Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijoje – milijardierių sujudimas: kas vyksta
12:32
Keletas milijardierių iš turtingiausių Rusijos žmonių, tarp jų – artimi Vladimiro Putino aplinkos žmonės, per pastaruosius metus į užsienį išvedė milijardus dolerių, rašo „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais ir žurnalistų išnagrinėtais dokumentais.
Agentūra pažymi, kad kapitalo išvedimo priežastimi tapo nuogąstavimai dėl šalies ekonomikos būklės ir turto konfiskavimo.
Per pastaruosius metus pasikeitė kai kurių turtingiausių rusų investicinių portfelių struktūra, teigė „Bloomberg“ šaltiniai. Ši tendencija sustiprėjo pastaraisiais mėnesiais. Jie pradėjo investuoti į kriptovaliutas, užsienio nekilnojamąjį turtą ir privačius investicinius fondus, pranešė pašnekovai.
Per 2026 m. iš Rusijos per neoficialius kanalus, pavyzdžiui, kriptovaliutą, ištekėjo dešimtys milijardų dolerių, agentūrai teigė du šaltiniai, pažymėdami, kad tai daugiau nei praėjusiais metais. Kaip pažymi „Bloomberg“, tokį kapitalo nutekėjimą sunku apskaičiuoti, tačiau agentūra savo šaltinių vertinimą vadina konservatyviu.
Agentūra verslininkų veiksmus sieja su aktyvesne turto konfiskavimo kampanija Rusijoje, taip pat su Rusijos ekonomikos sulėtėjimu. Kai kurių verslininkų nerimas sustiprėjo po kovo mėnesį įvykusio uždaro susitikimo su Vladimiru Putinu, kurio metu milijardierius Suleimanas Kerimovas pasiūlė įnešti įnašą į valstybės biudžetą.
Nuo 2024 m. pastebimas turtingų rusų susidomėjimo kapitalo investavimu už šalies ribų augimas dėl didėjančio spaudimo pačioje Rusijoje, „Bloomberg“ teigė šaltinis, susipažinęs su turtingų rusų finansinėmis schemomis. Vienas verslininkas, kalbėjęsis su agentūra, papasakojo, kad perveda pinigus į Kiprą ir JAE dėl valstybės spaudimo verslininkams. Kitas „Bloomberg“ pašnekovas pasakojo, kad pradėjo investuoti į Afriką. Dar du teigė, kad investuoja į JAE, Turkiją ar Saudo Arabiją tokiais pat kiekiais kaip ir praėjusiais metais.
Keletas agentūros šaltinių teigė, kad Dubajuje pastebimas rusų pirkimų prabangaus nekilnojamojo turto augimas. Be to, jų teigimu, matomas investicijų į nekilnojamąjį turtą Turkijoje ir Monake padidėjimas.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neatsakė į agentūros užklausą.
Rusų turtuoliai nori antros pilietybės
Tuo tarpo „The Moscow Times“ skelbia, kad turtingų rusų susidomėjimas programomis, leidžiančiomis įgyti antrąją pilietybę salų valstybėse – Vanuatu, San Tomėje ir Prinsipėje bei kitose – smarkiai išaugo. Leidinys remiasi nekilnojamojo turto užsienyje agentūra „Intermark Global“. Bendrovė priėjo prie tokios išvados remdamasi susidomėjimu nekilnojamojo turto pirkimu šiose mažosiose valstybėse.
Agentūra nurodo, kad sandorių skaičius Vanuatu per pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo tris kartus. San Tomėje ir Prinsipėje nauja pilietybės įgijimo už investicijas programa buvo pradėta 2025 m. pabaigoje, tačiau per šešis mėnesius sandorių, kuriuose dalyvavo rusai, skaičius šiose salose jau pasiekė Vanuatu lygį.
„Intermark Global“ nepateikia absoliučių skaičių, tačiau su užsienio nekilnojamuoju turtu dirbantis nekilnojamojo turto agentas teigia, kad kalbama apie keliasdešimt sandorių. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra labai mažos teritorijos, galima kalbėti apie didžiulį paklausos antplūdį, daro išvadą jis.
Rusai gali gauti San Tomės ir Prinsipės pasą nuotoliniu būdu, vos per du–keturis mėnesius ir už 90 tūkst. JAV dolerių vienai šeimai.
Jis suteikia teisę be vizos įvažiuoti į 60 šalių ir palengvina leidimo gyventi, studijuoti ir dirbti gavimą Portugalų kalbančių šalių bendrijoje (CPLP) – Portugalijoje, Brazilijoje ir kt., – pasakojo imigracijos programų agentūros darbuotojas. Vanuatu pasas kainuoja dvigubai brangiau – 170–200 tūkst. JAV dolerių vienai šeimai. Jį taip pat galima gauti nuotoliniu būdu per du–keturis mėnesius, o jis suteikia teisę be vizos įvažiuoti į 90 šalių.
Zelenskis mano, kad Mychaila Fedorovas liks jo komandoje
15:24
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs įsitikinęs, kad buvęs gynybos ministras Mychaila Fedorovas liks jo komandoje, tačiau dėl galutinio tolesnio bendradarbiavimo formato jie susitars vėliau.
Apie tai prezidentas kalbėjo per spaudos konferenciją žurnalistams, praneša transliuotojas „Suspilne“.
„Esu tikras, kad jis liks mano komandoje, o šiek tiek vėliau pasikalbėsime, kaip tai atrodys“, – sakė V.Zelenskis.
Anksčiau M.Fedorovas pasakojo, kad po sprendimo neteikti jo kandidatūros iš naujo skirti gynybos ministru jis „normaliai pasikalbėjo“ su prezidentu. Pasak jo, V. Zelenskis pasiūlė jam likti komandoje. M.Fedorovas pažymėjo, kad prezidentas jam siūlė patarėjo pareigas, tačiau jis atsisakė.
„Jis pasiūlė tapti patarėju arba kitu būdu likti komandoje“, – teigė M.Fedorovas.
Ketvirtadienio rytą keliuose Ukrainos miestuose kilo dideli protestai dėl populiaraus gynybos ministro atleidimo.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai Kyjive matė šimtus žmonių, susirinkusių centrinėje aikštėje, giedančių himną, mojuojančių Ukrainos bei Europos Sąjungos (ES) vėliavomis ir skanduojančių „Gėda!“ bei „Grąžinkite Fedorovą!“.
Vietos žiniasklaida pranešė apie protestus ir keliuose kituose miestuose, įskaitant Lvivą, Odesą bei Dniprą.
Tik prieš šešis mėnesius paskirtas M.Fedorovas pelnė modernizuotojo reputaciją. Jis bandė reformuoti Ukrainos kariuomenę, nualintą daugiau nei ketverius metus trunkančios Rusijos invazijos.
Jo atleidimas grasina įnešti neužtikrintumo į kariuomenę tuo metu, kai Ukrainos pozicijos kare yra vienos geriausių per pastaruosius mėnesius – šaliai pavyko sustabdyti Rusijos puolimo tempą ir tolimojo nuotolio dronais smogti Rusijos naftos bei kariniams objektams.
Trečiadienio vakarą M.Fedorovas paskelbė, kad traukiasi iš pareigų, teigdamas, jog jam buvo „didelė garbė tarnauti Ukrainos žmonėms“.
V.Zelenskis dar nepaskyrė M.Fedorovo įpėdinio po daugybės pakeitimų, per kuriuos taip pat buvo atleista ir ministrė pirmininkė.
Ukrainos oro pajėgų vado pavaduotojas Pavlo Jelizarovas taip pat atsistatydino, protestuodamas prieš M.Fedorovo atleidimą.
„Man didelė garbė dirbti su Mychaila Fedorovu. 2022 metais prie gynybos pajėgų prisijungiau tam, kad laimėčiau, o ne tam, kad apsimesčiau, jog kažką darau“, – sakė jis savo atsistatydinimo pareiškime.
Orbano ministras pradėjo dirbti Kinijos bendrovėje – Magyaras skėlė kaip reikiant
15:14
Ilgametis Vengrijos diplomatas Peteris Szijjarto trečiadienį pasitraukė iš politikos, kad užimtų aukštas vadovaujančias pareigas Kinijos elektromobilių gamintojo BYD kompanijoje.
„Vienintelis skirtumas tas, kad nuo šiol už tą patį „darbą“ Peteriui Szijjarto nebemokės Vengrijos mokesčių mokėtojai – tai darys jo tikrasis darbdavys“, – rašė premjeras Peteris Magyaras platformoje „X“.
P.Magyaras, kuris balandį laimėjo rinkimus, nugalėjęs ilgametį nacionalistų lyderį Viktorą Orbaną, teigė, kad P.Szijjarto „jau seniai buvo kaltinamas tarnyste užsienio interesams“ ir dabar prisijungia prie „Kinijos įmonės, kuriai anksčiau jis užtikrino dideles Vengrijos valstybės subsidijas“.
„Žvelgiant atgal, dabar gali būti akivaizdu... kieno interesams buvęs užsienio reikalų ministras... iš tikrųjų tarnavo, susijus su kelių trilijonų forintų vertės investicijomis į baterijų gamybą ir automobilių pramonę“, – rašė P.Magyaras, kurį cituoja „TVP World“.
P.Szijjarto, kuris beveik 12 metų ėjo Vengrijos užsienio reikalų ministro pareigas V.Orbano vyriausybėje ir nuo 2002 m. buvo parlamento narys, teigė, kad priėmė „itin prestižinį pasiūlymą“ iš bendrovės BYD tapti vadovu, atsakingu už šio Kinijos koncerno išorinius santykius ir kitas sritis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos verslus kapoja mirtis: paskelbė skaičius
14:47
Ekonomikos nuosmukis, mokesčių didinimas ir rekordiškai aukšta Centrinio banko bazinė palūkanų norma paskatino staigų Rusijos įmonių bankrotų skaičiaus kilimą.
2026 m. sausio–birželio mėnesiais Rusijos teismai paskelbė bankrutavusiais 3,55 tūkst. juridinių asmenų – tai 10,8 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, praneša „Kommersant“, remdamasis duomenų registro „Fedresurs“ duomenimis.
Pirmojo pusmečio metu stebėjimo procedūros (pirmasis bankroto bylos etapas) buvo pradėtos 2,97 tūkst. įmonių atžvilgiu, o tai yra 20,9 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Be to, kaip matyti iš statistikos, antrą ketvirtį tiek bankrotų, tiek įmonių, kurioms pradėtas taikyti išorinis stebėjimas, skaičius stipriai išaugo. Daugiausia bankrutavusių įmonių buvo Maskvoje (859 atvejai), Maskvos srityje (260) ir Sankt Peterburge (232). Toliau seka Kubanė ir Sverdlovsko sritis – po maždaug 120 juridinių asmenų kiekvienoje.
Be to, kaip matyti iš duomenų, smarkiai išaugo ir pranešimų apie ketinimą oficialiai paskelbti nemokumą skaičius. Per pirmąjį pusmetį tokių pareiškimų iš kreditorių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 18,5 proc., o iš pačių skolingų įmonių – 43 proc. iki 2025 m. ir 83 proc. iki 2024 m.
Bankrotas ir skundai dėl priešbankrotinės padėties palietė IT įmones, mažmeninės prekybos įmones, infrastruktūros įmones ir netgi įmones, gaminančias produkciją gynybos pramonei, rašo „The Moscow Times“.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Aš atsisakiau“: pasitraukiantis Ukrainos ministras trenkė durimis
14:24
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė besitraukiančiam gynybos ministrui Mychailai Fedorovui patarėjo pareigas, tačiau šis atsisakė.
Apie tai ketvirtadienį, liepos 16 d., per spaudos konferenciją papasakojo pat M Fedorovas.
„Vakar su prezidentu turėjome normalią pokalbį, jis pasiūlė tapti patarėju arba rasti kokį nors kitą būdą likti komandoje. Aš atsisakiau patarėjo pareigų. Niekada neturėjau tikslo tapti ministru, likti ministru ar ieškoti sau pareigų“, – pareiškė jis.
M.Fedorovas pridūrė, kad jo negalima apkaltinti tuo, jog jis užsiiminėjo politine veikla, korupcija ar „kūrė kokias nors schemas“.
„Septynerius metus kartu su prezidentu vykdžiau reformas ir buvau tose šalies pertvarkos „karštosiose vietose“, į kurias mane siuntė. Bet šiandien klausimas ne apie mane. Šiandien klausimas apie mus visus. Mes arba užmerkiame akis ir sakome: gerai, tegul viskas lieka kaip buvo. Arba sakome: stop, ukrainiečiai iš tikrųjų moka kariauti“, – pažymėjo ministras, pabrėždamas, kad būtina „keisti požiūrį ir sakyti tiesą“.
M.Fedorovas pažymėjo, kad „pokalbis vyko normaliai, bet, sakykime taip, sprendimas, matyt, jau buvo priimtas arba bus priimtas“.
Spaudos konferencijos metu ministras taip pat pareiškė, kad Ukrainai būtina pakeisti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą Oleksandrą Syrskį, kad būtų galima „asimetriškai nugalėti priešą“.
M.Fedorovas patvirtino konfliktą su vyriausiuoju vadu, pareikšdamas, kad O.Syrskis blokavo visas jo iniciatyvas ir nebuvo pasirengęs aptarti problemų, tačiau „pasirengęs kurti intrigas“.
EK vadovė sveikina naująjį Ukrainos premjerą
14:18
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pasveikino naująjį Ukrainos ministrą pirmininką Serhijų Koreckį pradėjus eiti pareigas ir pareiškė, kad tikisi „tęsti mūsų puikų bendradarbiavimą“ su Kyjivu.
„Esame įsitikinę, kad Ukrainos europinę integraciją iškelsite į šalies transformacijos pastangų centrą. Galite tikėtis visapusiškos mūsų paramos, kai įgyvendinsite savo ambicingą reformų darbotvarkę“, – socialiniuose tinkluose rašė EK pirmininkė U. von der Leyen.
Turkija labai susirūpino dėl Ukrainos smūgių tanklaiviams Juodojoje jūroje
13:25
Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas ketvirtadienį pareiškė, jog Ankara nenori, kad karas Ukrainoje toliau plistų į Juodąją jūrą.
Apie tai jis kalbėjo per vizitą Kyjive, skirtą tarpininkavimo pastangoms skatinti.
Nuo 2022 metų vasario vykstančio plataus masto karo metu Ukraina ir Rusija ne kartą atakavo viena kitos laivus Juodojoje jūroje – svarbiame vandens kelyje abiejų šalių eksportui.
„Nenorime, kad karas išplistų į Juodąją jūrą“, – spaudos konferencijoje kartu su Ukrainos diplomatijos vadovu sakė H.Fidanas.
„Tiesiog nėra jokio paaiškinimo“
„Tiesiog nėra jokio paaiškinimo, kodėl XXI amžiuje karas Europoje tęsiasi penkerius metus. Mums labiau nei bet kada reikia taikos“, – pridūrė jis.
Turkija surengė kelis Ukrainos ir Rusijos derybų raundus – karo pradžioje ir 2025 metais.
Jų rezultatas buvo tik didelio masto apsikeitimai belaisviais, kurie ir taip vyko.
Praėjusį mėnesį Rusijoje su prezidentu Vladimiru Putinu susitikęs H.Fidanas teigė, kad Turkija yra pasirengusi surengti būsimas derybas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sakė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis būtų pasirengęs susitikti su V.Putinu Turkijoje.
Kremliaus vadovas ne kartą atmetė galimybę susitikti su V.Zelenskiu, kol nebus susitarta dėl karo užbaigimo.
JAV vadovaujamos derybos įstrigo, o abiejų šalių taikos sąlygos išlieka labai skirtingos.
Fedorovas kontratakuoja: siūlo atleisti Syrskį
13:05
Atleidžiamas Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas pareiškė, kad Ukrainai būtina pakeisti ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą Oleksandrą Syrskį ir štabo viršininką Andrijų Hnatovą, kad būtų galima „asimetriškai nugalėti priešą“. Tai jis pasakė spaudos konferencijoje ketvirtadienį, liepos 16 d.
M.Fedorovas patvirtino konfliktą su vyriausiuoju vadu, teigdamas, kad O.Syrskis blokavo visas jo iniciatyvas ir nebuvo pasirengęs aptarti problemų, tačiau „pasirengęs kurti intrigas“.
„Tiesą sakant, kai prezidentas pasakė, kad neketina atleisti O.Syrskio, tai buvo jo, kaip vyriausiojo vado, sprendimas. Aš sutinku ir stengsiuosi išmokti dirbti su juo… Tačiau susidūrėme su visišku visų mūsų iniciatyvų blokavimu“, – sakė M.Fedorovas, kurį cituoja portalas „New Voice“.
Jis papasakojo, kad O.Syrskis „pateikė ultimatumą“ ir, užuot sugalvojęs, kaip asimetriškai nugalėti Rusiją, „sugalvojo, kaip suskaldyti šalį“.
Tuo pačiu metu M.Fedorovas pažymėjo, kad nereikėtų nuvertinti O.Syrskio kaip karo vado, nes 2022 m. jis „išgelbėjo šalį“. M.Fedorovas priminė sėkmingas operacijas, skirtas Kyjivo ir Charkivo gynybai, taip pat Chersono išlaisvinimui, kurioms vadovavo O.Syrskis ir kuriose jis pats dalyvavo. Tačiau nuo to laiko karas pasikeitė, pridūrė M.Fedorovas.
Jis taip pat pareiškė, kad, be O.Syrskio, siūlė prezidentui atleisti Generalinio štabo viršininką Andrijų Hnatovą.
„Neturime kito pasirinkimo, jei norime nugalėti priešą asimetriškai, patirdami kuo mažiau nuostolių – taip, kad stiprūs lyderiai ir vadai tobulėtų, o ne būtų nurašyti“, – sakė M.Fedorovas.
Liepos 16 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada turėtų balsuoti dėl kelių ministrų paskyrimo į naująją Serhijaus Koreckio vyriausybę. Manoma, kad bus pakeistas gynybos ministras M.Fedorovas – jį siūloma keisti Vidaus reikalų ministerijos vadovu Ihoriu Klymenka. Ketvirtadienį Kyjive, Charkive, Odesoje ir Lvive vyksta protestai M.Fedorovui palaikyti.
Ukrainoje patvirtintas naujas premjeras
12:35 Atnaujinta 13:06
Ukrainos parlamentas ketvirtadienį patvirtino Serhijaus Koreckio kandidatūrą į premjero postą, pranešė portalas „The Kyiv Independent“.
Valstybinės naftos ir dujų bendrovės „Naftogaz“ generalinį direktorių S.Koreckį išvakarėse nominavo prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tikimasi, kad S.Koreckio ministrų kabinetas bus paskirtas vėliau ketvirtadienį.
Koreckis nurodė tris savo vyriausybės prioritetus
S.Koreckis pareiškė, kad nori, jog jo vadovaujamas Ministrų kabinetas taptų „gynybos, ekonominės plėtros ir europinės integracijos vyriausybe“.
Tai S.Koreckis pareiškė ketvirtadienį, liepos 16 d., per parlamento posėdį, kuriame buvo svarstomas jo paskyrimo į šias pareigas klausimas.
Pasak jo, Ukrainos atsparumui „yra du pamatai“ – tai kariuomenė ir žmonės, kurie, „nepaisant visų karo baisybių, čia gyvena, dirba, gimdo vaikus, atkuria sunaikintą, kuria ir morališkai laikosi jau penktus karo metus“.
„Būtent todėl vyriausybė turi aiškius uždavinius, kurių tikisi Ukrainos visuomenė ir kurių įgyvendinimas reikalauja laiko. Išsamus gynybos pajėgų aprūpinimas, mūsų karo pramonės plėtra, Ukrainos gyventojų parama, socialinė apsauga, ypatingas dėmesys prie fronto esančioms bendruomenėms – ten, kur šiuo metu situacija yra sudėtingiausia“, – sakė kandidatas į ministro pirmininko postą.
Jis pridūrė, kad tarp pagrindinių prioritetų yra šalies pasirengimas artėjančiam šildymo sezonui, verslo rėmimas siekiant išlaikyti ekonominį stabilumą, bendradarbiavimo su tarptautiniais partneriais stiprinimas, tarptautinės pagalbos pritraukimas ir veiksmingas jos panaudojimas, taip pat Ukrainos pažanga siekiant narystės Europos Sąjungoje.
„Turime užtikrinti paramą šalies viduje perkeltiesiems asmenims. Veteranai – mūsų besąlygiškas prioritetas; jie buvo ir lieka juo. Valstybė rėmė veteranus ir toliau tai darys“, – sakė S.Koreckis.
Ką kalbėjo Zelenskis
Trečiadienį V.Zelenskis pareiškė, kad S.Koreckis yra geriausiai pasirengęs tapti kitu Ukrainos ministru pirmininku, pabrėždamas jo patirtį energetikos sektoriuje.
Jo kandidatūra buvo patvirtinta 289 balsais „už“.
Ankstesnė ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko antradienį atsistatydino, vykdydama V.Zelenskio nurodytą vyriausybės pertvarką.
Ukrainos lyderis iki galo nepaaiškino priežasčių, dėl kurių buvo atlikti plataus masto pokyčiai Ukrainos aukščiausioje politinėje vadovybėje, o tai ketvirtadienį sukėlė pasipiktinimą dėl populiaraus gynybos ministro atleidimo iš pareigų karo su Rusija metu.
Šimtai protestuotojų susirinko prie parlamento pastato, reikšdami nepritarimą sprendimui atleisti gynybos ministrą Mychailą Fedorovą, kuris pareigas ėjo pusmetį. Kritikai įspėjo, kad toks žingsnis gali sutrikdyti esmines reformas karo metu.
„Kodėl toks žmogus keičiamas?“: Fedorovo atleidimas Kubiliui – didelė staigmena
11:45
Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybos klausimus, Andrius Kubilius pavadino planuojamą Mychailos Fedorovo atleidimą iš gynybos ministro pareigų „didele staigmena“ ir pareiškė, kad Ukrainos susitarimai su ES dėl ginklų tiekimo ir dronų gamybos finansavimo turi likti galioti.
A.Kubilius interviu leidiniui „Evropejska pravda“ sakė, kad labiausiai jį domina, kas Ukrainoje bus atsakingas už gynybą ir kas nutiks M.Fedorovui.
„Mes labai glaudžiai bendradarbiavome ir iki šiol bendradarbiaujame su Mychaila Fedorovu – tiek prieš, tiek ypač po to, kai jis ėmė vadovauti Gynybos ministerijai. Per šį laikotarpį pavyko iš tiesų daug pasiekti. Įskaitant beveik kasdienius smūgius Maskvai, Sankt Peterburgui, Omskui, Krymui ir pan.“, – sakė jis.
A.Kubilius pažymėjo, kad jei M.Fedorovas nebus paskirtas į analogišką pareigybę atnaujinant vyriausybę, „tai sukels klausimą, kodėl toks žmogus keičiamas“.
„Galbūt jis eis svarbias pareigas kitoje pozicijoje – apie tai kalbėti dar per anksti, nes dar nežinome, kaip atrodys vyriausybė. Mums svarbu, kad būtų tęsiamas tas darbas, kurį pradėjome. Ypač „Ukraine Support Loan“: 60 milijardų – tai labai didelė suma. Kartu su M.Fedorovu pasiekėme nemažą pažangą įgyvendinant šią paskolą ir parengiant pirmąjį, vadinamąjį, ginklų sąrašą“, – sakė Europos Komisijos narys.
Jis taip pat papasakojo, kad apie Julijos Svyrydenko atsistatydinimą iš premjero pareigų sužinojo keliaudamas iš Varšuvos į Helmą.
„Iš tiesų, kartais pokyčiai vyriausybėje yra būtini. Ir mes iš savo pašnekovų čia, Kyjive, girdėjome, kad naujasis ministras pirmininkas tinka šiam postui. Tačiau mane labiausiai domina, kas Ukrainoje bus atsakingas už gynybą ir kas nutiks gynybos ministrui“, – pabrėžė A.Kubilius.
Ką sakė Zelenskis
Po žinios apie Ukrainos gynybos ministro M.Fedorovo atleidimą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis parlamentarams paaiškino, kodėl nusprendė išsiskirti su vienu artimiausių savo sąjungininkų, rašo portalas „Ukrajinska pravda“.
Vienas iš parlamentinės frakcijos posėdyje dalyvavusių partijos „Liaudies tarnas“ deputatų portalui sakė: „Buvo akivaizdu, kad prezidentui labai sunku apie tai kalbėti. Maždaug dešimt minučių jis tiesiog sunkiai rinko žodžius, formuluotes ir bandė paaiškinti savo sprendimą. Tai atrodė racionalu, bet buvo aišku, kad Fedorovo atleidimas jam buvo itin sunkus žingsnis.“
Anot leidinio šaltinių, prezidentas paaiškino, kad nebegalėjo toleruoti nuolatinių konfliktų tarp gynybos ministro ir vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio.
„Jie gyvena dviejuose skirtinguose pasauliuose. Mychaila nori viską skaitmeninti ir kurti sistemą remdamasis technologijomis. Kariškiai tiesiog nori būti išgirsti. Jie prašo nupirkti vieno tipo ginklus, o jis atsisako ir vietoj to finansuoja kitas sritis. Jie tiesiog nustojo vienas kito klausytis“, – sakęs prezidentas, kurį citavo vienas parlamentaras.
Kitas šaltinis pacitavo dar aštresnę prezidento pastabą: „Tai tapo absurdiška. Syrskis ateidavo ir sakydavo: „Fedorovas nieko neduoda konkrečioms operacijoms.“ Tada ateidavo Fedorovas ir atsakydavo: „Mes viską parūpinome, jie tiesiog naudoja tai neteisingai, ne taip ir ne tose vietose.“ Ir tai tiesiog sukosi ratu.“
V.Zelenskis bandė paaiškinti parlamentarams, kad jo pagrindinis tikslas buvo atkurti pusiausvyrą tarp ginkluotųjų pajėgų ir vyriausybės.
Zelenskis siekia šiemet pradėti „Patriot“ raketų gamybą Ukrainoje
11:22
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, kad tikisi iki šių metų pabaigos įgyti technologijų, leidžiančių Ukrainoje gaminti raketas JAV oro gynybos sistemoms „Patriot“.
Kyjivas susiduria su šių oro gynybos sistemų raketų trūkumu. Jos laikomos veiksmingiausiomis kovojant su Rusijos balistinėmis raketomis ir yra itin svarbios ginant Ukrainos sostinę, kuri vis dažniau tampa atakų taikiniu.
„Planuojame iki 2026 metų pabaigos įgyti techninius pajėgumus gaminti savo raketas su ukrainiečių komanda. Tai bus amerikietiškos raketos, pagamintos mūsų pačių pajėgomis“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
„Šiuo metu dirbame prie „Patriot“ licencijų gavimo“, – teigė jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę pareiškė ketinantis leisti Ukrainai gaminti raketas „Patriot“ baterijoms.
Visgi galimos PAC-3 raketų gamybos licencijos sąlygos ir terminai kol kas nėra nurodyti.
Ukrainos žiniasklaidos priemonė „The Kyiv Independent“, remdamasi Ukrainos pareigūnu, pranešė, kad JAV gynybos pramonės grupė „Lockheed Martin“ palaiko būtinų licencijų suteikimą Ukrainai.
Tokių pramoninių pajėgumų sukūrimas pareikalautų daugiau nei metų ir neišspręstų neatidėliotinų Kyjivo poreikių.
JAV perėmėjų raketų atsargos taip pat patiria spaudimą dėl pastarųjų konfliktų Artimuosiuose Rytuose.
JAV analitinio centro FPRI duomenimis, vienos PAC-3 MSE raketos gamyba trunka 24 mėnesius, o jos variklio – 30 mėnesių.
Pirmadienį devynios Europos šalys ir Ukraina paskelbė apie koalicijos, skirtos plėtoti Europos antibalistinius pajėgumus žemyno apsaugai, sukūrimą.
