- Maskviečių ašaros: taip blogai nėra nė viename Europos mieste
- Zelenskis paatviravo, koks buvo lūžio taškas jo santykiuose su Trumpu
- Ukraina spaudžia iki galo: Sankt Peterburge ir Simferopolyje liepsnoja „Wildberries“ centrai
- Karo skonį pajuto net turtingi rusai: „Kiekvienas Rusijoje mato jį per savo langą“
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Maskviečių ašaros: taip blogai nėra nė viename Europos mieste
09:35
Dėl aukštų palūkanų normų ir būsto kainų Rusijos hipotekos paskolos maskviečiams tapo nepasiekiamiausiomis iš visų Europos miestų. Remiantis „Numbeo“ skaičiavimais, Maskvoje mėnesinė hipotekos įmoka sudaro 4,5 vidutinių disponuojamų pajamų (atskaičius privalomus mokėjimus, įskaitant mokesčius) – pagal šį rodiklį miestas dideliu atotrūkiu pirmauja neigiamame reitinge.
Kitos trys vietos taip pat tenka Rusijos miestams: Žemutinis Naugardas (3,6 disponuojamų pajamų), Sankt Peterburgas (3,3) ir Kaliningradas (3,2). Be jų, tarp dešimties miestų, kuriuose hipotekos paskolos yra mažiausiai prieinamos, yra Odesa, Kyjivas, Minskas ir Dnipras, Tirana ir Kišiniovas, skelbia „The Moscow Times“.
Prahoje hipotekos paskolos aptarnavimui tenka 1,4 disponuojamų mėnesinių pajamų, Belgrade, Budapešte, Lisabonoje ir Londone – 1,3, Paryžiuje ir Milane – 1,2. Tarp miestų, kur hipotekai tenka skirti mažiau nei vidutinį pajamų dydį, yra Amsterdamas, Berlynas, Briuselis, Vilnius, Zagrebas, Madridas ir Oslas.
Palūkanų norma buvo 29 proc.
Tai daugiausia lemia rinkos hipotekos palūkanų normos. Šiais metais jos sumažėjo nuo praktiškai neįmanomų 29 proc. praėjusių metų pradžioje, tačiau tebėra labai aukštos: pagal Rusijos centrinio banko duomenis, vidutiniškai apie 18 proc. metinių palūkanų už birželio mėnesį išduotas paskolas. Rusų realiosios disponuojamos piniginės pajamos pirmąjį ketvirtį buvo 1,5 proc. didesnės nei praėjusiais metais.
„Numbeo“ skaičiavimai grindžiami vidutiniu 90 kv. m buto plotu ir 20 metų trukmės hipotekos paskola be pradinio įnašo. Rusijoje vidutiniai rodikliai skiriasi. Centrinis bankas reikalauja, kad bankai suteiktų paskolas su bent 20 proc. pradiniu įnašu; vidutinė Rusijoje gegužės mėnesį suteiktų hipotekinių paskolų trukmė sudarė 23 metus ir 8 mėnesius, o praėjusių metų pabaigoje viršijo 26 metus.
Pagal Rusijos standartus 90 kv. m – tai labai didelis butas, kurį galima įsigyti pasinaudojant hipotekine paskola. Remiantis „Sberbank“ duomenimis, sausio–gegužės mėnesiais beveik pusė „hipotekinių“ butų buvo vieno kambario, 37 proc. – dviejų kambarių, o vidutinis butų, įsigytų pasinaudojant lengvatinėmis programomis (tai sudaro didžiąją dalį hipotekos), plotas siekė 48,3 kv. m. „Cian“ vertina, kad šiais metais įsigytų butų vidutinis plotas yra 48,1 kv. m.
Bent vienas verslas Rusijoje klesti: tokių rekordų nebuvo 5 metus
11:16
Rusijoje smarkiai išaugo naujų laidojimo paslaugas teikiančių įmonių skaičius: 2026 m. sausio–birželio mėnesiais buvo įregistruotos 995 organizacijos ir individualūs verslininkai, teikiantys laidojimo paslaugas. Šis rodiklis, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 22,5 proc. ir pasiekė didžiausią lygį per pastaruosius penkerius metus.
Tai matyti iš „Rusprofile“ duomenų, kuriuos cituoja laikraštis „Kommersant“. Bendras įmonių skaičius laidotuvių paslaugų rinkoje birželio pabaigoje siekė 11,5 tūkst., o tai reiškia 7,6 proc. augimą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Laidojimo įmonių skaičiaus augimas susijęs su priverstiniu verslo išvedimu iš „pilkosios zonos“: agentūros, kurios metus dirbo be registracijos, priverstos oficialiai įforminti savo veiklą, teigia Socialinės politikos problemų tyrimų instituto direktorius Antonas Orlovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Raketa „Flamingo“ rėžėsi tiesiai į Rusijos gamyklą: parodė, kaip pakilo
11:04
Rusijos Kirovo mieste po Ukrainos raketų atakos dega armijai skirtų priešlėktuvinių raketų gamykla. Nuo sienos su Ukraina ji nutolusi per 1000 km.
Kaip rašo „Telegram“ kanalas „Astra“, penktadienio rytą Kirovo gyventojai pranešė apie sprogimus ir gaisrą. Vėliau paaiškėjo, kad atakos taikiniu tapo mašinų gamybos įmonė „AVITEK“.
Ši įmonė gamina karinės, dvejopo naudojimo ir civilinės paskirties produkciją, priešlėktuvinės gynybos priemones, taip pat aviacijos komponentus.
Pasak Ukrainos karinės žvalgybos, gamykla specializuojasi gaminant „žemė–oras“ klasės priešlėktuvines valdomas raketas, katapultines sėdynes pilotų gelbėjimui, aviacijos krovimo sistemas ir panašiai. Taip pat įmonė dalyvauja priešlėktuvinių raketų kompleksų „Tor“ gamyboje.
Parodė, kaip paleidžia raketą
„Flamingo“ raketas gaminančios bendrovės „Fire Point“ įkūrėjas Denysas Štilermanas socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas raketos paleidimas.
Prie įrašo nėra jokio paaiškinimo, išskyrus šypsenėlę.
Vis dėlto analitikai spėja, kad būtent ši raketa nuskriejo iki „Avitek“ gamyklos Kirove ir į ją pataikė.
Po kiek laiko „Fire Point“ komanda oficialiai patvirtino sėkmingą smūgį Rusijos gamyklai.
„Kirove raketa FP-5 „Flamingo“ pataikė į mašinų gamybos įmonę „AVITEK“, priklausančią koncernui PKO „Almaz-Antey“. „AVITEK“ dalyvauja gaminant priešlėktuvinių raketų kompleksus „Tor“, sparnuotąsias raketas Ch-101 ir X-59M/X-59M2A, tiekdama jų variklių komponentus. Be to, gamykla gamina, remontuoja ir modernizuoja K-36DM katapultines sėdynes naikintuvams „Su-34“ ir „Su-57“, – teigiama pranešime.
Zelenskis paatviravo, koks buvo lūžio taškas jo santykiuose su Trumpu
10:42
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, duodamas interviu mėgstamai Donaldo Trumpo tinklaraštininkei Laurai Loomer, paatviravo apie tai, koks momentas tapo lūžio tašku jo santykiuose su Jungtinių Valstijų prezidentu.
Anot Ukrainos lyderio, viskas pasikeitė po trumpo asmeninio susitikimo Šv. Petro bazilikoje Vatikane, 2025 m. balandžio mėnesį per popiežiaus Pranciškaus laidotuves.
Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų tinklaraštininkė priminė Ukrainos prezidentui apie 2025 m. Ovaliajame kabinete įvykusį aršų barnį su D.Trumpu ir jo viceprezidentu J.D.Vance'u.
Tuomet JAV viceprezidentas ragino suteikti šansą D.Trumpo diplomatinėms pastangoms užbaigti karą, o V.Zelenskis pareiškė, kad diplomatija su Rusija nuo 2014 m. nedavė rezultatų. Be kita ko, Ukrainos lyderis susilaukė kirčių dėl savo aprangos ir tariamo nedėkingumo sąjungininkams.
L.Loomer paklausė prezidento, kas po to pasikeitė, nes dabar, panašu, abiejų šalių vadovų santykiai yra pasitaisę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkijos dūris Putinui: tai gali būti paskutinė Kremliaus viltis
10:05
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad artėjanti žiema gali būti paskutinė Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino viltis palaužti Ukrainą, rašo „TVP Info“.
Laidos metu jis atkreipė dėmesį į akivaizdžias Rusijos ekonomines problemas. Pasak R.Sikorskio, per pirmuosius du šių metų ketvirčius Maskva jau pardavė 44 tonas aukso iš savo atsargų. Tai, savo ruožtu, yra didžiausias rodiklis per visą istoriją, ir galimai liudija apie laipsnišką šalies išteklių išeikvojimą.
Ministras spėjo, kad būsima žiema gali būti paskutinė V.Putino viltis pabandyti palaužti Ukrainą.
„Tai reiškia, kad Rusijai baigiasi ištekliai. Ši žiema gali tapti paskutiniąja Putino viltimi palaužti Ukrainą. O mūsų interesus labiausiai atitinka tai, kad Ukraina ne tik išsilaikytų, bet ir laimėtų šį karą“, – pabrėžė R.Sikorskis.
Pasak jo, V.Putinas galiausiai susidurs su pralaimėjimu.
Kiršina ukrainiečius ir lenkus
Diplimatas užsiminė ir apie tai, kad V.Putinas bando supriešinti Varšuvą ir Kyjivą. Jis pabrėžė, kad Kremliaus vadovas veržiasi į priekį, tęsia bombardavimus ir būtent jis yra priešas tiek Lenkijai, tiek Ukrainai.
Jo teigimu, Maskva jau šimtmečius savo geopolitiniams interesams pasiekti pasitelkia lenkų ir ukrainiečių priešpriešą.
„Kiekvieną kartą istorijoje, pradedant XVII amžiumi, Rusijos agentai nuteikdavo mus prieš ukrainiečius. Negalime būti geopolitiniais naivuoliais ir nesuprasti šios logikos“, – rėžė R.Sikorskis.
Įspėjo apie provokacijas
Kaip ir Lietuvos gynybos ministras Robertas Kaunas, Lenkijos diplomatijos vadovas įspėjo, kad Rusija gali imtis provokacijų prieš NATO bloko šalis, įskaitant Lenkiją.
R.Sikorskis neatmeta galimybės, kad Kremlius gali surengti hibridines operacijas, tačiau pabrėžė, kad viešas įspėjimas apie tokius scenarijus sumažina tikimybę, kad provokacijos bus sėkmingos.
Prieš savaitę ministras pareiškė, kad Rusija, tikėtina, neturi išteklių kariniam puolimui prieš Lenkiją. Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija gali ruošti operaciją po „netikros vėliavos“ operaciją, kurioje panaudotų ukrainietiškus dronus.
„Kriminalinė klaida“
Atskirai Lenkijos užsienio reikalų ministras pakomentavo JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Jo teigimu, per 37 minučių trukmės susitikimą neįmanoma nieko išspręsti.
„Galų gale, nematau bendradarbiavimo galimybių, nes Putinas turėtų sumažinti savo ambicijas dėl Ukrainos užgrobimo. Jis turėtų suvokti, kad šis karas buvo kriminalinė klaida. Bet, matyt, tai neatsitiks“, – pažymėjo jis.
Rusija skelbia nukovusi 571 Ukrainos droną
09:43
Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad naktį buvo numuštas 571 Ukrainos dronas.
Tai vienas didžiausių Kyjivo paleistų dronų spiečių, intensyvinant tolimojo nuotolio smūgius.
Ministerijos teigimu, dronai taikėsi į aneksuotą Krymą ir keliolika Rusijos regionų. Tarp jų – ir Sankt Peterburgo apylinkės, kur buvo pataikyta į vienos Rusijos elektroninės prekybos milžinės sandėlį.
Dėl smūgio „Wildberries“ sandėlyje kilo gaisras, o dūmai uždengė istorinį miestą, rodo vietos žiniasklaidos pranešimai ir socialiniuose tinkluose išplatinti vaizdai.
Leningrado srities, kurioje yra Sankt Peterburgas, gubernatorius Aleksandras Drozdenka anksčiau teigė, kad miestą taikėsi pasiekti mažiausiai 50 ukrainiečių dronų. Mažmeninės prekybos milžinė „Wildberries“, kurios objektai pastarąsias dvi savaites buvo intensyviai atakuojami, pranešė, kad du sandėliai mieste sustabdė veiklą, tačiau priežasčių nenurodė.
Pasak A.Drozdenkos, buvo sužeisti trys žmonės.
Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostas per ataką sustabdė skrydžius. Oro uosto darbas buvo atnaujintas maždaug 6 val.; iš viso buvo paveikta apie 50 skrydžių iš šio oro uosto.
Kyjivas suintensyvino tolimojo nuotolio dronų smūgius į Rusijos energetikos, karinius ir logistikos objektus. Pastarosiomis savaitėmis šie taikiniai tapo pagrindiniu Ukrainos operacijų tikslu.
Karo skonį pajuto net turtingi rusai: „Kiekvienas Rusijoje mato jį per savo langą“
09:04
Nuo pat plataus masto invazijos pradžios Kremlius stengėsi apsaugoti rusus nuo karo Ukrainoje pasekmių, išlaikydamas įspūdį, kad turtingi miestiečiai gyvena įprastą gyvenimą.
Tačiau, kaip pastebi laikraštis „The Wall Street Journal“, Ukrainos atakos prieš didžiausios šalyje elektroninės prekybos bendrovės „Wildberries“ logistikos centrus perkėlė karą į Rusijos viduriniosios klasės namus.
„Wildberries“ yra stipriai integruota į kasdienį Rusijos gyvenimą; jos svetainės duomenimis, ja kas mėnesį naudojasi 81 milijonas žmonių. Šimtams tūkstančių nepriklausomų pardavėjų platforma reikalinga parduoti bet kam: nuo drabužių ir namų apyvokos prekių iki žaidimų konsolių.
Kai kurie pardavėjai socialiniuose tinkluose dalijosi šoku dėl to, kad per atakas jų prekės sudegė. Vaikiškus drabužius pardavinėjanti Viktorija Terechova sakė, kad dėl smūgių į sandėlius buvo sunaikinta apie pusė jos prekių, o nuostoliai siekia daugiau nei 160 tūkst. dolerių.
„Jei šie smūgiai tęsis, mums nieko neliks“, – nuogąstavo moteris.
Didelė dalis pirkėjų išreiškė pyktį bendrovės „Wildberries“ atžvilgiu, bijodami, kad įmonė nekompensuos jiems nuostolių. Mažiau nei prieš dvi savaites iki atakų įmonė pakeitė sutartis su tiekėjais, taip atleisdama save nuo atsakomybės, jeigu įvyktų force majeure, kitaip tariant – dronų smūgiai.
Nuosekli Ukrainos smūgių kampanija prieš „Wildberries“ logistikos centrus taip pat įžiebė diskusijas, ar šie objektai yra teisėti kariniai taikinai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateisino atakas, pabrėždamas, kad logistikos centrai, kuriems smūgiuoja Kyjivas, padeda tiekti Rusijos armijai dronų komponentus, navigacijos įrangą ir kitą būtiną techniką.
„Wildberries“ svetainėje galima rasti dronų ir neperšaunamų liemenių, tačiau didžioji dauguma siūlomų produktų yra civilinio pobūdžio.
Pati Rusija nuolat bombarduoja Ukrainos civilinę infrastruktūrą raketomis ir dronais. Po savaitgalį įvykusių pirmųjų smūgių „Wildberries“ sandėliams Rusija atsakė, užpuldama logistikos centrus, kuriais naudojasi įmonė „Nova Pošta“ – savotiška Ukrainos „FedEx“ versija.
Dar prieš atakas prieš logistikos centrus rusai reiškė nepasitenkinimą dėl plačiai paplitusio degalų trūkumo, kuris tapo kelių mėnesių trukusios Ukrainos dronų atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas pasekme.
„Kuro krizė, matyt, yra labiausiai juntamas sukrėtimas eiliniams piliečiams nuo naujų karių mobilizacijos 2022 m. rugsėjo mėnesį“, – teigiama šios savaitės „Oxford Economics“ analitinėje ataskaitoje.
Tuo pačiu metu Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas nerodo polinkio mažinti savo karinių ambicijų Ukrainoje. Maksimas Mironovas, finansų profesorius Madrido „IE Business School“, įvertino, kad Ukrainos dronų smūgiai galiausiai turės tik nežymų neigiamą poveikį Rusijos ekonomikai, tačiau jų psichologinis poveikis jau dabar yra didelis.
„Metų metus iš eilės Putinas skleidė pasakojimą, kad kovos vyksta kažkur imperijos pakraščiuose, kad tai specialiųjų pajėgų operacijos ir kad viskas gerai. Dabar žmonės pradėjo tai jausti – dėl eilių degalinėse, dėl gaisrų… Kiekvienas Rusijoje mato karą pro savo langą“, – sakė jis.
„Business Insider“: „šešėlinis laivynas“ ryja Rusijos karines jūrų pajėgas
07:28
NATO karinis pareigūnas leidiniui „Business Insider“ teigė, kad Rusijos karo laivams pavedama lydėti prekybinius tanklaivius aplink Europą, o tai dar labiau apsunkina jos paviršinio laivyno padėtį ir pablogina ir taip jau „rimtą“ pajėgų formavimo problemą.
Rusijos karinis jūrų laivynas susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant aprūpinimo, techninės priežiūros ir bendros laivyno parengties problemas. Ukraina nukreipė ugnį į keletą Rusijos karo laivų Juodojoje jūroje, o Maskva nebeturi tokio reikšmingo karinio buvimo strateginiame uoste Sirijoje, kokį turėjo anksčiau.
Eskortavimo misijos dar labiau apsunkina Rusijos padėtį, teigė NATO pareigūnas.
Anot jo, per pastaruosius metus sąjungininkų kariniai laivynai patikrino maždaug tuziną laivų, susijusių su vadinamuoju Rusijos „šešėliu laivynu“ – šimtais laivų, naudojamų naftos gabenimui ir sankcijų, taikomų Maskvos energijos eksportui, apėjimui.
Rusija išsiuntė karo laivus, kad jie lydėtų „šešėlinio laivyno“ tanklaivius per Lamanšo sąsiaurį, Baltijos jūroje ir aplink Afriką, dėl to išsklaidydama savo paviršinio laivyno pajėgas, teigė pareigūnas, pridurdamas, kad kai kurie laivai buvo dislokuoti už jų įprastinių veiklos rajonų ribų.
Pasak pareigūno, tanklaivių eskortavimas apsunkino Rusijos aprūpinimo pajėgumus, priversdamas karo laivus papildyti atsargas arba gauti pagalbą jūroje iš remonto laivų, o ne iš specialių degalų papildymo laivų. Jis apibūdino šiuos manevrus, kurių metu laivai, nesukonstruoti specialiai šiai užduočiai, gali būti nutolę vienas nuo kito vos keletą pėdų, kaip labai pavojingus.
Pareigūnas teigė, kad pirmą kartą per daugelį metų Viduržemio jūroje nėra nė vieno Rusijos karo laivo, o tai rodo, kad Maskva susiduria su sunkumais. Egipto Aleksandrijos uoste stovi vienintelis Rusijos vėliava plaukiojantis komercinis dredžas.
JAV leitenantas Timas Pietrackas, NATO Sąjungininkų jūrų pajėgų vadavietės atstovas spaudai, leidiniui „Business Insider“ teigė, kad vadavietė „toliau stebi tendenciją, kai Rusijos karinio jūrų laivyno laivai lydi prekybinius laivus“ aplink Europą, įskaitant Viduržemio, Baltijos ir Šiaurės jūras.
T.Pietrackas pažymėjo, kad „lydėjimo operacijos atima vertingą laiką, kurį Rusijos karinis jūrų laivynas galėtų praleisti jūroje“, ir „apriboja jo galimybes sutelkti jūrų pajėgas kitoms misijoms“.
„Taip pat norėčiau pažymėti, kad nėra nė vienos vietos Euroatlantiniame regione, kurioje veiktų Rusijos karinis jūrų laivynas, ir kurioje sąjungininkai atidžiai nestebėtų jo veiklos“, - pridūrė jis.
Nei Rusijos gynybos ministerija, nei jos ambasada JAV neatsakė į prašymą pakomentuoti klausimus, susijusius su pajėgų formavimu.
Rusijos karinis jūrų laivynas istoriškai susiduria su sunkumais dėl ribotų galimybių laivų statybos, modernizavimo, perskirstymo ir techninės priežiūros srityse, taip pat dėl pernelyg didelio operatyvinio krūvio.
Tačiau pastarųjų metų nesėkmės dar labiau padidino spaudimą paviršiniam laivynui.
Ukraina spaudžia iki galo: Sankt Peterburge ir Simferopolyje liepsnoja „Wildberries“ centrai
06:42
Penktadienio naktį Ukrainos dronai apšaudė Rusijos „Amazon“ vadinamos bendrovės „Wildberries“ logistikos centrus Sankt Peterburge, Tverėje ir Rusijos okupuotame Kryme.
Rusijos „Telegram" kanalai pranešė, kad tarp ukrainiečių dronų atakuotų objektų buvo „Wildberries“ logistikos centrai Sankt Peterburge, o viename iš jų kilo didelis gaisras.
Gyventojai socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašais, kuriuose matyti, kaip virš dalies miesto kyla tiršti juodi dūmai. Taip pat pranešta apie smūgį „Utkin Zavod“ logistikos parkui, kuriame veikia „Wildberries“.
Kanalas „ASTRA“ pranešė apie dar vieną smūgį atskiram „Wildberries“ objektui Sankt Peterburgo Šušarų rajone. Virš šio objekto taip pat buvo pastebėti juodų dūmų kamuoliai.
Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas patvirtino dronų ataką prieš miestą ir „Telegram“ platformoje rašė, kad ataka buvo nukreipta į nepatikslintus „civilinės infrastruktūros objektus Maskvos greitkelyje“.
„Wildberries“ spaudos tarnyba nurodė, kad po atakos bendrovės logistikos centrai Šušaruose ir „Utkin Zavod“ Sankt Peterburge „laikinai sustabdė“ veiklą.
Kadangi ukrainiečių atakos prieš Rusijos infrastruktūrą toliau intensyvėja, „Wildberries“, dažnai lyginama su elektroninės prekybos milžine „Amazon“, per pastarąją savaitę patyrė penkias dienas trukusias ukrainiečių atakas prieš bendrovės objektus.
Kliuvo centrui okupuotame Kryme
Naktį „Telegram" paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti didelis gaisras, kilęs „Wildberries“ objekte Simferopolyje. Sandėlių kompleksas yra pagrindinis logistikos centras Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje, o vietos gyventojų paskelbtuose vaizdo įrašuose užfiksuotas momentas, kai dronas pataikė į objektą.
Vėliau „Wildberries“ spaudos tarnyba patvirtino, kad vienas iš jos sandėlių Simferopolyje buvo apšaudytas, tačiau bendrovė iš karto nepateikė informacijos apie žalos mastą ar galimus veiklos sutrikimus.
Vietos gyventojai taip pat pranešė apie gaisrą „Wildberries“ logistikos centre Rusijos mieste Tverėje. Po smūgio virš miesto buvo matyti tiršti dūmų kamuoliai. Žalos, padarytos per ataką, mastas iš karto nebuvo aiškus.
Ketvirtadienio naktį Ukrainos pajėgos taip pat smogė „Wildberries“ objektui Voroneže. O liepos 22 d. du „Wildberries“ sandėliai pietų Rusijoje užsiliepsnojo po to, kai į juos pataikė ukrainiečių dronai.
