Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas netikėtai į Baltijos jūrą perkėlė naujausią Rusijos karo laivą
13:59
Rusija iš Šiaurės karinio laivyno į Baltijos jūrą perkėlė modernią savo fregatą „Admiral Kasatonov“, galinčią nešti valdomąsias raketas. Ji atplaukė į regioną, praėjus kelioms dienoms po to, kai ten buvo pristatytas Rusijos priešpovandeninis eskadrinis minininkas „Admiral Levčenko“, rašo vokiečių leidinys „Bild“.
Straipsnyje pažymima, kad tai gali būti manevras, skirtas įbauginti Europos šalims, kurios intesyvina savo pastangas pažaboti Rusijos „šešėlinį laivyną“, įsilaipindamos ir konfiskuodamos laivus, kuriems taikomos sankcijos.
Praeitą savaitę Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pagrasino Europai griebtis atsakomųjų priemonių prieš minėtus europiečių veiksmus.
Jo teigimu, Vakarų šalių atliekami patikrinimai yra „niekas kitas, kaip piratavimas ir plėšimas“. Kremliaus šeimininkas pažadėjo į tai atsakyti „veidrodriniu atspindžiu“.
Pasak V.Putino, tokie veiksmai esą pažeidžia tarptautinę jūrų teisę, o Maskva, jo teigimu, reaguos į bet kokius savo laivyno užgrobimus, ypač Ramiajame vandenyne.
Kaip rašo „Bild“, fregata „Admiral Kasatonov“ yra vienas iš moderniausių Rusijos karo laivų. Jis pradėtas eksploatuoti tik 2020 m. ir, remiantis Rusijos duomenimis, gali paleisti sparnuotąsias raketas „Kalibr“ bei „Cirkon“.
Paskutinį kartą laivas buvo naudojamas Rusijos krovininių laivų apsaugai ir palydėjimui Viduržemio jūroje bei Lamanšo sąsiauryje.
Tuo tarpu eskadrinis minininkas „Admiral Levčenko“, kurį Rusija dar liepos pabaigoje perkėlė iš Šiaurės laivyno į Baltijos jūrą, yra daugiau nei 160 metrų ilgio, priskiriamas sovietų gamybos „Udaloj“ klasės laivams, o Rusijos kariniame laivyne dislokuotas 1988 metais.
Žurnalistai paaiškino, kad jis buvo sukurtas povandeniniams laivams medžioti ir yra aprūpintas priešlėktuvinės gynybos sistemomis, torpedomis, laivų artilerija.
Iki šiol nėra jokių oficialių Maskvos pareiškimų dėl laivų perkėlimo. Tačiau tapo žinoma, kad Rusija jau keletą mėnesių aktyviai naudoja karo laivus „šešėliniam laivynui“ priskiriamiems tanklaiviams ir krovininiams laivams lydėti.
Jūrų saugumo ekspertas Moricas Brake'as įspėjo, kad V.Putino grasinimų nereikėtų vertinti vien tik kaip propagandinės retorikos.
„Strategiškai Maskva pirmiausia tokiu būdu siekia sukurti neapibrėžtumą ir padidinti Vakarų priemonių prieš jos „šešėlinį laivyną“ kainą“, – mano ekspertas.
M.Brake'o nuomone, Europa turėtų turėti omenyje, kad už Kremliaus grasinimų gali slypėti „konkretūs veiksmai“.
Linas Linkevičius. Ko velnias nešė Putiną į Kurilus?
16:06
Sakoma, kad Rusijos protu negalima suprasti. Dar rusai mėgina visiems įrodyti, kokie jie yra išskirtiniai ir kad jų demokratija yra kitokia, negu visur, kad jų dvasia yra tiek turtinga, kad visas pasaulis gali tik pavydėti, pastebi savo komentare buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Rusai dar vis nepamiršta priminti, kokie jie galingi ir stiprūs. Būna labai apmaudu, jei pasaulis apie tai pamiršta ir vis reikia priminti.
Bet juk psichologijos dėsniai galioja visiems, net rusams.
Ką tai reiškia, jei nuolat mėginama pabrėžti savo galią ir stiprumą?
Dažniausios to priežastys kiekvienam žmogui, net rusui – nesaugumo jausmo kompensacija, pripažinimo poreikis, baimės maskavimas ir šiaip, paprastas narcisizmas.
Štai, Vladimiras Putinas pirmą kartą susiruošė apsilankyti Kurilų salose, kurių japonai nepripažįsta ir teisėtai vadina savo Šiaurinėmis teritorijomis. Kilo klausimai: kodėl dabar, kodėl Kurilai? Svarstė japonai, svarstė visas pasaulis.
Ukrainoje tos jėgos niekaip nepavyksta pademonstruoti, tai kodėl nepamėginus Tolimuosiuose Rytuose?
Atsakymas parėjo iš pasipiktinusių propagandinių Rusijos televizijų kanalų. Kodėl niekas nesuprato? Juk taip Rusija pademonstravo savo jėgą!
Ukrainoje tos jėgos niekaip nepavyksta pademonstruoti, tai kodėl nepamėginus Tolimuosiuose Rytuose?
Bent kur nors tą jėgą juk reikia demonstruoti! Štai kodėl netyla prognozės, jog bus mėginamos visokios hibridinės operacijos ir kitokios provokacijos Rytiniame NATO sparne. Tik vis dar matuojamos galimos pasekmės, bijoma per stipriai gauti per nagus.
Geriau ramiai ir taikiai nuvykti į Kurilus. Nors ten situacija nekelia jokios įtampos, galima juk ją sukurti, nusiųsti prie Hokaido salos keturis raketinius katerius. Ką jie ten veiks? Ogi demonstruos jėgą!
Kol tą jėgą demonstruos prie Hokaido salos, liks vis mažiau galimybių pasipuikuoti Ukrainos fronte.
„Yandex“ nesėkmingai bandė paslėpti Rusijos raketų bazę netoli Sankt Peterburgo
15:47
Rusijos technologijų bendrovė „Yandex“ bando paslėpti raketų bazę, dislokuotą netoli Kronštato salos, šalia Sankt Peterburgo, skelbia Suomijos nacionalinis transliuotojas YLE.
Pasak pranešimo, žemėlapių paslaugos tekėjas pakeitė vaizdus, kad užmaskuotų karinės paskirties objektą.
Kaip pastebėjo agentūros žurnalistai, vietoje to, kad vietovę būtų užtušavę standartiniais metodais, programinės įrangos kūrėjai pasinaudojo skaitmeninio redagavimo programa, panašia į „Photoshop“, jog dublikuotų miško vaizdus ir po jais paslėptų karinę bazę.
Įprastai „Yandex“ užtušuodavo jautrias vietoves, tačiau šiuo atveju platformos kūrėjai nusprendė visiškai nuslėpti karinės infrastruktūros objekto egzistavimą.
Nepaisant to, kad objektas buvo užmaskuotas „Yandex“ duomenyse, minimas raketų batalionas tebėra aiškiai matomas Vakarų palydovinių žemėlapių platformose, įskaitant „Google“, „Apple“ ir „Microsoft“.
Paslėpta vieta netoli Kronštato anksčiau buvo naudojama „Bastion“ pakrančių gynybos raketų sistemoms, taip pat susijusioms radaro sistemoms ir elektroninės žvalgybos įrangai laikyti.
Rugpjūčio 16 d. Ukrainos gynybos pajėgos atakavo Rusijos „Bastion“ pakrančių raketų pozicijas okupuotame Kryme, ir taikėsi į paleidimo vietas ir dislokavimo zoną, kurioje buvo laikoma reta ir brangi sistema, kurią Rusijos kariai naudoja šaudydami viršgarsines „Oniks“ ir „Circon“ raketas į Ukrainos miestus ir infrastruktūrą.
Lenkija prakalbo apie pasirengimą karui su Rusija
15:10
Lenkija jau ruošiasi plataus masto karui su Rusija. Be kita ko, Varšuva turi duomenų, kad netrukus Maskva gali įvykdyti naują didelio masto provokaciją, įspėjo Lenkijos nacionalinės gynybos viceministras Cezary Tomczykas, skelbia naujienų portalas „Polsat News“.
Kaip paaiškino pareigūnas, Lenkijos valdžios institucijos ir kariuomenė jau sprendžia, kaip elgsis blogiausio scenarijaus atveju – galimo karo su Rusija.
Nors aktyvus pasirengimas tokiai galimai įvykių sekai tęsiasi, Varšuva viliasi, kad tai niekada neįvyks.
„Mes ruošiamės karui, tikėdamiesi, kad jis niekada neprasidės“, – pabrėžė viceministras.
„80 proc. Lenkijos gynybos sistemos pajėgumų yra skirti karo metui, o, esant taikai, panaudoti galima tik nedidelę jų dalį. Mes nestipriname kariuomenės dėl spaudos dėmesio, mes ją kuriame, tikėdami, kad ji turi būti pasirengusi vykdyti nacionalinės gynybos operacijas itin nepalankiomis sąlygomis, ir turime turėti tam reikalingas priemones“, – pridūrė jis.
Anot politiko, Lenkija ne tik stiprina gynybos pajėgumus, bet ir ruošiasi galimai agresijai prieš energetiką ir infrastruktūrą.
Kaip pažymėjo viceministras, šiuo metu kur kas realiau yra tai, kas gali įvykti per artimiausius kelis mėnesius – nauja didelio masto Rusijos provokacija. C.Tomczykas nesuteikė daugiau informacijos apie tai, ką konkrečiai turi omenyje.
Jis priminė NATO pajėgų Europoje vado Aleksuso Grynkewichiaus pareiškimą, kuomet jis pažymėjo, kad 2027 m. Rusija galėtų atkurti savo karinį potencialą ir būti pasirengusi konfliktui su Europa.
Kaip sakė viceministras, Lenkijos valdžia jau nebeskirsto scenarijų į „realius“ ir „nerealius“, o tik į „tikėtinus“ ir „mažai tikėtinus“.
„Šiandien aš nepasakysiu tikslios datos. Didelio masto Kremliaus provokacija pilnai gali įvykti per kelis mėnesius“, – įspėjo jis.
C.Tomczyko įsitikinimu, pagrindinis veiksnys iki šiol išlieka nepakitęs – įvykių raida Rusijos ir Ukrainos kare.
Jis spėjo, kad šiuo metu Rusija nėra pasirengusi karui su NATO, tačiau, kaip pažymėjo jis, tai nereiškia, jog jo niekada nebus.
„Juolab, mes matome: Ukraina sulaikė Rusiją – jau nekalbant apie visą Aljanso potencialą. Turime suvokti savo jėgą“, – sąjungininkus ragino politikas.
Ukraina – per žingsnį nuo vienos srities išvadavimo
13:40
Dnipropetrovsko srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsia karinius veiksmus, kuriais siekiama išlaisvinti regioną ir jo gyvenvietes iš Rusijos armijos gniaužtų.
Kaip rašo ukrainiečių transliuotojas „Suspilne“, remdamasis šaltiniais Generaliniame štabe, šiuo metu okupuota liko tik Dačnės gyvenvietė.
„Kontrolė Dnipropetrovsko srityje dar nėra visiškai atkurta. Šiuo metu okupacijos zonoje tebėra Dačnės gyvenvietės rajonas. Kariniai veiksmai tęsiasi“, – nurodė šaltinis.
Rugpjūčio 12 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad nuo sausio 29 d. iki rugpjūčio pradžios Ukrainos gynybos pajėgos išlaisvino maždaug 800 kv.km ploto teritoriją, grąžindamos Ukrainos kontrolę 26-iems kaimams Dnipropetrovsko, Donecko ir Zaporižios srityse.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Mychaila Drapatas išsamiai apibūdino puolimo eigą etapais. Jo teigimu, pirmojo etapo, prasidėjusio sausio 29 d., pavyko išlaisvinti apie 400 kv.km teritorijos.
Antrasis etapas prasidėjo gegužės 5 d. ir tęsiasi iki šiol – jo metu buvo papildomai išlaisvinta 490 kv.km, įskaitant 12 vietovių. Be to, karinės pajėgos surengė priešo grupių, įsiskverbusių į užnugario zoną dar 300 kv.km ploto teritorijoje, paiešką ir sunaikinimą.
Kaip sakė prezidentas V.Zelenskis, šių operacijų metu Rusijos pajėgos neteko mažiausiai 9550 karių, o daugiau kaip 6600 buvo sužeisti.
„Azov“ kariai įspėjo Rusiją: sunaikinsime be gailesčio
13:18
Ukrainos nacionalinės gvardijos 1-asis „Azov“ korpusas patvirtino, kad Donecko srityje sėkmingai įvykdė operaciją „Pragaras-2“ – Rusijos pajėgos dėl to patyrė didelių nuostolių.
„Operacija „Pragaras-2“ – dar vienas argumentas (Rusijos kariuomenei – red.past.). Prieš mėnesį įspėjome okupantus: „Azov“ mato jų judėjimą ir smogs reikiamu momentu“, – žinutėje nurodė korpuso atstovai.
Pasak jų, kai kurie Rusijos armijos daliniai šiuos įspėjimus tiesiog ignoruoja ir toliau kaupia degalus okupuotame Donecko regione.
„Degantys taškai žemėlapyje žymi objektus, naudojamus degalų saugojimui ir tiekimui rusams. Per mėnesį šie taškai liko tik žemėlapiuose, o realybėje ten dabar – sudegusi žemė“, – teigė „Azov“ kariai.
Gynėjai taip pat pabrėžė, kad korpusas niekada neapšaudo civilinių degalinių ir nepuola taikių gyventojų, kaip tai kasdien daro rusų okupantai.
„Tačiau okupacinių pajėgų infrastruktūra bus sunaikinta be gailesčio“, – dar vienu įspėjimu pasidalijo „Azov“ korpusas.
Ypatingos svarbos vietoje dirba girti: Rusija sulaukė kitos šalies priekaištų
12:22 Atnaujinta 12:27
Egipto valdžia pareiškė pretenzijas bendrovei „Rosatom“, nurodydama, kad vietinės atominės elektrinės „El Dabaa“ statybos vyksta darant pažeidimus. Nors viešai Rusijos valstybinė korporacija tikina, kad laikomasi visų saugumo reikalavimų, jos vidaus dokumentai šias problemas patvirtina, praneša portalas „Politico“.
Situacija Egipte gali turėti įtakos projekto likimui Vengrijoje, kur naujoji valdžia pradėjo dviejų „Rosatom“ statomų naujų energijos blokų reviziją.
Birželio 4 d. konfidencialiame laiške, skirtame vienam iš „Rosatom“ vadovų, Egipto atominių elektrinių valdyba pranešė apie nebaigtuose statyti reaktorių blokuose nustatytus „defektus“, „branduolinės saugos kultūros“ pažeidimus ir vieno iš projekto darbuotojų „tyčinį aplaidumą“.
Konkrečiai nurodoma, kad 1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo energijos blokų pamatų plokščių defektams pašalinti prireikė metų, o 4-ojo bloko betone rasta tuščių ertmių. Valdyba apkaltino „Rosatom“ „klaidinančiais metodais“ ir „fiktyviais darbais“, siekiant įrodyti, kad jdaugiau kaip pusė jėgainės statybų jau baigta, „nors vizualinė apžiūra objekte aiškiai rodo, kad pagrindiniai statiniai... vis dar yra požeminių statybų etape“.
Slėpė sunkiai sužalotą darbuotoją
Reguliuotojo teigimu, „Rosatom“ susiformavo neprofesionali korporatyvinė kultūra: pas darbuotojus rasta „draudžiamų alkoholinių gėrimų“, jie naudojosi „sufalsifikuotais leidimais“, socialiniuose tinkluose skelbė statybvietėje darytas nuotraukas ir vaizdo įrašus. O „sunkų atvirą lūžį“ patyręs darbininkas buvo slapta išvežtas asmeniniu automobiliu, siekiant „tyčia“ nuslėpti incidentą, užuot jį pristačius į ligoninę „specialiai įrengtu greitosios pagalbos automobiliu“.
Šį ir kitus dokumentus portalas „Politico“ gavo iš specialiųjų tarnybų pareigūno. Tarp jų – ir konfidencialūs „Rosatom“ dokumentai, kuriuose patvirtinamas Egipto valdžios nuogąstavimų pagrįstumas, išsamiai aprašomi vėlavimai, statybų kokybės problemos ir projekto valdymo nesėkmės.
„Rosatom“ 2025 metų audito išvados projekte buvo įspėjama apie „didelę riziką neįvykdyti“ sutartinių įsipareigojimų. Valstybinė korporacija tikisi pirmojo AE energijos bloko paleidimą atidėti pusantrų metų – nuo 2028 metų rugsėjo iki 2030 metų kovo.
„Rosatom“ portalui „Politico“ pareiškė, kad nė vienas Egipto valdžios laiške išdėstytas teiginys nebuvo „patvirtintas pagal projekte numatytas sutartines, technines ir priežiūros procedūras“.
Kokios Rusijos problemos Vengrijoje
Panašių neatitikimų gali būti nustatyta ir Vengrijoje, kur valstybinė korporacija stato du naujus Pakso atominės elektrinės reaktorius. Susitarimas dėl projekto „Paks-2“ įgyvendinimo buvo pasirašytas 2014 metais, o Rusija tuometinei Viktoro Orbano vyriausybei suteikė iki 10 mlrd. eurų valstybinį finansavimą.
Tačiau dabartinis ministras pirmininkas Peteris Magyaras suabejojo projekto įgyvendinimu. Pasak jo, Vengrija objektui papildomai išleido apie 2,8 mlrd. eurų nuosavų lėšų, nors, premjero žodžiais, jame kol kas tėra keli sandėliai ir dvi didelės betono duobės. „Paks-2“ turėjo pradėti veikti 2024 metais, tačiau „nematau, kad jie iš tikrųjų laikytųsi sutarties sąlygų“, sakė Peteris Magyaras.
Be to, naujieji energijos blokai aušinimui turės naudoti Dunojaus vandenį, tačiau klimato kaita Europoje verčia abejoti šios technologijos veiksmingumu. Dėl didelių karščių ir nusekusio Dunojaus rugpjūčio pradžioje buvo laikinai sustabdyti Pakso AE reaktoriai.
„Rosatom“ generalinio direktoriaus Aleksejaus Lichačiovo teigimu, „Paks-2“ statybos vyksta pagal grafiką: 5-ojo energijos bloko betonavimo parengiamieji darbai atlikti daugiau kaip 80 proc., o 6-ojo bloko darbai tęsiami.
Peterio Magyaro vyriausybė nusprendė atlikti išsamią „Paks-2“ projekto reviziją, įskaitant finansavimą ir projektavimą.
Londono Karališkasis jungtinis gynybos studijų institutas (RUSI) savo ataskaitoje įspėja Vakarų šalis nebendradarbiauti su „Rosatom“ ir dėl kitų priežasčių – nurodoma, kad korporacija palaiko glaudžius ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir dalyvauja valdant Ukrainoje užgrobtą Zaporižios AE.
„Prie rytinės kavos“: parodė dronų ataką prieš didžiausią „Wildberries“ centrą Rusijoje
11:36
Ukrainos gynybos technologijų bendrovė „Fire Point“ pirmadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas Ukrainos bepiločio orlaivio FP-1 smūgis prieš vieną iš didžiausių „Wildberries“ logistikos centrų Koledino gyvenvietėje, Maskvos srityje.
„Prie rytinės kavos – vakarykštis smūgis. „Wildberries“ logistikos centrui Koledine – 250 tūkst. kv.m įspūdingų kadrų“, – taip vaizdo įrašą pakomentavo įmonės atstovai.
Jie nurodė, kad „Wildberries“ logistikos centrui Koledine smogta Ukrainos FP-1 dronais.
Paskutinį kartą šis logistikos centras buvo atakuotas liepos 16 d. naktį, kai Ukraina pradėjo savo tolimojo nuotolio smūgių kampaniją prieš internetinės prekybos milžinės „Wildberries“ objektus.
Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas sekmadienį nurodė, kad nuo šeštadienio vakaro Rusijos priešlėktuvinė gynyba Maskvos srityje tariamai numušė 201 droną. Jo teigimu, iš viso į regioną skrido 600 dronų.
Rusijos „Telegram“ kanalai skelbė apie sprogimus ir oro gynybos pajėgų veiksmus Domodedove, Čekove, Stupinsko rajone ir Podolske.
Maskvos apylinkėse po dronų atakos prieš „Wildberries“ logistikos kompleksą kilo didžiulis gaisras.
Ukrainos smūgiai „Wildberries“ objektams įgavo plataus masto pobūdį: remiantis „Reuters“ duomenimis, ukrainiečių dronų buvo paveikti mažiausiai 20 bendrovės logistikos centrų, o dalis objektų buvo visiškai sunaikinta gaisrų. Iš viso prekybos platforma prarado apie 1,18 mln.kv.m sandėliavimo ploto.
Kaip sekmadienį nurodė Ukrainos gynybos ministerija, iš dešimties didžiausių Rusijos prekybos platformos „Wildberries“ logistikos centrų Ukrainos pajėgos iš rikiuotės jau išvedė septynis.
Ukrainiečių paaugliai tapo smurto Lenkijoje aukomis: išplūdo ir sukinėjo rankas
11:09
Lenkijos Bydgoščiaus mieste du ukrainiečių vaikai tapo susirėmimo aukomis dėl to, kad tarpusavyje kalbėjosi gimtąja kalba, skelbia Ukrainos generalinis konsulatas Gdanske.
Pasak pranešimo, parke, netoli Bydgoščiaus geležinkelio stoties, suaugęs vyras ir moteris ėmė kabinėtis prie 14-metės mergaitės ir 12-os metų berniuko, kurie yra brolis ir sesuo.
Nurodoma, kad vyras ir moteris iš pradžių ėmė juos keikti necenzūriniais žodžiais, tuomet pasipyė grasinimais ir pora perėjo prie fizinio smurto.
„Jie ėmė sukti vaikui ranką, sulaužė žaislinį droną ir jo nuolaužomis apmėtė berniuką, padarydami jam įbrėžimų“, – teigiama konsultato išplatintame pranešime.
Šiuo metu vaikų sveikatai pavojus negresia, tačiau jie patyrė stiprų emocinį stresą.
Konsulatas pažymėjo, kad šį atvejį stebi ypatingai atidžiai ir nuolat palaiko ryšį su nukentėjusiųjų motina.
„Mes griežtai smerkiame bet kokias ksenofobijos apraiškas. Kova su netolerancija ir ukrainiečių saugumo užtikrinimas – tai viena iš pagrindinių temų, kurios bus aptariamos artimiausiomis dienomis konsulate numatytame susitikime su Pomeranijos vaivadijos vadovais, miestų merais ir policijos vadais. Šio atvejo nepaliksime be atitinkamų teisinių priemonių“, – teigiama pranešime.
Dėl užpuolimo policijai pateiktas pareiškimas. Užpuolikai šiuo metu yra ieškomi.
Tai – naujausias incidentas serijoje Lenkijoje įvykdytų išpuolių prieš Ukrainos tautybės žmones.
Anksčiau pranešta, kad vienas vyras Lenkijos autobuse įžeidinėjo ukrainiečių vaikus. Incidento metu užfiksuotame vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas internete, girdima, kaip jis garsiai ir grubiai kalba su vaiku, minėdamas Ukrainą.
Vroclave trys lenkai žiauriai sumušė ukrainiečių porą tiesiog gatvėje – vyrą parvertė ant žemės ir spardė jam į galvą, o moteris, bandžiusi užstoti, taip pat sulaukė smūgių į veidą.
Lenkijos Gdynės mieste 76 metų amžiaus vyras du kartus medine lazda smogė 40-metei ukrainietei į pakaušį, po to pabėgo iš įvykio vietos.
Praeitą savaitę 22 šalies miestuose, įskaitant Varšuvą, Krokuvą ir Gdanską, į gatves išėjo demonstrantai, kad išreikštų protestą prieš išaugusį smurtą ir priešiškumą ukrainiečių atžvilgiu.
Akciją, kurios šūkis „Nebūk abejingas“ surengė Lenkijos pilietinis judėjimas „Demokratijos gynimo komitetas“ (KOD).
Organizatorių teigimu, demonstracijos buvo skirtos reaguoti į vis dažnesnius žodinius ir fizinius išpuolius prieš žmones dėl jų kilmės, kalbos ar išvaizdos.
Jomis taip pat siekta pademonstruoti solidarumą su ukrainiečiais ir kitomis smurtą bei diskriminaciją patiriančiomis mažumomis.
Rusija atakavo Odesą: pataikė į užsienio civilinį laivą
10:47
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos surengė ataką prieš Odesos srities uostų infrastruktūrą. Kaip pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis, buvo apgadintas civilinis laivas, plaukiojantis su Togo Respublikos vėliava.
Jo teigimu, nukentėjo keturi žmonės, iš kurių trys paguldyti į ligoninę, vienas – sunkioje būklėje. Pareigūnas užtikrino, kad visiems teikiama reikalinga medicininė pagalba.
„Dėl atakos kilo gaisrai, kurie šiuo metu visiškai užgesinti“, – pažymėjo O.Kiperis.
Dieną prieš tai Rusijos kariai reaktyviniais dronais atakavo pašto skyrių prekybos centre Odesos priemiestyje. Taip pat buvo pataikyta į gyvenamuosius namus. Nukentėjo daugiau nei dešimt žmonių. Dėl smūgių iš dalies sugriuvo antrasis prekybos centro aukštas, buvo apgadintas pašto skyrius.
Prokuratūros duomenimis, taip pat iš dalies sugriuvo dviejų aukštų gyvenamasis namas, buvo apgadintas fasadas, stogas, išdaužyti langai privačiame name. Nukentėjo penki žmonės: keturi vyrai, kurių amžius 34–76 metai, ir 29 metų amžiaus moteris. Visi sužeistieji yra ligoninėje.
„The Telegraph“. Rusijoje kyla slaptos dronų bazės: bent 10 NATO šalių – jų smūgių lauke
10:29
Rusija įrengė keletą slaptų bazių, iš kurių gali paleisti moderniausius savo atakos dronus – reaktyvinius „Shahed“ – giliai į NATO šalių teritoriją, skelbia laikraštis „The Telegraph“, apibendrindamas savo naujausio tyrimo rezultatus.
Jo autoriai, remdamiesi nutekintais dokumentais ir palydovinėmis nuotraukomis, aptiko iki 10 naujų Rusijos bazių su neseniai įrengtomis paleidimo aikštelėmis, skirtomis moderniausiems Rusijos bepiločiams orlaiviams. Tai yra „Geran-4“ ir „Geran-5“ – reaktyviniai „Shahedai“. Pažymima, kad dronas „Geran-5“ turi 90 kg sveriančią kovinę galvutę, o deklaruojamas šio bepiločio orlaivio smogimo nuotolis siekia apie 1000 kilometrų.
„The Telegraph“ patikslino, kad kai kurios iš šių bazių jau naudojamos Rusijos smūgiams prieš Ukrainą, o nedidelis atstumas iki Ukrainos sienos sudaro palankias sąlygas masiniams oro antpuoliams, kurių metu Rusija bando pramušti „susilpnėjusią Kyjivo priešlėktuvinę gynybą“.
„Smūgio gali sulaukti ir Varšuva“
Kaip pažymi tyrimo autoriai, 7 iš 10 bazių buvo panaudotos per neseniai įvykdytus masinius antpuolius prieš Ukrainos sostinę. Tuo pačiu metu šios pačios bazės „kelia ilgalaikę grėsmę“ kelioms NATO šalims, kurios yra tokių smūgių veikimo spindulyje.
Laikraščio paskelbtame grafike matyti, kad prie tokių priskiriamos Turkija, Lenkija, Latvija, Lietuva, Estija, Suomija, Rumunija, Bulgarija, iš dalies net Graikija, Vengrija, Slovakija ir kitos Aljanso valstybės.
Remdamiesi analitikais, tyrimo autoriai įspėjo, kad karo prieš Europą atveju Rusija galėtų panaudoti savo dronų pajėgumus prieš NATO šalis, tokiu atveju šių dronų antskrydžio galėtų sulaukti ir tokie didmiesčiai kaip Varšuva.
„Europos ir JAV žvalgybos atstovai mano, kad Rusija svarsto galimybę surengti ginkluotą provokaciją Lenkijos teritorijoje, raketines ar dronų atakas prieš ypač svarbią infrastruktūrą arba atakas po „netikra vėliava“, už kurias kaltinimai bus permesti Ukrainai“, – teigiama „The Telegraph“ straipsnyje.
„Kepa“ reaktyvinius dronus
Nutekinti dokumentai ir palydovinės nuotraukos tyrėjams leido palei Rusijos sieną su Baltarusija ir Ukraina užfiksuoti mažiausiai 59 naujus dronų paleidimo įrenginius su bėgiais – mechaniniais nukreipimo takais, naudojamais fiksuoto sparno bepiločių orlaivių pakilimui, kai atsisakoma tradicinio kilimo ir tūpimo tako.
Kalbama apie tokias paleidimo platformas, kokios yra Halino kariniame aerodrome Kursko srityje, taip pat Asovicės ir Alešoko kaimų apylinkėse Briansko srityje.
„The Telegraph“ palygino šių vietovių palydovines nuotraukas, darytas praėjusią ir šį vasarą.
Matyti, kad kai kurios iš šių paleidimo aikštelių buvo įrengtos „perprofiliuotose“ karinėse bazėse ir civiliniuose oro uostuose, o kai kurias papildomas aikšteles Rusija įrengė kaimo vietovėse, dėstoma straipsnyje.
Nuotraukos, kurias išanalizavo dronų žvalgyba užsiimanti įmonė „DroneSec“, atskleidė, kad apie 20 iš neseniai įrengtų aikštelių turi prailgintas paleidimo bėgių trasas, o tai reiškia, kad taip galima paleisti naujausius Rusijos tolimojo nuotolio smogiamuosius dronus.
Tyrėjai priminė, kad Maskva sparčiai modernizuoja „Shahed“ tipo dronus, o naujų šių atakos bepiločių orlaivių variacijų panaudojimas iš minėtų bazių „leistų Putinui surengti smūgius prieš Lenkijos sostinę“.
„Šiuo metu nėra požymių, kad Rusija planuotų tokį puolimą, tačiau NATO lyderiai ruošiasi būsimam konfliktui“, – teigiama straipsnyje.
„The Telegraph“ pažymėjo, kad išanalizuoti palydoviniai vaizdai parodė, jog Rusijos ginkluotėje esančių vadinamųjų dronų „kamikadzių" skaičius labai išaugo. Vienoje iš bazių yra pakankamai vietos vienu metu laikyti per 1000 tokių dronų.
Keletoje kitų svarbių objektų statomos papildomos paleidimo platformos, o tai, kaip teigia straipsnio autoriai, liudija apie Rusijos siekį tik stiprinti dronų keliamą grėsmę.
Kaip išsiaiškino „The Telegraph“, šios bazės aprūpinamos iš kelių gamyklų visoje Rusijos teritorijoje, įskaitant specialiąją ekonominę zoną Alabugoje – didžiausią Rusijos dronų gamyklą, kurioje per metus jų pagaminama iki 6000 vienetų.
Analizės įmonės „DroneSec“ vykdomasis direktorius ir įkūrėjas Mike'as Monnikas, ištyręs leidinio gautas palydovines nuotraukas, konstatavo, kad Kremlius „stipriai išplėtė“ savo dronų tinklą, siekdamas „pulti Ukrainą ir laikyti NATO valstybes tokių smūgių grėsmės šešėlyje“.
Pasak jo, paleidimo aikštelių plėtra rodo, „kaip Rusija išplėtė savo galimybes paleisti daugiau dronų, tuo pačiu naudodama technologijas, kurios apsunkina tokio tipo dronų perėmimą“.
„Kartu šie du veiksniai leidžia didinti bendrą bepiločių aviacijos sistemų skaičių, kurias Rusija gali panaudoti smūgiams prieš Ukrainą, ir didina sunkumus, su kuriais susiduria Ukrainos pajėgos, bandydamos perimti naujesnius Rusijos dronus“, – apibendrino M.Monnikas.
