Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Sužlugdė galingą Rusijos puolimą: sumedžiojo tankus ir paliko juos degti Donbase
17:31
Ukrainos gynybos pajėgos sutrukdė vieną iš didžiausių pastarųjų Rusijos bandymų surengti masinį prasiveržimą tankais Dobropilios kryptimi.
Valstybinė sienos apsaugos tarnyba skelbia, kad Ukrainos gynėjams pavyko sunaikinti 9 tankus, 2 šarvuotas transporto priemones ir 3 raketų paleidimo įrenginius BM-21 „Grad“.
„Rusijos pajėgos surengė vieną iš didžiausių bandymų prasiveržti tankais per pastaruosius mėnesius, – nurodė tarnyba. – Sienos apsaugos pareigūnai iš „Feniks“ padalinio, bendradarbiaudami su kaimyniniais padaliniais, sutrukdė priešo puolimą.“
Ukrainos pusė pažymėjo, kad šios operacijos metu žuvo arba buvo sužeista keliasdešimt Rusijos karių.
„Visa ta šarvuotų mašinų „didybė“ liko degti laukuose Donecko srityje ir palei miškus“, – teigiama Pasienio apsaugos tarnybos pranešime.
Vaizdo įraše, kurį paskelbė Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba, tarsi žaidime, Ukrainos dronai vienas po kito naikina priešo šarvuotą techniką ir motociklais važiuojančius Rusijos karius
Atvirųjų šaltinių analitikų teigimu, susidūrimo vaizdo įrašai rodo, kad kai kurie Rusijos „T-72B3 Model 2022“ tankai buvo aprūpinti aktyviąja apsaugos sistema „Arena-M“, nors lieka neaišku, kiek mašinų ją turėjo.
„Arena-M“ skirta aptikti ir sulaikyti artėjančius prieštankinius ginklus ir, kaip pranešama, buvo modifikuota siekiant neutralizuoti pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronus. Tačiau net ir šis patobulinimas nesutrukdė Ukrainos daliniams sustabdyti šarvuotų pajėgų puolimo.
Trys sunaikintos BM-21 „Grad“ sistemos sudarė papildomą galingą ugnies galią, kuria Rusija planavo pasinaudoti puolimui paremti.
„Grad“ yra viena iš plačiausiai pasaulyje naudojamų daugkartinio paleidimo raketų sistemų. Įrengta ant „Ural-4320“ sunkvežimio, ji turi 40 vamzdžių 122 mm raketoms ir gali iššaudyti visą salvę per maždaug 20 sekundžių.
Priklausomai nuo šaudmenų, „Grad“ gali pataikyti į taikinius, esančius iki 40 kilometrų atstumu.
Anksčiau pranešta, kad Ukrainos valstybinės sienos tarnybos „Feniks“ padalinio kariai Donecko srityje taip pat sunaikino Rusijos priešlėktuvinį raketų kompleksą „Buk-M3“. Tokia sistema kainuoja apie 50 mln. dolerių.
Ukrainos žvalgyba: Kremlius vis sunkiau slepia rusų nuovargį nuo karo
00:46
Kremlius ruošiasi artėjantiems rinkimams ir jam darosi vis sunkiau nuslėpti visuomenės nuovargį nuo karo. Apie tai savo interneto svetainėje pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba (SZRU), skelbia „Ukrinform“.
„Net valdžios kontroliuojamos apklausos rodo, kad karo veiksmų tęsimą palaiko tik 15–24 proc. rusų, o 64–67 proc. pasisako už taikos derybas. Atsižvelgiant į šalyje vyraujančią baimės atmosferą, realus karo palaikymo lygis gali būti dar mažesnis. Artėjant rugsėjį vyksiantiems Valstybės Dūmos rinkimams, tai kelia papildomą riziką valdžiai – riziką, kurios net suklastota rinkimų sistema negali visiškai pašalinti“, – teigė SZRU.
Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos teigimu, Rusijos rinkėjai formaliai turi pasirinkimą, tačiau reali politinė konkurencija šalyje yra panaikinta. Rinkimuose leidžiama dalyvauti tik Kremliui lojaliems kandidatams.
„Iliustratyvus pavyzdys – Boriso Nadeždino areštas. 2024 m. jis bandė prisistatyti kaip karo priešininkas. Nors realios grėsmės valdžiai nekėlė, jis buvo pašalintas ir iš dabartinės rinkimų kampanijos. Tai rodo, kad Kremlius bijo ne pavienių politikų, o bet kokios galimybės nukreipti visuomenės nepasitenkinimą į politinį procesą“, – pažymėjo žvalgyba.
SZRU vertinimu, akivaizdžių protestų lyderių nebuvimas Kremliui yra ne pranašumas, o problema.
„Lyderį galima diskredituoti, suimti ar neleisti jam dalyvauti rinkimuose. Tačiau kai tokio lyderio nėra, valdžia nežino, kur gali kilti kitas nepasitenkinimo židinys. Todėl represijos tampa prevencine priemone“, – teigiama pranešime.
Žvalgybos duomenimis, Rusijos valdžios elite taip pat ryškėja nesutarimai.
„Dalis V. Putino aplinkos ragina ieškoti būdų užbaigti karą, kol ekonominiai ir politiniai nuostoliai netapo negrįžtami. Rusijos centrinis bankas pripažįsta, kad finansinis stabilumas nesuderinamas su nuolatiniu karo finansavimu, o oligarchai kuria atskirus komunikacijos kanalus su Ukraina“, – nurodė SZRU.
Anot tarnybos, problemų daugėja ir pačioje Rusijos valstybės sistemoje.
Primenama, kad Rusijos naftos perdirbimo gamyklos ir toliau patiria atakas, šalies karinis laivynas patiria nuostolių, o laikinai okupuotas Krymas po virtinės smūgių tampa vis labiau izoliuotas.
„Tokiomis aplinkybėmis Pekinas jau rengiasi scenarijui, pagal kurį Rusijos ateitis nebebus siejama su V. Putinu. Iki rinkimų liko du mėnesiai, tačiau nėra jokių ženklų, kad padėtis stabilizuojasi“, – teigiama pranešime.
SZRU mano, kad dabartinė situacija primena 2020 metų įvykius Baltarusijoje, kai režimas susidūrė su masiniais protestais, prasidėjusiais kaip taikios demonstracijos.
Žvalgybos vertinimu, Rusijoje nestabilumo šaltiniu gali tapti nebe pilietiniai aktyvistai, o šimtai tūkstančių karo veteranų, kurių daugelis negavo žadėtų išmokų, darbo vietų ar socialinio statuso.
Tarnyba mano, kad jei šios grupės nusivylimas sutaps su platesniu visuomenės nepasitenkinimu, 2026 metų rugsėjį vyksiantys rinkimai Kremliui gali tapti ne tik dar vienu formaliu balsavimu, bet ir momentu, kai Rusijos vidaus krizė peraugs į plataus masto sukrėtimą.
Kaip anksčiau pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, jis neatmeta galimybės, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po Rusijos parlamento rinkimų gali paskelbti naują mobilizacijos bangą.
Po kruvino smūgio Kyjivo srityje – Zelenskio kritika dėl surengtos ginklų parodos
22:52
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ginklų paroda Kyjivo srityje, į kurią penktadienį smogė Rusija, apskritai neturėjo būti rengiama. Jis pabrėžė, kad karo metu, kovojant su tokiu priešu kaip Rusija, negalima organizuoti ginklų parodų, kuriose susirenka didelės žmonių minios, ypač šalia gyvenamųjų namų.
Apie tai, kaip praneša „Ukrinform“, V.Zelenskis kalbėjo savo vakariniame kreipimesi.
„Šiandien, vidury baltos dienos, rusai balistinėmis raketomis smogė Kyjivui ir Kyjivo sričiai. Jie taikėsi į renginį Bučos rajone, kurio ten apskritai neturėjo būti. Šiandien kalbėjausi su generaliniu prokuroru Ruslanu Kravčenka ir gavau teisėsaugos institucijų ataskaitas. Dėl šio įvykio jau pradėti baudžiamieji tyrimai“, – sakė jis.
Prezidentas pabrėžė, kad smūgio priežastis buvo Rusijos paleistos raketos ir išskirtinai Rusijos vykdomas teroras.
„Tačiau jau tūkstantį kartų sakėme, kad tokiomis karo sąlygomis, turint tokį priešą, tikrai negalima rengti ginklų parodų, į kurias susirenka daug žmonių, ypač šalia gyvenamųjų pastatų. Šiuo metu patvirtinta, kad per šią ataką žuvo dešimt žmonių. Reiškiu užuojautą jų šeimoms ir artimiesiems. Dar daug žmonių buvo sužeisti“, – teigė V. Zelenskis.
Jis taip pat priminė apie itin žiaurius Rusijos smūgius Slovjanskui ir kitoms Donecko srities gyvenvietėms, taip pat Charkivo, Chersono, Sumų ir Odesos regionams.
Anksčiau skelbta, kad po Rusijos raketų smūgio Kyjivo srityje, preliminariais duomenimis, žuvo 10 žmonių, o dar apie 100 buvo sužeisti įvairaus sunkumo sužalojimais.
Be baudžiamosios bylos dėl šio Rusijos smūgio, taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 367 straipsnio 3 dalį dėl galimo netinkamo pareigūnų tarnybinių pareigų atlikimo organizuojant ir vykdant renginį, dėl kurio žuvo žmonės ir kilo kitų sunkių padarinių.
Rusija ruošiasi naujam smūgiui: Zelenskis įspėjo apie galimą ataką per artimiausias 48 valandas
21:32
Ukrainos ir užsienio žvalgybos duomenimis, Rusija per artimiausias 48 valandas gali surengti naują masinę raketų ataką prieš Ukrainą, skelbia UNIAN.
Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rusai parengė raketas naujam masiniam smūgiui prieš Ukrainą. Gali būti, kad ši ataka bus surengta jau šiandien – pagal pirminę informaciją ji gali įvykti per artimiausias 48 valandas. Prašau visų saugoti save ir reaguoti į oro pavojaus signalus“, – sakė prezidentas.
Jis pabrėžė, kad Ukraina tikisi partnerių supratimo ir paramos.
„Oro gynyba yra svarbiausias prioritetas, kuriame partneriai gali padėti. Visi susitarimai turi būti įgyvendinami operatyviai. Taip pat svarbu, kad pagrindinėse šalyse partnerėse būtų kuo geriau suprantama, kas iš tikrųjų vyksta Ukrainoje – kokius smūgius Rusija suduoda mūsų žmonėms ir kaip vilkina savo karą“, – teigė V.Zelenskis.
Zelenskis paskelbė apie planuojamą susitikimą su D. Trumpu
Ukrainos prezidentas taip pat išreiškė viltį dėl tolesnės Jungtinių Valstijų paramos siekiant užbaigti karą ir pasiekti teisingą taiką.
„Tikiuosi, kad Amerika ir toliau bus su Ukraina, ir mums pavyks užbaigti šį karą oria taika. Būtent to mums reikia. Ruošiamės susitikimui su Jungtinių Valstijų prezidentu ir jo komanda“, – sakė jis.
Rusija rengia naują mobilizacijos bangą
V.Zelenskio teigimu, žvalgybos duomenys rodo, kad Kremlius iki rudens planuoja naują, gana didelio masto mobilizacijos bangą.
„Žinome, kad Rusija rudeniui rengia naują mobilizacijos bangą. Šiuo metu rusai fronte netenka daugiau karių, nei jų sugeba užverbuoti, tačiau Vladimiras Putinas ketina dar labiau sustiprinti puolimą ir plėsti šį karą. Tam jam reikia dar daugiau žmonių šturmo operacijoms“, – sakė Ukrainos vadovas.
Jis pabrėžė, kad Ukraina turi tam ruoštis iš anksto visais lygmenimis – stiprinti frontą, vykdyti tolimojo nuotolio ir vidutinio nuotolio smūgius bei aktyviai dirbti diplomatiniu lygmeniu su visais, kurie gali padėti priartinti taiką.
Zelenskis kitą savaitę susitiks su Trumpu
20:34
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Vašingtone susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas.
„Numatyta, kad prezidentas Zelenskis antradienį Baltuosiuose rūmuose susitiks su prezidentu Trumpu“, – naujienų agentūrai AFP penktadienį pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
V. Zelenskis su D. Trumpu susitiks tą pačią dieną, kai Vašingtone vyks velionio JAV senatoriaus Lindsey Grahamo – tvirto Ukrainos rėmėjo – laidotuvės.
Kyjivas kol kas nepatvirtino nei V. Zelenskio susitikimo su D. Trumpu, nei to, ar jis dalyvaus L. Grahamo laidotuvėse.
V. Zelenskis šią savaitę sakė, kad kalbėjosi su D. Trumpo pasiuntiniu Steve'u Witkoffu ir žentu Jaredu Kushneriu, siekdamas atgaivinti įstrigusias derybas dėl puspenktų metų besitęsiančio karo užbaigimo.
JAV vadovaujamos derybos dėl konflikto sprendimo yra įstrigusios nuo tada, kai Vašingtono dėmesys nukrypo į karą su Iranu. Tą pačią dieną, kai numatytas susitikimas su V. Zelenskiu, D. Trumpas susitiks su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu.
D. Trumpo ir V. Zelenskio santykiai nėra paprasti – 2025 metų vasarį Ovaliajame kabinete jie atvirai susiginčijo, tačiau pastaraisiais mėnesiais jų bendravimas tapo šiltesnis.
Šią savaitę Ukrainos lyderis susitiko su dešiniojo sparno amerikiečių nuomonės formuotoja ir D. Trumpo sąjungininke Laura Loomer, o tai galima laikyti dar vienu atšilimo ženklu.
33 metų itin konservatyvi komentatorė, turinti milijonus sekėjų internete, neseniai atsisakė savo nusistatymo prieš Ukrainą ir ėmė remti jos pasipriešinimą 2022 metais pradėtai Rusijos invazijai.
„Tai kasdienybė kiekvienam ukrainiečiui, jaučiuosi tokia sub**galvė, kad pastaruosius penkerius metus menkinau ukrainiečių kovą“, – taip ji apibūdino Kyjive išgyventą oro pavojų.
D. Trumpas ketvirtadienį pasidalijo vienu iš L. Loomer įrašų socialiniuose tinkluose apie jos susitikimą su V. Zelenskiu su prierašu: „Labai gerai!!!“
Per plauką nuo tragedijos: Rusijos dronas smogė keleiviniam traukiniui Ukrainoje
20:24
Rusijos pajėgos dronu smogė keleivinio traukinio lokomotyvui Ukrainos Dnipropetrovsko srityje, tačiau keleiviai ir geležinkelio darbuotojai spėjo evakuotis dar prieš smūgį.
Apie tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos geležinkelių bendrovės „Ukrzaliznycia“ pranešimu platformoje „Telegram“.
„Į lokomotyvą pataikė bepilotis orlaivis. Mūsų stebėsenos komanda laiku perspėjo traukinio įgulą apie galimą grėsmę, todėl geležinkelio darbuotojai ir keleiviai spėjo evakuotis iš vagonų dar prieš smūgį“, – teigiama pranešime.
„Ukrzaliznycia“ nurodė, kad jos darbuotojai deda visas pastangas, jog keleiviai galėtų tęsti kelionę saugiausiu įmanomu maršrutu ir pasiektų savo kelionės tikslą su kuo mažesniais vėlavimais.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, liepos 23 d. Rusijos pajėgos surengė ataką prieš Pavlohrado miestą Dnipropetrovsko srityje. Per išpuolį žuvo trys žmonės, dar 29 buvo sužeisti. Taip pat apgadinta maisto pramonės įmonė.
Zelenskis: kitąmet Ukrainos dronų skrydžio nuotolis sieks 5–10 tūkst. kilometrų
19:59
Kitais metais Ukrainos tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių veikimo nuotolis gali siekti 5–10 tūkst. kilometrų, o Ukraina yra pasirengusi šiomis technologijomis dalytis su Jungtinėmis Valstijomis. Tai interviu amerikiečių tinklaraštininkei Laurai Loomer pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša UNIAN.
„Šiuo metu tiek jūs, tiek rusai, tiek mes jau turime bepiločių, galinčių nuskristi daugiau kaip 3 tūkst. kilometrų. Šiemet mūsų dronų nuotolis sieks 4 tūkst. kilometrų. Kitais metais – nuo 5 iki 10 tūkst. kilometrų“, – sakė V.Zelenskis.
Prezidentas pabrėžė, kad 10 tūkst. kilometrų veikimo nuotolio dronai būtų priemonė, leidžianti JAV priartėti prie savo potencialių priešininkų, todėl Ukraina pasirengusi dalytis šiomis technologijomis.
„Norime sudaryti didžiausią bepiločių sandorį su Jungtinėmis Valstijomis. Siūlome ir tiekiame įvairius jūrinius, oro, tolimojo nuotolio dronus, skirtus smūgiams vidutiniais ir dideliais atstumais – turime labai daug sprendimų“, – teigė jis.
Pasak V. Zelenskio, susitarimo dokumentas jau beveik parengtas. Jame numatyta organizuoti bendrą bepiločių gamybą JAV su sąlyga, kad jie nebus eksportuojami į „pavojingas šalis“, o jų pardavimas apsiribos JAV, Europa ir Ukraina.
„Svarbiausia – technologijos. Būtent tai mes turime. Amerika taip pat turi puikių technologijų. Todėl mūsų sandoris dėl bepiločių būtų naudingas abiem pusėms. (...) Kai kalbamės su amerikiečių kariais, generolais ir karininkais, jie sako: „Jei ne jūsų patirtis, Amerika nebūtų pasiekusi tokio lygio.“ Taigi Amerika gavo visiškai išskirtinių technologijų“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Ukrainos karinės technologijos
Kaip anksčiau skelbta, Ukraina jau per artimiausius 2–3 mėnesius gali gauti lazerinius ginklus, skirtus kovai su oro taikiniais. Apie tai pranešė generolas Andrijus Lebedenka, teigdamas, kad prie tokių sistemų dirba tiek Ukrainos ginkluotųjų pajėgų komandos, tiek privačios šalies įmonės.
Be to, Ukrainoje planuojama išplėsti antžeminių švyturių sistemą, kuri jau veikia Sumų ir Charkivo srityse bei parodė gerus rezultatus. Ji leidžia užtikrinti mažosios aviacijos, dronų-perėmėjų ir jutiklių navigaciją net ir tada, kai priešas elektroninės kovos priemonėmis blokuoja palydovinę navigaciją.
Į Rumuniją įskridusį droną pavyko numušti ne iš pirmo karto
17:58
Liepos 24 d. į Rumunijos teritoriją įskridęs dronas, kaip manoma, buvo rusiškas „Shahed“. Jį pavyko numušti ne iš karto.
Apie tai penktadienį, liepos 24 d., spaudos konferencijoje pareiškė Rumunijos gynybos ministerijos atstovai, praneša portalas „Digi24“.
Remiantis preliminariais Rumunijos gynybos ministerijos duomenimis, į šalies oro erdvę įskridęs dronas buvo „Shahed“ (Geran-2) tipo, „kurį paprastai naudoja Rusijos kariuomenė“.
Rumunijos gynybos ministerija pabrėžė, kad šiuo metu negali „patvirtinti, jog šis prietaisas priklauso kuriai nors valstybei arba kad jis buvo nukreiptas į konkretų tikslą“. Tačiau užtikrino, kad dronas nekelia grėsmės miestams ar karinėms bazėms.
Be to, Rumunijos pareigūnai pažymėjo, kad dronas Rumunijos oro erdvėje pasirodė tuo metu, kai Rusija vykdė atakas prieš Ukrainos Odesos sritį.
Brigados generolas Gheorghe Maximas pareiškė, kad nuo pat drono pasirodymo Rumunijos oro erdvėje jį lydėjo kariniai lėktuvai. Iš pradžių droną bandė numušti Italijos lėktuvas, tačiau iš jo paleista raketa „dėl neaiškių priežasčių“ nepataikė į tikslą. Vėliau dronas buvo numuštas Rumunijos naikintuvo F-16.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltarusija prakalbo apie „teroristinį išpuolį“ – sureagavo Lenkija
17:12
Lenkijos saugumo tarnybos visą informaciją apie galimas grėsmes vertina su deramu rimtumu, pareiškė specialiųjų tarnybų koordinatoriaus atstovas po to, kai Baltarusija pranešė apie Lenkijoje planuojamą teroristinį išpuolį.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį paskelbė pranešimą apie susitikimą su Lenkijos reikalų patikėtiniu Baltarusijoje Krzysztofu Ozanna, kuris buvo informuotas apie galimą teroristinį išpuolį Lenkijos teritorijoje.
Pasak Minsko, „teroristinį išpuolį planuoja Lenkijoje šiuo metu esantis asmuo, kuris Baltarusijos Respublikoje buvo nuteistas pagal kelis Baudžiamojo kodekso straipsnius ir iš kurio Lenkijos institucijos neseniai atėmė papildomą apsaugą bei teisę gyventi šalyje“.
Šis asmuo esą ketina atkeršyti vienai Lenkijoje gyvenančiai baltarusių aktyvistei už tai, kad ji nepakankamai padėjo išlaikyti minėtą leidimą gyventi, ir ketina pasikėsinti į jos vaikus.
Vėliau tą pačią dieną specialiųjų tarnybų koordinatoriaus atstovas Jacekas Dobrzynskis atsisakė komentuoti šiuos pranešimus naujienų agentūrai PAP, remdamasis žvalgybos tarnybų veiklos konfidencialumu.
Tačiau jis dar kartą patvirtino, kad Lenkijos saugumo tarnybos niekada neignoruoja jokių susirūpinimą keliančių dalykų ir „į visą informaciją apie galimas grėsmes žiūri su deramu rimtumu bei ryžtu“.
Turtingiausios Rusijos moters valdoma bendrovė: kodėl „Wildberries“ atsidūrė Kyjivo taikiklyje
16:43
Ukraina per savaitę mažiausiai tris kartus smogė didžiausios Rusijos internetinės mažmenininkės „Wildberries“ – laikomos „rusiškuoju „Amazon“– sandėliams, dėl to žuvo keli darbuotojai, kilo gaisrai ir buvo patirti dideli nuostoliai.
Kyjivas kaltina šią elektroninės prekybos milžinę, kuriai dirba tūkstančiai žmonių ir kuri tapo svarbia šalies ekonomikos dalimi, dronų dalių saugojimu ir pagalba Rusijos kariuomenei.
Atakų serija
Ankstyvą praėjusio šeštadienio rytą Ukrainos dronai smogė „Wildberries“ sandėliams Elektrostalės ir Kotovsko miestuose. Kilo didžiuliai gaisrai, žuvo aštuoni darbuotojai. Tai buvo pirmoji tokia ataka prieš šią įmonę.
Elektrostalė yra netoli Maskvos, o Kotovskas – apie 400 kilometrų toliau į pietus, Tambovo srityje.
Trečiadienį Ukrainos dronai smogė dar dviem „Wildberries“ sandėliams ir logistikos centrams pietų Rusijoje. Žuvo vienas žmogus ir teko evakuoti vietos gyventojus.
O penktadienį Kyjivas smogė „Wildberries“ sandėliams už Sankt Peterburgo ribų ir Maskvos aneksuotame Kryme.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vokietijos ministras: „Raketos iš Kaliningrado gali pasiekti Berlyną per kelias minutes“
16:22
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pareiškė, kad Rusija toliau kelia grėsmę Europos saugumui ir pridūrė, jog Kaliningrade dislokuotos jos „Iskander“ raketos per kelias minutes pasiektų Vokietijos sostinę, rašo laikraštis „Die Welt“
Šiuos komentarus jis išsakė savo kalboje Witwatersrando universitete Johanesburge, Pietų Afrikoje.
Pasak ministro, Rusija „daugelį metų apgaudinėjo Vakarus“ ir toliau kelia egzistencinę grėsmę Europos saugumui.
Vizito Pietų Afrikoje metu J.Wadephulis taip pat negailėjo kritikos šiai šaliai už glaudžius jos ryšius su Maskva. Skirtingi požiūriai į Rusiją tebėra pagrindinis įtampos šaltinis Vokietijos ir Pietų Afrikos santykiuose.
Nors plataus masto Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau penktus metus, Pietų Afrika vis dar nepasmerkė šios invazijos. Kaip viena iš BRICS steigėjų, šalis jau seniai palaiko glaudžius ryšius su Maskva ir Pekinu. Kalbėdamas su studentais, J.Wadephulis ragino juos laikytis kitokio požiūrio.
Liepos 21 d. laikraštis „The Telegraph“, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad Jungtinė Karalystė ir Vokietija susitarė bendradarbiauti vykdant slaptą tolimojo nuotolių raketų programą, taip ruošiantis galimam karui su Rusija.
