- „Krateris kaip po branduolinio sprogimo“: po atakos prieš „Wildberries“ – rusai pasiuto
- Iš Ukrainos – įspėjimas rusams: turite du mėnesius išvykti iš Rusijos
- „Laivynas nyksta ir slepiasi“: Ukrainos dronai apšaudė Rusijos tanklaivius
- Rusai surengė didžiausią balistinių raketų ataką prieš Kyjivą per visą karą
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Krateris kaip po branduolinio sprogimo“: po atakos prieš „Wildberries“ – rusai pasiuto
14:51
Šeštadienio naktį keli Rusijos regionai, tarp jų – Maskvos, Tambovo ir Voronežo sritys – patyrė masinę dronų ataką. Maskvos priemiestyje Elektrostalyje ir Tambovo srities Kotovske atakos buvo nukreiptos į bendrovės „Wildberries“ logistikos centrus.
Oficialiais duomenimis, Kotovske žuvo 7 naktinės pamainos darbuotojai, 25 žmonės buvo sužeisti, o Elektrostalyje – 61 sužeistasis, vienas žmogus mirė ligoninėje.
„Krateris, tarsi po branduolinio sprogimo“
Naujienų portalui „Laisvės radijas“ Kotovsko miesto gyventoja Oksana (vardas pakeistas saugumo sumetimais) pasakojo, kad maždaug antrą valandą nakties rajone nuaidėjo šaudymo garsai.
„Aš nemiegojau, todėl iš karto išbėgau iš namų su vaiku. O kur bėgti? Aplink – tik tokios pačios sodybų bendrijos. Nėra nei priedangų, nei rūsių, kur būtų galima pasislėpti. Nubėgome pas kaimyną – pas jį bent jau yra rūsys“, – kalbėjo moteris.
Oksana prisiminė, kad dar apie vidurnaktį girdėjo garsus, panašius į dronų dūzgimą.
„Dūzgė dar sutemus, apie vienuoliktą valandą, tada vėl apie vidurnaktį. Tuomet sprogimų nebuvo. Bet aš jau buvau susijaudinusi dėl naujienų apie kitus išpuolius. Juk birželį jau buvo užpulta Platonovskos naftos bazė Raskazovskio rajone. Ten niekas nežuvo, bet vis tiek buvo neramu. Sūnus niekaip negalėjo užmigti. Kai pasigirdo pirmasis sprogimas, mes vieni iš pirmųjų išbėgome į gatvę. Po kitų sprogimų atsirado krateris – kaip siaubo filme. Tarsi po branduolinio sprogimo“, – nuogąstavo moteris.
Šeštadienio vakarą „Telegram“ kanalas „Tverdyj znak Tambov“ pranešė, kad iš „Wildberries“ sandėlio griuvėsių Kotovske buvo ištraukti 55 žmonių kūnai.
„Trumpai tariant, mes ten nuvažiavome, nes man pradėjo skambinti sesuo. Barjeras buvo pakeltas. Kai ten atvykome, visa automobilių stovėjimo aikštelė buvo užversta nuolaužomis, o ant jos gulėjo žmonių kūnai. Ten jų buvo daugiau nei dešimt, taip pat matėsi kraujo balos. Be to, žmonės šaukė, kad ne visi spėjo išeiti iš blokų.
Žuvusiųjų ir sužeistųjų yra kur kas daugiau nei septyni. Vien mes savo automobiliu išvežėme keturis žmones“, – kalbėjo vienas iš liudininkų, tačiau po kiek laiko vietos Sveikatos apsaugos ministerija paneigė šį pranešimą.
Tambovo srities vadovas Jevgenijus Pervyšovas šeštadienio rytą patvirtino, kad per smūgį sandėliui žuvo 7 „Wildberries“ darbuotojai, dirbę naktinėje pamainoje. Dar 25 žmonės buvo sužeisti, 23 iš jų paguldyti į ligoninę.
„Bepiločiai orlaiviai, kurie smogė į „Wildberries“ sandėlį, buvo aprūpinti smogiamosiomis priemonėmis, skirtomis padaryti kuo daugiau aukų. Tai buvo suplanuotas teroro aktas prieš civilius gyventojus“, – dėstė agresorės Rusijos gubernatorius.
„Žuvo už kapeikas“
Sužeistieji atsidūrė ligoninėje. Vienas iš jų buvo itin sunkioje būklėje. Dauguma nukentėjusiųjų turėjo skeveldrų padarytas žaizdas.
Kaip sakė Oksana, žuvo trys moterys ir keturi vyrai. Pasak jos, už naktinę pamainą jiems mokėdavo 300 rublių daugiau: vietoj 1600 gaudavo 1900 (apie 21 eurą).
„Štai taip už kapeikas žuvo. Mano draugė, kuri ten dirba, pasakojo, kad ten koridoriai tokie užstatyti lentynomis, kad greitai neišbėgsi. Ypač jei po sprogimo viskas sugriūva“, – sakė moteris.
Dalis „Wildberries“ sandėlio Elektrostalyje darbuotojų nebuvo išleisti iš pastatų per gaisrą po dronų atakos, rašo leidinys „Post“, remdamasis vieno iš nukentėjusių darbuotojų seserimi.
„Mano brolis šiandien buvo pamainoje, dirba ten vos savaitę. Jis patyrė šoką, dar neatsigavo, dabar jam duodame raminamųjų. Ten jį sulaikė kažkokia vyresnioji darbuotoja. Sandėlis degė, jie jau girdi, kad 4-asis ir 6-asis (blokai) visiškai sudegę, o ji sakė: „Nusiraminkite, nepanikuokite“ – ir niekam neleido išeiti, nors vyko atakos. Ir darbuotojai patys atidarė duris – tas, kurios skirtos prekių pakrovimui ir iškrovimui, ir pro ten šokinėjo. Tai 7-asis blokas. Jie patys atidarė duris ir pabėgo“, – pasakojo nukentėjusiojo sesuo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tiesiogiai neminėdamas „Wildberries“, patvirtino smūgius dviem dideliems logistikos objektams Maskvos ir Tambovo srityse.
„Šiandien mūsų tolimojo nuotolio smūgiai pasiekė tris tikslus Rusijos teritorijoje, taip pat laikinai okupuotoje mūsų žemėje ir jūroje. Visų pirma, atsakant į Rusijos smūgius mūsų civilinei infrastruktūrai, mūsų miestams ir sritims, buvo sunaikinti du reikšmingi logistikos objektai – Maskvos ir Tambovo srityse, esančiuose atitinkamai daugiau nei 500 ir apie 700 km nuo fronto linijos.
Agresorė juos naudojo, kad užtikrintų sankcijoms priskiriamų detalių, skirtų dronų ir navigacijos įrangos gamybai, tiekimą. Taip pat buvo smogta naftos objektui“, – savo „Telegram“ kanale šeštadienį rašė Ukrainos prezidentas.
Atakas prieš „Wildberries“ pakomentavo ir Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi: „Čia ne apie 100 mlrd. vertės gaisrą. Čia apie per sekundę sugriautą iliuziją apie sotų ir taikų gyvenimą.“
„Neįmanoma nei gyventi, nei verstis verslu“
Bendrovės „Wildberries“ atstovai taip pat pakomentavo smūgius logistikos kompleksams Kotovske ir Elektrostalyje. Prekybos platformos įkūrėja ir RWB vadovė Tatjana Kim ryte savo „Telegram“ kanale ašė: „Siaubinga naktis, siaubingi įvykiai mūsų įmonei ir mūsų šaliai. Tai skausmas, kurio neįmanoma apibūdinti žodžiais“.
Apie tai, kas nutiks bendrovės partneriams, praradusiems prekių už dešimtis milijonų rublių, nebuvo pasakyta.
Tuo tarpu socialiniuose tinkluose ėmė pasirodyti verslininkų pranešimai, kuriuose jie vertino savo nuostolius dešimtimis milijonų rublių. Papildomą pasipiktinimą sukėlė netrukus prieš ataką atnaujintos prekybos platformų darbo su pardavėjais sąlygos.
Nuo liepos 7 d. „Wildberries“ pasiūlyme aiškiai nurodyta, kad bendrovė neatsako už prekių praradimą dėl ginklų ir karinės technikos, įskaitant bepiločius orlaivius, naudojimo ar kritimo, taip pat dėl apšaudymų ir sprogimų.
„Elektrostalyje, kadangi tai didžiausias sandėlis, turėjau prekių už daugiau nei 50 milijonų rublių, o Kotovske – už 2,5 milijono, – pasakojo verslininkas Timofėjus iš Sankt Peterburgo. – Vos tik gavęs degančio sandėlio nuotraukas ir patvirtinimą, kad ten viskas sunaikinta, išnagrinėjau pasiūlymą. Ten rašoma, kad force majeure atveju pardavėjams išmokos ir kompensacijos nemokamos. Kur man dabar eiti toliau? Man asmeniškai – link bankroto. Iš 53 milijonų maždaug 20 milijonų vertės prekės buvo nupirktos kreditu. „Wildberries“ netrukus prieš tai pakeitė pasiūlymo sąlygas – tarsi kažką žinotų. Dabar įmonė nusiplauna rankas“.
Rusijos raketų ataka Juodojoje jūroje: per smūgį civiliniam laivui su grūdais žuvo žmonės
00:18
Rusijos okupacinės pajėgos Juodojoje jūroje surengė išpuolį prieš civilinį krovininį laivą „Golden Leo“, gabenusį grūdus. Incidento metu į laivą, kuris buvo ką tik palikęs kovos veiksmų zoną, pataikė trys rusų sparnuotosios raketos (X-59/X-69).
Ukrainos karinių jūrų pajėgų duomenimis, smūgis teko dešiniajam laivo bortui, dėl ko kilo gaisras. Su Bisau Gvinėjos vėliava plaukiojantis ir Turkijos bendrovei priklausantis laivas nekėlė jokios karinės grėsmės, todėl šis išpuolis yra vertinamas kaip tyčinis teroro aktas prieš civilinę laivybą ir šiurkštus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas.
Per ataką žuvo mažiausiai šeši jūreiviai. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha patvirtino, kad tarp žuvusiųjų yra ir ukrainietis jūrų locmanas. Iš viso laive buvo 18 įgulos narių (17 Sirijos ir Indijos piliečių bei vienas Ukrainos atstovas).
Po atakos Ukrainos karinės jūrų pajėgos ir paieškos bei gelbėjimo tarnybos nedelsdamos ėmėsi veiksmų: aštuoni įgulos nariai buvo evakuoti ir nugabenti į Odesos ligoninę. Likę keturi asmenys šiuo metu vis dar laikomi dingusiais be žinios, paieškos operacija tęsiama.
Ukrainos URM vadovas A.Sybiha pranešė, kad, vadovaujantis premjero nurodymu, apie šį Rusijos išpuolį jau informuota Tarptautinė jūrų organizacija bei tarptautiniai partneriai. Taip pat palaikomas ryšys su tų valstybių, kurių piliečiai nukentėjo ar žuvo per šią ataką, vyriausybėmis.
Istorijos spiralė: Rusija lipa ant to paties grėblio, kuris kartą jai jau smogė
22:22
Dabartinis karas prieš Ukrainą Rusijai gali tapti istoriniu lūžio tašku, po kurio prasidės ilgas jos geopolitinės reikšmės nuosmukis – panašiai kaip pralaimėjimas Krymo kare 1853–1856 metais ilgam išstūmė Rusijos imperiją iš pirmaujančių pasaulio valstybių gretų. Tokią nuomonę autoriniame straipsnyje Italijos ir Amerikos leidiniui „La Voce di New York“ išsakė tarptautinės žurnalistikos ekspertas Renzo Cianfanelli.
Autorius pažymi, kad daugiau nei prieš 170 metų karinė nesėkmė apnuogino Rusijos ekonominį atsilikimą, diplomatinę izoliaciją ir valstybės valdymo krizę. Vėlesnės imperatoriaus Aleksandro II reformos šalį modernizavo tik iš dalies, tačiau kartu paleido procesus, kurie galiausiai pakirto pačią Rusijos carizmo sistemą.
Autoriaus nuomone, Vladimiro Putino invazija į Ukrainą gali turėti panašių istorinių pasekmių. Kremlius tikėjosi greitos pergalės, tačiau vietoj to įsivėlė į sekinantį karą be aiškaus kelio į lemiamą sėkmę. R.Cianfanelli teigimu, Rusijos kariuomenė fronte praktiškai nepasistūmėjo į priekį nuo praėjusių metų, patirdama didelių nuostolių. Tuo pat metu Ukraina intensyvina dronų smūgius Rusijos teritorijoje, smogdama taikiniams net Sibire.
Autorius pabrėžia, kad dabartinis konfliktas jau dabar turi toli siekiančių geopolitinių pasekmių.
„V.Putino viltys atkurti Rusijos, kaip branduolinės supervalstybės, bendraujančios su JAV ir Kinija kaip lygiavertė partnerė, didybę yra miražas“, – rašo žurnalistas.
Kaip pažymima straipsnyje, Maskva vis labiau priklauso nuo Kinijos tiek prekybos klausimais, tiek dėl diplomatinės paramos, nors oficialiai šie santykiai vis dar vadinami lygiaverčių partneryste.
R.Cianfanelli taip pat mano, kad, kitaip nei XIX amžiuje, dabartinė Rusijos vadovybė į nesėkmę nereaguos plataus masto reformomis. Vietoj to Kremlius, pasak autoriaus, pasikliauja kontrolės stiprinimu, valdžios centralizavimu ir daline mobilizacija. Jo nuomone, tokia politika gali išlaikyti dabartinį režimą dar ilgą laiką, tačiau vargu ar užtikrins šalies ekonominio gyvybingumo ar strateginio savarankiškumo atkūrimą.
„Istorija liudija, kad ilgi, bevaisiai karai retai kada sustiprina autoritarines sistemas“, – pabrėžia apžvalgininkas. Jo teigimu, tokie konfliktai išsekina šalies išteklius, susiaurina politinį pasirinkimą ir palaipsniui pakerta pasitikėjimą, kuriuo remiasi autoritarinė valdžia.
Apibendrindamas R.Cianfanelli daro prielaidą, kad net jei karas nesibaigs oficialiu Rusijos kariniu pralaimėjimu, jis vis tiek gali tapti lūžio tašku šalies istorijoje.
„Antrasis Krymo karas gali ir nesibaigti kariniu pralaimėjimu. Tačiau jis vis tiek gali tapti momentu, kada istorikai prieis prie išvados, kad Rusija nustojo būti nepriklausoma didžiąja valstybe ir įžengė į ilgą strateginės priklausomybės nuo Kinijos epochą“, – reziumuoja žurnalistas.
Su Šiaurės Korėjos ministre susitikęs Putinas gyrė Pchenjano paramą savo karui
21:17
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį dėkojo Šiaurės Korėjai už paramą Maskvos karui Ukrainoje, kai susitiko su šalyje viešinčia užsienio reikalų ministre Choe Son Hui.
„Norėčiau dar kartą išreikšti dėkingumą už paramą mūsų vykdomai specialiajai karinei operacijai“, – sakė V.Putinas, pavartojęs Kremliaus terminą karui Ukrainoje pavadinti.
Kremliaus paskelbtame vaizdo įraše taip pat girdėti, kad V.Putinas sakė, jog Maskva „niekada nepamirš“ Šiaurės Korėjos karių „didvyriškų poelgių“, kurie bus „pagerbti taip pat, kaip ir mūsų tėvynainiai“.
Kremliaus šeimininkas taip pat gyrė neseniai pasiektą tarpusavio supratimą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.
Rusijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį pranešė, kad Choe Son Hui lankosi užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kvietimu.
Maskvos ir Pchenjano ryšiai sustiprėjo po to, kai Rusija 2022 metais pradėjo plataus masto puolimą prieš Ukrainą.
Šiaurės Korėja pasiuntė karius į Rusijos Kursko sritį ir tiekė ginklų sistemas, kad paremtų Maskvos karo veiksmus.
Analitikai teigia, kad mainais už tai skurdi ir izoliuota šalis iš Maskvos gavo finansinę paramą, maisto, energijos išteklių ir karinių technologijų.
Balandžio pabaigoje Pchenjane apsilankius aukšto rango Rusijos pareigūnams, Kim Jong Unas dar kartą patvirtino savo paramą Rusijai ir pažadėjo padėti Maskvai pasiekti pergalę kare, kurį jis pavadino „šventuoju karu“.
„Financial Times“: Europoje auga pasipriešinimas naujoms sankcijoms Rusijai – verslas reikalauja išimčių
19:49
Europos Sąjungoje stiprėja vidinis pasipriešinimas naujų ekonominių sankcijų įvedimui Rusijai. Vis daugiau valstybių narių reikalauja sau išimčių, kadangi stambusis Europos verslas žūtbūt siekia išsaugoti pajamas iš bendradarbiavimo su šalimi agresore. Apie tai rašo „Financial Times“, remdamasis penkiais derybose dalyvaujančiais ES diplomatais.
Diplomatų teigimu, lieka vis mažiau vyriausybių, pasiruošusių pritarti sprendimams, kurie galėtų pakenkti jų šalių kompanijoms.
„Prie derybų stalo moralinis imperatyvas veikia vis mažiau“, – prisipažino vienas iš leidinio pašnekovų. Jis pridūrė, kad nors Europos vyriausybės ir toliau laikosi griežtos retorikos bei kalba apie solidarumą, praktikoje šie pareiškimai dažnai nėra pagrindžiami konkrečiais sprendimais.
Didžiausi ginčai kilo dėl tam tikrų sektorių apribojimų. Pavyzdžiui, Graikija atsisako remti visą sankcijų paketą, jei į jį nebus įtraukta išimtis dėl Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) gabenimo į trečiąsias šalis. FT duomenimis, nuo potencialaus draudimo labiausiai nukentėtų graikų verslininko Georgioso Prokopiou laivybos kompanija „Dynagas“, kuri nuo visapusiško karo pradžios pervežė daugiau nei 30 mln. tonų Rusijos SGD.
Tuo pat metu Vokietija ir Portugalija reikalauja išimties iš sankcijų pasiūlymo, kuriuo siekiama uždrausti pirkti rusišką žuvį, tai motyvuodamos būtinybe paremti savo pačių žuvies perdirbimo pramonę. Prancūzija ir Italija savo ruožtu siekia sušvelninti siūlymą drausti išduoti ES vizas Rusijos kariškiams, dalyvavusiems kare prieš Ukrainą. O Austrija vėl reikalauja atšildyti apie 2 mlrd. eurų vertės Rusijos turtą, kad būtų kompensuoti banko „Raiffeisen“ nuostoliai.
Kaip pasakoja diplomatai, reikalavimų dėl išimčių mastas tapo precedento neturinčiu reiškiniu.
„Tai rimta krizė visam sankcijų taikymo modeliui. Jei visi reikalaus išimčių ir spragų, proceso pabaigoje kiekvienas sankcijų paketas taps tiesiog tuščia dėžute“, – reziumavo vienas iš diplomatų.
Europa rado „burtų lazdelę“ prieš Rusijos dronus: pristatytas pigus žudikas iš Švedijos
18:47
Švedijos bendrovė „Nordic Air Defence“ (NAD) surengė uždarus naujo, pigaus bepiločių orlaivių perėmėjo „Kreuger“ bandymus. Kūrėjų teigimu, ši sistema turėtų padėti Europos šalims efektyviau kovoti su masinėmis Rusijos dronų atakomis. Apie tai rašo leidinys „The Telegraph“, kurio žurnalistai gyvai stebėjo sistemos demonstraciją slaptame poligone Švedijos provincijoje.
Kaip praneša leidinys, „Kreuger“ yra kompaktiškas dronas-perėmėjas, kainuojantis apie 11 tūkstančių dolerių. Jo kūrėjai pabrėžia, kad pagrindinis sistemos privalumas – itin žema savikaina. Šiuo metu NATO šalys dažnai yra priverstos pigius rusiškus dronus naikinti naikintuvų raketomis, kurių viena kainuoja apie milijoną dolerių.
Pristatymo metu įmonės inžinierius Dominicas Surano naująjį kūrinį apibūdino taip: „Iš esmės tai yra skraidantis mobilusis telefonas su kovine galvute“. Jo teigimu, sistema naudoja dirbtinio intelekto technologijas, kad savarankiškai surastų taikinį, prie jo priartėtų ir susisprogdintų.
Publikacijoje pažymima, kad demonstracinio skrydžio metu „Kreuger“ iš pradžių praskrido pro šalį, tačiau greitai pakoregavo kursą, apsisuko ir sėkmingai detonavo mokomąjį užtaisą reikiamu spinduliu nuo taikinio.
„The Telegraph“ atkreipia dėmesį, kad kovos su pigiais smūginiais dronais problema NATO šalims tampa vis aštresnė. Autorius primena incidentą, kai apie dvidešimt Rusijos dronų pažeidė Lenkijos oro erdvę, todėl sąjungininkams teko kelti naikintuvus jų perėmimui. Panašūs iššūkiai kyla ir saugant oro uostus bei pramonės objektus, kurie gali tapti žvalgybinių dronų taikiniais.
NAD strategijos direktorius, buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billströmas, įsitikinęs, kad bendrovei pavyko išspręsti esminį šiuolaikinės oro gynybos galvosūkį. Anot jo, įmonė pirmiausia norėtų šiuos perėmėjus perduoti Ukrainos kariuomenei, o vėliau pasiūlyti ir kitoms Europos šalims.
Kartu leidinys pažymi, kad NAD nėra vienintelė įmonė, ieškanti nebrangių būdų kovai su dronais. Vokietijos pramonės milžinės „Heckler & Koch“ ir „Rheinmetall“ taip pat kuria nuosavas perėmimo sistemas, valdomas dirbtinio intelekto. Visgi ekspertai atkreipia dėmesį į vieną kliūtį – Vakarų šalių vyriausybės į jaunus technologijų startuolius vis dar žiūri labai atsargiai ir užsakymus mieliau patiki tradiciniams gynybos pramonės banginiams.
Nepaisant to, Europos užsienio reikalų tarybos ekspertė Ulrike Franke neabejoja: pigios antidroninės sistemos ateityje taps gyvybiškai svarbiu elementu.
„Didžiausias iššūkis bendrąja prasme – gebėjimas juos tiesiog perimti, tačiau kaina čia griežia pirmuoju smuiku. Įsivaizduokite Ukrainos scenarijų, kai į jus skrieja tūkstančiai dronų. Jei gindamiesi naudosite brangias raketas, tiesiog rizikuojate bankrutuoti“, – perspėja U.Franke.
Rusijos karinis šaltinis įspėja: šaliai gresia Irano ir Irako scenarijus – prasideda „miestų karas“
18:23
Ateinantis Rusijos karo prieš Ukrainą etapas bus stulbinamai panašus į devintajame dešimtmetyje vykusį Irano ir Irako „miestų karą“. Tokią prognozę leidiniui „The New Yorker“ pateikė karinis šaltinis Maskvoje.
„Miestų karu“ istorikai vadina masinius, neselektyvius oro smūgius, kuriais 1980–1988 m. keitėsi Iranas ir Irakas, kai padėtis fronte įstrigo aklavietėje. Būtent su šiuo kruvinu konfliktu būsimą Maskvos ir Kyjivo konfrontacijos etapą lygina „The New Yorker“ žurnalisto Joshua Yaffos kalbintas rusų kariškis.
Pašnekovas pripažįsta, kad Ukrainai, kuri jau ketverius metus išgyvena plataus masto Rusijos invaziją, tai nėra jokia naujiena. „Jie prie to pripratę. O mes su tuo susiduriame pirmą kartą“, – atviravo šaltinis.
Istorija kartojasi: minėto konflikto metu dešimtys raketų skriejo tiesiai į Bagdado, Teherano ir kitų didmiesčių centrus. Per aštuonerius karo metus šios raketų sprogimai nusinešė tūkstančius civilių gyvybių.
Tam tikra prasme karas išsiplėtė į du frontus, pažymi „The New Yorker“. Pirmasis – vis dar kraujuojantis Donbasas. Čia okupacinės Rusijos pajėgos bando spausti į priekį ir artėja prie Kostiantynivkos, tačiau 2026 m. Rusijos puolimo tempai yra drastiškai sulėtėję.
Antrasis frontas – danguje virš abiejų valstybių. Tiek Rusija, tiek Ukraina numuša didžiąją dalį priešo dronų, todėl bet kurios atakos sėkmę dabar lemia masiškumas. Čia pranašumą demonstruoja Ukraina, sugebėjusi šviesos greičiu išauginti gamybos apsukas.
Jei per visus 2024 metus didžiausia privati Ukrainos dronų gamintoja „Fire Point“ išleido vos kiek daugiau nei 2 tūkstančius „FP-1“ bepiločių, tai dabar įmonė tokį patį kiekį surenka vos per dešimt dienų. Apie tai pranešė bendrovės generalinė direktorė Iryna Terech. Be to, Ukrainos arsenalą papildė ir naujos sparnuotosios raketos „FP-5“, geriau žinomos „Flamingo“ vardu.
Dėl šių pokyčių Rusija dabar susiduria su lygiai tokiomis pačiomis dilemomis, kokias ilgą laiką pati primetė Ukrainai. „Jiems tenka ginti milžiniškas teritorijas, o oro gynybos priemonių tam tiesiog neužtenka“, – padėtį komentavo Ukrainos karo analitikas Mykola Bielieskovas.
Kad beribės teritorijos nebėra Maskvos koziris, pripažįsta ir šaltinis Rusijos gynybos sluoksniuose. „Mūsų didysis istorinis pranašumas, mūsų strateginė gelmė“ – milžiniški plotai, kurie stabdydavo priešo judėjimą arba įviliodavo jį į spąstus ir kuriuose Rusija galėjo saugiai išdėstyti energetikos infrastruktūrą bei ginklų gamyklas – „dabar virto didžiuliu trūkumu“, – atviravo šaltinis.
Tobulėjant Ukrainos gynybos technologijoms, keitėsi ir karinė taktika. Jei dar neseniai didžioji dalis Ukrainos dronų buvo naudojama prieš Rusijos pajėgas tiesiog fronto linijoje, tai nuo 2025 metų kovo Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo smogti oro gynybos sistemoms už tiesioginio konflikto zonos ribų. Vėliau – praktiškai be jokių apribojimų – pradėti naikinti Rusijos šaudmenų sandėliai, tiekimo kolonos bei transporto infrastruktūra, o galiausiai taikiniu tapo ir Rusijos naftos pramonė.
Visgi pačiai Ukrainai vis dar trūksta daugiasluoksnės oro gynybos sistemos. Leidinyje pažymima, kad šalies pajėgumų nepakanka numušti balistinėms raketoms ir reaktyviniams dronams, kuriuos Rusija vis dažniau naudoja savo smūgiams. „Nepaisant Ukrainos sėkmės vykdant tolimojo nuotolio smūgius ir stringančio Rusijos puolimo Donbase, priešraketinės gynybos požiūriu šalis prie žiemos artėja būdama labai sunkioje padėtyje“, – teigia strateginių studijų centro „Carnegie Endowment“ vyresnysis mokslo darbuotojas Michaelas Kofmanas.
Kremlius suveržė kilpą Krymui: paaiškino, kodėl nori atkirsti pusiasalį nuo pasaulio
17:03
Rusijos okupacinė valdžia griežtina kontrolę Kryme. Šiuo metu pusiasalyje ribojamas mobilusis ryšys ir internetas. Kai kuriose gyvenvietėse tinklas veiks tik keletą valandų per parą, informavo Ukrainos Kovos su dezinformacija centras.
Remiantis jo duomenimis, Džankojaus gyventojai galės naudotis mobiliojo ryšio ir interneto paslaugomis vos 8 valandas per parą – visą likusį laiką, t.y. du trečdalius paros, vartotojai bus visiškai atjungti nuo tinklo.
Centro analitikai pabrėžė, kad pagrindinė tokių veiksmų priežastis yra karinė. Jų teigimu, taip Rusijos vadovybė bando apsunkinti duomenų apie savo technikos ir personalo judėjimą perdavimą.
Pažymima, kad yra ir kitas tikslas – griežtai kontroliuoti pusiasalio informacinę erdvę ir atkirsti vietos gyventojus nuo Kremliui nepageidaujamų naujienų.
„Civiliai gyventojai tampa Kremliaus karinių interesų įkaitais, nes Kremlius verčia Krymą uždara militarizuota zona“, – teigiama Kovos su dezinformacija centro pranešime.
Anksčiau skelbta apie didelio masto elektros energijos sutrikimus Kryme. Nurodoma, kad elektra dingo praktiškai visame pusiasalyje. Elektros tiekimo sutrikimai tęsiasi jau kurį laiką, o okupacinė valdžia po smūgių energetikos infrastruktūrai nustojo skelbti duomenis apie tai, kurios gyvenvietės lieka be elektros.
Ukrainos smūgiai paveikė ir degalų tiekimą į okupuotą pusiasalį. Rusijos kontroliuojama Krymo administracija paskelbė, kad degalai laikinai bus parduodami tik valstybinėms įstaigoms. Socialiniuose tinkluose pusiasalio gyventojai masiškai skundžiasi dėl tokių apribojimų pasekmių.
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos pranešė, kad per dvi savaites kartu su Ukrainos saugumo tarnybos agentais sugebėjo paralyžiuoti 75 proc. Kerčės perkėlos keltų, kurie naudojami degalams į pusiasalį gabenti ir karinės technikos pervežimui tarp Krymo ir okupuotų teritorijų.
Ukrainos dronų smūgiai paralyžiavo Kerčės perkėlą: beveik nieko neliko
16:55
Per dvi savaites Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos išvedė iš rikiuotės 75 proc. Kerčės keltų perkėlos pajėgumų, skelbia pajėgų vadas Robertas Brovdi.
Pasak jo, iki operacijos pradžios transporto priemonių ir krovinių pervežimą Kerčės keltų linija užtikrino 4 keltai, reguliariai kursavę tarp Kavkazo ir Krymo uostų.
„Penktasis stovėjo atsargoje Kerčės uoste: „Lavrentij“, „Panagija“, „Eiskas“, „Marija“ ir „SKS-One“. Bepiločių sistemų pajėgos kartu su Ukrainos saugumo tarnyba per dvi liepos savaites ištaisė padėtį“, – pabrėžė jis.
Ukrainos smūgių rezultatai:
- Keltas „Eiskas“ – liepos 12 ir 13 d. sėkmingai apgadintas Bepiločių sistemų pajėgų. Jis buvo nutemptas į Kerčės uostą. Atstatyti ir grąžinti į maršrutą neplanuojama.
- Motorinis laivas „SKS One“ – visiškai sunaikintas Bepiločių sistemų pajėgų per liepos 7, 12 ir 13 d. atakas. Laivas stovi Kamyšo-Buruno uoste. Laivo atstatyti neįmanoma.
- Keltas „Marija“ – liepos mėnesį jį keletą kartų apgadino Bepiločių sistemų pajėgos ir Ukrainos saugumo tarnybos smūgiai. Buvo nutemptas į Kerčę. Atstatymo perspektyvų nėra.
- Keltai „Lavrentij“ ir „Panagija“ – apgadinti Bepiločių sistemų pajėgų, Ukrainos saugumo ir Karinės žvalgybos tarnybos agentų. Abu laivai prarado galimybę plaukioti savarankiškai. Šiuo metu jie naudojami tik kaip baržos, perkeliamos vilkikų pagalba, o tai dvigubai sumažina jų panaudojimo potencialą.
Bendras kasdienis keltų pervežimo pajėgumas įprastomis sąlygomis anksčiau siekė nuo 180 iki 250 transporto vienetų per parą. Vieno tokio kelto talpa sudaro nuo 8 iki 15 automobilių, priklausomai nuo jų dydžio ir svorio.
Be to, 80 proc. viso eismo, kurį užtikrino Kerčės keltų linija, sudarė Rusijos gynybos ministerijos kvota kariniams poreikiams patenkinti.
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos tęsia plataus masto nuoseklų priešo karinių pajėgumų naikinimą Juodosios jūros regione. Smūgiai Kerčės keltų linijai yra platesnės ir ilgalaikės specialiosios operacijos, skirtos visiškai izoliuoti okupuotą pusiasalį, dalis.
Lenkijos gynybos ministras stojo ginti Ukrainos: „Jie atitrūkę nuo tikrovės“
16:29
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas socialiniame „X“ sekmadienį, po masinės Rusijos dronų ir raketų atakos prieš Kyjivą, stojo ginti Ukrainos prieš kraštutinių pažiūrų savo kolegas.
„Rusija surengė galingiausią ataką nuo invazijos pradžios prieš Ukrainą panaudodama balistines ir kreiserines raketas ir skelbia apie pasirengimą didelio masto karinei mobilizacijai“, – rašė ministras.
„Tai rodo, kaip atitrūkę nuo tikrovės realybės yra tie, kurie ragina susilpninti paramą Ukrainai arba sulėtinti Lenkijos kariuomenės modernizavimą.
Būtent todėl darome viską, kad Rusijos raketos niekada nepasiektų Lenkijos ir niekas nekeltų grėsmės mūsų saugumui. Šiuo klausimu nepasiduosime!“, – rėžė W.Kosiniakas-Kamyszas.
Ministro komentarai nuskambėjo po to, kai Przemyslawas Czarnekas, opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) kandidatas į ministro pirmininko postą kitų metų rinkimuose, paragino nutraukti pagalbą Ukrainai.
Praėjusį pirmadienį P.Czarnekas nukrypo nuo savo partijos įprastos pozicijos, sakydamas: „Turime priversti Europos Sąjungą… kol kas bet kokiu būdu nutraukti Ukrainos karinio stiprinimo ir atstatymo finansavimą, kol Ukraina neišsirinks žmogaus vertybes puoselėjančio kelio.“
Skaldanti istorija
Padaryti tokį pareiškimą politiką paskatino kelias savaites trunkantis diplomatinis nesutarimas tarp Varšuvos ir Kyjivo dėl istorinių nuoskaudų, sukėlęs didžiausią įtampą dvišaliuose santykiuose nuo tada, kai 2022 m. Rusija pradėjo agresijos karą prieš Ukrainą.
Ginčas sukasi aplink skirtingus Voluinės žudynių – Antrojo pasaulinio karo metu įvykusių žudynių serijos, kurią daugelis Lenkijoje laiko ukrainiečių nacionalistų vykdytu vietos lenkų gyventojų etiniu valymu – vertinimus. Mažiausiai 100 tūkst. lenkų buvo žiauriai nužudyti per įvykius.
Šis klausimas iškilo į pirmą planą gegužę, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ėmėsi veiksmų, kuriuos Varšuva vertina kaip karo nusikaltėlių šlovinimą. Dėl to kilęs diplomatinis ginčas tik paskatino antiukrainietišką retoriką Lenkijos politinėje dešinėje ir lėmė didesnę socialinę įtampą.
Zelenskis tapo savo sprendimo įkaitu: įtampa tarp Fedorovo ir Syrskio sukėlė žemės drebėjimą
15:41
Ukrainą purto antroji protestų banga nuo plataus masto invazijos pradžios. Savarankiškai susibūrę ukrainiečiai ir kritika iš Ukrainos pareigūnų įstūmė Volodymyrą Zelenskį į kampą ir privertė pasigailėti savo sprendimo dėl Mychailos Fedorovo atleidimo. Tačiau, panašu, kad šis prezidento žingsnis pradėjo žemės drebėjimą tarp skirtingų už Ukrainos gynybą nuo Rusijos atsakingų stovyklų.
Į protestus Ukrainos miestuose išėjo mažiausiai 10 tūkstančių žmonių. Dauguma jų stovėjo su plakatais ir skandavo „grąžinkite Fedorovą“ ir „šalin Syrskį“. Panašu, kad šie protestai susivedė į dviejų asmenybių – O.Syrskio ir M.Fedorovo – akistatą. Žmonės gatvėse reikalauja, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis padarytų išvadas dėl personalo ir priimtų sprendimą.
Kaip pastebi naujienų portalas „Ukrajinska pravda“ praeitais metais įsiplieskęs protestas, pramintas „Kartoniniu Maidanu“, kuris buvo skirtas paremti Ukrainos nacionalinį antikorupcijos biurą (NABU) ir Specialiąją antikorupcinę prokuratūrą, turėjo stiprų užnugarį – sąjungininkus Europoje.
Tačiau dabartinis protestas negali remtis spaudimu iš užsienio, todėl protestuotojai atsidūrė akistatoje prieš valdžią. Spėjama, kad protestų rezultatas nulems, kokią įtaką balsai iš gatvės turės sprendimams, priimamiems tarp Bankovos gatvės sienų.
Volodymyras Zelenskis šią savaitę įsitraukė į konfliktą tarp populiariojo šalies gynybos ministro M.Fedorovo ir ginkluotųjų pajėgų vado Oleksandro Syrskio. Jis pasirinko pastarąjį ir tapo savo sprendimo įkaitu.
„Konfliktas tarp Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo visuomenės suvokime virto konfliktu tarp reformų ir status quo. Sankryža, kurioje prezidento pasirinkimą visi vertina kaip vertybinį prioritetą. Ketvirtasis gynybos ministras netikėtai tapo simboliu, o požiūris į jį apibrėžia kiekvieno asmens vietą politinėse ir etinėse koordinatėse. Nauji požiūriai ar senosios taisyklės? Technologijos ar popierinė armija?
Prieš savaitę Fedorovas buvo prezidento komandos narys. O šiandien požiūris į Zelenskį apibrėžiamas tuo, kaip jis nuspręs Fedorovo likimą“, – rašo „Ukrajinska pravda“ apžvalgininkas Pavlo Kazarinas.
Plačiau skaitykite ČIA.
