Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kremlius atvėrė savo deimantų saugyklas: paskelbė milžiniškų grynuolių aukcioną
10:50
Po to, kai Rusija ištraukė pardavimui savo aukso atsargas, siekdama paremti skylėtą valstybės biudžetą, dabar Maskva atvėrė savo deimantų saugyklas.
Karo išlaidoms toliau kaupiantis, Rusija siūlo aukcione didelius neapdorotus deimantus iš nacionalinių šalies atsargų.
Liepos 24 d. Rusijos finansų ministerija paskelbė, kad rugsėjo 9 d. Maskvoje surengs atvirą vidaus aukcioną, kuriame bus parduodami natūralūs 10,8 karato ar daugiau deimantai.
Nurodoma, kad brangieji akmenys yra iš Rusijos Valstybinio tauriųjų metalų ir brangakmenių fondo, plačiai žinomo kaip „Gochran“. Ši Finansų ministerijai pavaldi valstybinė įstaiga veiks kaip pardavėjas.
Norintys dalyvauti aukcione pirkėjai pirmiausia turi pasirašyti užstato sutartį ir sumokėti 200 tūkst. rublių, arba apie 2247 eurų mokestį.
Šis pranešimas paskelbtas po to, kai Rusija paspartino savo aukso atsargų pardavimą. 2026 m. pirmąjį pusmetį centrinis bankas šešis mėnesius iš eilės mažino savo atsargas, nes Maskva ieškojo likvidžių aktyvų, prieinamų nepaisant to, kad didžioji dalis jos užsienio valiutos atsargų užsienyje buvo įšaldyta.
Naujasis aukcionas rodo, kad vyriausybė neapsiriboja vien auksu ir vis dažniau gręžiasi į kitus valstybės turimus vertybinius daiktus, ieškodama papildomų lėšų didėjant spaudimui biudžetui ir tęsiantis karo išlaidoms.
Anksčiau pasirodė pranešimų, kad Rusijos centrinis bankas sumažino savo aukso atsargas šeštą mėnesį iš eilės, nuo sausio pardavęs 43,5 tonos – tai didžiausias per šešis mėnesius užfiksuotas atsargų sumažėjimas per bent ketvirtį amžiaus.
Šie pardavimai vyko tuo metu, kai Rusijos federalinio biudžeto deficitas per pirmąjį metų pusmetį priartėjo prie 6 trilijonų rublių (daugiau nei 67,44 mlrd. eurų).
Iranas įspėjo Ukrainą: Zelenskis prabilo, ar bijo smūgio
11:51
Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį įspėjo dėl nenumatytų pasekmių po savaitgalį įvykdytos Ukrainos atakos prieš Irano laivą Kaspijos jūroje.
„Šis Ukrainos veiksmas buvo visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis Jungtinių Tautų Chartijai, taip pat pavojingas avantiūrizmo aktas, kuris tikrai neliks be mūsų atsako“, – per kassavaitinę spaudos konferenciją sakė ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei.
Jis pridūrė, kad Ukrainos veiksmų pasekmės „tikrai bus nenumatytos“.
Iranas šeštadienį apkaltino Ukrainą surengus ataką prieš vieną iš jo prekybinių laivų Kaspijos jūroje, nurodydamas, kad jos metu įvyko sprogimas ir žuvo vienas bei buvo sužeistas dar vienas jūreivis.
Teheranas pavadino ataką prieš laivą „agresijos aktu“ ir pareiškė, kad gins savo nacionalinius interesus ir saugumą. Savo ruožtu Irano užsienio reikalų ministerija iškvietė laikinąjį Ukrainos reikalų patikėtinį Teherane.
Vėliau Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi per pokalbius telefonu su Europos Sąjungos užsienio politikos vadove Kaja Kallas ir Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pareiškė, kad Ukrainos ataka prieš Irano prekybinį laivą „negali likti be atsako“.
Pasakė, ar bijo smūgio
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Kyjivas sudavė tolimojo nuotolio smūgių laivams Kaspijos jūroje, gabenusiems karinius krovinius, susijusius su Iranu.
Duodamas interviu televizijai „Sky News“, V.Zelenskis pakomentavo naujus Teherano grasinimus.
Pasak jo, Iranas jau seniai užpuolė Ukrainą, tiekdamas Rusijai „Shahed“ dronus, jų gamybos technologijas ir kitą ginkluotę.
„Nuo pat pirmųjų karo metų Iranas suteikė Rusijai naują bazę, naujas technologijas. Tai buvo „Shahed“ tipo dronai. Per pirmuosius karo metus jie pristatė tūkstančius šių dronų. Vėliau suteikė licencijas. Ką jie padarė? Ar jie mus užpuolė? Manau, kad taip“, – pabrėžė prezidentas.
V.Zelenskis teigė, kad negalima leisti atidaryti naujo fronto, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad ir Iranas, ir Šiaurės Korėja jau faktiškai dalyvauja kare.
„Turime būti atsargūs. Turime padaryti viską, kad jokiu būdu neatidarytume naujo fronto. Bet turime būti sąžiningi: iraniečiai ir šiaurės korėjiečiai jau mus užpuolė“, – pažymėjo jis.
V.Zelenskis tikisi, kad Iranas neintensyvins atakų, tačiau, pasak jo, „reikia būti pasirengusiems viskam“.
„Mes negalime pasitikėti šiais žmonėmis, nes pačioje pradžioje, be jokios eskalavimo iš mūsų pusės, iraniečiai tiekė ginklus (Rusijai)“, – sakė jis.
Linas Linkevičius. Rusija pati save pribaigs
11:27
Jei Kremliuje būtų likę nors trupinėlis loginio mąstymo, šiuo metu jis ieškotų optimalios išeities iš strateginės, karinės ir psichologinės aklavietės, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše rašo Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius.
Pasak jo, jei Kremlius mąstytų logiškai, jo šeimininkas Vladimiras Putinas ieškotų galimų variantų, kaip įšaldyti susidariusią kaktomušą fronto linijoje, išsiderėti, kad būtų atlaisvintos sankcijos, nors šiek tiek atgaivinti pelkėje klimpstančią ekonomiką ir kaip nors „parduoti“ savo visuomenei pasiektą „pergalę“.
„Pasauliui įbrukti tokios žinios nepavyks, bet jam tai ir nerūpi“, – pastebi diplomatas.
L.Linkevičius pastebėjo, kad Kremliaus vadovui jau iš visų pusių, net ir artimiausių rėmėjų, mėginama patarti – karą reikia stabdyti.
Būtent tai pirmą kartą, V.Putinui dalyvaujant, išdrįso pasiūlyti Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas.
„Tiesa, čia pat pakartojo savo ištikimybės jausmus galingajai Rusijai, bet, vis tiek, viešai suabejojo šio karinio konflikto priežastimis. Kaip kitaip tai vertinti, jei ne kaip „draugišką ugnį" į nugarą?“, – rašė buvęs ministras.
„Putinui aplinka mėgina įteigti, kad tolesnė eskalacija, tolesnis alinimas jau tampa žalingesnis pačiai Rusijai. Putinui visi tie patarimai didelio įspūdžio nedaro, lygiai kaip ir vis dažniau pasigirstantys motinų priekaištai, jog ne jam ir ne jo karo žaidimams jos gimdo vaikus“, – rėžė L.Linkevičius.
Tačiau, ambasadorius atkreipė dėmesį, kad Rusijoje niekada, dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, žmogaus, ypatingai kario, gyvybė nebuvo itin vertinama.
„Tačiau dabartinė tendencija jau gresia sužlugdyti įprastus, ilgalaikius karo planus, tampa nepraktiška. Paros praradimų vidurkis fronte pastaruoju metu siekia 1500. Gretų papildymas – buvusių kalinių ir alimentų mokėjimo vengėjų gretos išseko. Net tūkstantiniai kontraktai nesugundo vykti į frontą, nes tai praktiškai prilygsta paraiškai į kapines.
Po trumpų mokymų „pagaminta gyvoji jėga“, vis mažėjančios prityrusių instruktorių gretos ir „užsiciklinus“, vis mėginanti įtikti savo vyriausiajam vadui, o ne veikti pagal karinę logiką karinė vadovybė, nepajėgi pasiekti jokių tikslų“, – įvertino diplomatas.
Jo teigimu, tam, kad toliau bent palaikyti esamą priešpriešą ir tikėtis kažko daugiau, nei 7-tąjį kartą „išlaisvinto" Kupjansko, Rusijoje būtina visuotinė mobilizacija.
„Prie tų „nežmoniškų ir nepakeliamų" išlepintai visuomenei nepriteklių – interneto trikdžių, benzino stygiaus, – neseniai prisidėjo milijoniniai nuostoliai smulkiems ir vidutiniams verslininkams. Prarasti milijonai „Wildberries" sandėliuose. O užgriuvus mobilizacija „užkabins" jau visus. Vien gailesčio ir pasipiktinimo ašarų gali nepakakti“, – rašė L.Linkevičius.
Kaip pabrėžė buvęs ministras, vis tik Rusija turi ir kito kelio pasirinkimą, tačiau V.Putinas įsitikinęs, kad kito pasirinkimo nėra.
„Jis, be jokios abejonės, toliau iš paskutiniųjų sandėlių atsargų bombarduos civilinę infrastruktūrą. Artėjant žiemai, tradiciškai smūgiuos Ukrainos energetikai. Dar, ko gero, pamėgins atgrasyti NATO nuo paramos Ukrainai ir surengs kokių nors provokacijų ar sabotažo atvejų. Ir vis tiek privalės imtis visuotinės mobilizacijos – jau šį rudenį“, – niūrią prognozę brėžia diplomatas.
Pasak L.Linkevičiaus, Ukrainai ši žiema bus labai sunki: „Bet tai jau ne pirma sunki žiema. Ukraina atlaikys. Tačiau toks asiliškas Putino užsispyrimas padės sužlugdyti pačią Rusiją. Nereikės nei Ukrainos, nei NATO.“
Patruševas kerta Putinui: nereikia to
10:52
Rusijos prezidento padėjėjas Nikolajus Patruševas pareiškė nematantis prasmės toliau rengti didelio masto Karinio jūrų laivyno dienos paradų. Ši tradicija buvo pradėta 2017 m. Vladimiro Putino sprendimu, kurį jis motyvavo siekiu atgaivinti istorines tradicijas, pastebi portalas „Agentstvo“.
„Aš čia [Sankt Peterburge] gimiau, žinote, visada eidavau prie Nevos stebėti laivų. Mano tėvas buvo karo jūrininkas, todėl man tai buvo įdomu. Mano nuomone, nereikia čia ginti daugybės laivų – pakanka ir riboto skaičiaus. Tikiuosi, kad Karinio jūrų laivyno dienos proga laivų paradas vyks, tačiau jame bus naudojama mažiau technikos“, – teigė N.Patruševas.
Jis patikslino: „Jei susikoncentruosime tik į paradus, tai nebus teisinga. Laivai privalo vykdyti karines užduotis.“
Putinas: tai ne žvanginimas ginklais, o tradicijų kūrimas
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija bijo Ukrainos dronų: atšaukė karinio jūrų laivyno paradą
09:52
Rusija antrus metus iš eilės atšaukė savo karinio jūrų laivyno dienos paradą Sankt Peterburge, nes didėjantys Ukrainos tolimų smūgių pajėgumai kelia pavojų net ir stipriai ginamiems didiesiems šalies miestams.
Apie tai skelbia portalas „The Kyiv Independent“.
Rusijoje Karinio jūrų laivyno diena yra valstybinė šventė, tradiciškai minima paskutinį liepos sekmadienį. Nuo 2017 metų šią dieną paprastai būdavo demonstruojama Rusijos karinio jūrų laivyno galia, įskaitant didelę Baltijos, Juodosios, Šiaurės jūrų ir Ramiojo vandenyno laivynų kovinių laivų apžiūrą Sankt Peterburge.
Tačiau šiemet renginys buvo gerokai kuklesnis. Antrus metus iš eilės pagrindinis paradas buvo atšauktas dėl saugumo sumetimų. Vietoje to Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasakė kalbą jūreiviams Admiralitete – Karinio jūrų laivyno būstinėje Sankt Peterburge.
Miesto gyventojai pranešė, kad V.Putino vizitas sutapo su didelio masto interneto sutrikimais Sankt Peterburge.
Putinas pirmąkart pripažino: Rusijos viršgarsinės „Cirkon“ raketos turi trūkumų
09:36
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas viešai pripažino, kad Rusijos viršgarsinė raketa „Cirkon“ turi tikslumo problemų, cituoja Rusijos laikraštis „Izvestija“.
Pasak V.Putino, naujausių ginklų srityje Rusijoje nuolat „atsiranda naujų puolimo ir gynybos priemonių“. Tačiau viena iš raketų, kuria Kremlius ne kartą viešai gyrėsi, vis dar nepasiekė idealių rodiklių.
„Atsiranda naujų puolimo ir gynybos priemonių. Vien tik „Cirkon“ – ko jis vertas! Ten dar reikia su juo dirbti, stebėti tikslumą. Paskutiniai panaudojimo atvejai parodė, kad jis tampa tikslesnis. Nedaugelis pasaulio šalių turi tokį ginklą, o mes ne tik jį turime, bet ir tobuliname, ir toliau tai darysime“, – dėstė Kremliaus vadovas.
Pasak pranešimų, viršgarsinėmis „Cirkon“ raketomis Rusijos pajėgos praeitą savaitę atakavo Ukrainą. Šios priešlaivinės raketos įprastai yra vienas iš aktyviausiai reklamuojamų naujų Rusijos ginklų pavyzdžių. Remiantis oficialiais duomenimis, raketa gali išvystyti apie 9 machų greitį ir įveikti iki 1000 km nuotolį.
Rusijos vadovas ne sykį pabrėžė, kad tai „unikali ginkluotė“, nuo kurios tariamai nėra, kaip apsisaugoti.
Atskirai V.Putinas prakalbo apie Rusijos karinio jūrų laivyno vaidmenį.
Jis priminė, kad karinis jūrų laivynas yra vienas iš pagrindinių vadinamosios šalies branduolinės triados elementų ir, jo teigimu, atlieka svarbų vaidmenį „strateginiame atgrasyme“.
V.Putinas taip pat pasinaudojo proga pasigirti Rusijos povandeniniais laivais, galinčiais nešti tarpžemynines balistines raketas. Jo teigimu, tai yra priemonės, skirtos „sulaikyti bet kokį priešą“ ir „padaryti jam nepakeliama žalą agresijos atveju“.
Zelenskis įspėjo: Rusija laukia dar 30 tūkst. karių iš Šiaurės Korėjos
09:02
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija tikisi sulaukti iš Šiaurės Korėjos dar 30 tūkst. karių. Jo teigimu, nuo birželio Rusijos Voronežo mieste vykdomas pasirengimas juos priimti.
Be to, kaip nurodė Ukrainos lyderis, Pchenjanas taip pat ruošiasi perduoti Rusijai daugiau balistinių raketų paleidimo įrenginių. Jis pabrėžė, kad tai kelia grėsmę ne tik Ukrainai.
„Rusija padeda Šiaurės Korėjai mokytis kariauti, tobulinti savo ginklus ir įgyti realios kovinės patirties juos naudojant, – pažymėjo V.Zelenskis. – Visa tai kelia grėsmę visiems Azijos gyventojams, esantiems Šiaurės Korėjos raketų veikimo nuotolio ribose.“
Prezidentas taip pat pateikė žvalgybos ataskaitų detales apie Rusijos planus rudenį mobilizuoti daugiau karių, o tai, jo nuomone, lemia dideli Maskvos nuostoliai.
„[Vladimiro Putino] aukos kalba pačios už save, – nurodė jis. – Šiais metais per mažiau nei septynis mėnesius į Rusijos ginkluotųjų pajėgų gretas įstojo 221 tūkst. žmonių. Per tą patį laikotarpį Rusijos aukų skaičius siekė beveik 225 500, iš jų 131 000 žuvo ir beveik 93 000 buvo sužeisti.“
V.Zelenskis pabrėžė, kad daugelis sužalojimų buvo sunkūs dėl „katastrofiškai prastos“ medicininės pagalbos fronto linijoje kokybės.
„Putinas ruošiasi tiesiog siųsti į karą dar daugiau rusų. Jis tai maskuoja įvairiais žodžiais ir signalais, bet būtent tai jis ir ruošiasi daryti“, – pakartojo jis, ragindamas Ukrainos tarptautinius partnerius sustiprinti spaudimą Kremliui, kad taika taptų priimtinesniu pasirinkimu nei karo tęsimas.
„Kvailas kaimynas išleidžia milijoną degalinei susprogdinti“: specialus reportažas iš Ukrainos
08:52
Atsakydama į Ukrainos išpuolius prieš naftos perdirbimo gamyklas, Rusijos kariuomenė pradėjo masinį degalinių naikinimą Rytų Ukrainoje. Visos degalinės kelyje Charkivas-Dnipras jau buvo atakuotos. Leidinys „Postimees“ paskelbė specialų reportažą iš šio Ukrainos regiono, kuris dabar atremia pasikeitusios Rusijos taktikos atakas.
Rusija puola degalines Ukrainos fronto srityse nuo pat plataus masto karo pradžios 2022 m., tačiau iki šiol šie išpuoliai buvo gana pavieniai.
Rusijos dronai paprastai atakuodavo degalines tuomet, kai drono baterija beveik išsikraudavo, o netoliese nebūdavo kito vertingesnio taikinio.
Padėtis pasikeitė šių metų gegužę, kai Rusijos kariuomenė pradėjo naudoti galingesnius dronus „Molnija“ ir „Italmas“, skirtus būtent degalinėms pulti.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina ir JAV rengia naują pasiūlymą Rusijai
08:51
Pasak naujienų agentūros „Reuters“, Ukraina ir Jungtinės Valstijos aptarė naujus pasiūlymus dėl susitarimų su Rusija, kuriais siekiama nutraukti oro smūgius.
Ukrainos šaltinis pranešė, kad Ukrainos ir JAV pareigūnai aptarė pasiūlymą nutraukti oro smūgius, kurį planuojama pateikti Rusijai kaip dalį naujos iniciatyvos atnaujinti taikos derybas.
Šaltinis teigė, kad Ukraina anksčiau kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su pasiūlymais dėl ugnies nutraukimo, tačiau jie buvo atmesti.
Vis dėlto kai kurie pareigūnai mano, kad spaudimas Rusijos ekonomikai, kurį sukelia besitęsiantys Ukrainos dronų ir raketų smūgiai, galėtų sušvelninti V.Putino poziciją.
Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas teigė, kad šią informaciją komentuoti dar per anksti.
„Nežinome, kiek šie pranešimai yra patikimi ir iš kur jie kilę. Tai tik žiniasklaidos publikacijos ir nieko daugiau. Todėl šiuo metu juos komentuoti dar per anksti“, – sakė jis.
Zelenskis prabilo apie Kyjivą supurčiusį konfliktą: „Neturiu laiko aiškintis“
08:28
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo Mychailos Fedorovo pasitraukimą iš gynybos ministro pareigų ir jo konfliktą su buvusiu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Oleksandru Syrskiu.
Interviu „Sky News“ korespondentui V.Zelenskis pabrėžė gerbiantis tiek M.Fedorovą, tiek O.Syrskį, tačiau didelės karinės operacijos yra „ne vieno žmogaus darbas“, o bendros pastangos, kuriose svarbiausias vaidmuo tenka saugumo tarnyboms, žvalgybos padaliniams ir kariams fronte.
„Jei šio karo metu norite sutelkti dėmesį į svarbiausius dalykus, turite suprasti, kad karys, kareivis, yra pirmoje vietoje“, – sakė jis.
Žurnalisto paklaustas, ar grąžintų M.Fedorovą į pareigas, V.Zelenskis tiesiogiai neatsakė, tačiau pareiškė neturintis nei laiko, nei galimybių leisti, kad nesutarimai darbe darytų įtaką karinei strategijai.
„Neturiu laiko aiškintis. Žiūrėkite, neturiu laiko išklausyti vienos pusės, o paskui kitos, nes abi pusės turi būti pasirengusios susitikti ne kiekvieną dieną – jos turi susitikti kas valandą, kol mūsų dangus bus apsaugotas. Man nereikia aiškintis, kas teisus, o kas kaltas.“
V.Zelenskis teigė, kad pastaraisiais mėnesiais kilo rimta problema dėl kariuomenės vadovybės ir Gynybos ministerijos darbo bei tarpusavio dialogo.
„Yra dalykų, kuriuos turime valdyti, o juos galima valdyti tik ministerijai ir kariuomenei bendradarbiaujant. To negalima daryti tik iš vienos pusės... Man reikia, kad šios dvi institucijos veiktų vieningai“, – pabrėžė jis.
Fedorovo ir Syrskio konfliktas
Anksčiau M.Fedorovas pareiškė, kad sutiktų grįžti tik į gynybos ministro pareigas. Jis pažymėjo, kad jį domina ne pačios pareigos ar statusas, o galimybė iš tiesų daryti įtaką rezultatui ir priartinti Ukrainą prie pergalės.
Tuo metu „Bloomberg“ rašė, kad du Ukrainos pareigūnai – O.Syrskis ir M.Fedorovas – turi bendradarbiauti, jei nori išlaikyti pranašumą prieš Rusiją. M.Fedorovo teigimu, O.Syrskis atmeta asimetrinį karą, be kurio Ukraina gali tik pralaimėti.
Ukrainos dronai atakavo Belgorodą: tikėtina, smogta FSB pastatui
07:17 Atnaujinta 08:14
Ukrainos dronai praėjusią naktį smogė kaimyniniam Belgorodui ir kitiems miestams Pietų Rusijoje, pranešė stebėsenos kanalai ir pareigūnai.
Belgorodas patyrė masinę dronų ataką. Stebėsenos kanalų duomenimis, vienas iš galimų taikinių buvo mieste esantis FSB (Rusijos federacijos federalinės saugumo tarnybos) pastatas.
Apie tai „RBC-Ukraine“ praneša remdamasi OSINT kanalais.
Kas žinoma apie ataką?
Pirminiais duomenimis, smogta FSB ir Vidaus reikalų ministerijos pastatams, kilo gaisras ir nugriaudėjo pakartotiniai sprogimai.
Belgorode užsidegus gyvenamajam namui ir 15 stovinčių automobilių, buvo sužeista 12 žmonių, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Belgorodo srities operatyvinis štabas.
„Be to, iš dalies sugriautas vienas namas ir apgadinti keli daugiabučiai“, – pridūrė štabas.
Pačiame Belgorode sutriko elektros tiekimas – be elektros liko Charkovskaja Gora rajono ir miesto centro gyventojai.
Kiek vėliau sprogimai drebino Rostovą prie Dono. Miesto meras Aleksandras Skriabinas patvirtino Ukrainos smūgius ir nurodė, kad buvo apgadintas gyvenamasis namas.
Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras pranešė, kad mieste žuvo du žmonės, o dar penki buvo sužeisti, ir pridūrė, kad dėl smūgių užsidegė keli sandėliai bei namai.
Apie sprogimus taip pat pranešta iš Taganrogo, esančio Rusijos Azovo jūros pakrantėje, skelbia „Telegram“ naujienų kanalas „Supernova Plus“.
Primename, kad naktį į liepos 25-ąją dronai taip pat buvo atakavę miestą. Tuomet degė logistikos sandėliai ir energetikos infrastruktūros objektai, tarp jų – Luč šiluminė elektrinė ir Južnaja pastotė.
Anksčiau buvo pranešta, kad dėl dronų atakų Belgorodas neteko ketvirtadalio degalinių – per kelias dienas smūgiai teko daugiau nei ketvirtadaliui visų mieste ir jo aglomeracijoje esančių degalinių.
