Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas keliauja šarvuotu traukiniu, po Maskvą važinėja tušti kortežai
06:17
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, stiprėjant Ukrainos dronų keliamai grėsmei, vis daugiau dėmesio skiria savo buvimo vietos slėpimui. Apie tai, remdamasis „The New York Times“ (NYT), rašo „The Moscow Times“.
Žurnalistė Farida Rustamova NYT sakė, kad melagingi oficialūs pranešimai apie V.Putino buvimo vietą Rusijoje nėra retenybė. Pasak jos, tarp tikrojo prezidento susitikimo ir jo parodymo per televiziją kaip tos dienos įvykio gali praeiti pusantro ar net du mėnesiai.
F.Rustamovos teigimu, Maskvoje taip pat sklando kalbos, kad sostinės gatvėmis važiuojantis prezidentinis kortežas kartais tėra klaidinantis manevras, o paties V.Putino jame nebūna. Tą patį NYT teigė ir su Kremliumi ryšių turintis šaltinis.
Dar 2023 metais iš Rusijos Federalinės apsaugos tarnybos pasitraukęs pareigūnas pasakojo, kad V.Putinas pradėjo vengti kelionių lėktuvu ir pirmenybę teikia traukiniui. Pasak „The Moscow Times“, tai šarvuotas traukinys, išoriškai panašus į įprastą Rusijos geležinkelių keleivinį sąstatą. Jame įrengta sporto salė, SPA ir speciali ryšio įranga.
V.Putino traukiniui taip pat įrengiama speciali geležinkelių infrastruktūra. NYT žurnalistui dar 2021 metais apsilankius Valdajuje, kur yra viena Rusijos prezidento rezidencijų, vietos gyventojai pasakojo apie iki jos nutiestą naują geležinkelio atšaką. Palydovinėse nuotraukose taip pat buvo matyti nauja stotis su sraigtasparnių aikštele, kurios nebuvo nei tvarkaraščiuose, nei geležinkelių žemėlapiuose.
„The Moscow Times“ rašo, kad V.Putino apsaugos priemonės dar labiau sugriežtintos Ukrainos dronams vis giliau prasiskverbiant į Rusijos teritoriją. Leidinio teigimu, Kremliuje papildomo nerimo sukėlė ir Izraelio įvykdyta Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei likvidavimo operacija. Po jos Rusijos specialiosios tarnybos ėmėsi papildomų priemonių V.Putino buvimo vietai slėpti.
Straipsnyje taip pat minima, kad „Radio Svoboda“ nustatė atvejų, kai V.Putino susitikimai buvo nufilmuoti iš anksto, nors vėliau pateikti kaip tuo metu vykstantys.
Dar prieš karą leidinio „Projekt“ atstovas Michailas Rubinas buvo nustatęs, kad skirtingose V.Putino rezidencijose įrengti vienodi darbo kabinetai, todėl iš televizijos vaizdo sunku suprasti, kur tuo metu iš tikrųjų yra Rusijos prezidentas.
Į Latviją įlėkė dronas: iš Šiaulių pakilęs NATO naikintuvas jį numušė
09:16 Atnaujinta 09:38
NATO oro policijos misijos naikintuvai Balvų savivaldybėje penktadienio rytą sėkmingai numušė užsienio droną, kuris į Latviją įskrido dėl Rusijos elektroninio karo veiksmų, pranešė Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS). Droną numušė iš Šiaulių pakilę naikintuvai.
Šis perėmimas įvyko Europoje didėjant susirūpinimui dėl dronų veiklos, karui Ukrainoje tęsiantis jau penktus metus.
Latvijos ginkluotųjų pajėgų Jungtinio štabo atstovė Iveta Bėrzina Latvijos radijui sakė, kad drono buvimo vieta žinoma, tačiau tikslios vietos neatskleidė.
Ji pažymėjo, kad šiuo metu vyksta tyrimas. Atstovė taip pat neatskleidė, kaip arti apgyvendintos vietovės dronas buvo numuštas.
Augadaugavos, Preilių, Rėzeknės, Balvų ir Alūksnės savivaldybėse apie 4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku paskelbta oro erdvės grėsmė baigėsi 4 val. 50 min. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Penktadienį Suomija taip pat įvedė laikinus aviacijos ir jūrų laivybos apribojimus rytinėje Suomijos įlankos dalyje, pranešė jos gynybos pajėgos socialiniame tinkle „X“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis susidūrė su nauja problema
09:04
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vis dar neranda tinkamo kandidato į šalies ambasadoriaus JAV pareigas, praneša portalas „Politico“.
Remiantis dviejų buvusių aukšto rango Ukrainos pareigūnų ir keturių deputatų informacija, Ukrainos prezidentui sunkiai sekasi parinkti asmenį, turintį pakankamą autoritetą atstovauti Kyjivui santykiuose su Donaldo Trumpo administracija.
Buvęs aukšto rango pareigūnas ir respublikonų užsienio politikos ekspertas teigia, kad V.Zelenskis anksčiau paspartino pertvarkų planus, siekdamas ambasadoriaus postą pasiūlyti buvusiai premjerei Julijai Svyrydenko. Vis dėlto ji atsisakė, o tai sutrukdė prezidento planams.
„Ne paslaptis, kad tikėjausi Julijos Svyrydenko kandidatūros ir siūliau jai ambasadoriaus JAV postą“, – liepos pabaigoje vykusioje spaudos konferencijoje sakė V.Zelenskis.
Ieško aukšto rango politiko
Tuomet jis taip pat pabrėžė ieškantis aukščiausios kvalifikacijos kandidato – asmens, kurio rangas būtų ne žemesnis nei vicepremjero, ministro ar premjero.
Tačiau, kaip pažymi „Politico“, nuo to laiko ir kiti potencialūs kandidatai atsisakė sudėtingos užduoties dirbti su „nenuspėjama“ D. Trumpo administracija.
Buvusi Ukrainos vicepremjerė integracijai į Europos ir euroatlantines struktūras Ivana Klympuš-Cincadzė teigė, kad pakankamą autoritetą bei kvalifikaciją turintys asmenys būgštauja, jog jiems nebus sudarytos tinkamos sąlygos darbui atlikti.
Jos teigimu, tai smarkiai susiaurino V.Zelenskio pasirinkimo laisvę. I.Klympuš-Cincadzės nuomone, toks asmuo tikriausiai turėtų būti iš artimiausios prezidento aplinkos, tačiau joje nėra nieko, kas rimtai tiktų šiam vaidmeniui.
Yra norinčių, bet netinka
Vienas anonimu norėjęs likti buvęs Ukrainos deputatas teigė, kad V.Zelenskio komandoje yra žmonių, siekiančių šio posto, tačiau „nė vienas iš jų iš tikrųjų netinka“.
„Būtų pernelyg paprasta teigti, kad niekas nenori užimti šių pareigų. Žinoma, norinčiųjų yra, bet nė vienas jų neatitinka reikalavimų. V.Zelenskiui sunku rasti pamainą“, – sakė jis.
JAV gali bandyti atnaujinti taikos derybas
Žurnalistai taip pat pastebi ženklų, kad Baltieji rūmai netrukus gali bandyti atnaujinti taikos derybas.
„Tokiu atveju Vašingtone itin svarbu turėti politinį svorį turintį ambasadorių, kuris gebėtų siekti susitarimų, turėtų įgaliojimus kalbėti V.Zelenskio vardu ir mokėtų orientuotis administracijoje, kurioje politika gali sparčiai keistis. Taip pat jis privalo gebėti vykdyti lobizmą Kongrese“, – rašoma straipsnyje.
„Politico“ taip pat patikslina, kad Ukraina gali likti be įtakingo politiko Vašingtone būtent tuo metu, kai priimami sprendimai dėl ginkluotės, oro gynybos, logistikos, keitimosi žvalgybos duomenimis bei taikos derybų atnaujinimo sąlygų.
„Tikėtina, kad V.Zelenskis nieko nepaskirs iki JAV vidurio kadencijos rinkimų. Kol šie rinkimai neįvyko, bus sunku nuspręsti, kas geriausiai tiktų prie esamos politinės aplinkos“, – teigė deputatas Jaroslavas Jurčyšynas.
Pasitraukė ankstesnė ambasadorė
2026 m. liepos 12 d. žiniasklaida pranešė, kad Ukrainos ambasadorė JAV Olha Stefanišyna paprašė baigti diplomatinę tarnybą dėl asmeninių aplinkybių. Tą pačią dieną deputatas Oleksijus Hončarenka pareiškė, kad O.Stefanišyna gali sulaukti pranešimo apie įtarimus iš Nacionalinio antikorupcijos biuro, rašo „New Voice“.
Rugpjūčio 3 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą dėl O.Stefanišynos atleidimo iš Ukrainos ambasadorės JAV pareigų. Pati O. Stefanyšyna teigė, kad sprendimą trauktis priėmė dėl asmeninių priežasčių.
Rugpjūčio 5 d. paaiškėjo, kad Nacionalinis antikorupcijos biuras ir Specializuotoji antikorupcinė prokuratūra įteikė O.Stefanišynai pranešimą apie įtarimą dėl turto įgijimo per kitus asmenis, veikusius pagal jos įgaliojimą. O.Stefanišyna deklaracijoje nenurodė dviejų vieno kambario butų, taip pat grynųjų pinigų, kuriuos išleido šių butų remontui, motinos gydymui, lėktuvo bilietams bei dar vieno buto nuomai. Be to, ji nedeklaravo, kad naudojosi pavaldinio vardu registruotu „Mercedes“ automobiliu. Rugpjūčio 6 d. Aukščiausiasis antikorupcinis teismas O.Stefanišynai skyrė kardomąją priemonę – 6 mln. grivinų užstatą.
Kalbėta ir apie Umerovą
Žiniasklaida skelbė, kad O.Stefanišyną ambasadorės JAV poste gali pakeisti Julija Svyrydenko, kuri neseniai buvo atleista iš premjerės pareigų. Liepos 23 d. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis patvirtino, kad siūlė J. Svyrydenko šias pareigas.
Liepos 21 d. portalas LIGA.net, remdamasis šaltiniais prezidento biure, rašė, kad vienu pagrindinių kandidatų į Ukrainos ambasadoriaus JAV postą įvardijamas Rustemas Umerovas. Rugpjūčio 3 d. prezidentas R.Umerovą, anksčiau ėjusį Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pareigas, paskyrė Išorės žvalgybos tarnybos vadovu.
Rusijos Leningrado srityje – dronų ataka prieš uostą
07:47
Naktį į penktadienį Ukrainos kariuomenė surengė dronų ataką prieš Rusijos Leningrado sritį ir apgadino Ust Lugos uosto infrastruktūrą, pranešė regiono gubernatorius Aleksandras Drozdenka.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Ust Luga yra vienas didžiausių Rusijos uostų Baltijos jūroje. Jame veikia naftos terminalas, kuris yra svarbus žalios naftos ir naftos produktų eksporto centras. Šis uostas, esantis į vakarus nuo Sankt Peterburgo ir toli nuo Ukrainos sienos, atlieka svarbų vaidmenį generuojant pajamas į valstybės biudžetą.
A.Drozdenka nurodė, kad uoste kilo gaisras, regione vykstant plataus masto dronų atakai. Pareigūnai teigė, kad virš Leningrado srities buvo pastebėtas 51 Ukrainos dronas.
Taiklus Ukrainos smūgis: Rusijos naftos perdirbimo gamykla stabdo darbą iki pusės metų
06:57
Rusijos naftos perdirbimo gamykla Orsko mieste visiškai sustabdė perdirbimą po neseniai įvykdyto Ukrainos dronų smūgio šiam objektui, o dėl remonto gamykla negalės veikti ne vieną mėnesį, rugpjūčio 13 d. pranešė vietos gubernatorius, kurį cituoja leidinys „Kyiv Independent“.
Ukrainos generalinis štabas nurodė, kad „Orsknefteorgsintez“ gamykla, esanti daugiau nei 1 300 kilometrų atstumu nuo Ukrainos, Rusijos Orenburgo srityje, buvo atakuota rugpjūčio 11 d. Gamyklos metinis žalios naftos perdirbimo pajėgumas siekia apie 6 milijonus tonų.
Orenburgo srities gubernatorius Jevgenijus Solncevas socialiniuose tinkluose pranešė, kad Ukrainos ataka pažeidė „pagrindinę infrastruktūrą, kurios šiuo metu neįmanoma atkurti“.
„Įranga yra importinė, o dėl sankcijų remontas gali užtrukti iki šešių mėnesių. Gamykla visiškai sustabdyta“, – pridūrė J.Solncevas.
Ukraina vykdo vis sėkmingesnę tolimojo nuotolio smūgių kampaniją prieš Rusijos naftos infrastruktūrą – atakuoja naftos saugyklas, trikdo gamybą stambiuose objektuose, o kai kuriais atvejais neribotam laikui sustabdo jų veiklą.
Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms daro spaudimą Kremliui, aštrindami vidaus kuro tiekimo krizę, kuri jau sukėlė eksporto draudimus, kainų šuolius ir pardavimo apribojimus visoje Rusijoje.
„Ruošiamės blogiausiam scenarijui. Teks pasikliauti importuotu kuru. Logistika jau yra pertvarkoma. Iš 287 degalinių 80 proc. veikia“, – apie smūgio gamyklai padarinius sakė J.Solncevas.
Naktį į rugpjūčio 13 d. Kyjivo pajėgos tęsė atakų antplūdį prieš Rusijos naftos infrastruktūrą, smogdamos „Gazprom Neftechim Salavat“ naftos perdirbimo gamyklų kompleksui Rusijos Baškirijos Respublikoje.
Rusijos smūgiai Ukrainos Kramatorske nusinešė vieno žmogaus gyvybę, 15 sužeisti
06:46
Rusijos pajėgoms sudavus smūgius Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste, žuvo bent vienas žmogus ir dar 15 buvo sužeista, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
„Per vakarinius smūgius Kramatorsko bendruomenei žuvo mažiausiai vienas žmogus ir 15 buvo sužeista“, – teigė Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Pasak jo, ketvirtadienio vakarą Rusijos pajėgos aštuonis kartus atakavo Kramatorską ir Bilenkės kaimą, o „smūgiai užfiksuoti gyvenamuosiuose pastatuose“.
Per dar vieną Rusijos išpuolį pietrytinėje Zaporižioje buvo sužeisti du žmonės, ketvirtadienį pranešė srities gubernatorius.
„Priešo smūgis pataikė į važiuojamąją dalį šalia transporto priemonės (...). Sužeista 25 metų moteris ir penkerių metų vaikas“, – tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Jungtinės Tautos ketvirtadienį pranešė, kad Maskvai suintensyvinus tolimojo nuotolio raketų smūgius, liepą Ukrainoje žuvusių civilių skaičius šoktelėjo iki aukščiausio lygio nuo pirmųjų Rusijos invazijos mėnesių.
Trumpas įveda didelius muitus dronų importui
06:44
Jungtinės Valstijos ketina nustatyti iki 100 proc. muitus tam tikrų dronų ir dronų komponentų importui, praneša laikraštis „Kyiv Independent“, remiantis JAV prezidento Donaldo Trumpo rugpjūčio 13 d. pasirašytu pareiškimu.
Nauji muitai apima 100 proc. tarifus dronams, kurie laikomi „ypač jautriais nacionaliniam saugumui“ dėl jų dydžio, svorio ar galimybių. Šis muitas taip pat taikomas šios kategorijos dronų dokavimo stotelėms ir tam tikroms dalims.
25 proc. muitas bus taikomas mažesniems dronams ir dronų komponentams, kurie nekelia tokio paties pavojaus nacionaliniam saugumui.
D.Trumpas taip pat paskelbė apie 15 proc. muitą dronams ir dronų dalims iš Europos Sąjungos, Šveicarijos, Lichtenšteino, Japonijos, Pietų Korėjos ir Taivano. 10 proc. muitas bus taikomas dronams iš Jungtinės Karalystės.
Muitai skirti „apsaugoti Jungtinių Valstijų nacionalinį saugumą“ ir skatinti spartų vietinės dronų gamybos plėtrą, teigiama Baltųjų rūmų pranešime.
Apie tai paskelbta praėjus kelioms savaitėms po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad jis ir D.Trumpas pasiekė susitarimą dėl Ukrainos dronų pardavimo JAV.
V.Zelenskis teigė, kad susitarimas dėl dronų sandorio jau „sudarytas“, o galimų sutarčių vertė vertinama nuo 10 iki 30 mlrd. dolerių. Jis šį susitarimą apibūdino kaip abipusiai naudingą sandorį, pagal kurį Vašingtonas pirktų Ukrainos išbandytus dronus mainais už tai, kad Kyjivas įsigytų JAV ginkluotės.
Visgi leidinys pastebi, kad D.Trumpas ne kartą atsisakė Ukrainai duotų pažadų. Praėjus kelioms dienoms po to, kai V.Zelenskis paskelbė apie susitarimą dėl dronų, D.Trumpas atsisakė kito NATO viršūnių susitikime Kyjivui duoto pažado: jis atsisakė suteikti licenciją JAV gamybos „Patriot“ perėmimo raketoms Ukrainai.
Kol kas neaišku, ar ir kaip naujai paskelbti muitai dronams paveiks dabartinį JAV ir Ukrainos susitarimą.
JAV taip pat susiduria su svarbiausios ginkluotės, įskaitant dronus, trūkumu, tęsiantis karui su Iranu.
Baltieji rūmai pranešė, kad muitai dronams įsigalios per 21 dieną.
Žiniasklaida: svarbiausias taikinys Rusijoje kol kas Ukrainai neįveikiamas
06:18
Rusijos gamykla Jelabugoje, Tatarstane, tapo vienu svarbiausių smogiamųjų bepiločių orlaivių gamybos centrų, aprūpinančių karą prieš Ukrainą. Nors šis objektas yra vienas prioritetinių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taikinių, šiuo metu Ukraina neturi techninių galimybių padaryti gamybai didelės žalos, rašo „The i Paper“.
Gamykla yra netoli Nižnekamsko – miesto, kuriame šią savaitę Ukraina smogė „Taneco“ naftos perdirbimo gamyklai. Leidinys pažymi, kad Tatarstanas Rusijai turi strateginę reikšmę: regionas yra svarbus naftos gavybos ir perdirbimo centras, o jo įmonės aprūpina ištekliais Rusijos karo mašiną.
Maždaug už valandos kelio nuo Nižnekamsko yra specialioji ekonominė zona „Alabuga“, kur Rusija kartu su Iranu pradėjo gaminti smogiamuosius dronus „Shahed-131“ ir „Shahed-136“. Vėliau gamykloje pereita prie „Geran“ – modernizuotų rusiškų „Shahed“ versijų – ir klaidinančių dronų „Gerbera“ gamybos. Skaičiuojama, kad gamykla per dieną gali pagaminti nuo 170 iki 190 bepiločių orlaivių.
„Jei Tatarstano dronų gamyklai bus leista veikti toliau, ji pagamins tūkstančius bepiločių orlaivių, kurie ir toliau perkraus Ukrainos oro gynybą“, – teigė Hudsono instituto vyresnieji mokslo darbuotojai Luke'as Coffey ir Canas Kasapoglu.
Pastaraisiais metais gamyklos mastas smarkiai išaugo. Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) tyrimas parodė sparčią gamybos infrastruktūros plėtrą. Analitikų duomenimis, nuo dviejų pastatų 2021 metais kompleksas išaugo iki maždaug 116 pastatų šiuo metu. Be to, jame yra 67 gyvenamieji objektai, skirti maždaug 20 tūkst. darbuotojų. Pranešama, kad tarp jų yra nepilnamečių ir priverstinai dirbti pasitelktų žmonių.
CSIS šią plėtrą apibūdina kaip sistemingą bepiločių orlaivių gamybos pajėgumų didinimą.
Ukraina jau mėgino smogti šiai gamyklai 2024 ir 2025 metais. Tačiau, pasak L.Coffey, šios atakos padarė tik ribotos žalos. Ekspertas tai aiškina stipria objekto apsaugos sistema ir tuo, kad nauji statiniai buvo projektuojami atsižvelgiant į galimų antskrydžių grėsmę.
Kitas ekspertas, Markas DeVore'as iš Sent Endriuso universiteto ir „Chatham House“, atkreipia dėmesį į gamybos specifiką. Pasak jo, dronai surenkami naudojant daugybę atskirų stiklo pluošto formų, todėl gamykloje nėra daug kritiškai svarbios įrangos, kurią sunaikinus gamyba iš karto sustotų.
„Norint iš tiesų sutrikdyti gamybą, smūgius reikėtų rengti pakankamai reguliariai“, – aiškino M.DeVore'as.
Ekspertų nuomone, alternatyva tiesioginiam gamyklos sunaikinimui galėtų būti poveikis jos energetikos infrastruktūrai ir tiekimo grandinėms. Į „Alabugą“ geležinkeliais iš Kinijos, be kita ko, gabenamos mikroschemos, metalų lydiniai, varikliai ir kiti komponentai. M.DeVore'o teigimu, papildomas ekonominis ir diplomatinis spaudimas Kinijai galėtų apsunkinti šių komponentų tiekimą.
Leidinys taip pat atkreipia dėmesį į politinį galimų smūgių Tatarstanui aspektą. Regione daugumą gyventojų sudaro tiurkų tautų ir musulmonų atstovai, o XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Tatarstanas buvo paskelbęs nepriklausomybę nuo Rusijos. Ekspertų vertinimu, rimti Jelabugos įmonių veiklos sutrikimai galėtų turėti ne tik karinių, bet ir vidaus politinių pasekmių Kremliui.
