- „Krateris kaip po branduolinio sprogimo“: po atakos prieš „Wildberries“ – rusai pasiuto
- Iš Ukrainos – įspėjimas rusams: turite du mėnesius išvykti iš Rusijos
- „Laivynas nyksta ir slepiasi“: Ukrainos dronai apšaudė Rusijos tanklaivius
- Rusai surengė didžiausią balistinių raketų ataką prieš Kyjivą per visą karą
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Krateris kaip po branduolinio sprogimo“: po atakos prieš „Wildberries“ – rusai pasiuto
14:51
Šeštadienio naktį keli Rusijos regionai, tarp jų – Maskvos, Tambovo ir Voronežo sritys – patyrė masinę dronų ataką. Maskvos priemiestyje Elektrostalyje ir Tambovo srities Kotovske atakos buvo nukreiptos į bendrovės „Wildberries“ logistikos centrus.
Oficialiais duomenimis, Kotovske žuvo 7 naktinės pamainos darbuotojai, 25 žmonės buvo sužeisti, o Elektrostalyje – 61 sužeistasis, vienas žmogus mirė ligoninėje.
„Krateris, tarsi po branduolinio sprogimo“
Naujienų portalui „Laisvės radijas“ Kotovsko miesto gyventoja Oksana (vardas pakeistas saugumo sumetimais) pasakojo, kad maždaug antrą valandą nakties rajone nuaidėjo šaudymo garsai.
„Aš nemiegojau, todėl iš karto išbėgau iš namų su vaiku. O kur bėgti? Aplink – tik tokios pačios sodybų bendrijos. Nėra nei priedangų, nei rūsių, kur būtų galima pasislėpti. Nubėgome pas kaimyną – pas jį bent jau yra rūsys“, – kalbėjo moteris.
Oksana prisiminė, kad dar apie vidurnaktį girdėjo garsus, panašius į dronų dūzgimą.
„Dūzgė dar sutemus, apie vienuoliktą valandą, tada vėl apie vidurnaktį. Tuomet sprogimų nebuvo. Bet aš jau buvau susijaudinusi dėl naujienų apie kitus išpuolius. Juk birželį jau buvo užpulta Platonovskos naftos bazė Raskazovskio rajone. Ten niekas nežuvo, bet vis tiek buvo neramu. Sūnus niekaip negalėjo užmigti. Kai pasigirdo pirmasis sprogimas, mes vieni iš pirmųjų išbėgome į gatvę. Po kitų sprogimų atsirado krateris – kaip siaubo filme. Tarsi po branduolinio sprogimo“, – nuogąstavo moteris.
Šeštadienio vakarą „Telegram“ kanalas „Tverdyj znak Tambov“ pranešė, kad iš „Wildberries“ sandėlio griuvėsių Kotovske buvo ištraukti 55 žmonių kūnai.
„Trumpai tariant, mes ten nuvažiavome, nes man pradėjo skambinti sesuo. Barjeras buvo pakeltas. Kai ten atvykome, visa automobilių stovėjimo aikštelė buvo užversta nuolaužomis, o ant jos gulėjo žmonių kūnai. Ten jų buvo daugiau nei dešimt, taip pat matėsi kraujo balos. Be to, žmonės šaukė, kad ne visi spėjo išeiti iš blokų.
Žuvusiųjų ir sužeistųjų yra kur kas daugiau nei septyni. Vien mes savo automobiliu išvežėme keturis žmones“, – kalbėjo vienas iš liudininkų, tačiau po kiek laiko vietos Sveikatos apsaugos ministerija paneigė šį pranešimą.
Tambovo srities vadovas Jevgenijus Pervyšovas šeštadienio rytą patvirtino, kad per smūgį sandėliui žuvo 7 „Wildberries“ darbuotojai, dirbę naktinėje pamainoje. Dar 25 žmonės buvo sužeisti, 23 iš jų paguldyti į ligoninę.
„Bepiločiai orlaiviai, kurie smogė į „Wildberries“ sandėlį, buvo aprūpinti smogiamosiomis priemonėmis, skirtomis padaryti kuo daugiau aukų. Tai buvo suplanuotas teroro aktas prieš civilius gyventojus“, – dėstė agresorės Rusijos gubernatorius.
„Žuvo už kapeikas“
Sužeistieji atsidūrė ligoninėje. Vienas iš jų buvo itin sunkioje būklėje. Dauguma nukentėjusiųjų turėjo skeveldrų padarytas žaizdas.
Kaip sakė Oksana, žuvo trys moterys ir keturi vyrai. Pasak jos, už naktinę pamainą jiems mokėdavo 300 rublių daugiau: vietoj 1600 gaudavo 1900 (apie 21 eurą).
„Štai taip už kapeikas žuvo. Mano draugė, kuri ten dirba, pasakojo, kad ten koridoriai tokie užstatyti lentynomis, kad greitai neišbėgsi. Ypač jei po sprogimo viskas sugriūva“, – sakė moteris.
Dalis „Wildberries“ sandėlio Elektrostalyje darbuotojų nebuvo išleisti iš pastatų per gaisrą po dronų atakos, rašo leidinys „Post“, remdamasis vieno iš nukentėjusių darbuotojų seserimi.
„Mano brolis šiandien buvo pamainoje, dirba ten vos savaitę. Jis patyrė šoką, dar neatsigavo, dabar jam duodame raminamųjų. Ten jį sulaikė kažkokia vyresnioji darbuotoja. Sandėlis degė, jie jau girdi, kad 4-asis ir 6-asis (blokai) visiškai sudegę, o ji sakė: „Nusiraminkite, nepanikuokite“ – ir niekam neleido išeiti, nors vyko atakos. Ir darbuotojai patys atidarė duris – tas, kurios skirtos prekių pakrovimui ir iškrovimui, ir pro ten šokinėjo. Tai 7-asis blokas. Jie patys atidarė duris ir pabėgo“, – pasakojo nukentėjusiojo sesuo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tiesiogiai neminėdamas „Wildberries“, patvirtino smūgius dviem dideliems logistikos objektams Maskvos ir Tambovo srityse.
„Šiandien mūsų tolimojo nuotolio smūgiai pasiekė tris tikslus Rusijos teritorijoje, taip pat laikinai okupuotoje mūsų žemėje ir jūroje. Visų pirma, atsakant į Rusijos smūgius mūsų civilinei infrastruktūrai, mūsų miestams ir sritims, buvo sunaikinti du reikšmingi logistikos objektai – Maskvos ir Tambovo srityse, esančiuose atitinkamai daugiau nei 500 ir apie 700 km nuo fronto linijos.
Agresorė juos naudojo, kad užtikrintų sankcijoms priskiriamų detalių, skirtų dronų ir navigacijos įrangos gamybai, tiekimą. Taip pat buvo smogta naftos objektui“, – savo „Telegram“ kanale šeštadienį rašė Ukrainos prezidentas.
Atakas prieš „Wildberries“ pakomentavo ir Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi: „Čia ne apie 100 mlrd. vertės gaisrą. Čia apie per sekundę sugriautą iliuziją apie sotų ir taikų gyvenimą.“
„Neįmanoma nei gyventi, nei verstis verslu“
Bendrovės „Wildberries“ atstovai taip pat pakomentavo smūgius logistikos kompleksams Kotovske ir Elektrostalyje. Prekybos platformos įkūrėja ir RWB vadovė Tatjana Kim ryte savo „Telegram“ kanale ašė: „Siaubinga naktis, siaubingi įvykiai mūsų įmonei ir mūsų šaliai. Tai skausmas, kurio neįmanoma apibūdinti žodžiais“.
Apie tai, kas nutiks bendrovės partneriams, praradusiems prekių už dešimtis milijonų rublių, nebuvo pasakyta.
Tuo tarpu socialiniuose tinkluose ėmė pasirodyti verslininkų pranešimai, kuriuose jie vertino savo nuostolius dešimtimis milijonų rublių. Papildomą pasipiktinimą sukėlė netrukus prieš ataką atnaujintos prekybos platformų darbo su pardavėjais sąlygos.
Nuo liepos 7 d. „Wildberries“ pasiūlyme aiškiai nurodyta, kad bendrovė neatsako už prekių praradimą dėl ginklų ir karinės technikos, įskaitant bepiločius orlaivius, naudojimo ar kritimo, taip pat dėl apšaudymų ir sprogimų.
„Elektrostalyje, kadangi tai didžiausias sandėlis, turėjau prekių už daugiau nei 50 milijonų rublių, o Kotovske – už 2,5 milijono, – pasakojo verslininkas Timofėjus iš Sankt Peterburgo. – Vos tik gavęs degančio sandėlio nuotraukas ir patvirtinimą, kad ten viskas sunaikinta, išnagrinėjau pasiūlymą. Ten rašoma, kad force majeure atveju pardavėjams išmokos ir kompensacijos nemokamos. Kur man dabar eiti toliau? Man asmeniškai – link bankroto. Iš 53 milijonų maždaug 20 milijonų vertės prekės buvo nupirktos kreditu. „Wildberries“ netrukus prieš tai pakeitė pasiūlymo sąlygas – tarsi kažką žinotų. Dabar įmonė nusiplauna rankas“.
Lenkijos gynybos ministras stojo ginti Ukrainos: „Jie atitrūkę nuo tikrovės“
16:29
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas socialiniame „X“ sekmadienį, po masinės Rusijos dronų ir raketų atakos prieš Kyjivą, stojo ginti Ukrainos prieš kraštutinių pažiūrų savo kolegas.
„Rusija surengė galingiausią ataką nuo invazijos pradžios prieš Ukrainą panaudodama balistines ir kreiserines raketas ir skelbia apie pasirengimą didelio masto karinei mobilizacijai“, – rašė ministras.
„Tai rodo, kaip atitrūkę nuo tikrovės realybės yra tie, kurie ragina susilpninti paramą Ukrainai arba sulėtinti Lenkijos kariuomenės modernizavimą.
Būtent todėl darome viską, kad Rusijos raketos niekada nepasiektų Lenkijos ir niekas nekeltų grėsmės mūsų saugumui. Šiuo klausimu nepasiduosime!“, – rėžė W.Kosiniakas-Kamyszas.
Ministro komentarai nuskambėjo po to, kai Przemyslawas Czarnekas, opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) kandidatas į ministro pirmininko postą kitų metų rinkimuose, paragino nutraukti pagalbą Ukrainai.
Praėjusį pirmadienį P.Czarnekas nukrypo nuo savo partijos įprastos pozicijos, sakydamas: „Turime priversti Europos Sąjungą… kol kas bet kokiu būdu nutraukti Ukrainos karinio stiprinimo ir atstatymo finansavimą, kol Ukraina neišsirinks žmogaus vertybes puoselėjančio kelio.“
Skaldanti istorija
Padaryti tokį pareiškimą politiką paskatino kelias savaites trunkantis diplomatinis nesutarimas tarp Varšuvos ir Kyjivo dėl istorinių nuoskaudų, sukėlęs didžiausią įtampą dvišaliuose santykiuose nuo tada, kai 2022 m. Rusija pradėjo agresijos karą prieš Ukrainą.
Ginčas sukasi aplink skirtingus Voluinės žudynių – Antrojo pasaulinio karo metu įvykusių žudynių serijos, kurią daugelis Lenkijoje laiko ukrainiečių nacionalistų vykdytu vietos lenkų gyventojų etiniu valymu – vertinimus. Mažiausiai 100 tūkst. lenkų buvo žiauriai nužudyti per įvykius.
Šis klausimas iškilo į pirmą planą gegužę, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ėmėsi veiksmų, kuriuos Varšuva vertina kaip karo nusikaltėlių šlovinimą. Dėl to kilęs diplomatinis ginčas tik paskatino antiukrainietišką retoriką Lenkijos politinėje dešinėje ir lėmė didesnę socialinę įtampą.
Zelenskis tapo savo sprendimo įkaitu: įtampa tarp Fedorovo ir Syrskio sukėlė žemės drebėjimą
15:41
Ukrainą purto antroji protestų banga nuo plataus masto invazijos pradžios. Savarankiškai susibūrę ukrainiečiai ir kritika iš Ukrainos pareigūnų įstūmė Volodymyrą Zelenskį į kampą ir privertė pasigailėti savo sprendimo dėl Mychailos Fedorovo atleidimo. Tačiau, panašu, kad šis prezidento žingsnis pradėjo žemės drebėjimą tarp skirtingų už Ukrainos gynybą nuo Rusijos atsakingų stovyklų.
Į protestus Ukrainos miestuose išėjo mažiausiai 10 tūkstančių žmonių. Dauguma jų stovėjo su plakatais ir skandavo „grąžinkite Fedorovą“ ir „šalin Syrskį“. Panašu, kad šie protestai susivedė į dviejų asmenybių – O.Syrskio ir M.Fedorovo – akistatą. Žmonės gatvėse reikalauja, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis padarytų išvadas dėl personalo ir priimtų sprendimą.
Kaip pastebi naujienų portalas „Ukrajinska pravda“ praeitais metais įsiplieskęs protestas, pramintas „Kartoniniu Maidanu“, kuris buvo skirtas paremti Ukrainos nacionalinį antikorupcijos biurą (NABU) ir Specialiąją antikorupcinę prokuratūrą, turėjo stiprų užnugarį – sąjungininkus Europoje.
Tačiau dabartinis protestas negali remtis spaudimu iš užsienio, todėl protestuotojai atsidūrė akistatoje prieš valdžią. Spėjama, kad protestų rezultatas nulems, kokią įtaką balsai iš gatvės turės sprendimams, priimamiems tarp Bankovos gatvės sienų.
Volodymyras Zelenskis šią savaitę įsitraukė į konfliktą tarp populiariojo šalies gynybos ministro M.Fedorovo ir ginkluotųjų pajėgų vado Oleksandro Syrskio. Jis pasirinko pastarąjį ir tapo savo sprendimo įkaitu.
„Konfliktas tarp Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo visuomenės suvokime virto konfliktu tarp reformų ir status quo. Sankryža, kurioje prezidento pasirinkimą visi vertina kaip vertybinį prioritetą. Ketvirtasis gynybos ministras netikėtai tapo simboliu, o požiūris į jį apibrėžia kiekvieno asmens vietą politinėse ir etinėse koordinatėse. Nauji požiūriai ar senosios taisyklės? Technologijos ar popierinė armija?
Prieš savaitę Fedorovas buvo prezidento komandos narys. O šiandien požiūris į Zelenskį apibrėžiamas tuo, kaip jis nuspręs Fedorovo likimą“, – rašo „Ukrajinska pravda“ apžvalgininkas Pavlo Kazarinas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lietuvos kariuomenės vadas įvertino, ko Baltijos šalys gali laukti iš Rusijos
14:23
Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad šiuo metu karinės Rusijos agresijos grėsmės Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims nėra, tačiau galimos įvairios provokacijos, pasitelkiant karines priemones.
Taip jis kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai interviu BNS patvirtinus prieš kelias savaites užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad Rusija planuoja provokacijas Lenkijoje ar Baltijos šalyse, kurios gali būti skirtos testuoti NATO vienybę.
Anot prezidento, ši informacija yra pagrįsta žvalgybiniais duomenimis, o kalbama apie galimus Rusijos išpuolius prieš kritinę infrastruktūrą regione, kurie gali būti vykdomi ir konvencinėmis, ir kitokiomis priemonėmis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vilniuje pagerbtas trečiasis Ukrainoje žuvęs savanoris Ignas Kailius
14:00
Vilniuje pagerbtas trečiasis Ukrainoje žuvęs savanoris Ignas Kailius – sekmadienį atsisveikinti su juo į Šv. Ignoto bažnyčią atvyko dešimtys žmonių, politikų, karių.
„Nors pakankamai jaunas, tačiau jis suprato, kokia svarbi yra ukrainiečių kova prieš Rusiją, prieš agresiją. Gal atrodys banalūs žodžiai, bet iš tikrųjų – tiek lietuviai, tiek ukrainiečiai kariauja ne tik už savo laisvę, nepriklausomybę, bet ir už mūsų visos Europos laisvę ir nepriklausomybę“, – žurnalistams sakė Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
„Igno auka nėra beprasmė, ji parodo mums, kaip mes turim kovoti, turim dėti pastangas, turim remti Ukrainą, kad tas karas neateitų prie mūsų slenksčio“, – pridūrė jis.
Žuvusiojo atminimą Vilniuje pagerbė ir aukščiausi Lietuvos pareigūnai. Šalies vadovo Gitano Nausėdos vardu padėta gėlių kompozicija.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos dronai vienu ypu smogė iš karto trims naftos bazėms Rusijoje
13:41
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) padaliniai smogė trims naftos bazėms Stavropolio regione, o kiti ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų padaliniai – dar vienam degalų sektoriaus objektui tame pačiame regione, sekmadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Toliau visiškai teisingai ir tiksliai atsakome į Rusijos smūgius. Šiandien Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai atakavo nustatytus objektus, kurie užtikrina ir finansuoja Rusijos agresiją“, – pabrėžė jis.
Kalbant apie smūgius trims naftos bazėms Stavropolio krašte, specialioji tarnyba pabrėžė, kad atstumas iki taikinių nuo Ukrainos valstybės sienos siekia apie 600 km. Dėl atakos visuose trijuose objektuose kilo didelio masto gaisrai. Užfiksuoti sprogimai ir degantys degalų bei tepalinių medžiagų rezervuarai.
Tikslūs smūgiai tanklaiviams
Pasak valstybės vadovo, Juodosios jūros vandenyse užfiksuoti tikslūs smūgiai į tris Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivius.
Tuo pačiu metu SBU spaudos tarnyba pažymėjo, kad Juodojoje jūroje buvo sėkmingai smogta Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviui „Avero“.
Tanklaivis „Avero“ buvo naudojamas Rusijos naftos žaliavos gabenimui Didžiojo septyneto (G-7) šalių ir Europos Sąjungos įvesto naftos embargo galiojimo laikotarpiu. Laivas naftą vežė, be kita ko, į Kiniją ir Indiją.
Ukrainos sankcijų sąraše esantį tanklaivį atakavo SBU jūrinis dronas „Mamai“. Būtent tokie „šešėlinio laivyno“ laivai padeda Kremliui apeiti tarptautinius apribojimus, užtikrinti naftos eksportą ir gauti lėšų karui finansuoti.
Tai jau ketvirtasis Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivis, kurį per pastarąsias dešimt dienų apšaudė Ukrainos saugumo tarnybos kariai. Visi šie laivai priklauso „Suezmax“ klasei – tai dideli jūriniai tanklaiviai, skirti dideliems naftos ir naftos produktų kiekiams gabenti.
Linas Linkevičius. Tokiai krizei rusų niekas neparuošė
12:59
Kaip naujausiame savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, bent jau kol kas nėra požymių, kad Vladimiras Putinas keistų savo nuostatas, asilišką užsispyrimą ir mėgintų ieškoti išeities iš paties sukurtos geostrateginės aklavietės.
Diplomatas įvertino, kad jo aplinkoje atsiranda vis daugiau supratimo, kad karą reikia baigti. Visuomenėje taip pat didėja nepasitenkinimas, bet, „kol V.Putinas vadovaus, niekas nesikeis“.
„Kremlių tiesiog siutina, kai Putinas lyginamas su Adolfu Hitleriu. Bet kad palyginimai prašyte prašosi.
Hitleris, ko gero, nebuvo patologiškai „nuslydęs" nuo realybės suvokimo, bet jis iki pat 1945 metų pavasario nuoširdžiai tikėjo, kad Vokietijos valia pakankamai stipri ir yra pajėgi įveikti visas kliūtis ir materialinius nuostolius.
Visai, kaip Putino aplinkoje, daugelis Hitlerio pavaldinių pateikdavo savo vadui iškreiptą vaizdą, sušvelndavo blogas naujienas arba sustiprindavo pozityvias žinias, nes bijojo jo reakcijos“, – rašo L.Linkevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad A.Hitleris vis tikėjo kokiu nors stebuklu, stebuklingų ginklų atsiradimu, kantriai laukė, kada priešai, sąjungininkai politiškai susiskaldys ir pakriks.
„Nors kariniu požiūriu pergalė vis mažiau atrodė reali, jis toliau davė įsakymus puolimui ir reikalavo, kad daliniai užimtų jau ir taip nepakeliamas pozicijas.
Gal dabar Rusijos padėtis ne tokia beviltiška, ukrainiečiai neapsupo Maskvos ir sąjungininkai neatvėrė antrojo fronto, tiesiogiai nevykdo karinių veiksmų prieš Rusiją, tik paremia savo pinigais ir ginklais Ukrainą, tačiau Putino pergalės projektas vis labiau tampa panašus į miražą“, – teigė ambasadorius.
Anot jo, V.Putino įsakymai pulti bet kokia kaina, aukojimas savo karių vardan nesuprantamų tikslų, resursų eikvojimas ir šalies tempimas į neišvengiamą ekonominę krizę tampa rūsčia realybe.
„Putinas vis dar įsitikinęs, kad gali laimėti sekinimo karą. Kartu su balistinėmis atakomis, nuo kurių Ukraina kol kas neturi priemonių pilnai apsiginti, artėjant žiemai, Rusija suintensyvins atakas prieš Ukrainos energetinę infrastruktūrą. Bus sunku, bet šiemat Ukraina yra geriau pasiruošusi“, – dėsto L.Linkevičius.
Jis įvertino, kad šiemet elektros energijos gamyba Ukrainoje yra labiau decentralizuota, ir pastebi, jog keliomis, pavienėmis atakomis sunkiau išvesti iš rikiuotės sukurtas atsargines sistemas, mobilią energijos generaciją.
Be kita ko, sukaupta daugiau atsarginių dalių ir žymiai daugiau patirties kovinėmis sąlygomis remontuoti energetikos objektus. Taip pat atsiranda ir pradeda veikti jungtys su Europiniais tinklais.
„Rusija, žinoma, taip pat geriau pasiruošus, negu prieš porą metų, bet pastaruoju metu padažnėję, tiksliniai smūgiai į naftos perdirbimo gamyklas parodė tiek sistemos atsparumo, tiek ir oro gynybos efektyvumo stoką.
Ukrainos kampanija prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, kuro saugyklas, dujų įrenginius ir susijusią infrastruktūrą verčia Rusiją prisitaikyti, bet laike vis tiek visur atsiliekama. Krymo izoliacija ir atkirtimas nuo tiekimo grandinių akivaizdžiai parodė naujos Ukrainos taktikos ir strategijos sėkmę“, – įvertino buvęs ministras.
Tačiau, anot jo, negalima nematyti, kad Rusijai tai ne tik ir ne tiek ekonominė problema: „Tai socialinė, politinė ir psichologinė krizė“.
„Tokiai krizei Rusijos visuomenė nebuvo ruošiama ir tikrai nėra tam pasiruošus. Krizė Kryme gali būti raktas į tolesnę Neo imperijos griūtį. Jei Putinas tai ir jaučia su savo perdėtu paranojišku juslumu, jis, kaip Hitleris, niekada to neparodys ir nepripažins.
Ar Rusijos elitas toliau stebės, kaip jų šalis ir jų sukaupto bei prigrobto kapitalo saugi priebėga lėtai ir kryptingai eina į savižudybę taip pat nėra aišku“, – reziumavo L.Linkevičius.
Gerasimovas perlenkė lazdą: pasigyrė laimėjimais, bet įrodymų neturi
12:39
Šeštadienį Rusijos Generalinio štabo viršininkas generolas Valerijus Gerasimovas vėl gyrėsi Rusijos pajėgų pasiekimais Donecko srityje, tačiau, kaip atkreipė dėmesį Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, kai kurie jo teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais.
V.Gerasimovas surengė surežisuotą Vakarų pajėgų grupės štabo patikrinimą ir pasakė kalbą, kurioje pasidalijo Rusijos pažangos įvertinimu keliose mūšio lauko zonose tarp Kupjansko ir Pokrovsko krypčių. Tačiau šis vertinimas yra perdėtas ir neatitinka dabartinės padėties mūšio lauke.
Generalinio štabo vadas tvirtino, kad Rusijos pajėgos įžengė į Pidlymaną (tiesiai į pietus nuo Borovos), užėmė Pyskunivką ir pasiekė Mykolajivką (abi vietovės į rytus nuo Slovjansko), pažengė iki penkių kilometrų nuo Kramatorsko, įžengė į Oleksijevo-Družkivką (į šiaurės vakarus nuo Kostiantynivkos), įžengė į Dobropilią ir Hannivką (tiesiai į šiaurę nuo Dobropilios), beveik užėmė Ševčenko, Krasnojarsko ir Svitlės miestelius (visi į pietryčius nuo Dobropilios); ir užėmė Myrnę (į šiaurės rytus nuo Pokrovsko). [
Jis taip pat pakartojo savo teiginį, kad Rusijos pajėgos iš Kupjansko veržiasi į vakarus Ševčenkovo link, nors Rusijos kariai dar neužėmė Kupjansko ir šiuo metu mieste neturi jokių įtvirtintų pozicijų, išskyrus ribotas įsiskverbimo zonas.
Analitikai nepastebėjo jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad Rusijos pajėgos įžengė į Dobropilią, Hannivką, Oleksijevo-Družkivką, Svitlę ar Krasnojarską. Jų teigimu, įrodymų galima rasti tik teiginiui, kad rusai prasiskverbė į nedidelę Ševčenkovo dalį.
Taip pat V.Gerasimovo teiginių nepatvirtino Rusijos kariniai tinklaraštininkai arba propagandinė žiniasklaida, kurie paprastai pirmieji skelbia naujienas apie naujausius Rusijos pajėgų pasiekimus, apie Pidlymaną, Krasnojarską, Svitlę ar Oleksijevo-Družkivką, taip pat apie tai, kad Rusijos pajėgos pasiekė Mykolajivką.
Generalinio štabo vadas ir kiti aukšto rango Rusijos vadai nuo 2026 m. sausio mėn. bent kartą per mėnesį rengia surežisuotus susitikimus, kurių metu skelbia perdėtus teiginius apie Rusijos laimėjimus. Analitikai spėjo, kad tai tikriausiai tai yra kognityvinio karo dalis, kuria siekiama klaidingai pavaizduoti, kad Rusijos pajėgos veržiasi per visą karo veiksmų zoną, o Ukrainos gynybos linijos netrukus žlugs.
Tačiau šešadienį pasakyta V.Gerasimovo kalba buvo neįprastai trumpa ir joje pakartoti keli teiginiai iš kitų neseniai pasakytų kalbų. Sutrumpinta kalba ir palyginti nedaug naujų teiginių apie pažangą galimai atspindi palyginti trumpą laiko tarpą tarp liepos 18 d. kalbos ir liepos 3 d. susitikimo su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu bei kitais aukšto rango Rusijos karininkais.
Tai taip pat gali atvaizduoti realybę, kad Rusijos pajėgos turi nedaug laimėjimų, apie kuriuos galėtų pranešti.
Analitikai, remdamasi surinktais įrodymais, vertina, kad liepos 1–17 d. Rusijos pajėgos prarado teritoriją maždaug 1,6 kv.km per dieną tempu, ir, kaip ir pastaraisiais mėnesiais, Rusijos pajėgos greičiausiai toliau susidurs su sunkumais siekdamos reikšmingų teritorinių laimėjimų.
V.Putinas, V.Gerasimovas ir kiti aukšto rango Rusijos kariniai vadai nuolat skelbia teiginius, kuriais siekia įtikinti rusus, ukrainiečius ir Vakarus, kad Rusijos pergalė Ukrainoje yra neišvengiama. Tačiau šie pareiškimai apie pažangą ir toliau imituoja V.Putino sukurptą realybę, kuri žymiai skiriasi nuo tos, kurią atspindi visi turimi įrodymai.
Lenkijoje – naujas išpuolis prieš ukrainiečių paauglį: vožė antausį ir liepė kalbėti lenkiškai
12:19
Lenkijoje skelbiama apie naują išpuolį prieš 15 metų amžiaus ukrainietį. Pasak lenkų televizijos „TVP Warszawa“, suaugęs vyras autobuse užsipuolė paauglį dėl to, kad jis kalbėjo savo gimtąja kalba.
Nukentėjusysis pasakojo, kad, jam važiuojant autobusu, prie ir jo draugės priėjo nepažįstamas vyras ir pareiškė, kad Lenkijoje jie turi bendrauti lenkų kalba.
„Jis tiesiog mums pasakė, kad Lenkijoje turime kalbėti lenkų kalba“, – prisiminė paauglys.
Pasak jo, po to vyras pradėjo elgtis agresyviai. Jis trenkė paaugliui iš delno, o, kai autobusas sustojo ir vairuotojas atidarė duris, vyras jėga išstūmė paauglį ir jo draugę iš transporto priemonės.
„Jis elgėsi labai agresyviai, nuolat keikėsi, išstūmė mus iš autobuso“, – kalbėjo jaunuolis.
Po išpuolio prieš paauglį sūnų jo motina Natalija Melnyk prisipažino, kad dabar nuolat nerimauja dėl jo saugumo.
„Plocke nesijaučiu saugi. Bijau kalbėti savo kalba, tikrai bijau“, – sakė moteris.
Ji taip pat atviravo, kad po incidento nerimauja kiekvieną kartą, kai sūnus neatsako į telefono skambutį.
„Kai dabar jam skambinu, o jis neatsako iš pirmo karto, aš jau esu panikoje, negaliu normaliai dirbti“, – pridūrė N.Melnyk.
Plocko rajono prokuratūra pradėjo tyrimą. Tyrėjai jau apklausė nepilnamečio teisėtą atstovą ir įvykio liudytoją.
Pasak prokuroro Marcino Policevičiaus, teisėsaugos pareigūnai atlieka būtinus tyrimo veiksmus ir nustato vyro, užpuolusio paauglius, tapatybę. Po to bus priimtas sprendimas dėl galimo kaltinimų jam pareiškimo.
Ne pirmas toks atvejis
Anksčiau šią savaitę pranešta, kad suaugęs vyras Belsko Bialos miesto autobuse užsipuolė ukrainietę mergaitę. Įrašas greitai pasklido socialiniuose tinkluose ir atkreipė teisėsaugos institucijų dėmesį.
Vienos mergaitės nufilmuotame klipe girdimas vyras, apibūdinamas kaip vidutinio amžiaus ir elegantiškai apsirengęs, kuris plūsta ir keikiasi, liepdamas mergaitėms „p**** į Ukrainą“.
Jis taip pat užsipuolė merginą, kuri stoja ginti vaiko. Matyti, kaip viena iš merginų bando apsiginti, o vienu metu girdima, kaip kita prašo vyro jos neliesti. Tačiau vyras tik dar labiau įsiunta ir iš jo burnos pasipila necenzūriniai žodžiai. Po incidento vyras buvo greitai sulaikytas.
Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis pareiškė, kad „valstybė ryžtingai reaguos į bet kokias agresijos formas“.
Keičiasi nuotaikos visuomenėje
Incidentas įvyko tuo metu, kai fiksuojami pokyčiai dalies Lenkijos visuomenės požiūryje į ukrainiečių pabėgėlius.
Remiantis naujausia Visuomenės nuomonės tyrimo centro (CBOS) apklausa, 54 proc. lenkų mano, kad pagalba ukrainiečiams yra pernelyg didelė.
Tai pirmasis atvejis per visą tokių tyrimų istoriją, kai žmonių, nepritariančių pabėgėlių iš Ukrainos priėmimui, yra daugiau nei pritariančiųjų.
Iš Ukrainos – įspėjimas rusams: turite du mėnesius išvykti iš Rusijos
11:27
Rusijoje gyvenantiems mobilizacijai tinkamo amžiaus vyrams vertėtų išvykti iš Rusijos iki rudens, pareiškė Ukrainos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka.
Komentuodamas masinį balistinių raketų smūgį Kyjivui, kurį Rusijos pajėgos surengė praėjusią naktį, jis pabrėžė, kad būtent agresorė Rusija vietoje taikos pasirinko tęsti karą, tačiau pažymėjo, jog tai bus išsekimo karas.
„Ir būtent [Kremliaus šeimininkas] Vladimiras Putinas, apakintas neapykantos ir [Sergejaus] Kirijenkos (pirmasis V.Putino administracijos vadovo pavaduotojas – red.past.) bei [Valerijaus] Gerasimovo (Rusijos Generalinio štabo vadas – red.past.) idėjų, nebemato nieko kito, išskyrus karą“, – dėstė Kovos su dezinformacija centro vadovas.
A.Kovalenka pabrėžė, kad Ukraina išsilaikys, tačiau, jo teigimu, Rusijos elitas turėtų suvokti, jog jų padėtis tik blogės.
„Reikia nuversti Putiną, pakeisti režimą, pradėti dialogą dėl taikos. Su Putinu Rusijos tokios, kokia ji yra dabar, ateityje nebus. Mobilizacijos amžiaus Rusijos piliečiams vertėtų palikti šalį iki rugsėjo“, – įspėjo jis.
Dieną prieš tai A.Kovalenka pranešė, kad rudenį Rusija planuoja mobilizuoti daugiau nei 500 tūkst. žmonių, taip siekdama „užkaišyti“ savo nuostolius ir galimai atverti naują fronto kryptį.
Anot jo, ruduo ir žiema Ukrainai bus sudėtingi dėl intensyvių pėstininkų mūšių, kuriuose bus naudojami dronai, valdomosios aviacinės bombos ir kiti ginklai.
„Laivynas nyksta ir slepiasi“: Ukrainos dronai apšaudė Rusijos tanklaivius
10:37
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos praėjusią naktį sudavė smūgį 13 elektros pastočių okupuotose teritorijose ir 4 Rusijos „šešėlinio laivyno“ objektams Juodojoje jūroje, skelbia pajėgų vadas Robertas Brovdi.
„Bendras nuostolių skaičius per liepos 1–19 d. vykdytas operacijas „MoLoČKa“ ir „Krymo jungiklis išjungtas“ sudaro 176 „šešėlinio laivyno“ objektus ir 96 energetinius mazgus“, – nurodė jis.
Praėjusią naktį priešo operatyvinėje zonoje bepiločių sistemų pajėgų dalinys „Ptachy“ sėkmingai sunaikino 59 priešo taikinius.
„Laivynas nyksta ir slepiasi – per naktinę budėjimo pamainą Juodojoje jūroje sunaikinti 2 tanklaiviai, sausakrūvis laivas ir plaukiojantis kranas“, – pranešė R.Brovdi.
Pasak bepiločių sistemų vado, per naktį buvo sunaikinta 13 energetikos pastočių, iš kurių 8 – Kryme, 5 – pietinėje ir rytinėje okupuotose teritorijose.
„Švytėjo Kerčėje, Senajame Kryme, Jaltoje, Sudake, Berdianske, Jed-Kujuje, Ponizivkoje, Ščetivkoje, Žaliame Jare, Širokame ir kitur“, – rašė jis.
Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad praeitą naktį Juodosios jūros akvatorijoje buvo atakuoti du tanklaiviai, taip pat Azovo jūros akvatorijoje – plūduriuojantis kranas.
Pažymima, kad tanklaiviai naudojami Rusijos naftos, naftos produktų ir kuro gabenimui Rusijos ginkluotųjų pajėgų interesais. Plaukiojantys kranai užtikrina uostų darbų vykdymą, krovinių pakrovimą ir iškrovimą, taip pat palaiko Rusijos kariuomenės jūrų logistikos veikimą.
Be to, Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino priešlėktuvinį raketų kompleksą „Buk“ Zelenopilios rajone, Zaporižios srityje, ir automobilių tiltą Noveekonomičnojo rajone, Donecko srityje, kurį rusai naudoja karinei logistikai.
