusija dar labiau paaštrins karinį konfliktą.

Maža to, vienas iš jų pokalbyje su „Reuters“ užsiminė apie eskalacijos „tikimybę“ artimiausiais mėnesiais. Kaip konkrečiai tai galėtų atrodyti, lieka nežinoma.

P.Ronzheimeris pažymėjo, kad kad ir kokios žiaurios būtų Rusijos atakos, kurios dažniausiai vyksta naktį arba anksti ryte, jis nemato, kad ukrainiečiai norėtų pasiduoti.

„Atvirkščiai: žmonės, su kuriais iki šiol susitikau, bent jau dabar yra nusiteikę optimistiškiau nei dar prieš šešis mėnesius, nes mato, kad Ukrainos armija su dronais sugebėjo pasiekti reikšmingų laimėjimų Rusijos teritorijoje“, – nurodė jis.

Oro gynybos sistema „Patriot“ / Jens Büttner / dpa/picture-alliance

Vienam žiemos mėnesiui Ukrainai reikia ne mažiau kaip 100 raketų-perėmėjų priešlėktuvinės gynybos raketų kompleksams „Patriot“, o visam žiemos laikotarpiui – 300 tokių raketų. Kaip „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tai jis pareiškė Paryžiuje vykusiame „Norinčiųjų koalicijos“ šalių lyderių posėdyje.

„Reikia jau dabar ruoštis ateinančiai žiemai. Žinoma, mes dedame maksimalias pastangas, kad pastūmėtume Rusiją diplomatijos link. Ir ši vasara Rusijai jau tapo pačia sudėtingiausia. Mūsų tolimojo nuotolio operacijos ir vidutinio nuotolio smūgiai bus tęsiami. Mes juos stiprinsime“, – pažymėjo V.Zelenskis.

Kartu, kaip pranešė Ukrainos prezidentas, vienu pagrindinių būdų sustiprinti bendrą Ukrainos poziciją turėtų tapti žiemos raketų paketas oro gynybai. V.Zelenskio nuomone, jei Ukraina turės pakankamai apsaugos žiemai, Rusija turės žymiai mažiau priežasčių vilkinti karą iki žiemos.

„Mes apskaičiavome, kad šiame pakete turėtų būti 100 raketų, skirtų „Patriot“, per mėnesį – 300 raketų žiemai. Prašau jūsų tai apsvarstyti“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Atsižvelgdamas į tai, valstybės vadovas ragina kitų šalių lyderius sutelkti dėmesį į paramą Ukrainai raketomis oro gynybai, nes tai yra kasdienis poreikis.

„Mes su prezidentu Trumpu pasiekėme svarbų susitarimą dėl licencijų „Patriot“ sistemų gamybai. Mūsų komandos dabar dirba prie šio tikrai istorinio politinio susitarimo įgyvendinimo. Mes labai ilgai dirbome prie to“, – pažymėjo V.Zelenskis.

Be to, Ukrainos prezidento teigimu, kuo įvairesnė bus Ukrainos gynyba, tuo sunkiau priešams bus pakirsti saugumą Europoje. „Būtent todėl mums reikia judėti greičiau „Patriot“, taip pat SAMP/T, IRIS-T, NASAMS ir, žinoma, mūsų projekto FREJYA klausimais“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Jis yra įsitikinęs, kad Europa pajėgi užsitikrinti sau pakankamą apsaugą nuo bet kokios balistinės grėsmės. Taip pat Europa pajėgi įnešti svarų indėlį į globalų saugumą.

Ukrainos karinis robotas - kovinis modulis SHABLIA_MK19M. Ukrainos gynybos ministerijos nuotr.

Birželio mėnesį Ukrainos gynybos pajėgos įvykdė daugiau nei 16 000 operacijų naudodamos antžeminius dronus, o tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei sausio mėnesio rodiklis. Apie tai rašo „Business Insider“.

„Nuo logistinio aprūpinimo iki medicininės evakuacijos – antžeminių bepiločių aparatų padaliniai prisiima pačias pavojingiausias užduotis“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mychaila Fedorovas.

Pažymima, kad 2026 metų sausį Ukrainos kariai įvykdė 7511 operacijų su antžeminiais dronais. Kovą šis rodiklis pasiekė 9072 misijų ribą, o jau balandį jų skaičius sudarė 11 028.

„Tokiu būdu pirmąjį vasaros mėnesį antžeminių robotų naudojimas išaugo 18,6 proc., palyginti su geguže, ir 122 proc., palyginti su sausiu“, – teigiama Ukrainos gynybos ministerijos pareiškime.

Gynybos ministerija pažymėjo, kad iš viso per pirmuosius šešis 2026 metų mėnesius naudojant antžeminius robotus buvo įvykdyta daugiau nei 66 300 kovinių užduočių. Šie duomenys apima logistikos ir evakuacijos misijas.

Leidinys pridūrė, kad kai kurie Ukrainos antžeminiai dronai taip pat turi šaulių ginklus, skirtus atakoms vykdyti arba kovinėms pozicijoms išlaikyti. Tačiau dažniausiai Ukraina juos naudoja gelbėjimo operacijoms arba svarbių krovinių pristatymui savo kariams priešakinėse linijose.

Taip pat leidinyje pabrėžiama, kad antžeminių dronų naudojimą, be kita ko, lėmė išsiplėtusi „naikinimo zona“ (angl. kill zone), kuri kai kuriuose rajonuose gali driektis iki 50 km į Ukrainos kontroliuojamos teritorijos gilumą. Šioje zonoje priešo dronai patruliuoja teritorijoje, neleisdami kariams saugiai evakuoti sužeistų kovotojų.

Dažniausiai Ukrainos kariai naudoja ratinius arba vikšrinius robotus. Į juos pakraunama maisto produktų, šaudmenų ir vandens, kad visa tai būtų pristatyta kariams.

Per pastaruosius du mėnesius Ukrainos padaliniai krovinių gabenimui taip pat pritaikė oro dronus-bombonešius, smūginius ir žvalgybinius dronus. Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad ilgainiui planuoja iki 100 proc. logistikos priešakinėse linijose perkelti į robotizuotus sprendimus.

TERESA SUAREZ / AFP

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad daugiašalės pajėgos Ukrainai, kurios būtų dislokuotos tuo atveju, jei tarp Ukrainos ir Rusijos būtų paskelbtos paliaubos, artimiausiais mėnesiais surengs pratybas kaimyninėse šalyse.

„Šiandien nusprendėme dėl pratybų, kurios vyks artimiausiais mėnesiais“, – sakė E.Macronas po Kyjivo sąjungininkų susitikimo Paryžiuje.

„Jos bus vykdomos Ukrainos kaimyninėse šalyse, siekiant patikrinti mūsų dislokavimo planus ir parodyti, kad esame pasirengę, ryžtingi ir patikimi“, – pridūrė jis.

Prancūzijos gynybos ministerijos nuotr./„Dassault Rafale“

Prancūzija ir Ukraina susitarė dėl veiksmų plano, pagal kurį Kyjivas įsigis 16 naikintuvų „Rafale“, iš kurių pirmieji turėtų „pakilti į dangų“ iki 2028–2029 metų, pirmadienį paskelbė prezidentas Emmanuelis Macronas.

Siekiant sustiprinti Ukrainos oro gynybą, Kyjivas taip pat įsigis „pirmąją naujos kartos baterijų SAMP/T partiją, papildysiančią sistemas, kurios kartu su raketomis turėtų būti pristatytos artimiausiomis savaitėmis“, pridūrė E.Macronas po Ukrainos sąjungininkų susitikimo Paryžiuje surengtoje spaudos konferencijoje.

/ AP

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paskelbė apie 120 mln. eurų paramą Moldovos oro gynybai stiprinti, atsižvelgiant į dronų grėsmę dėl Rusijos karo Ukrainoje.

„Šia paramos priemone bus finansuojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, skirta Moldovos Respublikos ginkluotosioms pajėgoms“, – nurodė ES.

Į Moldovos teritoriją pirmadienio naktį įskrido ir netoli kaimo, esančio beveik 30 km nuo šalies sienos su Ukraina, sprogo vienas iš Rusijos paleistų „Shahed“ tipo dronų, pranešė Ukrainos leidinys „Evropeiska Pravda“.

Moldovos – karo draskomos Ukrainos kaimynės – pareigūnai praėjusį mėnesį pranešė, kad šalies rytuose nukrito ir sprogo dronas.

Dar anksčiau ES ir NATO narėje Rumunijoje, kuri ribojasi su Moldova ir Ukraina, sprogo keli dronai.

Nuo karo Ukrainoje pradžios 2022 metų vasarį Moldovos oro erdvė buvo pažeista dešimtis kartų.

Prezidentė Maia Sandu teigė, kad šaliai reikia stiprinti kovos su dronais ir trukdžių sistemas.

Moldova, kuri nori prisijungti prie ES, kaltina Rusiją aktyviu kišimusi į jos politiką ir baiminasi, kad gali atsidurti Maskvos taikiklyje.

Dniepropetrovsko srityje 425-ojo atskirojo šturmo pulko „Skelia“ kariai išlaisvino 6 gyvenvietes: Ternovę, Zaporizkę, Novogeorgyjivką, Voronę, Sičnevę ir Malijivką. Kaip pranešė padalinys, pasistūmėjimo gylis siekia 25 kilometrus.

Kariškių duomenimis, puolimo metu kritinių nuostolių patyrė Rusijos 120-oji jūrų pėstininkų divizija ir 68-ojo armijos korpuso padaliniai.

„Dešimtys šturmo grupių vienu metu pradėjo judėti iš Velykomychajlivkos rajono rytų ir pietų kryptimis. Šturmo veiksmai buvo vykdomi nuolat palaikant iš oro. Visą parą buvo naikinamos priešo pozicijos mūsų padalinių judėjimo keliuose. Sistemiškai vyko darbas nustatant ir naikinant priešo pilotus“, – pažymima pranešime.

„Skelia“ atstovai papasakojo, kad Temyrivkoje buvo sunaikintos Rusijos 656-ojo motorizuotojo šaulių pulko gyvosios jėgos susitelkimo vietos. Per šią gyvenvietę eina priešui svarbus logistikos maršrutas.

„Skelia“ padalinių pasistūmėjimas leido perimti šį maršrutą į ugnies kontrolę ir padidinti smogiamųjų dronų veikimo nuotolį. Operacijos rezultatas – išlaisvinta daugiau nei 120 kvadratinių kilometrų teritorijos. Priešas patyrė didelių nuostolių ir yra priverstas trauktis iš Dnipropetrovsko srities“, – pridūrė pulkas.

Imago / Scanpix nuotr./Mitchas McConnellis

Kitą dieną po to, kai mirė senatorius Lindsey Grahamas – vienas pagrindinių Ukrainos rėmėjų JAV Kongrese – apie savo hospitalizaciją pranešė kitas senatorius, Mitchas McConnellis. Buvęs respublikonų lyderis Kongreso aukštuosiuose rūmuose, M.McConnellis aktyviai rėmė milijardų dolerių skyrimą Ukrainai Joe Bideno prezidentavimo metu. O neseniai jis pareikalavo Gynybos departamento atsakomybės už tai, kad Kongreso patvirtinti 400 mln. dolerių ginkluotei Kyjivui pirkti „dulka Pentagone“.

M.McConnellis darbe nepasirodė jau kelias savaites, o tai pasėjo gandus apie 84 metų senatoriaus sveikatą. Sekmadienį jis pranešė, kad birželį griuvo ir po to atsidūrė ligoninėje, skelbia CNN. „Gydytojai patvirtino, kad man nėra jokių lūžių ar smegenų sukrėtimo. Man nebuvo nei infarkto, nei insulto. Neturiu nei auglių, nei kraujosruvų. Tačiau trumpam buvau praradęs sąmonę ir buvau nugabentas į ligoninę“, – pareiškė M.McConnellis, paviešinęs nuotrauką su žmona ir sekmadienio „The Washington Post“ numeriu, atverstu ties sporto skyriumi.

Šiuo metu jis yra reabilitacijos centre ir „kol kas negalės grįžti į Senato posėdžių salę dalyvauti balsavime“, tačiau toliau „intensyviai dirba“ prie įstatymų leidybos darbotvarkės. M.McConnellis vadovauja Gynybos asignavimų pakomitečiui ir balandžio pabaigoje sukritikavo Pentagoną už tai, kad šis vilkina 400 mln. dolerių skyrimą ginkluotės pirkimui Ukrainai iš Amerikos įmonių. Ši suma yra rezervuota biudžete, tačiau Pentagonas atsisako pateikti informaciją, kodėl lėšos iki šiol nepervestos, „The Washington Post“ rašė M.McConnellis.

Lėšų skyrimas yra svarbus pačių JAV nacionaliniam saugumui, primygtinai tvirtino M.McConnellis: „[Donaldo] Trumpo siekis užbaigti karą yra kilnus tikslas. Tačiau svarbi ir taikos kaina bei ios stabilumas. Pentagono požiūris – paramos Ukrainai vilkinimas – iš esmės yra ta pati strategija, kurios laikėsi prezidentas Joe Bidenas. Jau nekalbant apie tai, kad neryžtingumas teikiant Ukrainai būtiną pagalbą silpnina jos gebėjimą apsiginti nuo agresijos ir kenkia diplomatinių derybų perspektyvoms.“

Šeštadienį, prieš M.McConnellio pareiškimą apie patekimą į ligoninę, netikėtai mirė 71 metų senatorius L.Grahamas – pirminiais duomenimis, dėl aortos plyšimo. Tai įvyko po to, kai jis grįžo iš Ukrainos, kur apsilankė po NATO viršūnių susitikimo Turkijoje. Kyjive L.Grahamas, glaudžiai bendradarbiavęs su D.Trumpu, papasakojo apie galutinį „pragariškų sankcijų“ prieš Rusiją įstatymo projekto suderinimą su administracija. Šis projektas, be kita ko, suteikia JAV prezidentui įgaliojimus įvesti 500 procentų muitus importui iš šalių, perkančių Rusijos naftą, dujas ir uraną.

M.McConnellis vaikystėje persirgo poliomielitu. Tikėtina, kad jo pasekmės pradėjo ryškėti pastaraisiais metais, pažymi CNN. Senatorius kelis kartus griuvo ir patyrė kaulų lūžių, prarado sąmonę, o kartą sustingo per spaudos konferenciją, nepajėgdamas tęsti kalbos.

Ukrainos nacionalinės policijos nuotr./Stanislavas Lučanovas

Vykstant žmogžudystės tyrimui, sulaikytas Prancūzijoje apmokytos ir skandalais pagarsėjusios Ukrainos brigados „Ana Kyjivietė“ vadas, pirmadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Tai naujausias skandalas, ištikęs šią brigadą. Ji turėjo tapti pavyzdine kovine jėga ir Prancūzijos paramos Ukrainai simboliu, tačiau nuo pat įkūrimo 2024 metais susiduria su sunkumais, tokiais kaip masiniai dezertyravimai, silpna kovos dvasia ir įrangos trūkumas.

Žinia apie brigados vado sulaikymą pasirodė tuo metu, kai V. Zelenskis atskrido į Paryžių susitikti su Ukrainos rėmėjais Europoje, siekdamas daryti spaudimą Rusijai, kad ši užbaigtų karą, ir gauti oro gynybos sistemų Kyjivui.

155-oji atskiroji mechanizuotoji brigada/Stanislavas Lučanovas

Ukrainos policija teigia, kad minimo dalinio vadas Stanislavas Lučanovas yra įtariamas dėl birželį Kyjivo srityje dingusių dviejų brolių pagrobimo ir nužudymo.

Policija teigia, kad broliai per konfliktą dėl triukšmo įžeidė moterį. Moters vyras pasitelkė kitus karius, kad „atsikeršytų“ broliams.

Plačiau skaitykite ČIA.