Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Taiklus Ukrainos smūgis: Rusijos naftos perdirbimo gamykla stabdo darbą iki pusės metų
06:57
Rusijos naftos perdirbimo gamykla Orsko mieste visiškai sustabdė perdirbimą po neseniai įvykdyto Ukrainos dronų smūgio šiam objektui, o dėl remonto gamykla negalės veikti ne vieną mėnesį, rugpjūčio 13 d. pranešė vietos gubernatorius, kurį cituoja leidinys „Kyiv Independent“.
Ukrainos generalinis štabas nurodė, kad „Orsknefteorgsintez“ gamykla, esanti daugiau nei 1 300 kilometrų atstumu nuo Ukrainos, Rusijos Orenburgo srityje, buvo atakuota rugpjūčio 11 d. Gamyklos metinis žalios naftos perdirbimo pajėgumas siekia apie 6 milijonus tonų.
Orenburgo srities gubernatorius Jevgenijus Solncevas socialiniuose tinkluose pranešė, kad Ukrainos ataka pažeidė „pagrindinę infrastruktūrą, kurios šiuo metu neįmanoma atkurti“.
„Įranga yra importinė, o dėl sankcijų remontas gali užtrukti iki šešių mėnesių. Gamykla visiškai sustabdyta“, – pridūrė J.Solncevas.
Ukraina vykdo vis sėkmingesnę tolimojo nuotolio smūgių kampaniją prieš Rusijos naftos infrastruktūrą – atakuoja naftos saugyklas, trikdo gamybą stambiuose objektuose, o kai kuriais atvejais neribotam laikui sustabdo jų veiklą.
Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms daro spaudimą Kremliui, aštrindami vidaus kuro tiekimo krizę, kuri jau sukėlė eksporto draudimus, kainų šuolius ir pardavimo apribojimus visoje Rusijoje.
„Ruošiamės blogiausiam scenarijui. Teks pasikliauti importuotu kuru. Logistika jau yra pertvarkoma. Iš 287 degalinių 80 proc. veikia“, – apie smūgio gamyklai padarinius sakė J.Solncevas.
Naktį į rugpjūčio 13 d. Kyjivo pajėgos tęsė atakų antplūdį prieš Rusijos naftos infrastruktūrą, smogdamos „Gazprom Neftechim Salavat“ naftos perdirbimo gamyklų kompleksui Rusijos Baškirijos Respublikoje.
Rusijos Leningrado srityje – dronų ataka prieš uostą
07:47
Naktį į penktadienį Ukrainos kariuomenė surengė dronų ataką prieš Rusijos Leningrado sritį ir apgadino Ust Lugos uosto infrastruktūrą, pranešė regiono gubernatorius Aleksandras Drozdenka.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Ust Luga yra vienas didžiausių Rusijos uostų Baltijos jūroje. Jame veikia naftos terminalas, kuris yra svarbus žalios naftos ir naftos produktų eksporto centras. Šis uostas, esantis į vakarus nuo Sankt Peterburgo ir toli nuo Ukrainos sienos, atlieka svarbų vaidmenį generuojant pajamas į valstybės biudžetą.
A.Drozdenka nurodė, kad uoste kilo gaisras, regione vykstant plataus masto dronų atakai. Pareigūnai teigė, kad virš Leningrado srities buvo pastebėtas 51 Ukrainos dronas.
Rusijos smūgiai Ukrainos Kramatorske nusinešė vieno žmogaus gyvybę, 15 sužeisti
06:46
Rusijos pajėgoms sudavus smūgius Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste, žuvo bent vienas žmogus ir dar 15 buvo sužeista, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
„Per vakarinius smūgius Kramatorsko bendruomenei žuvo mažiausiai vienas žmogus ir 15 buvo sužeista“, – teigė Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Pasak jo, ketvirtadienio vakarą Rusijos pajėgos aštuonis kartus atakavo Kramatorską ir Bilenkės kaimą, o „smūgiai užfiksuoti gyvenamuosiuose pastatuose“.
Per dar vieną Rusijos išpuolį pietrytinėje Zaporižioje buvo sužeisti du žmonės, ketvirtadienį pranešė srities gubernatorius.
„Priešo smūgis pataikė į važiuojamąją dalį šalia transporto priemonės (...). Sužeista 25 metų moteris ir penkerių metų vaikas“, – tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Jungtinės Tautos ketvirtadienį pranešė, kad Maskvai suintensyvinus tolimojo nuotolio raketų smūgius, liepą Ukrainoje žuvusių civilių skaičius šoktelėjo iki aukščiausio lygio nuo pirmųjų Rusijos invazijos mėnesių.
Trumpas įveda didelius muitus dronų importui
06:44
Jungtinės Valstijos ketina nustatyti iki 100 proc. muitus tam tikrų dronų ir dronų komponentų importui, praneša laikraštis „Kyiv Independent“, remiantis JAV prezidento Donaldo Trumpo rugpjūčio 13 d. pasirašytu pareiškimu.
Nauji muitai apima 100 proc. tarifus dronams, kurie laikomi „ypač jautriais nacionaliniam saugumui“ dėl jų dydžio, svorio ar galimybių. Šis muitas taip pat taikomas šios kategorijos dronų dokavimo stotelėms ir tam tikroms dalims.
25 proc. muitas bus taikomas mažesniems dronams ir dronų komponentams, kurie nekelia tokio paties pavojaus nacionaliniam saugumui.
D.Trumpas taip pat paskelbė apie 15 proc. muitą dronams ir dronų dalims iš Europos Sąjungos, Šveicarijos, Lichtenšteino, Japonijos, Pietų Korėjos ir Taivano. 10 proc. muitas bus taikomas dronams iš Jungtinės Karalystės.
Muitai skirti „apsaugoti Jungtinių Valstijų nacionalinį saugumą“ ir skatinti spartų vietinės dronų gamybos plėtrą, teigiama Baltųjų rūmų pranešime.
Apie tai paskelbta praėjus kelioms savaitėms po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad jis ir D.Trumpas pasiekė susitarimą dėl Ukrainos dronų pardavimo JAV.
V.Zelenskis teigė, kad susitarimas dėl dronų sandorio jau „sudarytas“, o galimų sutarčių vertė vertinama nuo 10 iki 30 mlrd. dolerių. Jis šį susitarimą apibūdino kaip abipusiai naudingą sandorį, pagal kurį Vašingtonas pirktų Ukrainos išbandytus dronus mainais už tai, kad Kyjivas įsigytų JAV ginkluotės.
Visgi leidinys pastebi, kad D.Trumpas ne kartą atsisakė Ukrainai duotų pažadų. Praėjus kelioms dienoms po to, kai V.Zelenskis paskelbė apie susitarimą dėl dronų, D.Trumpas atsisakė kito NATO viršūnių susitikime Kyjivui duoto pažado: jis atsisakė suteikti licenciją JAV gamybos „Patriot“ perėmimo raketoms Ukrainai.
Kol kas neaišku, ar ir kaip naujai paskelbti muitai dronams paveiks dabartinį JAV ir Ukrainos susitarimą.
JAV taip pat susiduria su svarbiausios ginkluotės, įskaitant dronus, trūkumu, tęsiantis karui su Iranu.
Baltieji rūmai pranešė, kad muitai dronams įsigalios per 21 dieną.
Žiniasklaida: svarbiausias taikinys Rusijoje kol kas Ukrainai neįveikiamas
06:18
Rusijos gamykla Jelabugoje, Tatarstane, tapo vienu svarbiausių smogiamųjų bepiločių orlaivių gamybos centrų, aprūpinančių karą prieš Ukrainą. Nors šis objektas yra vienas prioritetinių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taikinių, šiuo metu Ukraina neturi techninių galimybių padaryti gamybai didelės žalos, rašo „The i Paper“.
Gamykla yra netoli Nižnekamsko – miesto, kuriame šią savaitę Ukraina smogė „Taneco“ naftos perdirbimo gamyklai. Leidinys pažymi, kad Tatarstanas Rusijai turi strateginę reikšmę: regionas yra svarbus naftos gavybos ir perdirbimo centras, o jo įmonės aprūpina ištekliais Rusijos karo mašiną.
Maždaug už valandos kelio nuo Nižnekamsko yra specialioji ekonominė zona „Alabuga“, kur Rusija kartu su Iranu pradėjo gaminti smogiamuosius dronus „Shahed-131“ ir „Shahed-136“. Vėliau gamykloje pereita prie „Geran“ – modernizuotų rusiškų „Shahed“ versijų – ir klaidinančių dronų „Gerbera“ gamybos. Skaičiuojama, kad gamykla per dieną gali pagaminti nuo 170 iki 190 bepiločių orlaivių.
„Jei Tatarstano dronų gamyklai bus leista veikti toliau, ji pagamins tūkstančius bepiločių orlaivių, kurie ir toliau perkraus Ukrainos oro gynybą“, – teigė Hudsono instituto vyresnieji mokslo darbuotojai Luke'as Coffey ir Canas Kasapoglu.
Pastaraisiais metais gamyklos mastas smarkiai išaugo. Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) tyrimas parodė sparčią gamybos infrastruktūros plėtrą. Analitikų duomenimis, nuo dviejų pastatų 2021 metais kompleksas išaugo iki maždaug 116 pastatų šiuo metu. Be to, jame yra 67 gyvenamieji objektai, skirti maždaug 20 tūkst. darbuotojų. Pranešama, kad tarp jų yra nepilnamečių ir priverstinai dirbti pasitelktų žmonių.
CSIS šią plėtrą apibūdina kaip sistemingą bepiločių orlaivių gamybos pajėgumų didinimą.
Ukraina jau mėgino smogti šiai gamyklai 2024 ir 2025 metais. Tačiau, pasak L.Coffey, šios atakos padarė tik ribotos žalos. Ekspertas tai aiškina stipria objekto apsaugos sistema ir tuo, kad nauji statiniai buvo projektuojami atsižvelgiant į galimų antskrydžių grėsmę.
Kitas ekspertas, Markas DeVore'as iš Sent Endriuso universiteto ir „Chatham House“, atkreipia dėmesį į gamybos specifiką. Pasak jo, dronai surenkami naudojant daugybę atskirų stiklo pluošto formų, todėl gamykloje nėra daug kritiškai svarbios įrangos, kurią sunaikinus gamyba iš karto sustotų.
„Norint iš tiesų sutrikdyti gamybą, smūgius reikėtų rengti pakankamai reguliariai“, – aiškino M.DeVore'as.
Ekspertų nuomone, alternatyva tiesioginiam gamyklos sunaikinimui galėtų būti poveikis jos energetikos infrastruktūrai ir tiekimo grandinėms. Į „Alabugą“ geležinkeliais iš Kinijos, be kita ko, gabenamos mikroschemos, metalų lydiniai, varikliai ir kiti komponentai. M.DeVore'o teigimu, papildomas ekonominis ir diplomatinis spaudimas Kinijai galėtų apsunkinti šių komponentų tiekimą.
Leidinys taip pat atkreipia dėmesį į politinį galimų smūgių Tatarstanui aspektą. Regione daugumą gyventojų sudaro tiurkų tautų ir musulmonų atstovai, o XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Tatarstanas buvo paskelbęs nepriklausomybę nuo Rusijos. Ekspertų vertinimu, rimti Jelabugos įmonių veiklos sutrikimai galėtų turėti ne tik karinių, bet ir vidaus politinių pasekmių Kremliui.
Putinas keliauja šarvuotu traukiniu, po Maskvą važinėja tušti kortežai
06:17
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, stiprėjant Ukrainos dronų keliamai grėsmei, vis daugiau dėmesio skiria savo buvimo vietos slėpimui. Apie tai, remdamasis „The New York Times“ (NYT), rašo „The Moscow Times“.
Žurnalistė Farida Rustamova NYT sakė, kad melagingi oficialūs pranešimai apie V.Putino buvimo vietą Rusijoje nėra retenybė. Pasak jos, tarp tikrojo prezidento susitikimo ir jo parodymo per televiziją kaip tos dienos įvykio gali praeiti pusantro ar net du mėnesiai.
F.Rustamovos teigimu, Maskvoje taip pat sklando kalbos, kad sostinės gatvėmis važiuojantis prezidentinis kortežas kartais tėra klaidinantis manevras, o paties V.Putino jame nebūna. Tą patį NYT teigė ir su Kremliumi ryšių turintis šaltinis.
Dar 2023 metais iš Rusijos Federalinės apsaugos tarnybos pasitraukęs pareigūnas pasakojo, kad V.Putinas pradėjo vengti kelionių lėktuvu ir pirmenybę teikia traukiniui. Pasak „The Moscow Times“, tai šarvuotas traukinys, išoriškai panašus į įprastą Rusijos geležinkelių keleivinį sąstatą. Jame įrengta sporto salė, SPA ir speciali ryšio įranga.
V.Putino traukiniui taip pat įrengiama speciali geležinkelių infrastruktūra. NYT žurnalistui dar 2021 metais apsilankius Valdajuje, kur yra viena Rusijos prezidento rezidencijų, vietos gyventojai pasakojo apie iki jos nutiestą naują geležinkelio atšaką. Palydovinėse nuotraukose taip pat buvo matyti nauja stotis su sraigtasparnių aikštele, kurios nebuvo nei tvarkaraščiuose, nei geležinkelių žemėlapiuose.
„The Moscow Times“ rašo, kad V.Putino apsaugos priemonės dar labiau sugriežtintos Ukrainos dronams vis giliau prasiskverbiant į Rusijos teritoriją. Leidinio teigimu, Kremliuje papildomo nerimo sukėlė ir Izraelio įvykdyta Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei likvidavimo operacija. Po jos Rusijos specialiosios tarnybos ėmėsi papildomų priemonių V.Putino buvimo vietai slėpti.
Straipsnyje taip pat minima, kad „Radio Svoboda“ nustatė atvejų, kai V.Putino susitikimai buvo nufilmuoti iš anksto, nors vėliau pateikti kaip tuo metu vykstantys.
Dar prieš karą leidinio „Projekt“ atstovas Michailas Rubinas buvo nustatęs, kad skirtingose V.Putino rezidencijose įrengti vienodi darbo kabinetai, todėl iš televizijos vaizdo sunku suprasti, kur tuo metu iš tikrųjų yra Rusijos prezidentas.
