Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Po Ukrainos pasiūlymo – atviras Rusijos grasinimas: „Kris kaip sniegas ant jūsų galvų“
13:28 Atnaujinta 13:38
Rusija atvirai pagrasino Ukrainai, kad jos raketos ir dronai kris „kaip sniegas ant jūsų galvų“, duodama signalą, jog, artėjant šaltajam sezonui, gali sustiprinti savo išpuolius. Tai įvyko, praėjus vos dienai po to, kai Kyjivas pasiūlė Maskvai abipuses paliaubas Juodojoje jūroje.
Penktadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė savo atsaką į Kyjivo siūlomas paliaubas.
„Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos toliau vykdo smūgius Ukrainos uostų infrastruktūrai ir jūriniams laivams, kurie naudojami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų interesams“, – rašoma žinutėje platformoje „Telegram“.
Po kelių valandų ministerija pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti iraniečių „Shahed“ tipo atakos dronai ir prierašas „Kaip sniegas ant jūsų galvos“.
Prie jo taip pat buvo pridėta ukrainiečiams skirta žinutė – „Žiema atneš jums šaltį“.
Ministerijos paskyroje anglų kalba platformoje „Telegram“ publikuota nuotrauka su tais pačiais dronais ir prierašu: „Sustingdysime jiems kraują“. Trumpoje žinutėje prie įrašo pridurta garsi frazė iš serialo „Sostų karai“ – „Winter is coming“ (liet. Žiema jau ateina).
Kaip pastebi naujienų portalas „Kyiv Post“, šis įrašas yra tarsi grasinimas, kad Rusija sustiprins savo atakų dronais kampaniją prieš Ukrainą, kai tik atšals.
Pasiūlė paliaubas
Ketvirtadienį Ukraina pasiūlė Rusijai abipusį atakų prieš civilinius laivus ir uostų infrastruktūrą Juodojoje jūroje sustabdymą. Kyjivas šį pasiūlymą perdavė per nenurodytą trečiąją šalį.
Rusijos gynybos ministerija penktadienį atmetė šį pasiūlymą, teigdama, kad „Rusijos ginkluotosios pajėgos toliau smūgiuos Ukrainos uostų infrastruktūrai ir jūroje esantiems laivams, kurie naudojami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų paramai“.
„Atsigręš prieš juos pačius“
Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka į Rusijos paskelbtą vaizdą sureagavo pareikšdamas, kad Rusijos žinia galiausiai gali atsigręžti prieš jos pačios gyventojus.
„Rusai jau žino, kas bus atsakingas už tai, kai šią žiemą jie liks be elektros ar šildymo“, – pabrėžė A.Kovalenka.
Jis pridūrė, kad šis Rusijos pareiškimas iš esmės buvo skirtas tiek rusams, tiek ukrainiečiams.
„Viskas – dėl Rusijos gynybos ministerijos. Veidrodis visada veikia. Ką pasėsi, tą ir pjausi“, – atsakė jis.
Kremlius jau anksčiau yra naudojęs žiemos atakas prieš Ukrainos energetikos sistemą kaip ginklą, taikydamas į elektrines, elektros pastotes ir kitą kritinę infrastruktūrą, siekdamas palikti civilius be elektros, šildymo ir vandens.
Buvęs Putino konkurentas Nadeždinas prakalbo apie pabėgimą iš Rusijos: turėjau 3 dienas
16:57
Ilgametis rusų politikas Borisas Nadeždinas niekada neplanavo bėgti į Prancūziją.
Buvęs Vladimiro Putino konkurentas CNN televizijos žurnalistams Paryžiuje pripažino, kad po 40 metų Rusijos politikoje supratęs, jog tai buvo „trijų dienų klausimas“. Po to jis tikriausiai būtų nebeturėjęs galimybės palikti Rusiją.
„Paprastai, kai pateki į tą vietą, gauni kaltinamąjį aktą, eini į teismą, o po teismo – į kalėjimą: Lefortovą“, – paaiškino jis, turėdamas omenyje žiauriausią Maskvos kalėjimą, pagarsėjusį žiauriu elgesiu su disidentais ir politiniais kaliniais.
Jis paliko šeimą Rusijoje, o tą dieną, kai susitiko su žurnalistu, vyko jo dukters vestuvės.
„Gera žinia yra ta, kad esu gyvas ir laisvas“, – pareiškė opozicijos politikas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vengrija gali nutraukti sutartį su „Rosatom“ dėl atominės statybos
16:45
Vengrijos premjeras Peteris Magyaras suabejojo savo pirmtako Viktoro Orbano su Rusijos valstybine korporacija „Rosatom“ sudarytu susitarimu dėl Pakso atominės elektrinės plėtros. Naujoji Vengrijos vyriausybė atlieka išsamią projekto peržiūrą, įskaitant jo finansavimą ir projektavimą, rašo portalas „Politico“.
„Planai buvo priimti nepaisant to, kad pasaulyje nebestatomos atominės elektrinės, kurios neturi uždaros aušinimo sistemos ir taip stipriai priklauso nuo aplinkos“, – pareiškė P.Magyaras. Kelias savaites trukę ekstremalūs karščiai ir sausra lėmė rekordiškai žemą Dunojaus vandens lygį, todėl elektros gamyba Pakso AE sumažėjo 10 proc.
Susitarimas dėl „Paks-2“ projekto buvo pasirašytas dar prieš karą Ukrainoje. Projektas numato dviejų naujų reaktorių statybą. Vengrijos ir Rusijos susitarimas buvo sudarytas Maskvoje 2014 metais. „Rosatom“ gavo kontraktą dviejų energijos blokų statybai, o Rusija Vengrijai suteikė iki 10 mlrd. eurų siekiantį valstybinį finansavimą.
2016 metais Viktoras Orbanas AE plėtrą vadino „amžiaus sandoriu“.
Anksčiau „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas pareiškė, kad Rusijos valstybinė korporacija tęsia dviejų naujų reaktorių statybą pagal grafiką, nepaisant 2026 m. balandį įvykusios Vengrijos vyriausybės kaitos. Pasak jo, penktojo energijos bloko betonavimo paruošiamieji darbai atlikti daugiau nei 80 proc., šeštojo bloko darbai tęsiami, o reaktoriaus komponentų gamyba jau vyksta, rašo „The Moscow Times“.
„Esame pasirengę dialogui“, – teigė A.Lichačiovas.
P.Magyaro teigimu, iš pradžių buvo numatyta, kad „Paks-2“ atominė elektrinė pradės veikti 2024 metais. Tačiau vietoj to Vengrija išleido apie 2,8 mlrd. eurų objektui, kurį premjeras apibūdino kaip kelis sandėlius ir dvi dideles betonines duobes.
„Nematau, kad jie tikrai laikytųsi sutarties sąlygų“, – sakė P.Magyaras. Vengrijos vyriausybė peržiūri projektą, atsižvelgdama į jo sąsajas su Rusija.
Mindaugas Sinkevičius: į Lietuvą įskridęs dronas būtų numuštas
16:31
Latvijoje penktadienio rytą NATO pajėgoms numušus užsienio droną, premjeras Mindaugas Sinkevičius tikina, jog toks likimas lauktų ir į Lietuvą įskridusio bepiločio.
„Scenarijus būtų lygiai toks pats. Latvijos atveju iš Šiaulių pakilo naikintuvai, kurie sėkmingai likvidavo šį skraidantį objektą. Lygiai toks pats scenarijus lauktų ir Lietuvos atveju“, – LNK televizijai penktadienį sakė politikas.
Nacionalinio krizių valdymo centro duomenimis, galimai Rusijos elektroninės kovos priemonių paveiktas dronas į Latviją greičiausiai įskrido iš Baltarusijos.
NATO naikintuvai bepilotį numušė netoli Boževos ežero, esančio maždaug penkių kilometrų atstumu nuo Rugajų kaimo centro Balvų savivaldybėje Latvijos šiaurės rytinėje dalyje.
Premjeras anksčiau sakė, jog dronas į Lietuvos oro erdvę neįskrido. Jo teigimu, bepiločio liekanos kol kas nėra aptiktos.
„Aš manau, kad artimiausiu metu bus rasta, tada pasimatys, kokio pobūdžio tai skraidantis objektas, kieno jis (...) ir kas taikinys buvo“, – tikino M.Sinkevičius.
Anksčiau šiemet Latvijoje sudužo bei sprogo keli dronai. Spėjama, Rusijos paveikti ukrainiečių orlaiviai buvo įskridę ir į Lietuvos teritoriją.
Praėjusią savaitę R.Kaunas sakė, kad Rusija svarsto Baltijos regione surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą, pasitelkdama ukrainietiškus dronus.
Premjero teigimu, tokia versija įskridimo į Latviją atveju neatmestina, tačiau tam nėra ir patvirtinimo.
Penktadienį siekdamas užtikrinti saugumą ir valdžios institucijų operacinius pajėgumus kovoti su galimais dronais laikinus aviacijos ir jūrų laivybos apribojimus rytinėje Suomijos įlankos dalyje įvedė ir Helsinkis.
Linas Linkevičius – apie diplomatą, kuris pardavė „dūšią velniui“
16:29
Kremlius negali stabdyti karo, negali sustoti ties dabartine fronto linija, nes tai būtų, pasak, susijautrinusio Sergejaus Lavrovo, tėvų ir protėvių išdavystė, nepagarba garbingai, tūkstantmetį kurtos valstybės istorijai. Tai jau visiškas dugnas ir blaivaus mąstymo likučių šipuliukai, sako buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo komentare.
Tinka šiuo atveju prisiminti garsų anglų rašytojo S.Johnsono posakį: „Patriotizmas – paskutinė niekšo priebėga.“
Ministras dar pridūrė, kad jam sunku parinkti kultūringus žodžius, nes vis dažniau norisi pasisakyti žymiai „kiečiau“. Šiaip tai būtų gerai, jei savęs nevaržytų ir vartotų artimesnę savo natūrai leksiką, prie kurios yra pripratęs, kai išjungtos kameros arba „netyčia“, kai dar neišjungtos.
Sveiko proto ir logikos argumentų neliko. Išsisėmė bet kokie pasiteisinimai ir beprotiškos avantiūros pagrindimo argumentai. Nė motais ir bešališka padėties fronte ir ekonominės būklės analizė. Kremliui ji puikiai žinoma, nors ir mėginama apsimesti, kad realybė kitokia.
Rusijos diplomatijos vadovo situacija nepavydėtina
Metodiškas, kasdienis, betikslis savų ir svetimų žudymas Vladimirui Putinui ir jo klikai nėra joks argumentas. Rusų diplomatijos vadovo situacija jau senokai nepavydėtina. Be abejo, jis išlieka itin svarbia ir aukštas pareigas užimančia figūra Kremliaus hierarchijoje, tačiau tikrai nėra tarp tų artimojo rato V.Putinui žmonių. Tarp to rato, kuriame priimami svarbiausi sprendimai, įskaitant ir užsienio politiką.
Apgailėtinai atrodė jo aistringi, emocingi vieši paneigimai dar 2022 metų vasario mėnesį, plataus masto karinės agresijos išvakarėse. Liko tiesiog kvailio vietoje. Beje, ne pirmą, bet ir ne paskutinį kartą.
Ne be pagrindo daryčiau prielaidą, kad S.Lavrovas asmeniškai puikiai supranta visą susidariusią situaciją ir visą tą žalą, kurią jų pačių sukurta situacija padarė jo šaliai. Kiek teko su juo susidurti, tiesiogiai ir netiesiogiai bendrauti aštuonetą metų, tai profesionalus ir labai patyręs diplomatas, bet tik dėl jam žinomų priežasčių nutaręs „parduoti dūšią velniui“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Latvija paaiškino, kodėl priėmė sprendimą numušti droną
16:23
Sprendimas numušti į Latvijos oro erdvę įskridusį droną buvo priimtas tam, kad nenukentėtų šalies gyventojai, sakė latvių gynybos ministras Raivis Melnis.
Kaip skelbė Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS), NATO oro gynybos misijos naikintuvai Balvų savivaldybėje penktadienio rytą sėkmingai numušė užsienio droną, kuris į Latviją įskrido dėl Rusijos elektroninio karo veiksmų.
Lietuvos nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas savo ruožtu pranešė, kad droną numušė orlaiviai, pakilę iš oro bazės Šiauliuose.
„Sprendimas numušti droną buvo priimtas atsižvelgiant į jo keliamą pavojų. Į Latvijos teritoriją įskrendantys dronai gali sukelti pavojų mūsų gyventojams, todėl jie turi būti sunaikinti“, – pabrėžė R.Melnis.
Jis atkreipė dėmesį į tai, jog neįmanoma garantuoti, kad bepilotis tiesiog nukris kur nors pelkėje ar miške.
Gyventojai galėjo girdėti naikintuvų keliamą triukšmą
Jis taip pat atmetė gyventojų išsakytą susirūpinimą, kad šiandien esą buvo pastebėti keli dronai.
R.Melnis paaiškino, kad buvo aptiktas tik vienas dronas, tačiau gyventojai galėjo girdėti greitėjančių naikintuvų keliamą triukšmą.
Kaip informavo Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų Jungtinio štabo Informacijos analizės ir valdymo departamento Komunikacijos direkcija, kariuomenė šiuo metu negali pateikti tikslios informacijos apie drono tipą ar jo kilmės šalį. Tokie dronai į Latvijos oro erdvę patenka dėl tikslingų Rusijos elektromagnetinės kovos veiksmų.
Sąjungininkų naikintuvai į Latvijos oro erdvę įskridusį droną numušė netoli Boževos ežero, esančio maždaug už penkių kilometrų nuo Rugajų kaimo centro Balvų savivaldybėje, agentūrai LETA sakė Rugajų savivaldybės administracijos vadovė Sandra Kapteinė.
Ji pabrėžė, kad dronas buvo numuštas miškingoje vietovėje ir kad gyventojai ar turtas nenukentėjo. Pasak S.Kapteinės, šiuo metu įvykio vietoje dirba atsakingos tarnybos.
Įvykio vietą apžiūri NBS kariai, Nacionalinės gvardijos nariai ir Valstybės policijos pareigūnai.
Kadangi dronas buvo numuštas dideliame aukštyje, jo nuolaužos gali būti išsibarsčiusios dideliame plote, sakė kariuomenės atstovė Iveta Bėrzinia.
Putinas iškėlė 1 tikslą Rusijos specialiosioms tarnyboms
15:52
Nuolatiniai Vakarų šalių pareiškimai, kad Vladimiras Putinas prieš jas vykdo hibridinį karą, kuris tampa vis „karštesnis“ ir gali peraugti į karinius susirėmimus, nėra nepagrįsta isterija, kaip tai vadina Maskva.
„Sugriauti NATO ir ES iš vidaus“
2025 m. gruodį V.Putinas sušaukė savo pavaldinius į slaptą pasitarimą, rašo „The New York Times“ (NYT), remdamasis apie šį susitikimą žinančiais dviejų šalių pareigūnais. Jų teigimu, V.Putinas specialiosioms tarnyboms ir kariuomenei iškėlė tikslą 2026 metams – „sugriauti NATO ir ES iš vidaus“.
Ši užduotis įgyvendinama bent dviem kryptimis. JAV žvalgyba padarė išvadą, kad nuo šio rudens V.Putinas gali bandyti suskaldyti NATO ir patikrinti Aljanso narių ryžtą ginti viena kitą, surengdamas ribotą užpuolimą prieš vieną iš šalių.
Grėsmių spektras, pasak prieš savaitę paskelbtos „The Wall Street Journal“ informacijos, svyruoja nuo kibernetinės atakos ar bandymo okupuoti teritoriją pasitelkiant neatpažintas ginkluotas grupuotes iki ribotos invazijos į kurią nors šalį rytiniame NATO flange.
Nori įkaitinti atmosferą Moldovoje
Kita svarbi kryptis – Moldovos destabilizavimas. Ji užima centrinę vietą Maskvos pastangose pakirsti Europos Sąjungą ir NATO, rašo NYT.
Kaip dienraščiui teigė Vakarų specialiųjų tarnybų atstovai, Kremliaus prioritetų hierarchijoje pirmoje vietoje yra Ukrainos užkariavimas, o antroje – Moldovos kontrolės perėmimas. Anot jų, V.Putinas vis dar tikisi užimti Ukrainos pietus, kad sukurtų sausumos koridorių, jungiantį Rusiją su Moldova.
Moldova taptų Rusijos agresijos placdarmu
Pastaroji užima strateginę padėtį, vienoje pusėje besiribodama su Ukraina, o kitoje – su ES ir NATO šalimis. Vakarų žvalgybos pareigūnai teigia, kad Moldova Rusijai taptų idealiu placdarmu tolesnei agresijai tiek prieš Ukrainą, tiek prieš Vakarus.
Rusija destabilizacijai bando išnaudoti geografinius ir ekonominius ypatumus. Kovą smogus Ukrainos hidroelektrinei, esančiai netoli sienos su Moldova, buvo užterštas vandens tiekimas didelėse abiejų šalių teritorijose. Vėliau Rusijos bepiločiai orlaiviai Vakarų Ukrainoje atakavo aukštos įtampos liniją, kuria Moldova gauna iki 70 proc. elektros energijos, o tai sukėlė masinius elektros dingimus.
NATO šalyse „hibridinės atakos vyksta kasdien“, ypač rytiniame flange, teigia Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generalinis inspektorius generolas Carstenas Breueris. Anot jo, Rusija organizuoja vis daugiau operacijų „pilkojoje zonoje“, siekdama destabilizuoti Europos vyriausybes ir institucijas, bei sistemiškai naudoja dronus silpnoms vietoms, kuriomis būtų galima pasinaudoti, nustatyti.
Nepaisant besitęsiančio karo Ukrainoje, Rusija „jau perorientuoja savo ekonomiką bei ginkluotąsias pajėgas ir ruošiasi didesnio masto konfliktui su Vakarais“, įspėjo C.Breueris.
Ko griebėsi Lenkija ir Baltijos šalys
Dėl šios priežasties Lenkija ir Baltijos šalys pradėjo aktyviai saugoti bei stiprinti užtvankas, dujotiekius ir elektrines nuo Rusijos diversijų. Rusijos kariuomenė ir specialiosios tarnybos planuoja galimą inscenizuotą ataką, kurioje gali būti panaudoti ukrainietiškos gamybos dronai, agentūrai „Reuters“ papasakojo vienos iš Baltijos šalių žvalgybos tarnybos darbuotojas.
„Palaiminimą“ tokiai operacijai turėtų duoti Rusijos vadovybė, įskaitant V.Putiną. Didžiausią nerimą kelia ne tiek galimos jos pasekmės, kiek „politinis chaosas“, kurį ji gali sukelti NATO vadovybėje, kai Europos šalys ir JAV diskutuos, ar reikėtų reaguoti į šį incidentą, o jei taip – tai kaip, paaiškino žvalgybininkas.
Išaiškėjo milžiniškos machinacijos Kyjive: 58 butų savininkai liko it musę kandę
15:20
Kyjive teisėsaugos pareigūnai atskleidė stambaus masto nekilnojamojo turto schemą, kurios dalyviai perpardavinėjo butus, jau turinčius teisėtus savininkus. Nustatyta žala viršija 175 mln. grivinų (3,4 mln. eurų).
Apie tai pranešė Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka.
Tyrimo duomenimis, schemos organizatorius – buvęs Dnipro miesto tarybos narys. Jis įsigijo įmonių grupės, kuriai priklausė keli nebaigti statyti objektai Kyjivo centre, įskaitant gyvenamąjį kompleksą Pečersko rajone, korporatyvines teises.
Pažymima, kad schemos įgyvendinimo metu didžioji dalis butų šiame name jau buvo įsigyta investuotojų. Dar 50 butų teismo sprendimu priklausė vienam iš Ukrainos valstybinių bankų.
Generalinis prokuroras patikslino, kad schemos dalyviai faktiškai disponavo visu nekilnojamuoju turtu. Siekdami perparduoti butus, jie keitė patalpų technines charakteristikas ir naudojo suklastotus dokumentus.
Pardavė butus dar kartą
Dėl šių veiksmų turtinės teisės į 50 valstybiniam bankui priklausiusių butų buvo neteisėtai perleistos tretiesiems asmenims. Pranešime teigiama, kad banko nuostoliai viršijo 164 mln. grivinų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po Rusijos grasinimo – galingas Ukrainos atsakas: šildysimės jūsų liepsnose
14:25 Atnaujinta 14:29
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos vadovybė (STRATCOM) sureagavo į Rusijos gynybos ministerijos grasinimus žiemą „sušaldyti“ Ukrainą.
Savo „Telegram“ kanale STRATCOM paskelbė vaizdą su lakonišku komentaru: „Sušilsime nuo Rusijos naftos perdirbimo gamyklų ugnies“.
Anksčiau rugpjūčio 14-ąją Rusijos gynybos ministerija savo „Telegram“ kanale paskelbė vaizdą, kuriame užfiksuoti trys smogiamieji dronai, o šalia užrašas: „Žiema atneš jums šaltį“.
„Ką pasėsi, tą ir pjausi“
Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka pažadėjo, kad Ukraina imsis veidrodinių atsakomųjų veiksmų.
Jis pabrėžė, kad „veidrodinis principas visada veikia“, ir Rusijos gyventojams priminė: „Ką pasėsi, tą ir pjausi“.
Kuo pagrasino Rusija
15min primena, kad penktadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė savo atsaką į Kyjivo siūlomas paliaubas.
„Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos toliau vykdo smūgius Ukrainos uostų infrastruktūrai ir jūriniams laivams, kurie naudojami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų interesams“, – rašoma žinutėje platformoje „Telegram“.
Po kelių valandų ministerija pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti iraniečių „Shahed“ tipo atakos dronai ir prierašas „Kaip sniegas ant jūsų galvos“. Prie jo taip pat buvo pridėta ukrainiečiams skirta žinutė – „Žiema atneš jums šaltį“.
Ukraina padarė tai, ko kiti neišdrįso: Rusija vis dar negali apie tai kalbėti
14:12
Kai 2024 m. rugpjūtį, atsakydamos į Rusijos agresiją, Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo karinę operaciją Kursko srityje, ten buvo dislokuoti šimtai Rusijos privalomosios tarnybos karių. Nors anksčiau Rusijos institucijos tikino, kad privalomosios tarnybos kariai agresyviame kare nekovos, tačiau dabar apie tai tylima. Kremliaus institucijos vis dar negali įvardyti patirtų nuostolių ir oficialaus civilių gyventojų aukų skaičiaus Kurske.
Rusijos naujienų portalai „Viorstka“ ir „Važnyje istorii“ nustatė, kad 2024 m. rugpjūtį, kai Ukrainos pajėgos pradėjo savo operaciją prieš Kursko sritį, pasienio zonoje buvo dislokuoti bent 344 privalomosios tarnybos Rusijos kariai.
Iš jų žuvo mažiausiai 77.
Žuvo privalomosios tarnybos kariai iš įvairių Rusijos regionų. Visi žuvusieji buvo 18-25 metų amžiaus.
Kaip nurodo abiejų nepriklausomų leidinių žurnalistai, šiuos žmones galima laikyti žuvusiais, tačiau jų palaikai nerasti – paieška tęsiasi.
Rusijos valdžios institucijos tiek praėjusiais metais, tiek šiemet oficialiai pripažino kelis Kursko srityje be žinios dingusius privalomosios tarnybos karius kaip žuvusius.
Pastarasis žinomas toks atvejis užregistruotas šių metų gegužę.
Dalis Rusijos privalomosios tarnybos karių pateko į Ukrainos nelaisvę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija pareikalavo Vašingtono pasiaiškinti
12:35
Maskva turi įrodymų, kad JAV tiesiogiai dalyvauja smūgių prieš Rusijos teritoriją vykdyme, pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, niekuo nepagrįsdamas savo kaltinimų.
Kremlius laukia Vašingtono atsakymo į savo klausimus, skelbia „Vesti“.
Anot S.Lavrovo, Rusija neketina kelti JAV paramos Kyjivui nutraukimo kaip išankstinės derybų sąlygos.
„Mes nekeliame ultimatumų“, – tikino Rusijos diplomatijos vadovas.
Jis nurodė, kad Maskva perdavė JAV Valstybės departamentui klausimus dėl ginklų tiekimo, žvalgybos duomenų ir galimo Vašingtono dalyvavimo smūgiuose prieš Rusijos teritoriją Ukrainos pusėje, o dabar laukia atsakymo.
S.Lavrovas taip pat pagrasino, kad Rusija sugriežtins savo poziciją, siekdama „sunaikinti viską, kas iš Vakarų pusės maitina Kyjivo karinę mašiną“.
„Mes tai jau darome, ir jie jau pradeda dejuoti. Ir neatsitiktinai vis daugiau balsų iš įvairių mūsų bendros erdvės taškų ragina nedelsiant sustoti. Taip nebus“, – tariamo Rusijos pranašumo kare prieš Ukrainą propagandinį naratyvą skleidė ministras.
