Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kariniai narai Kryme sunaikino Rusijos bombonešį Su-24M
16:23 Atnaujinta 16:28
Ukrainos nacionalinės gvardijos specialiosios paskirties centro „Omega“ kariniai narai sunaikino Rusijos bombonešį Su-24M okupuotame Kryme esančiame Sakų kariniame aerodrome.
Apie tai ketvirtadienį, liepos 16 d., savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos nacionalinės gvardijos vadas Oleksandras Pivnenka.
Operaciją atliko „Omega“ koviniai narai: aptikę tikslą, jie kruopščiai suplanavo ataką.
Atakos dronai smogė lėktuvui tuo metu, kai jis ruošėsi koviniam skrydžiui, siekdamas surengti dar vieną smūgių seriją Ukrainos teritorijoje: pirmasis dronas pataikė į Su-24M priekį, antrasis sudavė pakartotinį smūgį į degalų bakų sritį, galutinai sunaikindamas lėktuvą.
Pasak vado, tą pačią dieną 1-ojo „Azov“ korpuso ir 2-ojo „Chartija“ korpuso padaliniai taip pat vykdė kovines užduotis daugiau nei 100 kilometrų atstumu. Tarp taikinių – logistikos maršrutai, šaudmenų sandėliai, valdymo punktai, priešlėktuvinės gynybos priemonės, priešo kariuomenės sutelkimo vietos ir aviacija.
CŽA vadovas: Rusijos naujokai mūšio lauke išgyvena vos 20-30 minučių
00:56
JAV CŽA direktorius John'as Ratcliffe'as Pensilvanijoje vykusioje gynybos ir inovacijų viršūnių susitikime teigė, kad dėl Ukrainos pajėgų masinio dirbtinio intelekto valdomų puolamųjų dronų naudojimo vidutinė rusų naujoko išgyvenimo trukmė Ukrainos mūšio lauke siekia 20–30 minučių.
„Mūsų žvalgybos duomenys sutampa su kai kuriais viešai prieinamais pranešimais, kuriuos galbūt matėte iš Ukrainos: vidutinė rusų naujoko, atvykusio į mūšio lauką, išgyvenimo trukmė vertinama 20–30 minučių. Taip yra todėl, kad dirbtiniu intelektu aprūpinti dronai tapo labai specializuotomis ir pigiomis žudymo mašinomis“, – CŽA vadovo žodžius citavo agentūra „Bloomberg“.
Pasak agentūros, nepaisant didelio Rusijos skaičiaus pranašumo prieš Ukrainą, Kyjivui pavyksta sulaikyti Maskvos pažangą daugiausia dėka naujovių puolamųjų dronų srityje. JAV pareigūnai teigia, kad Rusija per savaitę praranda apie 7 tūkst. karių, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad daugiau nei 80 proc. priešo taikinių sunaikinama dronais.
J.Ratcliffe’o pareiškimai pasirodė tuo metu, kai Vašingtonas ir jo sąjungininkai svarsto galimybę skirti naują finansavimą Ukrainos dronų kūrimo programoms ir siekia gauti prieigą prie technologijų, kuriomis grindžiamos dirbtinio intelekto valdymo sistemos, rašo „Bloomberg“.
„The Economist“: Ukrainos smūgiai paverčia Krymą Rusijos „Achilo kulnu“
00:14
Nuo pat 2014 m., kai Rusija aneksavo šį Ukrainos pusiasalį, Krymas tapo jos atspirties tašku. Tačiau dabar Krymas tampa pažeidžiamas.
Leidinio „The Economist“ teigimu, visiška pusiasalio izoliacija suteiktų Ukrainai stiprias pozicijas bet kokiose būsimose derybose. Ukrainos dronų operacijos, nukreiptos į strateginę pusiasalio infrastruktūrą, jau duoda rezultatų.
Pažymima, kad Ukraina, pasitelkdama dronus, puola ne tik strateginius infrastruktūros objektus Kryme, bet ir kelius, geležinkelius bei vandens kelius, jungiančius pusiasalį su Rusija. Konfliktų stebėjimo organizacijos ACLED duomenys rodo, kad iš 692 atakų, įvykdytų nuo 2022 metų, daugiau nei pusė įvyko per pastaruosius 12 mėnesių.
Kerčės tiltas, jungiantis Krymą su Rusija, yra akivaizdus Ukrainos taikinys, todėl juo gabenti pavojingus krovinius, pavyzdžiui, kurą, tapo per daug rizikinga. Sunkvežimių eismas yra visiškai uždraustas. Taip pat sutriko ir susisiekimas jūra.
Leidinys primenama, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas, paprastai bazuojamas Sevastopolyje, buvo priverstas persikelti į tolimesnius uostus. Taip pat liepos 13 dieną Rusija sustabdė laivybą Azovo jūroje – gyvybiškai svarbiame vandens kelyje, kuriuo gabenamas ketvirtadalis jos grūdų eksporto. Kitą dieną Ukraina paskelbė per naktį smogusi 11 laivų.
Rusijos kariai Kryme vis dar turi kuro ir maisto atsargų. Tačiau dabar jų papildymas vyks lėčiau, o civiliai yra priversti kaupti ilgo galiojimo produktus ir naktimis stovėti eilėse prie benzino.
Be to, Ukraina dronais smogia ne tik Krymui. Birželio mėnesį ACLED užfiksavo daugiau nei 100 atakų giliai Rusijos teritorijoje. Rusijos valdžia teigė liepos 13 dieną perėmusi 926 dronus, tačiau socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdo įrašai rodo, kad bent dalis jų prasiveržė.
Smūgiai naftos perdirbimo gamykloms ir kuro paskirstymo tinklams daro žalą eksporto pajamoms ir sukelia kuro trūkumą visoje Rusijoje. Paskutinį kartą tokias ilgas eilės degalinėse rusams teko matyti paskutinėmis SSRS dienomis.
Nuo 2022 metų vasario iki 2026 metų liepos 13 dienos žuvo nuo 367 000 iki 602 000 Rusijos karių, o tai atitinka 1-2 proc. šalies ikikarinio karinio amžiaus vyrų populiacijos.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) teigimu, Rusija per mėnesį į tarnybą pašaukia apie 27 000 karių, tačiau praranda apie 30 000. Gyvybiškai svarbaus tiekimo maršruto per Krymą atkirtimas dar labiau apsunkins tolesnį karo veiksmų tęsimą.
Zelenskis atleido Kyjivo srities karinės administracijos vadovą
23:46
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Tymurą Tkačenką iš Kyjivo miesto karinės administracijos vadovo pareigų, pranešama Prezidento kanceliarijos svetainėje
„Vadovaujantis Ukrainos įstatymo „Dėl karo padėties teisinio režimo“ 4 straipsniu, Tymuras Tkačenka atleidžiamas iš Kyjivo miesto karinės administracijos vadovo pareigų“, – rašoma pranešime.
Sybiha pasiūlė Turkiją galimam Zelensko ir Putino susitikimui
22:17
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Ukraina pritaria tam, jog galimas prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas vyktų Turkijoje.
Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį per bendrą spaudos konferenciją su Turkijos užsienio reikalų ministru.
„Mes pritariame tam, kad Turkija taptų pagrindine vieta, kurioje galėtų įvykti Zelenskio ir Putino susitikimas“, – sakė A.Sybiha.
Pasak jo, Ukraina palankiai vertina Turkijos pastangas, kuriomis siekiama pasiekti taiką. Užsienio reikalų ministras pavadino Ankarą viena iš pasaulinių diplomatinių sostinių.
A.Sybiha pridūrė, kad šalys aptarė tolesnį Turkijos tarpininkavimo vaidmens diplomatiniuose procesuose išsaugojimą.
Žiniasklaida: Rusijos raketa vos nesugadino NATO viršūnių susitikimo
21:22
Praėjusią savaitę, likus nedaug laiko iki NATO viršūnių susitikimo Ankaroje pradžios, nuo kurso nukrypusi rusų raketa sukėlė oro pavojaus signalą Turkijoje, pranešė leidinys „Der Spiegel“.
Kaip teigia leidinys, antradienio rytą apie septintą valandą visoje Turkijoje buvo paskelbtas oro pavojaus signalas.
Malatijos provincijoje dislokuota Vokietijos kariuomenės sistema „Patriot“ taip pat buvo perkelta į aukščiausią parengties lygį.
Netrukus prieš tai radaro sistemos užfiksavo raketą, skriejančią dideliu greičiu iš Gruzijos link Turkijos oro erdvės.
Raketa, kuri iš pradžių buvo klaidingai palaikyta balistine raketa, neskrido Ankaros link, kur antradienio popietę atvyko Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovai į savo metinį susitikimą. Šiek tiek vėliau ji nukrito į Juodąją jūrą.
Nepaisant to, šis pavojaus signalas sukėlė rimtą susirūpinimą NATO. Tik vėliau paaiškėjo, kad tai buvo priešlėktuvinė raketa, paleista iš Abchazijos teritorijos.
„Kyiv Independent“: šis Zelenskio žingsnis gali kainuoti brangiai
20:41
Pirmą kartą nuo 2022-ųjų rudens Ukraina pakreipė Rusijos karo eigą savo naudai – nuo fronto linijos iki strateginio gylio. Tuo tarpu šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis ką tik priėmė sprendimą atleisti žmogų, kuris buvo pagrindinė šio lūžio varomoji jėga, ir tai gali tapti pačiu žalingiausiu jo pastarųjų metų karo sprendimu, rašoma leidinio „Kyiv Independent“ redakcijos straipsnyje.
Leidinys pastebi, kad V.Zelenskio sprendimas atleisti populiarų gynybos ministrą Mychailą Fedorovą, praėjus vos šešiems mėnesiams nuo jo paskyrimo į postą, sukėlė pasipiktinimo bangą visoje Ukrainoje – tarp kariškių, pilietinės visuomenės ir daugybės eilinių ukrainiečių, kurie jaunojo ministro reformas laikė keliu link taikos Ukrainai palankiomis sąlygomis.
Po mėnesius trukusio konflikto tarp M.Fedorovo ir Ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio V.Zelenskis palaikė O.Syrskio pusę.
„Pareigūnai, kaltinami korupcija, nekompetencija ar netinkamu valdymu, iš V.Zelenskio dažnai sulaukdavo kur kas didesnės kantrybės – ir netgi apsaugos – jei tik nekėlė grėsmės jo populiarumo reitingui“, – rašo leidinio redakcija.
Iš visų abejotinų V.Zelenskio sprendimų M.Fedorovo atleidimas gali turėti pačias pražūtingiausias pasekmes Ukrainos karo pastangoms, pabrėžia leidinys.
35 metų technologijų pradininkas turi tai, ko trūko politinei ir karinei vadovybei – aiškų planą, kaip laimėti karą.
Susidūrusi su daug gausesne Rusijos armija, Ukraina visada turėjo pasitelkti strategiją, grįstą pažangiomis technologijomis ir kūrybišku mąstymu, kad turėtų šansų nugalėti Rusiją. Anot leidinio, M.Fedorovas tai suprato.
Reformuodamas garsėjančią korupcija pirkimų sistemą ir įvesdamas konkurencinius konkursus daugumai pirkimų, M.Fedorovas, tikėtina, sutaupė Ukrainai milijardus viešųjų lėšų.
Tobulindamas ir plėsdamas Ukrainos vidutinio ir gilaus smūgio kampaniją M.Fedorovas taip pat prisidėjo prie tokio strateginio puolamojo spaudimo Maskvai, kokio dar nebuvo matyta.
M.Fedorovas taip pat ne kartą demonstravo gebėjimą rasti kūrybiškus sprendimus, turinčius apčiuopiamą karinį poveikį.
Atlikdamas nuostolių mūšio lauke auditą ir įvesdamas naują kontraktų sistemą, M.Fedorovas siekė pašalinti pagrindinę gyvosios jėgos krizės priežastį: sąlygas koviniuose daliniuose, ypač pėstininkų ir šturmo grupėse.
„Tuo tarpu O.Syrskis, pirmenybę teikiantis naratyvų karui ir siekiantis mikrovaldyti situaciją mūšio lauke vardan greitos taktinės naudos, savo sovietinio stiliaus vadovavimo kultūra nuosekliai žlugdė Ukrainos karo pastangas.
Niekur tai nejaučiama taip aštriai, kaip kariuomenės gyvosios jėgos krizėje. Sisteminės problemos baziniame rengime, mobilizuotų vyrų paskirstyme tarp kovinių dalinių ir jų panaudojime mūšio lauke sukėlė daugybę išvengiamų nuostolių, lėmė smarkiai išaugusį savavališko pasišalinimo ir dezertyravimo mastą, o daugelis brigadų kovoja praktiškai nebeturėdamos kovinių pėstininkų“, – rašo redakcija.
Jos teigimu, būtent šias problemas M.Fedorovas paveldėjo. Kaltinti jį tuo, kad per šešis mėnesius esą „nesugebėjo“ reformuoti mobilizacijos, kaip, pranešama, V.Zelenskis darė už uždarų durų vykusiame susitikime su įstatymų leidėjais, kai M.Fedorovas buvo pirmasis aukšto rango pareigūnas, apskritai pabandęs imtis šios problemos, yra ciniška, manipuliatyvu ir tiesiog absurdiška, rašoma straipsnyje.
Leidinys taip pat primena, kad žiemą Rusijos pajėgos stabiliai veržėsi pirmyn, darydamos stiprų spaudimą svarbiems miestams. Ukraina sunkiai kamšė spragas ir ruošėsi naujai sekinančiai puolamajai kampanijai pavasarį.
Rusijos raketos talžė Ukrainos energetikos infrastruktūrą, o „Starlink“ aprūpinti dronai smogė vis svarbesniems logistikos maršrutams vis giliau užnugaryje.
„Tiems, kurie čia, Ukrainoje, palaiko artimą ryšį su kariuomene, neatrodė, kad aukščiausioji karinė vadovybė rimtai ruoštųsi išgyventi Rusijos išsekimo karą, jau nekalbant apie jo laimėjimą.
Atėjęs M.Fedorovas ėmė optimizuoti tai, kas buvo jo kontrolėje, tapo atsvara Syrskiui ir ilgainiui ėmė stumti svarbesnes reformas“, – rašoma straipsnyje.
Jo darbas davė rezultatų, ir per pusmetį strateginė jėgų pusiausvyra apsivertė aukštyn kojomis.
„Dabar, priverstas rinktis tarp žmogaus, kuris technologijomis ir išmintinga strategija keitė išsekimo karo eigą Ukrainos naudai, ir žmogaus, kuris ją žlugdė mikrovaldymu bei sovietiniu mąstymu, V.Zelenskis pagalvojo ir pasirinko pastarąjį.
Taip pasielgdamas prezidentas, tikėtina, vėl pastūmėjo Ukrainą į lėto strateginio silpnėjimo kelią būtent tuo metu, kai atsirado galimybė spausti Rusiją užbaigti karą“, – rašo leidinys.
Benzino krizę Rusijoje jaučiama ne vienodai: paaiškėjo, kur keliauja degalai
20:22
Rusijos valdžia pradėjo kampaniją, kuria siekiama teikti pirmenybę degalų tiekimui Maskvai, atimant benziną iš tolimų regionų, kurie vienas po kito įveda apribojimus degalinėse – nuo QR kodų iki pardavimo lyginėmis ir nelyginėmis dienomis, rašo leidinys „The Moscow Times“.
Nepaisant Kapotnios naftos perdirbimo gamyklos sustabdymo, kuri aprūpindavo iki 40 proc. sostinėje suvartojamo kuro, taip pat Ukrainos smūgių netoliese esančioms Riazanės ir Jaroslavlio gamykloms, remiantis „Sberbank“, „Alfa-Bank“ ir „T-Bank“ skaičiavimais, Maskva tebėra regionas, kuriame benzinas yra įperkamiausias.
Sostinėje 85 proc. degalinių liepos 13–14 dienomis bent kartą per dieną pardavė degalus, tuo tarpu šalyje vidutiniškai kas trečioje degalinėje benzino nėra (veikiančių dalis – 67 proc.).
Kai kuriuose regionuose neveikia beveik pusė degalinių.
Maskvoje eilės degalinėse minimalios: veikia 40 proc. degalinių, o prie jų laukia mažiau nei 5 automobiliai, teigia Janis Kluge, Vokietijos tarptautinio saugumo studijų centro ekspertas.
Apskritai didžiuosiuose miestuose tik 20 proc. degalinių eilių nėra, o, pavyzdžiui, Rostove, Novorosijske, Lipecke, Tverėje ir Jekaterinburge tokių yra mažiau nei 10 proc. Maskva ir Sankt Peterburgas yra prioritetas, teigia J.Kluge, remdamasis „gdebenz“ duomenimis.
Nuo gegužės pradžios benzino paskirstymas perduotas vyriausybei, kuri beveik kasdien rengia susitikimus su naftos kompanijomis, duodama nurodymus dėl prioritetinių siuntų.
Pasak „Reuters“ šaltinių, benzino gamyba dabar padengia tik du trečdalius vidaus suvartojimo.
Naftos perdirbimo apimtys Rusijoje liepos mėnesį, pasak „Energy Intelligence“ vertinimų, sumažėjo iki 3,58 mln. barelių per dieną – tai gali būti mažiausias lygis nuo 2002 metų. Tai 30 proc. mažiau nei 2025 m. liepą. Šiuo metu Rusijos naftos produktų trūkumas siekia 400–600 tūkst. tonų per mėnesį, vertina „Energy Intelligence“.
Ukraina atmeta kaltinimus dėl Rusijos okupuotos AE vyriausiojo inžinieriaus žūties
19:57
Ukraina ketvirtadienį atmetė Rusijos kaltinimus, kad ji nužudė Zaporižios atominės elektrinės (AE), kurią Maskva okupuoja nuo invazijos pradžios 2022 metais, vyriausiąjį inžinierių.
Kyjivas „atmeta nepagrįstus Rusijos Federacijos kaltinimus dėl tariamo Ukrainos prisidėjimo prie žmogaus mirties, įvykusios dėl drono smūgio netoli laikinai okupuotos Zaporižios atominės elektrinės“, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Jungtinių Tautų (JT) atominės energetikos agentūros vadovas kiek anksčiau pasmerkė Rusijos okupuotos Ukrainos Zaporižios AE vyriausiojo inžinieriaus žūtį per drono smūgį, dėl kurio Maskva apkaltino Kyjivą.
Rusijos branduolinės energetikos milžinės „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas trečiadienį pranešė, kad Aleksandras Jakovlevas žuvo, kai „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronas“ pataikė į tarnybinį automobilį netoli šios elektrinės.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi „smerkia pranešimą apie incidentą, kuris, jo teigimu, yra nepriimtinas išpuolis prieš elektrinę ir jos vadovybę, keliantis rimtą grėsmę branduolinei saugai“, vėlai trečiadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbė agentūra.
„TATENA ragina nedelsiant nutraukti visus išpuolius prieš branduolinius objektus ar jų prieigas bei prieš jų darbuotojus“, – priduriama pranešime.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau paragino agentūrą pasmerkti šią „žmogžudystę“.
A.Lichačiovas „Rosatom“ „Telegram“ paskyroje teigė, kad A.Jakovlevas „visą savo gyvenimą paskyrė branduolinei energetikai ir žuvo, iš esmės, savo koviniame poste“.
Anot jo, per ataką taip pat žuvo vairuotojas.
Elektrinės ir „Rosatom“ „Telegram“ paskyrose A.Jakovlevas anksčiau nebuvo minimas.
Paprastai viešai kalba Maskvos paskirtas elektrinės direktorius Jurijus Černičukas, buvęs šios jėgainės vyriausiasis inžinierius.
Rusijos pajėgos Zaporižios AE užėmė 2022 metų kovą, netrukus po Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.
Ši elektrinė yra didžiausia Europoje, o jos saugumas visą ilgą konfliktą kelia nuolatinį susirūpinimą.
Abi pusės reguliariai kaltina viena kitą smūgiais į šį objektą, esantį Enerhodare, ant Dnipro upės kranto, kur eina fronto linija.
Zelenskis paskelbė, ką paskyrė laikinuoju gynybos ministru
19:53 Atnaujinta 20:44
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė paskyręs Jevheną Chmarą – karjeros žvalgybos pareigūną ir laikinąjį Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovą – laikinuoju gynybos ministru.
„Pavedžiau Jevhenui Chmarai eiti ministro pareigas, tęsti gynybos srities reformas ir užtikrinti Ukrainai visus tuos rezultatus, apie kuriuos kalbėjome“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė V.Zelenskis, kurį cituoja ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“.
„Kai bus įvykdytos reikiamos teisinės procedūros, kreipsiuosi į parlamento narius su prašymu paremti Jevheno Chmaros kandidatūrą į Ukrainos gynybos ministro pareigas“, – parašė ukrainiečių prezidentas.
V.Zelenskis pranešė, kad susitiko su J.Chmara, ir pareiškė apie turimą „strateginę viziją, kaip Ukraina turėtų aktyviai veikti ir toliau, siekdama apginti mūsų nepriklausomybę bei priversti Rusiją imtis diplomatijos“.
„Chmara yra įgijęs didelės ir daugeliu atžvilgių beprecedentės patirties technologinių kovinių operacijų srityje“, – parašė Ukrainos prezidentas ir pridūrė: „Būtent į tai turėtų būti sutelkta mūsų gynyba šiame kare“.
Prezidentas savo įraše nepaminėjo nei Ihorio Klymenkos, kurį buvo planuojama paskirti į Gynybos ministeriją, nei Mychailos Fedorovo, kurį visuomenė ragina grąžinti į pareigas.
Pagal Ukrainos teisės aktus, gynybos ministro pareigas turi eiti tik civilis asmuo.
Kitas Aukščiausiosios Rados plenarinis posėdis turėtų įvykti rugpjūčio 18 dieną.
Anksčiau ketvirtadienį keliuose Ukrainos miestuose kilo dideli protestai prieš populiaraus gynybos ministro M.Fedorovo atleidimą. Jis buvo paskirtas prieš šešis mėnesius, kad skaitmenizuotų ir modernizuotų kariuomenę, išvargintą ilgiau kaip ketverius metus trunkančios kovos su Rusijos invazija.
Priverstas atsistatydinti, M.Fedorovas apkaltino Ukrainos vyriausiąjį kariuomenės vadą Oleksandrą Syrskį šalies skaldymu.
„Užuot sugalvojęs, kaip asimetriškai nugalėti Rusiją – o tai yra vyriausiojo vado užduotis – jis sugalvojo, kaip suskaldyti šalį“, – žurnalistams sakė M.Fedorovas.
Jis kritikavo lėtą biurokratiją bei lankstumo stoką ir suabejojo, ar Ukraina gali nugalėti Rusiją, kai kariuomenei vadovauja O.Syrskis.
„Esant tokiai konfigūracijai, aš asmeniškai nežinau, kaip laimėti karą“, – kalbėjo jis.
Jis taip pat teigė, kad O.Syrskis pasiekė, kad ministras būtų atleistas, pateikdamas ultimatumą V.Zelenskiui po kelis mėnesius trukusių nesutarimų.
Pats V.Zelenskis tuomet paragino siekti vienybės, nors pripažino, kad abi pusės – Gynybos ministerija ir kariuomenės vadovybė – beveik nesikalba.
Lenkija virš Baltijos jūros perėmė dar tris Rusijos karinius lėktuvus
19:42
Lenkijos naikintuvai virš Baltijos jūros perėmė dar du Rusijos naikintuvus ir vieną žvalgybinį lėktuvą, ketvirtadienį pranešė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, kurį cituoja Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.
Rusijos kariniai orlaiviai toliau nuo Lenkijos jūrinių sienų išlydimi jau trečią dieną iš eilės.
„Rusai vėl tikrina mūsų oro gynybos sistemų pajėgumus“, – ketvirtadienio popietę platformoje „X“ parašė W.Kosiniakas-Kamyszas.
Jis teigė, kad Lenkijos naikintuvai buvo pakelti dėl dviejų Rusijos daugiafunkcių naikintuvų „Su-30“ buvimo virš Baltijos jūros, o po to jie buvo nukreipti link žvalgybinio lėktuvo „IL-20“, buvusio už 30 kilometrų nuo kranto.
Kaip ir per ankstesnius du incidentus antradienį bei trečiadienį, Rusijos lėktuvai nepažeidė Lenkijos oro erdvės, pridūrė ministras.
