Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Gitanas Nausėda prabilo apie naujas grėsmes iš Rusijos: gauname signalų iš tarnybų
10:52
Prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino prieš kelias savaites užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad Rusija planuoja provokacijas Lenkijoje ar Baltijos šalyse, kurios gali būti skirtos testuoti NATO vienybę.
Anot prezidento, ši informacija yra pagrįsta žvalgybiniais duomenimis, o kalbama apie galimus Rusijos smūgius kritinei infrastruktūrai regione, kurie gali būti vykdomi ir konvencinėmis, ir kitokiomis priemonėmis.
„Yra tokių signalų, juos mes gauname iš savo tarnybų. Jie nėra identifikuojantys labai aiškiai vietą, laiką, nes to tiesiog neįmanoma nustatyti, kadangi ir ana pusė galbūt ne visada yra planavimo proceso pabaigoje, o mes tik žinome apie patį planavimą arba apie patį tikslą“, – interviu BNS sakė G.Nausėda.
„Tai taip, aš negaliu paneigti, kad tokios informacijos turime ir kad kalbama apie kinetinio pobūdžio, ne plataus masto, bet vis dėlto tikslingas kinetinio pobūdžio operacijas, kurios, labai tikėtina, gali būti nukreiptos į kritinės infrastruktūros objektus“, – pridūrė jis.
Pasak prezidento, pastaruoju metu Lietuvos kritinės susisiekimo ir energetikos infrastruktūros apsauga buvo sustiprinta.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Mes žinome, ką tu planuoji, nedaryk to“: Lenkija įvardijo suktą Putino planą
16:02
Lenkijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Kremlius gali panaudoti Ukrainos dronus operacijai po „svetima vėliava“, siekdamas sukurti pretekstą naujam konflikto eskalavimui.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Rusija gali panaudoti Ukrainos dronus provokacijai prieš NATO narę ar net savo pačios teritoriją. Apie tai jis kalbėjo vizito JAV metu, praneša „Polsat News“.
Pasak R.Sikorskio, Varšuva atidžiai stebi Kremliaus veiksmus ir neatmeta scenarijaus, pagal kurį Rusija bandys sukurti pretekstą eskalacijai.
„Putinas netgi pasakė kažką panašaus maždaug prieš mėnesį. Jis pareiškė: jei mus užpuls NATO narė, mes atsakysime. Todėl įtariame, kad jis planuoja paruošti Ukrainos dronus ir panaudoti juos puolimui prieš NATO narę arba Rusiją, o tada atsakyti į tokį puolimą“, – teigė Lenkijos užsienio reikalų ministras.
„Mes žinome, ką tu planuoji, nedaryk to“
R.Sikorskis teigė, kad panašūs metodai istorijoje jau ne kartą buvo naudojami autoritarinių režimų.
„Tokie režimai visada taip elgiasi. Primenu 1939 metų Glivicės provokaciją, kai „Abwehr“ (Vokietijos ginkluotųjų pajėgų karinės žvalgybos ir kontržvalgybos – red. past.) agentai, persirengę lenkų kareiviais, užgrobė radijo stotį tuometinio Reicho teritorijoje. Mūsų žinia Vladimirui Putinui tokia: mes žinome, ką tu planuoji, nedaryk to“, – pabrėžė R.Sikorskis.
Tuo pačiu metu jis pažymėjo, kad, jo nuomone, Rusija kol kas neturi pakankamų galimybių tiesiogiai pulti Lenkiją, tačiau ji gali imtis įvairių provokacijų.
Anksčiau Vakarų žiniasklaida pranešė, kad Jungtinės Valstijos, manoma, įspėjo Lenkijos valdžią apie galimą Rusijos ginkluotą provokaciją. Remiantis žiniasklaidos duomenimis, Maskva galėjo vertinti tokį scenarijų kaip būdą patikrinti NATO pasiryžimą vykdyti kolektyvinės gynybos įsipareigojimus.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad jo šalis ruošiasi „įvairiems“ scenarijams, atsižvelgiant į vis aktyvesnes diskusijas dėl galimos Rusijos provokacijos. Jis spėjo, kad artimiausi mėnesiai gali būti „kritiniai“.
Latvijos prezidentas: Rusija gali imtis provokacijų regione
15min primena, kad Lietuvoje viešintis Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius trečiadienį perspėjo, kad Rusija provokacijų regione gali griebtis tada, kai reikšmingai ims silpti mūšio lauke Ukrainoje.
„Informacija, kurią mes gauname iš Lietuvos, Latvijos, kitų NATO valstybių, informacija, kurią gauname iš skirtingų valstybių tarnybų, rodo skirtingus bandymus rengti sabotažą, hibridinius išpuolius, jais norima sumenkinti mūsų šalių saugumą ir jie yra labai tikėtini“, – spaudos konferencijoje Vilniuje teigė Latvijos prezidentas.
„Mes turime būti nepaprastai pasiruošę, kad, kai karas Ukrainoje pereis į tą etapą, kai Rusija nebepasieks daugiau jokių pergalių, nebesugebės judėti į priekį mūšio lauke, galbūt net ir nepasiekus visiškos Ukrainos pergalės, tačiau tokioje situacijoje Rusija gali netiesiogiai bandyti penkto straipsnio ir reagavimo mechanizmus Aljanso lygmeniu, Europos Sąjungos lygmeniu“, – pridūrė E.Rinkevičius.
Tai jis kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį interviu BNS patvirtinus Vakarų žiniasklaidoje prieš kelias savaites pasirodžiusią informaciją, kad Rusija gali surengti provokacijų Baltijos šalyse ir Lenkijoje, siekdama patikrinti NATO vienybę.
Anot Latvijos prezidento, saugumo tarnybos jau dabar sulaiko vis daugiau žmonių, kurie šnipinėja Rusijai, Baltarusijai ar bendradarbiauja su šiomis valstybėmis.
„Tai jie iš tiesų testuoja mūsų pasirengimą, mūsų budrumą. Turime būti pasirengę duoti atsaką ir reaguoti į naujas grėsmes“, – sakė E.Rinkevičius.
„Artimiausi keletas ar net 12 mėnesių bus iš tiesų esminiai Baltijos šalių saugumui, mes iš tiesų jau matome, kad hibridinės operacijos vyksta jau keletą metų“, – pridūrė jis.
Tuo metu G.Nausėda teigė, kad nors Rusija šiuo metu nepajėgi vykdyti plataus masto karinių operacijų prieš NATO valstybes, ji gali planuoti mažesnio masto, tačiau didelę žalą galinčias padaryti atakas prieš kritinę infrastruktūrą.
„Tokią informaciją, aš negaliu sakyti, kad mes gauname nuo vakar, mes tokio pobūdžio informacijos gauname jau praktiškai pastaruosius du, tris mėnesius. Štai kodėl prieš kelias savaites aš organizavau tarpžinybinį, Valstybės gynimo tarybos atstovavimo lygiu, susitikimą, kuriame labai rimtai kalbėjome apie tai, į kokius objektus tokios operacijos galėtų būti nukreiptos“, – sakė prezidentas.
G.Nausėda pabrėžė, jog Lietuva turėtų „neužsiliūliuoti vasariškomis nuotaikomis ir galvoti, kad karas vyksta kažkur toli nuo Lietuvos“.
„Karas vyksta netoli Lietuvos ir to apraiškas mes matome beveik kiekvieną dieną. Nesvarbu, ar tai pasireiškia Baltarusijos hibridinėmis atakomis, nelegalia migracija, visokių skraidančių objektų siuntimu į mūsų šalies teritoriją, bet tai pasireiškia taip pat ir tas planavimas vyksta praktiškai Maskvoje ir mes žinome, kad tas planavimas nė minutei nesustoja“, – pridūrė jis.
Kaip anksčiau BNS teigė G.Nausėda, informacija apie galimas Rusijos provokacijas paremta žvalgybos duomenimis, o tarp galimų scenarijų minimos atakos prieš kritinę infrastruktūrą regione, galinčios būti vykdomos ir konvencinėmis, ir kitokiomis priemonėmis.
Pastaruoju metu Lietuvoje buvo sustiprinta svarbiausių susisiekimo ir energetikos objektų apsauga.
Lenkijoje kuriamas naujas karinis dalinys – Pasienio gynybos komponentas
15:36
Rytinio flango apsaugai stiprinti Lenkijoje kuriamas naujas karinis dalinys – Pasienio gynybos komponentas, pranešė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
„Kaip prieš daugelį metų Lenkija įsteigė Pasienio apsaugos korpusą, taip šiandien mes formuojame Pasienio gynybos komponentą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė W. Kosiniakas-Kamyszas, turėdamas omenyje 1924 metais įkurtas pajėgas rytinei sienai ginti.
Ministras nurodė, kad vėliau trečiadienį paskirs dalinio vadus ir pateiks daugiau informacijos apie naująją karinę struktūrą.
W. Kosiniakas-Kamyszas šį dalinį apibūdino kaip „kitą mūsų rytinės sienos stiprinimo etapą, kartu su 10 mlrd. zlotų (2,3 mlrd. eurų) vertės programa „Rytų skydas“ ir vykdomomis operacijomis, kurios jau gerokai sumažino bandymų neteisėtai kirsti sieną skaičių“.
Pasienio gynybos komponentas veiks Krašto apsaugos savanorių pajėgų (WOT) sudėtyje ir bus sudarytas iš keturių brigadų, dislokuotų palei Lenkijos rytinę sieną.
Šiai iniciatyvai Gynybos ministerija pritarė 2025 metų spalį.
Naujasis dalinys perims atsakomybę už sienos apsaugos užduotis, o tai leis reguliariosios kariuomenės narius, šiuo metu dalyvaujančius operacijoje „Saugi Palenkė“, perkelti į kitas užduotis.
Ursula von der Leyen pranešė apie susitarimą dėl dronų gamybos
15:35
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pranešė apie susitarimą su Ukraina dėl dronų, kuriuo siekiama paskatinti bendrą šios itin svarbios mūšio lauko technologijos gamybą.
„Šis susitarimas sujungs Ukrainos išradingumą ir Europos pramonės mastą“, – Kyjive sakė U. von der Leyen, atsiėmusi apdovanojimą iš prezidento Volodymyro Zelenskio.
ES vadovė žada tolesnę paramą kovoje su Rusijos invazija
15:33
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį nuvyko į Kyjivą dalyvauti Ukrainos valstybingumo dienos minėjime ir pažadėjo tolesnę karinę bei finansinę paramą šalies nepriklausomybei.
Pažadas duotas Ukrainai toliau priešinantis daugiau kaip ketverius metus trunkančiai Rusijos plataus masto invazijai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis pasisakė dėl gynybos ministro Fedorovo atstatydinimo
15:23 Atnaujinta 15:31
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar neapsisprendė, ar Mychaila Fedorovas liks gynybos ministru naujoje vyriausybėje. Tai jis pareiškė, atsakydamas į žurnalistų klausimus trečiadienį, liepos 15 d., praneša „RBK-Ukraina“.
V.Zelenskis pranešė, kad prieš liepos 15 d. vakare vyksiantį frakcijos „Tautos tarnas“ posėdį, kuriame dalyvaus kandidatas į ministro pirmininko postą, „Naftogaz“ vadovas Serhijus Koreckis, susitiks su M.Fedorovu.
„Antrasis prioritetas – tai dialogas tarp kariuomenės ir Gynybos ministerijos, šaukimo centrų problemų sprendimas ir oro erdvės uždarymas. Dėl to šiandien taip pat kalbėsiuosi su mūsų kariuomenės vadovybe bei Ukrainos gynybos ministru. Visa tai padarysiu iki frakcijų posėdžių“, – pareiškė prezidentas.
V.Zelenskis taip pat išklausys S.Koreckio pasiūlymus dėl ministrų naujojoje vyriausybėje.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Gazprom“ pasiekė dugną: to nebuvo 17 metų
14:35
Trečiadienį Maskvos biržoje „Gazprom“ akcijos pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius 17 metų, reaguodamos į naujienas, kad Kinija de facto sustabdė derybas dėl dujotiekio „Sibiro galia-2“, kuriuo Kremlius tikėjosi pakeisti prarastas Europos dujų rinkas.
Prekybos metu „Gazprom“ akcijos nukrito iki 90,21 rublio – žemiausio lygio nuo 2008 m. lapkričio 20 d., vienu metu praradusios beveik 3 proc.
Nuo metų pradžios smuko 27 proc.
Nuo liepos pradžios „Gazprom“ akcijos atpigo 11 proc., nuo metų pradžios – 27 proc., o, palyginti su 2021 m. rudens, prieš karą pasiektais rekordais, prarado beveik 80 proc. kapitalizacijos.
Šiuo metu dujų milžino kapitalizacija siekia 2,147 trilijono rublių, arba 28 mlrd. JAV dolerių – tai 36 kartus mažiau nei 1 trilijono JAV dolerių kapitalizacija, kurią prieš du dešimtmečius pažadėjo pasiekti bendrovės vadovas Aleksejus Milleris, skelbia „The Moscow Times“.
„Gazprom“, valdantis didžiausius pasaulyje patvirtintus dujų išteklius, prarado savo didžiausius klientus po nesėkmingo Kremliaus bandymo „sušaldyti“ Europą, siekiant išsiderėti nuolaidų dėl Ukrainos. „Gazprom“ tiekimas į Europos rinką sumažėjo iki mažiausio lygio nuo 1970-ųjų pradžios, o planai nukreipti į ES eksportuojamas dujas į Kinijos rinką žlunga.
Kinija liepė apie tai nebekalbėti
Remiantis „The Wall Street Journal“ (WSJ) duomenimis, per paskutinį Vladimiro Putino vizitą Pekine Kinijos pareigūnai paprašė daugiau nebekelti klausimo dėl naujo dujotiekio „Sibiro galia-2“, kol nepasikeis Rusijos sąlygos. Kinija, pasak WSJ šaltinių, reikalauja sumažinti dujų kainą iki Rusijos vidaus lygio, kuris yra 5 kartus žemesnis už dabartines „Gazprom“ kainas Kinijai, į kurias jau įskaičiuota daugiau nei 30 proc. nuolaida.
Kinijoje, matyt, manoma, kad jei Rusija nebeturi alternatyvių pardavimo rinkų, galima diktuoti savo sąlygas, pažymi investicijų bankininkas Jevgenijus Koganas.
Nuo 2027 m. rugsėjo mėn. įsigalios Europos embargas dujotiekio dujoms iš Rusijos, o tai reiškia, kad „Gazprom“ praras paskutinius klientus ES – Vengriją, Slovakiją ir Graikiją.
„Šiuo metu Kinija turi pakankamai „galimybių langą“ dempingui, nes daugelis Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos SGD tiekėjų bus pasirengę parduoti dujas Kinijai už sumažintą kainą, kadangi dėl neaiškios padėties aplink Hormuzo sąsiaurį jie neturi galimybių parduoti dujas į Europą“, – pažymi „Freedom Global“ vyriausioji analitikė Natalija Milčakova.
Investicijos į „Sibiro galią-2“ vertinamos 10 mlrd. JAV dolerių, primena ji.
„Be to, jei dujotiekis eis per Mongoliją, neišvengiamai kils klausimas, už kokią kainą Mongolija sutiks pirkti rusiškas dujas, kad galėtų dalyvauti projekte. Gana tikėtina, kad ši šalis gali pareikalauti sau nuolaidos, panašios į tą, kuri suteikta Kinijai“, – priduria N.Milčakova.
Estija papasakojo daugiau, kaip Rusija ėmė šaudyti per pratybas
13:58
Rusija surengė karines pratybas pasienyje su Estija prie svarbaus Peipaus ežero, kurių metu buvo paleisti šūviai.
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras antradienį tiesioginėje „Postimees“ laidoje pareiškė, kad liepos 9 d. Peipaus ežere vykusios Rusijos šaudymo pratybos nėra priežastis nerimauti, nes jos vyko pačios Rusijos teritorijoje.
„Nėra reikalo labai nerimauti, nes pasienio apsauga stebėjo situaciją. Vidaus vandenys yra mūsų pasienio apsaugos kontrolėje. Tai išties neįprasta tuo atžvilgiu, kad rusai anksčiau niekada nėra rengę tokių šaudymų Peipaus ežere. Žinoma, jie tai darė savo teritorijoje“, – kalbėjo Estijos gynybos ministras.
„Šįkart jų tikslas buvo treniruotis naikinti vandens ar jūrinius dronus. Galbūt oro sąlygos neleido jiems to padaryti Suomijos įlankoje, o gal dėl kokios nors kitos priežasties tai buvo atlikta Peipaus ežere. Arba tokia užduotis buvo pavesta ir vienetams, dislokuotiems už Pyrisarės salos. Kol kas sunku įvertinti, kaip jiems sekėsi, bet atrodo, kad valdžios struktūrose tvyro tam tikra panika.“
Pasak ministro, viena vertus, Peipaus ežere vykdomos pratybos, kurios iš tikrųjų turėtų būti atliekamos jūroje. Kita vertus, matome, kad Rusijos degalų krizė pasiekė ir pasienio apsaugą – „pasienio apsaugos pareigūnams buvo įsakyta valyti sieną dalgiais, taigi Rusijoje vyksta gana keisti dalykai“.
„Rusija nuolat rengia įvairias pratybas“
„Kaip jau sakiau, vidaus vandenų telkiniai yra policijos ir sienos apsaugos tarnybos kompetencijoje. Būtent ji nusprendė, ar pranešti apie tai, ar ne. Pati Rusija savo pusėje nuolat rengia įvairias pratybas, kaip ir mes. Rusijos žiniasklaidoje nematome, bent jau nematėme, kad, pavyzdžiui, „Siili“ ar „Kevadtorm“ pratyboms (Estijoje – red. past.) būtų skirta daug dėmesio, nors buvo paleista nemažai šūvių ir judėjo didelės žmonių masės. Sausumoje Rusija taip pat yra rengusi tokias šaudymo pratybas anksčiau“, – kalbėjo Estijos gynybos ministras.
„Šiuo atveju žmonės apie tai sužinojo ir pranešė. Policijos ir sienos apsaugos tarnyba pateikė išsamesnę informaciją apie tai, kas įvyko. Ne visada tai yra vertinimo klausimas, kad kiekvieną kartą būtų atskirai sprendžiama, ar reikia apie tai paskelbti viešai, ar ne. Kadangi tai įvyko Rusijos pusėje, Estijos teritorijai, taip sakant, grėsmės nekilo“, – kalbėjo ministras.
Anksčiau Estijos vidaus reikalų ministras Igoris Taro sakė, kad bet kokios pratybos prie sienos yra provokacinio pobūdžio.
„Turime labai griežtas taisykles, kaip elgtis pasienio zonoje, ką daryti ir ko nedaryti, – sakė jis. – Paprastai gynybos pajėgos ne tiesiog lipa prie sienos, kad iš niekur nieko surengtų kokias nors pratybas. Žvelgiant į pastarąjį rusų elgesį, atrodo, kad jie provokuoja ir nuolat išbando įvairius su siena susijusius dalykus – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme“, – sakė Estijos vidaus reikalų ministras.
Kas vyko
15min primena, kad Rusija praėjusią savaitę pirmą kartą per ilgą laiką ir be išankstinio pranešimo surengė kovinio šaudymo pratybas Peipaus ežere, vos už kelių kilometrų nuo Estijos sienos, skelbė dienraštis „Postimees“.
Incidentą, kurį buvo galima girdėti Estijos Peipaus ežero pusėje, ypač neįprastu daro tai, kad pratybos vyko pačiame ežere, o ne prie sausumos sienos.
Estijos policijos ir sienos apsaugos tarnyba išliko gana santūri apibūdindama šį įvykį. Pietų prefektūros sienos apsaugos biuro vadovo pavaduotojas Tauno Tammikas sakė, kad nors Rusijos pusė neinformavo Estijos apie kovinio šaudymo pratybas, pasieniečiai kasdien stebi įvykius prie sienų ir žinojo, kas vyksta kitoje sienos pusėje.
Siaubas Uralo krašte: žemė slenka iš po kojų tiesiogine prasme
13:10
Rusijos Uralo krašte žemė slenka iš po kojų tiesiogine to žodžio prasme – po potvynio vietiniai gyventojai ėmė skambinti pavojaus varpais dėl nuošliaužų.
Stiprių liūčių ir potvynių pasekmes pastebėjo Kamyšlovo gyventojai Sverdlovsko srityje. Žemės įgriuvimai ir nuošliaužos keičia kraštovaizdį tiesiog šalia gyvenamųjų namų, skelbia kanalas „Baza“.
„Ojojoj! Siaubas! Dėde, pasitrauk toliau! Ojojoj, man galva sukasi“, – šaukė viena moteris, liepdama giminaičiui elgtis atsargiai, kuomet pajudėjo žemė.
Plačiau skaitykite ir vaizdus pamatykite ČIA.
Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo šeši žmonės
12:13
Per Rusijos smūgius visoje Ukrainoje trečiadienį žuvo šeši žmonės ir dar mažiausiai 20 buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.
Dieną surengtos atakos buvo nukreiptos prieš pramonės ir medicinos įstaigas Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje ir šiaurės rytiniame Sumų mieste, esančiame netoli sienos su Rusija.
„Priešas paleido šešias valdomas aviacines bombas, – sakė Sumų srities gubernatorius Olehas Hryhorovas. – Trys žmonės žuvo, o 17 buvo sužeisti.“
„Tarp žuvusiųjų yra moteris ir vyras, – pridūrė jis. – Kitas asmuo patyrė itin sunkių sužalojimų, todėl šiuo metu neįmanoma nustatyti jo lyties.“
Odesa išgyveno dar vieną Rusijos dronų ir raketų atakų dieną, nukreiptą prieš jos uostą ir civilinę infrastruktūrą, pranešė vietos pareigūnai.
„Masinė kombinuota raketų ir dronų ataka prieš Odesos sritį tęsiasi jau penktą dieną iš eilės“, – sakė gubernatorius Olehas Kiperis.
„Trys žmonės žuvo, o dar mažiausiai trys buvo sužeisti“, – pridūrė jis.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino Ukrainos miestų bombardavimą.
Antradienį Jungtinės Tautos (JT) pranešė apie staigų civilių aukų skaičiaus augimą per pirmąjį 2026 metų pusmetį – birželį šis skaičius pasiekė ketverių metų aukštumas.
Svarbią Ukrainai dieną Europos lyderiai atvyko į Kyjivą
12:09
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir keli kiti Europos lyderiai trečiadienį, liepos 15 dieną, Ukrainai minint Valstybingumo dieną, atvyko į Kyjivą, kad pabrėžtų nuolatinę Europos Sąjungos (ES) paramą ukrainiečiams, praneša portalas „The Kyiv Independent“.
U. von der Leyen vizitas surengtas po to, kai Kyjivas atidarė dar vieną derybų su ES skyrių, kaip tikimasi, atnešiantį naujų gynybos susitarimų.
„Ką tik atvykau į Kyjivą 11-ajam savo vizitui Ukrainoje karo metu“, – atvykusi socialiniame tinkle „X“ paskelbė U. von der Leyen.
„Tai ypatinga akimirka. Ukraina sukūrė stiprų karinį postūmį. Situacija keičiasi“, – sakė ji.
EK pirmininkė žadėjo pranešti apie naujas iniciatyvas, skirtas integruoti Ukrainos ir Europos gynybos pramonę.
Tarp kitų į Ukrainos sostinę atvykusių Europos lyderių yra Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas, Moldovos prezidentė Maia Sandu, Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Janša ir Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius.
Šie lyderiai dalyvaus penktajame Ukrainos ir Pietryčių Europos viršūnių susitikime – regioniniame forume, kuriuo siekiama skatinti Ukrainos ir Pietryčių bei Rytų Europos partnerių bendradarbiavimą.
