Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainiečiai numušė retą Rusijos droną „Forpost-R“
18:43
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos virš Rusijos Kursko srities sunaikino brangų Rusijos sunkųjį smogiamąjį-žvalgybinį bepilotį orlaivį „Forpost-R“, ginkluotą valdomomis aviacinėmis bombomis KAB-20.
Apie tai pranešė pajėgų vadas Robertas Brovdis.
Anot jo, liepos 27 d. droną aptiko ir sunaikino 414-osios atskirosios brigados „Ptaki Madjara“ 7-ojo bataliono „Topota“ pilotai. Rusų bepilotis, nešantis lazeriu valdomas aviacines bombas KAB-20, buvo numuštas Ukrainos perėmėju „Čaklun-KM“ 4300 metrų aukštyje.
Dar tik 6-as toks dronas
R.Brovdis pabrėžė, kad „Forpost-R“ – retas taikinys. Tai tik šeštas patvirtintas tokio bepiločio orlaivio sunaikinimo atvejis nuo Rusijos pradėtos didelio masto invazijos pradžios. 414-ajai atskirajai brigadai „Ptaki Madjara“ tai jau antrasis toks laimikis: pirmąjį „Forpost“ padalinys sunaikino 2025-ųjų balandį.
Kaip veikia dronas
2019 m. rugpjūtį Rusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą su pirmuoju modernizuoto bepiločio orlaivio „Forpost-R“ skrydžiu. Šio orlaivio keliamoji masė siekia 500 kg, o skrydžio trukmė – iki 18 valandų iki 6000 metrų aukštyje.
Remiantis Rusijos gynybos ministerijos spaudos tarnybos duomenimis, jis pagamintas iš vietinės gamybos komponentų ir naudoja rusišką programinę įrangą. Orlaivyje sumontuota variklis APD-85. Planuota, kad Rusijos kariuomenės ginkluotę šie modeliai papildys 2020 metais.
2021 m. buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas „Forpost-R“ lazeriu valdomų aviacinių bombų naudojimas. Manoma, kad „Forpost-R“ gali nešti dvi mažo kalibro koreguojamąsias aviacines bombas KAB-20S, kurios į taikinį nutaikomos lazerio spinduliu.
Kiek sunaikino Rusijos bepiločių
Bepiločių sistemų pajėgų vadas taip pat pranešė, kad nuo pajėgų grupuotės suformavimo 2025 m. birželio 11 d. padalinių pilotai pažeidė arba sunaikino 45 067 priešo smogiamuosius ir žvalgybinius bepiločius orlaivius, taip pat 9 186 „Shahed“ ir „Gerbera“ tipo dronus.
R.Brovdis reguliariai informuoja apie sėkmingas Ukrainos kariškių operacijas naikinant priešo infrastruktūros objektus ir energetikos mazgus, ypač vykdant operaciją okupuotame Kryme.
Liepos 25–27 dienomis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgos smogė 18-ai energetikos mazgų Kryme ir kitose okupuotose teritorijose.
Liepos 22 d. Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) vadas pareiškė, kad per dvi dienas Ukrainos kariškiai pažeidė 13 Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivų ir 13 energetikos objektų okupuotame Kryme bei kitose okupuotose teritorijose.
Paaiškėjo, apie ką Baltuosiuose rūmuose kalbėsis Trumpas ir Zelenskis
23:11
Artėjantis JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas Baltuosiuose rūmuose daugiausia bus skirtas taikos procesui tarp Rusijos ir Ukrainos, praneša CNN.
Volodymyras Zelenskis su Donaldu Trumpu Baltuosiuose rūmuose turėtų susitikti antradienį, liepos 28 d.
CNN, remdamasi Baltųjų rūmų pareigūnu, skelbia, kad pagrindinis derybų akcentas bus vykstantis taikos procesas tarp Rusijos ir Ukrainos.
„Dabar yra metas užbaigti karą“, – prieš būsimą dviejų lyderių susitikimą pareiškė Baltųjų rūmų pareigūnas.
Anksčiau naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Ukrainos šaltiniu, pranešė, kad Kyjivas ir Vašingtonas aptarė pasiūlymą dėl paliaubų ore. Tikimasi, kad ši iniciatyva bus pateikta Rusijai kaip naujo taikos derybų etapo, kuriuo siekiama užbaigti karą, dalis.
Be to, vizito Jungtinėse Valstijose metu V.Zelenskis turėtų dalyvauti ir atsisveikinimo su JAV senatoriumi Lindsey Grahamu ceremonijoje.
Po Zelenskio pareiškimo – Trumpo atsakas: „Paklausiu Putino“
21:29
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kad Rusija perdavė Iranui JAV karinių bazių Persijos įlankoje palydovines nuotraukas, rašo „RBC-Ukraine“.
Žurnalistui paklausus apie Zelenskio teiginius, D.Trumpas atsakė, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar ši informacija yra teisinga.
„Išsiaiškinsime, ar tai tiesa. Paklausiu Putino apie tai“, – sakė JAV prezidentas.
Jis pridūrė, kad tai neturėjo didelės reikšmės, nes, anot jo, JAV kariuomenė jau buvo visiškai išjungusi minėtus objektus.
„Žinote, jie suteikė Venesuelai daug įrangos. Venesuela turėjo daug rusiškos įrangos. Ir kaip tai baigėsi? Nelabai gerai“, – pridūrė D.Trumpas.
Zelenskis atskleidė Rusijos ir Irano bendradarbiavimo detales
Liepos 25 dieną V.Zelenskis pareiškė, kad Rusija reguliariai perduoda Iranui JAV karinių objektų ir Persijos įlankos šalių palydovines nuotraukas. Jis taip pat nurodė, kad Ukraina šia žvalgybine informacija pasidalys su tarptautiniais partneriais.
„Vien liepos 19–20 dienomis Rusijos palydovai stebėjo keturias oro bazes – dvi Bahreine, vieną Jordanijoje ir vieną Kuveite“, – teigė V.Zelenskis.
Anksčiau Iranas pareiškė, kad neprašė Jungtinių Valstijų atnaujinti derybų ir toliau kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį. Tokie pareiškimai pasirodė po to, kai D.Trumpas sustabdė dvi savaites planuotą oro smūgių kampaniją prieš Iraną.
Taip pat anksčiau buvo pranešta, kad Jungtinės Valstijos atidėjo planuotą plataus masto karinę operaciją prieš Iraną. Pagrindine priežastimi įvardijamas išsekęs „Patriot“ oro gynybos raketų atsargų rezervas.
Iranas turi raketų, galinčių pasiekti Ukrainą: didžiausią grėsmę kelia „Khorramshahr“
21:25
Iranas turi didelį vidutinio nuotolio balistinių raketų arsenalą, o dalis jų teoriškai gali pasiekti Ukrainos teritoriją. Didžiausią grėsmę tarp jų kelia raketa „Khorramshahr“, kurios veikimo nuotolis siekia apie 4 000 km, praneša „Defence Express“.
Pažymima, kad Irano raketos „Ghadr“, „Emad“ ir „Sejjil“ gali nuskrieti apie 2 000 km, todėl, paleistos iš šiaurinių Irano regionų, teoriškai galėtų pasiekti taikinius Ukrainoje. Tuo metu „Khorramshahr“ yra ilgiausio nuotolio šios klasės raketa – bandymų metu ji pademonstravo galimybę įveikti iki 4 000 km.
Raketos „Ghadr“ ir „Emad“ sukurtos remiantis „Shahab-3“, kuri savo ruožtu kilo iš Šiaurės Korėjos raketos „Hwasong-7“, sukurtos sovietinės R-17 „Elbrus“ pagrindu. Abi raketos yra vienpakopės, naudoja skystą kurą ir turi atskiriamą maždaug 750 kg kovinę galvutę. Jų paleidimo masė siekia apie 19 tonų, o ilgis – 16,6 metro.
Naujesnėje „Emad“ versijoje naudojama kovinė galvutė su aerodinaminiais paviršiais, kuri, Irano teigimu, gali manevruoti skrydžio metu. Tačiau dėl to raketos nuotolis šiek tiek sumažėjo – per 2021 m. bandymus ji nuskriejo apie 1 800 km.
Daugiau skaitykite ČIA.
JK perduos Ukrainai teisę gaminti pažangią REB sistemą „Stone Cloak“
20:11
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vizito Jungtinėje Karalystėje metu susitiko su naujuoju šalies ministru pirmininku Andy Burnhamu. Susitikimo metu buvo aptarti gynybos klausimai, bendras karinės pramonės bendradarbiavimas ir priimtas sprendimas perduoti Ukrainai pažangios elektroninės kovos (REB) sistemos technologijas.
Kaip rašo „The Independent“, A.Burnhamas pabrėžė, kad V.Zelenskis tapo pirmuoju užsienio lyderiu, kurį jis priėmė po to, kai pradėjo eiti ministro pirmininko pareigas. Anot jo, tai – aiškus signalas apie nepajudinamą Jungtinės Karalystės paramą Ukrainai.
„Volodymyrai, jūs esate pirmasis lyderis, kurį asmeniškai priėmiau pradėjęs eiti pareigas, ir tai nėra atsitiktinumas“, – sakė A.Burnhamas.
Britų premjeras Ukrainos prezidentą ir delegaciją priėmė Portsmuto karinio jūrų laivyno bazėje. Ten jis dar kartą patikino, kad Ukraina gali tikėtis Jungtinės Karalystės paramos tiek, kiek jos reikės.
„Šis vizitas siunčia labai aiškią žinią – mes 100 proc. palaikome Ukrainą. Aš asmeniškai taip pat 100 proc. esu jūsų pusėje ir įvykdysiu kiekvieną šios šalies prisiimtą įsipareigojimą Ukrainai“, – teigė premjeras.
Jis taip pat pranešė artimiausiu metu planuojantis apsilankyti Ukrainoje, tačiau konkrečios vizito datos neatskleidė.
Ukraina gaus teisę gaminti naują REB sistemą
Vizito metu A.Burnhamas paskelbė, kad Jungtinė Karalystė perduos Ukrainai intelektinės nuosavybės teises į naują elektroninės kovos sistemą „Stone Cloak“. Tai leis Ukrainai šią technologiją gaminti pramoniniu mastu.
„Stone Cloak“ – maždaug planšetinio kompiuterio dydžio įrenginys, montuojamas ant dronų. Jis skirtas apsunkinti priešo pajėgoms aptikti bepiločius orlaivius, taip padidinant jų išgyvenamumą mūšio lauke.
Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija Ukrainos kariuomenei jau yra perdavusi tūkstančius tokių sistemų, tačiau dabar Ukraina galės jas gaminti savarankiškai.
Zelenskis padėkojo už sprendimą
V.Zelenskis socialiniame tinkle X parašė, kad labai vertina tai, jog Ukrainos delegacija tapo pirmąja, apsilankiusia Jungtinėje Karalystėje po A.Burnhamo paskyrimo premjeru.
„Tai svarbus paramos signalas, o ministras pirmininkas patvirtino, kad ši parama išlieka nepajudinama“, – rašė Ukrainos vadovas.
Pasak jo, susitikime taip pat daug dėmesio skirta gynybai ir bendram karinės pramonės vystymui.
„Esu dėkingas Jungtinei Karalystei už šiandien priimtą sprendimą perduoti Ukrainai elektroninės kovos technologijas, kurios padės apsaugoti mūsų bepiločius orlaivius. Tai neabejotinai bus naudinga mūšio lauke. Kartu galime pasiekti dar daugiau bepiločių sistemų ir kitų technologijų srityje“, – teigė V.Zelenskis.
Anksčiau „The Telegraph“ skelbė, kad Jungtinė Karalystė planuoja suteikti Ukrainai licenciją gaminti „Stone Cloak“ sistemas, kurios padeda apsaugoti Ukrainos dronus nuo Rusijos oro gynybos sistemų. Tokie įrenginiai jau naudojami fronte, o perdavus gamybos teises jų gamyba Ukrainoje galės būti gerokai padidinta.
Putinas prakalbo apie savo naują superginklą ir sulaukė kritikos: „Pinigų švaistymas“
19:43
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pareiškė, kad bepilotė povandeninė torpeda „Poseidon“ yra paskutiniame parengimo etape. Jo teigimu, netrukus superginklas bus pilnai paruoštas ir pradės vykdyti kovinę tarnybą. Tokie jo žodžiai iššaukė net Kremliaus propagandininkų kritiką.
„Poseidon“, apie kurį užsiminė V.Putinas, yra Rusijos kuriamas branduolinis, autonominis povandeninis dronas (torpeda), galintis nešti didelės galios branduolinį užtaisą.
Šis vadinamasis superginklas, Rusijos institucijų teigimu, pasižymi išskirtinėmis savybėmis: jo esą neįmanoma perimti, turi beveik neribotą veikimo nuotolį ir geba sukelti radioaktyvų cunamį.
„Paimkime pavyzdžiui „Poseidon“, apie kurį jau ne kartą kalbėjome – iš esmės tai taip pat yra bepilotis povandeninis aparatas, ir jo paruošiamieji darbai pasiekė baigiamąjį etapą. Jau imamės veiksmų, kad užbaigtume darbus ir įtrauktume jį į kovinę budėjimo tarnybą“, – kalbėjo jis sekmadienį Sankt Peterburge vykusio susitikimo su Rusijos Federacijos karinio jūrų laivyno kariais metu.
Praėjusį spalį, lankydamasis P.Mandryko vardo centrinėje karinėje klinikinėje ligoninėje, Rusijos vadovas pareiškė, kad Rusija atliko torpedos „Poseidon“ bandymus.
2026 m. kovą Rusijos prezidento padėjėjas Nikolajus Patruševas tai pat patvirtino, kad Rusija sėkmingai atliko šio povandeninio bepiločio aparato bandymus, pabrėždamas, jog Karinis jūrų laivynas yra pajėgus ginti šalies nacionalinius interesus ir užtikrinti gynybą jūrose.
Apie šio daugiafunkcio ginklo kūrimą Rusijos karinio jūrų laivyno vadovybė pranešė dar 2018 m. Tačiau pirmasis tokio ginklo paminėjimas kodiniu pavadinimu „Status 6“ fiksuojamas dar 2015 m.
Savo ruožtu Rusijos karinio jūrų laivyno vadas admirolas Aleksandras Moisejevas sekmadienį pasigyrė naujuoju rusišku superginklu „Poseidon“, kuris, pagal deklaruojamas charakteristikas, galės gabenti 500 tonų krovinį ir įveikti vandenynus.
Vadinamieji Rusijos kariniai tinklaraštininkai šia naujiena nebuvo sužavėti. Jų vertinimu, kariuomenei šiuo metu kur kas labiau reikia nedidelių bepiločių katerių kariniams laivams Sevastopolyje ir Novorosijske apsaugoti, o ne dar vieno utopinio projekto.
„Visiška nesąmonė ir beprasmis šalies pinigų švaistymas. Pinigų, kurie, pavyzdžiui, labai reikalingi tam, kad užbaigtume mūsų priešlėktuvinės gynybos sistemą kovai su dronais. Arba tam, kad aprūpintume fronto karius automobiliais, elektroninės kovos įranga, kojinėmis, apatiniais drabužiais. „Poseidonas“ – tai aklavietė, pinigų švaistymas ir sabotažas prieš pačią mūsų ekonomiką“, – „Telegram“ kanale rašė tinklaraštininkas Maksimas Kalašnikovas.
Buvęs vadinamojo „Novorosijos parlamento“ pirmininkas, Ukrainos išdavikas Olegas Cariovas pritarė karinio tinklaraštininko mintims ir pareiškė, kad jam „labai gaila“.
„Dabar – pigių ir veiksmingų bepiločių ginklų laikas. Bet mes nekursime mažo, greito ir pigaus bepiločio laivo. Mes kursime jūrinį superdroną. Išleisime milijardus. Bandoma įteigti, kad, tariamai, niekas kitas tokio neturi...
Tai, švelniai tariant, nėra tikslu. JAV jau kelerius metus turi išbandytą „Sea Hunter“, o dabar stato „MUSV“ seriją – taip pat 500 tonų, skirtą toms pačioms priešpovandeninių laivų kovos užduotims. Kinija turi savo „Sea Hunter“ kloną. Taigi analogai egzistuoja jau seniai.
O dabar matome Ukrainos bepiločius, kurie puola mūsų laivus ir bando pulti Krymo tiltą. Tačiau mūsų jūrinių dronų niekur nematome. Akivaizdu, kad dabar reikia sutelkti dėmesį į mažus jūrinius dronus, kaip rašiau aukščiau, o ne į superprojektus“, – išdėstė jis.
Žinomas karinis tinklaraštininkas kanale „Dva Majora“ pabrėžė, kad klaidų nepripažinimas lemia ir tai, kad nesiima veiksmų joms ištaisyti.
„Tačiau admirolo kabinetas gražus, tarsi muziejuje, tikriausiai leidžia labai atsipalaiduoti sunkaus darbo metu ir įsivaizduoti save tarp didžiųjų Rusijos jūrų admirolų“, – taip kanalo autorius sureagavo į admirolo A.Moisejevo pareiškimą.
Ukraina pirmą kartą atakavo Rusiją sparnuotosiomis raketomis „Ruta Block 1“
18:05
Ukraina, tikėtina, pirmą kartą smūgiams Rusijos teritorijoje panaudojo sparnuotąsias raketas „Ruta Block 1“. Jas sukūrė Nyderlandų bendrovė „Destinus“, kurią įkūrė pirmosios privačios Rusijos kosmoso įmonės kūrėjas Michailas Kokoričius. Tai patvirtina Rusijos vadinamųjų „Z“ tinklaraštininkų paviešintos raketos nuolaužų nuotraukos.
Portalas „The War Zone“ (TWZ) pabrėžia, kad šie kadrai yra pirmasis viešas įrodymas apie jų naudojimą kovos veiksmuose, nors nepriklausomo nuotraukų autentiškumo patvirtinimo kol kas nėra.
Rusijos „karo korespondentai“ teigia, kad raketa buvo perimta priešlėktuvinės gynybos priemonių, tačiau ši informacija taip pat nepatvirtinta.
Paskelbtoje medžiagoje matomi fiuzeliažo fragmentai, vidiniai komponentai ir uodegos dalis, atitinkantys žinomą raketos „Ruta Block 1“ konstrukciją. Vis dėlto TWZ neatmeta galimybės, kad nuolaužos gali priklausyti nežinomai Ukrainos sparnuotajai raketai su panašiomis charakteristikomis. Internete taip pat pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas galimas „Ruta Block 1“ skrydis link tikslo.
TWZ duomenimis, „Ruta Block 1“ raketos gaminamos Nyderlanduose ir Ukrainai tiekiamos bent nuo 2024 metų. Praėjusį mėnesį tuometinis Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas pranešė, kad Nyderlandai finansuos apie 700 sparnuotųjų raketų tiekimą Kyjivui kaip dalį karinės pagalbos paketo, kurio vertė viršija 500 mln. JAV dolerių. Portalas pažymi, kad beveik neabejotinai buvo kalbama būtent apie „Ruta Block 1“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kruvinoji „Wildberries“ istorija: 2 negyvi „apsauginiai“ ir juoduose dūmuose paskendusi Maskva
17:34
Propagandininkai Ukrainos smūgius „Wildberries“ vaizduoja kaip išpuolį prieš privatų verslą, nutylėdami, kad didžiausia Rusijos elektroninės prekybos platforma jau seniai veikia ir politinės galios lauke.
Bendrovės augimą lydėjo Rusijos valstybinių bankų finansavimas, tiesioginė valdžios parama ir asmeniniai Tatjanos Kim kreipimaisi į Vladimirą Putiną. Po kontroversiško susijungimo su lauko reklamos grupe „Russ“ įmonės ryšiai persipynė ir su artimiausia Kremliaus aplinka – įtakingais oligarchais, prezidento administracijos pareigūnais ir pačiu V.Putinu.
Šioje publikacijoje paprastai ir aiškia pateikiame „Wildberries“ raidos apžvalgą: nuo nedidelės internetinės drabužių parduotuvės iki vienos svarbiausių Rusijos prekybos ir logistikos platformų.
Kartu tai pasakojimas apie verslą, kurio ribos su valstybe ilgainiui tapo vis sunkiau įžiūrimos – apie Kremliaus paramą, įtakingų veikėjų interesus ir klausimą, kam ši milžiniška infrastruktūra iš tiesų priklauso.
Prasidėjo kaip šeimos verslas
Vienas iš „Wildberries“ įkūrėjų Vladislavas Bakalčiukas verslą pradėjo nuo prekybos kompiuterine technika, o 2002 metais su partneriu įkūrė Maskvoje veikusį interneto paslaugų teikėją „UTech“.
Kokį vaidmenį tuo metu šeimos versle atliko Tatjana Bakalčiuk, šiandien vadinama turtingiausia Rusijos moterimi, tiksliai nežinoma – viešai pateikiama tik oficiali versija: prižiūrėdama pirmagimį namuose ji papildomai dirbo anglų kalbos korepetitore.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lietuvą nuo rusų saugos elitinių turkų smogiamųjų pajėgų pilotai
17:11
Nuo rugpjūčio iki lapkričio Turkijos pajėgos perims NATO oro policijos misiją oro erdvėje virš Lietuvos, Latvijos ir Estijos bei yra pasiryžusios numušti bet kokius neidentifikuotus skraidančius objektus, kurie pažeis Aljanso sienas, rašo Turkijos laikraštis „Hurriyet“.
Vykdydama NATO misiją „Baltic Air Policing“, Ankara į Estiją nusiųs penkis naikintuvus „F-16“ ir 76 karius iš vienos iš labiausiai patyrusių ir didžiausių šalies karinių oro pajėgų smogiamųjų pajėgų – 181-osios reaktyvinės eskadrilės „Pars“.
„Ši misija turi didelę strateginę reikšmę ginant NATO rytinį sparną. Ji svariai prisidės prie Turkijos tarptautinių atgrasymo pajėgumų stiprinimo, bendradarbiavimo su sąjungininkų pajėgomis ir strateginio potencialo didinimo“, – pareiškė Turkijos karinių oro pajėgų pulkininkas leitenantas Ozdemiras.
Tikimasi, kad Turkijos kariai atvyks į Estijos Amari oro bazę rugpjūčio mėnesį ir joje liks iki šių metų lapkričio. Visą šį laiką jie vykdys patruliavimą ir reaguos į galimus oro erdvės pažeidimus virš Baltijos valstybių, kurios neturi savų naikintuvų.
Anksčiau „Bloomberg“ naujienų tarnybos šaltiniai pranešė, kad NATO kreipėsi į Turkiją su prašymu suteikti naikintuvų „F-16“ oro erdvės apsaugai Baltijos regione.
Tuo tarpu pati Ankara planavo dislokuoti šiuos naikintuvus Rumunijoje nuo 2026 m. gruodžio iki 2027 m. kovo. Tačiau, anot agentūros šaltinių, NATO nusprendė sustiprinti gynybą virš Baltijos jūros dėl vis didesnės grėsmės iš Rusijos, kurią pastaroji sustiprino, elektroninio karo priemonėmis nukreipdama dronus į Lenkiją, Latviją, Lietuvą ir Estiją.
Kaip apskaičiavo naujienų portalas „Nova Europa“, nuo 2025 m. sausio iki 2026 m. gegužės virš Baltijos valstybių buvo užfiksuoti ne mažiau kaip 24 dronai – devyni per visus praėjusius metus ir 15 nuo šių metų pradžios. Daugiausia incidentų – ne mažiau kaip 12 atvejų – įvyko virš Latvijos teritorijos.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte Aljanso reakciją į šiuos incidentus pavadino „ramia, ryžtinga ir proporcinga“, o Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ne kartą užtikrino, kad Europos Sąjunga į šiuos įvykius atsakys „vienybe ir jėga“.
Medvedevas pasišaipė iš naujojo britų premjero: laikas apkartinti gyvenimą
16:57
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas sarkastiškai sureagavo į naujojo premjero išrinkimą Jungtinėje Karalystėje, pavadindamas Andy Burnhamą „Mažosios Britanijos premjeru“.
Kandžių replikų priežastimi tapo naujojo ministrų kabineto vadovo pareiškimas, kad jis ir toliau besąlygiškai rems Kyjivą.
Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kaip tik atvyko į Jungtinę Karalystę ir taps pirmuoju užsienio lyderiu, su kuriuo susitiks kadenciją pradėjęs premjeras. Pasak A.Burnhamo, taip jis siekia pabrėžti tvirtą Londono paramą Kyjivui.
Tačiau D.Medvedevas, reaguodamas į viešai deklaruojamą paramą prezidentui V.Zelenskiui ir Ukrainos pasipriešinimą Rusijai, ne tik pavadino šalį „Mažąja Britanija“, taip norėdamas sumenkinti jos geopolitinę svarbą, bet ir į patį A.Burnhamą kreipėsi kaip į „Mažosios Britanijos premjerą“.
D.Medvedevo nuomone, naujojo ministrų kabineto vadovo retorikoje nėra nieko originalaus, nes ji visiškai atitinka įprastą Vakarų sąjungininkų kursą.
Tačiau savo įraše platformoje „Telegram“ Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas daugiausiai dėmesio skyrė ne tiek pačiam A.Burnhamui, kiek strateginiams uždaviniams, kurie, jo nuomone, yra Rusijos priešakyje.
Jo teigimu, pats laikas sukurti kuo sunkiau pakeliamas gyvenimo sąlygas „kol kas nenuskendusioje salelėje“. Kaip galimas priemones šiam tikslui pasiekti jis įvardijo ekonominius sukrėtimus, socialines krizes ir net komunalinių paslaugų darbuotojų, įskaitant šiukšliavežius, streikus.
Tačiau, pasak D.Medvedevo, veiksmingiausia priemonė būtų bepilotės povandeninės torpedos „Poseidon“, apie kurios baigiamąjį darbų etapą sekmadienį pranešė Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas, panaudojimas prieš Jungtinę Karalystę.
Po numuštų dronų – Rumunijos atsakas Rusijai
16:46 Atnaujinta 17:27
Rumunija pirmadienį išsiuntė iš šalies Rusijos ambasados darbuotoją ir šis Ukrainos kaimynystėje esančios NATO narės žingsnis įvardijamas kaip griežtas atsakas į pakartotinius šalies oro erdvės pažeidimus dronais.
Tęsiantis karui Ukrainoje, Rumunija praėjusios savaitės pabaigoje tris dienas iš eilės numušė po droną, o pirmadienį šalies Gynybos ministerija pranešė apie naują drono įsibrovimą.
Rumunija pirmadienį išsikvietė Rusijos ambasadorių Vladimirą Lipajevą.
Rumunijos užsienio reikalų ministerija pranešime nurodė, kad informavo Rusijos ambasadorių „apie sprendimą paskelbti Rusijos Federacijos atstovybės Bukarešte narį nepageidaujamu asmeniu ir pareikalavo, kad jis per penkias dienas paliktų Rumunijos teritoriją“.
V.Lipajevui taip pat buvo parodytos pirmojo drono, kurį penktadienį numušė naikintuvas F-16, nuolaužos.
Pasak Rumunijos institucijų, tyrimo metu nustatyta, kad tai buvo rusiško „Shahed“ modelio dronas.
Tyrimai dėl kitų dviejų dronų, numuštų šeštadienį ir sekmadienį, tebevyksta.
Vienas iš jų taip pat, regis, „buvo rusiškos kilmės“, sekmadienį teigė NATO aukšto rango karinis atstovas.
Nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, šioje Rytų Europos šalyje užfiksuota dešimtys oro erdvės pažeidimų ir dronų sudužimų.
Per naujausią oro erdvės pažeidimą dronas pirmadienį trumpam įskrido į Rumunijos oro erdvę, pranešė Gynybos ministerija.
Per iki šiol rimčiausią incidentą du žmonės buvo sužeisti, kai dronas gegužę rėžėsi į daugiabutį Galacio mieste, esančiame netoli sienos su Ukraina.
